Šiame magistro darbe nagrinėjami svarbiausi nepilnamečių asmenų darbo sutarties sudarymo ir vykdymo klausimai Lietuvos darbo teisėje. Darbuotojas yra centrinė darbo santykių figūra, kurio gebėjimas būti darbo santykių subjektu (teisnumas ir veiksnumas) priklauso nuo jo amžiaus. Lietuvoje darbuotojais gali tapti ir asmenys, nesulaukę 18 metų. Tačiau nepilnamečiai asmenys darbo įstatymų priskiriami prie labiausiai pažeidžiamų asmenų kategorijos, todėl tokiems darbuotojams nustatyta nemažai garantijų, lengvatų, bei įvairių išimčių iš bendrųjų taisyklių. Specialus teisinis reguliavimas nustatytas atžvelgiant į nepilnamečių asmenų specifines ypatybes: fizinį ir protinį neišsivystymą, nepatyrimą, pareigą mokytis mokykloje. Šiomis priemonėmis siekiama suteikti šiems asmenims galimybę įgyvendinti teisę į darbą, apsaugant juos nuo galimų fizinių ir moralinių pavojų. Galima teigti, kad nepilnamečių teisinis reglamentavimas yra kilęs iš tarptautinio pobūdžio teisės aktų, kurie priimami Jungtinių Tautų organizacijos, TDO, Europos tarybos ir Europos sąjungos lygmenimis. Šiuose aktuose randamos tokios principinės nuostatos, kaip vaikų darbo draudimas, nepilnamečių apsauga nuo sunkaus ir pavojingo darbo, minimalaus amžiaus kriterijai ir kt. Pažymėtina, kad Lietuvos darbo teisė visiškai atitinka minėtus reikalavimus. Dirbantys nepilnamečiai Lietuvos darbo įstatymų skirstomi į vaikus (14-16m.) ir paauglius (16-18m.), kurių teisinis statusas skiriasi. Paaugliai priskiriami darbingo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis addresses the most important Lithuanian labor law work of minors issues, considering the international level of the particular regulation. An employee is the central figure of the employment relationship, whose ability to be employment subject (legal capacity) depends on his age. In Lithuania may become employees also persons under 18 years of age. However, labor laws, such persons assign to the most vulnerable categories of workers, therefore the minors have so many guarantees, incentives, and various exceptions to general rules. A special legal regulation established with a view to such minors specificities like physical and mental underdevelopment, inexperience, the obligation to attend school. The aim of this regulation is to give these individuals the opportunity to realize their right to work, protecting them from potential physical and moral hazards. It can be stated that the legal regulation of minors is derived from the international nature of the law who are admitted to United Nations, ILO, the European Council and European Union levels. These regulations are found in the principal provisions like the ban on child labor, protection of minors from the hard and dangerous work, minimum age and other criteria. It should be noted that the Lithuanian labor law is in full compliance with these requirements. Serving minors Lithuanian labor laws are divided into children (14-16 yr.) and adolescents (16-18 yr.). Whose legal status is different. Adolescents... [to full text]

Šiame magistriniame darbe nagrinėjama kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių sudarytų aukštesniu nei įmonės lygiu ypatumai. Tiriant kolektyvinių derybų požymius Europos Bendrijos bei nacionaliniu lygiais, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių derybų reikšmę kuriant darbo teisinius santykius. Apibendrinant pagrindinius kolektyvinių derybų požymius, išskiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų ypatumai. Remiantis socialinės partnerystės samprata bei šiam institutui būdingais principais, darbe didžiausias dėmesys skiriamas kolektyvinėms deryboms dėl nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių sudarymo. Nagrinėjant kolektyvinės sutarties sampratą ir turinį, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių, kaip sėkmingo kolektyvinių derybų rezultato specifiką. Aukštesnio lygio kolektyvinės sutartys analizuojamos remiantis bendrais visoms kolektyvinėms sutartims būdingais požymiais, akcentuojant tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus tik šio lygio kolektyvinėms sutartims būdingus ypatumus. Remiantis šiuo metu kolektyvinius santykius įtvirtinančiais šaltiniais, atkreipiamas dėmesys į aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių reglamentavimo kaitą Lietuvoje. Atsižvelgiant į kolektyvinių santykių svarbą šiuolaikiniame visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, tiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo teoriniai ir praktiniai aspektai Lietuvos darbo teisėje. Siekiama atksleisti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the peculiarities of the collective bargaining and the collective bargaining agreements above enterprise level. While going into the attributes of collective bargaining at the European Union and national levels, it is aimed at revealing the significance of higher-level collective bargaining when building labor legal relationships. When summarizing the main attributes of collective bargaining, peculiarities of higher-level collective bargaining are singled out. Based on the conception of social partnership and principles inherent to this institute, this work focuses on collective bargaining regarding conclusion of national, branch and territorial collective agreements. When exploring the conception and content of collective agreements, it aimed at disclosing the specifics of higher-level collective agreements as a corollary of successful collective bargaining. Higher-level collective agreements are being analyzed based on the features common to all collective agreements, while emphasizing the peculiarities inherent to collective agreements of this level only that are entrenched in international and national legislative acts. Based on the sources currently establishing collective relationships, attention is drawn to the changes of regulation of collective agreements in Lithuania. Considering the significance of collective relationships in contemporary social and economic life, theoretical and practical aspects of higher-level collective negotiations... [to full text]

Darbo sutarties, tame tarpe ir terminuotos, institutas yra vienas svarbiausių darbo teisės institutų. Darbo sutartį galima vadinti darbo teisinių santykių atsiradimo pagrindu, o atsižvelgiant į tai, kad terminuotų darbo sutarčių sudarymas yra labai paplitęs ES valstybėse – narėse, tikėtina, kad netrukus ir Lietuvoje terminuota darbo sutartis taps viena iš lanksčias darbo sąlygas užtikrinančių priemonių. Lyginamoji terminuotos darbo sutarties analizė Lietuvoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje padeda atskleisti šio instituto reglamentavimo trūkumus ir privalumus. Pažymėtina, kad esminis terminuotos darbo sutarties instituto reglamentavimo Lietuvoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje skirtumas yra susijęs ne tik su skirtinga pagrindinių darbo teisės šaltinių lyginamosiose valstybėse struktūra, bet ir su valstybių ekonomikos išsivystymo lygiu, socialiniais poreikiais bei ES valstybių – narių gyventojų teisine sąmone, kas turi nemažą įtaką nustatant griežtesnes (kaip Lietuvoje) ar lankstesnes (kaip Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje) sąlygas, sudarant terminuotą darbo sutartį. Akivaizdu, kad nors dauguma darbo sutarties normų Lietuvos Darbo kodekse yra suderintos su Europos Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais, tačiau lyginant su Vokietijos bei Jungtinės Karalystės teisine baze, reglamentuojančia terminuotą darbo sutartį, pastebėtina, kad Lietuvos Darbo kodeksui labiau būdingas griežtas terminuotos darbo sutarties instituto reglamentavimas, bylojantis tik apie... [toliau žr. visą tekstą] / Befristeter Arbeitsvertrag in Litauen und in den EU-Mitgliedsstaaten: Vergleichsanalyse The fixed-term contract in Lithuania and European Union member states: comparative analysis Das Institut Arbeitsvertrag, darunter auch befristeter Arbeitsvertrag, ist eines der wichtigsten Rechtsinstitute. Einen Arbeitsvertrag kann man als Entstehung der Grundlage für Arbeitsrechtsverhältnis betrachten und angesichts davon, dass die Schließung von befristeten Arbeitsverträgen sehr gängig in den EU-Mitgliedsstaaten ist, kann es dazu kommen, dass demnächst auch in Litauen der befristete Arbeitsvertrag zu einem Mittel, der flexible Arbeitsbedingungen gewährleistet, wird. Die Vergleichsanalyse des befristeten Arbeitsvertrags in Litauen, Deutschland und Großbritannien dient zur Aufdeckung von Vorteilen und Nachteilen der Regelung dieses Rechtsinstituts. Bemerkenswert ist das, dass der wesentliche Unterschied der Regulierung der Institute in Litauen, Deutschland und Großbritannien nicht nur mit der unterschiedlichen Struktur der Hauptquellen des Arbeitsrechtes des zu vergleichenden Staates verbunden ist, sondern auch mit dem Wirtschaftsentwickelungsniveau des Staates, sozialen Bedürfnissen und der Rechtsgessinung der Bürger der EU-Mitgliedsstaaten, was einen namhaften Einfluss auf die Festsetzung der strikteren (wie in Litauen) oder flexibeler (wie in Deutschland und Großbritannien) Bedingungen bei der Schließung eines befristeten Arbeitsvertrags hat. Offensichtlich, obwohl die meisten... [to full text]

Neterminuotos darbo sutartys yra bendriausia ir pagrindinė darbdavių bei darbuotojų darbo santykių forma, tačiau tam tikromis aplinkybėmis – nenuolatinio pobūdžio darbams atlikti - vis dažniau atsiranda poreikis darbuotojus įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis, kurios tam tikromis aplinkybėmis labiau atitinka ir darbuotojų ir darbdavių interesus. Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos darbo teisėje įtvirtintos nuostatos dėl terminuotos darbo sutarties rūšių išskyrimo, jos sudarymo prielaidos, vykdymo ypatumai bei nutraukimo pagrindai ir apribojimai, analizuojamas šių nuostatų įgyvendinimas teismų praktikoje. Taip pat analizuojamas abiejų valstybių terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių nuostatų atitikimas EB Tarybos direktyvoje Nr. 1999/70/EB įtvirtintiems bendriesiems reikalavimams, įpareigojantiems kiekvieną valstybę narę nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti normas, užtikrinančias vienodų sąlygų taikymą pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, saugant juos nuo diskriminacijos bei neleisti piktnaudžiauti sudarant terminuotas darbo sutartis. Pažymėtina, jog dauguma terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių normų Lietuvos ir Lenkijos darbo kodeksuose yra suderintos su Europos Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais. Terminuotos darbo sutarties analizė, lyginant abiejų valstybių nacionalinės darbo teisės normas, rodo, jog Lenkijos darbo kodeksas labiau orientuotas į liberalius, paremtus šalių lygybe, darbo teisinius... [toliau žr. visą tekstą] / Open-ended employment contracts are the most general and the main form of employment relationship between employers and employees; however, in certain circumstances – for the purposes of performing temporary work – there is an increasing need for recruitment of employees under fixed-term employment contracts, which in certain circumstances better respond to the interests of both employees and employers. This master thesis considers the provisions stipulated in the Lithuanian and Polish labour law regarding discernment of the fixed-term employment contract, preconditions for its conclusion, specific features of its execution as well as the basis for and restrictions on its termination; implementation of these provisions in judicial practice is considered. The author also analyses compliance of the provisions of both states regulating the fixed-term employment contract with the general requirements set forth in Council Directive 1999/70/EC and committing every member state to lay down in national legislation the norms ensuring equal treatment for fixed-term workers by protecting them against discrimination and to prevent abuse when concluding fixed-term employment contracts. It should be noted that the majority of the norms regulating the fixed-term employment contract in the Lithuanian Labour Code and the Polish Labour Code have been harmonised with legal acts of the European Union and international legal acts. Analysis of the fixed-term employment contract by comparing both... [to full text]

Magistro darbo objektas – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Darbe tiriama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo Lietuvos Respublikoje teisinė aplinka ir galimybės, aptariama su tuo susijusi Lietuvos teismų praktika, atsižvelgiama į analogiškų teisinių santykių reglamentavimą užsienio valstybėse. Pažymėtina, kad būtinosios tokios sutarties sąlygos – dalykas, kaina ir notarinis sutarties patvirtinimas. Didžiausias dėmesys šiame darbe skiriamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalykui – žemės sklypui – kuris savo specifika išskiria šią sutartį iš kitų pirkimo-pardavimo sutarčių, taip pat šios sutarties šalims. Pabrėžtina, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir viešame registre įregistruotas žemės sklypas. Skirtingos rūšies žemės sklypų įsigijimui specialūs įstatymai gali numatyti skirtingas sąlygas ir tvarką. Tai susiję su žemės, kaip ypatingu nekilnojamuoju turtu, kuris nors yra ilgalaikis ir nesunaikinamas, bet taip pat ir ribotas bei galintis pasižymėti įvairiomis skirtingomis savybėmis, priklausomai nuo išsidėstymo vietos, esme. Be to, pažymėtina, kad su žeme susiję sandoriai yra reikšmingi ne tik juos sudarantiems privatiems subjektams, bet ir valstybiniu lygiu, nes būtent valstybei tenka konstitucinė pareiga užtikrinti racionalų žemės išteklių naudojimą. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe tiriamos ir valstybinės žemės įsigijimo privačion nuosavybėn galimybės bei analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the Master's thesis is the Land Lot Purchase Agreement. In this paper the author studies the legal frames of the Republic of Lithuania concerning the Land Lot Purchase Agreement. The possibility of entering into such an Agreement is discussed in a relation to Lithuanian judicial practice, also taking into account the similar legal practices in other foreign countries. It should be noted that the essential conditions for such an Agreement is the subject of the Agreement, its price, and notarizing the Agreement. The emphasis of this Master thesis is the subject of the Land Lot Purchase Agreement – the land lot – which in its specificity distinguishes this Agreement from the other different Purchase Agreements, as well as the parties of the Agreement do. It should be noted that the land lot may be only a matter of the Land Lot Purchase Agreement if it is formed and registered in a public register under the laws of the Republic of Lithuania. It must be mentioned that the laws may provide different conditions and procedures for the Land Lot Purchase Agreement if its subject – the land lot – is of different type. This is related to the land, as a special property, which although is a long-term and inconsumable, but also limited, and may have various different characteristics depending on its location. In addition, it should be noted that land-related transactions are important not only for the private persons who enter into such an agreements, but also at national... [to full text]

Magistro darbe tema „Rangovo atsakomybė už darbų trūkumus pagal statybos rangos sutartį“ išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas rangovo sutartinės atsakomybės už atliktų statybos darbų pagal statybos rangos sutartį klausimas pagal Lietuvos nacionalinę teisę bei pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) standartinius statybos sutarčių modelius, taip pat pateiktas nacionalinės teisės aktų ir FIDIC leidinių lyginimas. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami bendri klausimai, susiję su statybos rangos sutartimi kaip specifine sutarties rūšimi: dalykas, šalys bei statybos rangos sutarties kvalifikavimo problematika. Antrojoje darbo dalyje išanalizuota „darbų trūkumų“ sąvokos problematika. Taip pat ištirtas rangovo atliktų statybos darbų trūkumų nustatymo ir įrodymo reglamentavimas remiantis Lietuvos nacionaliniais teisės aktais, teismų praktiką bei doktrina, išnagrinėta rangovo atsakomybės priklausomybė už statybos darbų trūkumus priklausomai nuo trūkumų nustatymo laiko. Trečiojoje struktūrinėje dalyje nagrinėjama FIDIC standartinių statybos sutarčių modelių atsiradimas bei genezė, pateikiama FIDIC leidinių pritaikomumo Lietuvoje analizė bei problematika. Be to, išnagrinėta rangovo atsakomybė už darbų trūkumus pagal FIDIC Raudonąją ir Geltonąją knygas. / Master's work on „The Constructor’s Liability for Work Defects under a Construction Contract” is thorough and full examination of the contractor's contractual liability to carry out construction work on construction works contract issue under Lithuanian national law and the International Federation of Consulting Engineers (FIDIC) standard contracts, as well as the national law and FIDIC publications ironing. The first part of the work deals with general issues relating to construction contract as a specific type of contract: the object, parts of the contract and the construction contract classification problems. In the second part there are analyzed problems of the concept of „defects“. Also investigated by the contractor to carry out construction deficiencies, and evidence of regulation on the basis of Lithuanian national legislation, judicial practice and doctrine, examined the contractor's liability for the dependence of the construction defects depending on identification of defects in time. The third part analyzes FIDIC standard building contracts and the emergence of patterns and genesis, the applicability of FIDIC publications in Lithuania and problems of it. In addition, examination of the contractor's liability for defects in accordance with FIDIC Red and Yellow Books.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]

Sutarčiai sudaryti paprastai reikia, kad viena šalis pasiūlytų sudaryti sutartį (oferta), o kita šalis sutiktų su pasiūlymu (akceptas). Sutarčių įvairovėje išskiriamos vartojimo sutartys, kurios dėl silpnesnės šalies apsaugos principo įgyvendinimo pasižymi tam tikrais ypatumais. Vartojimo sutarčių sudarymas pateikiant ofertą ir akceptą yra šio magistro baigiamojo darbo objektas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama vartojimo sutarties sąvoka ir specifika, nagrinėjamos vartotojo ir verslininko sąvokos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Antroje darbo dalyje tiriamos ofertos ir akcepto sąvokos, išskiriami jų požymiai ir ypatumai vartojimo sutartyse. Atskirai analizuojama viešosios ofertos problematika, išskiriami ofertos ir kvietimo pareikšti ofertą skirtumai. Trečioje dalyje analizuojami ofertos ir akcepto ypatumai elektroninėse sutartyse (click-wrap sutartyse, browse-wrap sutartyse). Siekiant visapusiškos nagrinėjamų klausimų analizės, darbe nagrinėjami tiek Lietuvos, tiek užsienio teisės aktai, teisės mokslininkų darbai bei teismų praktika. Šio darbo pradžioje kelta hipotezė, kad oferta ir akceptas vartojimo sutartyse turi ypatumų, lyginant su kitomis sutartimis, darbo eigoje pasitvirtina. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Darbo apimtis- 57 lapai. / For a contract to exist, usually one party must have made an offer, and the other party must have accepted it. Object of this master’s work is an offer and acceptance in the consumer contracts. Consumer contract means an agreement for goods or services concluded by a natural person with the seller not affiliated with the consumer‘s business. This master‘s work consists of 3 chapters. In the first chapter author analyses a concept of consumer contract and a concept of consumer and businessman (seller, supplier) in the national and in the international law. In the second chapter author reviews a concept of an offer and acceptance, their features and specificity in the consumer contracts. Author also examines the difference between an offer and invitation to treat (an invitation to negotiate). In the third chapter author research an offer and acceptance in the e-contracts (click-wrap contracts, browse-wrap contracts). For the best research, there was analyzed literature in Lithuanian and English, also, rules formulated by the courts and law scholars. In the end of this master’s work author draws the conclusions. This master’s work contents 57 pages.

Šiame magistro darbe analizuojama atlygintinų paslaugų sutarties atskyrimo nuo giminingų sutarčių problematika, jos vykdymo principai bei nutraukimo ypatumai. Daug dėmesio skirta paslaugų sutarties dalyko analizavimui, nes teisės doktrina pažymi, kad dalykas yra veiksmų atlikimas nesiekiant konkretaus apčiuopiamo rezultato, o teismų praktika akcentuoja rezultato svarbą. Taip pat šiame darbe analizuojama kokias pareigas turi paslaugų teikėjas ir klientas dar prieš sudarydami paslaugų teikimo sutartį ir kokias sutarties vykdymo metu. Pagrindinė šalių pareiga prieš sudarant sutartį yra informavimas. Darbe išsamiai analizuojama kokia informacija turi apsikeisti paslaugų teikėjas ir klientas. Šiame darbe analizuojama kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Ši nuostata įvertinta kaip neginanti sąžiningos sutarties šalies interesų, nes šalims neleidžiama susitarti dėl nuostolių ar negauto pelno atlyginimo, kurio paslaugų teikėjas pagrįstai tikėjosi. Siekiant darbo tikslų buvo analizuojami teisės aktai, Europos teisės principai Paslaugų sutartims, specialioji literatūra ir Lietuvos teismų praktika. / The present Master thesis analyses the problem of distinction of remunerative services contracts from related contracts, the principles of their execution and peculiarities of termination. A lot of attention is paid to the analysis of the subject of a contract, since the doctrine of law emphasises that the subject is the execution of actions without achieving a particular result, whereas judicial practice emphasises the importance of the result. The present paper also analyses the duties of a service provider and a customer before concluding a service contract and during the execution of a contract. The main obligation before concluding a contract is notification. The thesis analyses what information should be exchanged by a service provider and a customer. The present thesis studies customer’s right to terminate a service contract ex-parte. This provision is treated as non-defending the interests of a conscientious party of a contract, since parties are not allowed to agree upon the damages or compensation for unearned profit which had been reasonably anticipated by the service provider. For the purposes of the present thesis, acts of law, European principles of law for Service contracts, special literature and Lithuanian judicial practice have been analysed.

Šio magistro darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos teisinį reguliavimą dėl terminuotų darbo sutarčių. Magistro darbas susideda iš keturių pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra sudaryta iš terminuotųjų darbo sutarčių sąvokos ir terminuotųjų darbo sutarčių rūšių aiškinimo. Antroji dalis apima terminuotųjų darbo sutarčių sudarymą. Terminuotų darbo sutarčių specifinė būtinoji sąlyga – terminas. Taip pat tam, kad būtų sudaryta terminuota darbo sutartis būtina ir laikinas darbas, nors DK leidžia išimtis iš šio imperatyvaus reguliavimo. Trečioje magistro darbo dalyje yra nagrinėjami terminuotų darbo sutarčių vykdymo ypatumai. Darbdavys neturi teisės diskriminuoti darbuotojų tuo pagrindu, kad jie yra įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis. Taip pat darbdavys turi pareigą informuoti terminuotus darbuotojus apie laisvas vietas nuolatiniam darbui. Pažymėtina, jog DK leidžia darbo sutarties šalims pratęsti terminuotos darbo sutarties terminą. Ketvirtoje dalyje analizuojama terminuotų darbo sutarčių pabaiga – termino pasibaigimo pasekmės ir terminuotos darbo sutarties nutraukimo iki jos termino pagrindai. Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus darbo sutarties terminui. Tačiau jei darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo sutarties šalys tęsia darbo santykius, darbo sutartis iš terminuotos tampa neterminuota. / The purpose of this master’s thesis is to analyse Lithuanian legal regulation of fixed-term employment contracts. The master’s thesis consists of four main parts. The first part is made of a concept and sorts of fixed-term employment contracts interpretation. The second part involves a creation of fixed-term employment contracts. Specific essential condition of a fixed-term employment contracts is the term. For fixed-term employment contract making it is essential and temporary work though the Labour Code allows the exceptions of this imperative regulation. In the third part of master’s thesis is analysing peculiarities of performance of fixed-term employment contracts. Employer has no right to discriminate workers on a basis that they are employed by fixed-term employment contracts. Employer has a duty to inform fixed-term workers about free workplaces of regular work too. It should be noted that Labour Code allows the parties of employment contract to extend the term of fixed-term contract. In the fourth part is analysing the end of fixed-term employment contracts - the consequences of term expiration and the basis of the employment contract’s discontinuance before the term has ended. Fixed-term employment contract finishes by the end of the employment contract term. However if the term of an employment contract expired but the parties of employment contract continues the relations of work, the employment contract from fixed-term becomes to open-ended.