Šiame magistro darbe analizuojamas preliminariosios sutarties instituto dinamiškas aiškinimas ir taikymas Lietuvos teismų praktikoje pastarąjį dešimtmetį trukusiu laikotarpiu. Autorė pabrėžia esmines su preliminariąja sutartimi susijusias problemas, pateikia teismų pozicijų vertinimus, problemų sprendimo variantus. Darbe nustatomi privalomi preliminariosios sutarties elementai ir jos turinio sąlygos. Yra akcentuojama, kad preliminariosios sutarties šalys turi įvardinti esmines pagrindinės sutarties sąlygas, tarp kurių neabejotinai turi atsispindėti pagrindinės sutarties dalykas. Chronologiškai pateikiamas ir įvertinamas mokėjimo, atliekamo pagal preliminariąją sutartį, aiškinimo nenuoseklumas teismų praktikoje ir prieinama prie išvados, kad pinigų perdavimas pagal preliminariąją sutartį negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Priešingai, pinigų perdavimu yra parodomas šalies ketinimų rimtumas. Dar daugiau, pabrėžiama, jog avanso sąlygos numatymas preliminariojoje sutartyje negali būti pagrindu preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine, jeigu iš susitarimo turinio galima spręsti apie aiškią šalių valią sudaryti preliminariąją sutartį. Be to, darbe sprendžiamas civilinės atsakomybės rūšies probleminis klausimas. Atliktos teismų praktikos analizės pagrindu atskleidžiama nuostolių, atlygintinų pažeidus preliminariąją sutartį, apimtis. Pažymima, kad jie apima ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Šios... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s thesis analyzes the dynamic interpretation and application of the institute of a preliminary agreement in Lithuanian court practice within recent decade. The author emphasizes the substantial problems concerning the preliminary agreement; introduces the evaluation of the positions made by the courts, versions of the solution of the problems. Obligatory elements and conditions of the content of the preliminary agreement are set in this thesis. It is emphasized that the parties of the preliminary agreement must specify the essential conditions of the main agreement, among which, undoubtedly, the object of the main agreement must be pointed out. Inconsistency of interpretation of the payment made pursuant to the preliminary agreement in the court practice is chronologically introduced and evaluated and conclusion is drawn that the transfer of money made pursuant to the preliminary agreement does not fail to meet the requirements of mandatory provisions of law. On the contrary, the seriousness of the intention of the party is indicated by the transfer of money. Moreover, it is emphasized that the set condition of the advance payment in the preliminary agreement cannot be the base to qualify it as the main agreement if the content of the agreement solely shows that the parties are in favour to conclude the preliminary agreement. In addition, the problematic issue concerning civil liability is analyzed. On the basis of the analysis of the court practice the author... [to full text]

Darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) nuostatos, įtvirtinančios galimybę sutarties šalims nutraukti sutartį esant neesminiam sutarties pažeidimui, kartu pateikiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas nuostatas ir šių nuostatų taikymo principus. Atsižvelgus į tai, kad sutarties nutraukimą reglamentuojančios LR CK normos yra UNIDROIT Principų recepcija, nemažas dėmesys skiriamas šių Principų analizei. Palyginimui analizuojami ir kiti svarbūs teisiniai dokumentai, tai: 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, Europos sutarčių teisės principai (PECL), Bendros principų sistemos metmenys (DCFR) ir kt. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami istoriniai aspektai, atskleidžiantys sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui kilmę. Konstatuojamas UNIDROIT Principų ir sutarties laisvės principo teisinis pamatinis pagrindas sutarties nutraukimo instituto dalies atsiradimui. Antroji darbo dalis skirta apibendrinti sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui pagrindus, tai - įstatyminis LR CK 6.209 str. ir sutartinis LR CK 6.217 str. 5 d. pagrindai. Trečiojoje darbo dalyje apibrėžiama sutarties pažeidimo samprata. Pateikiami teisiniai vertinimai, kurie padėtų atskirti esminį sutarties pažeidimą nuo neesminio. Prieinama prie išvados, kad neesminį sutarties pažeidimą galima apibrėžti tik plačiąja prasme, atsižvelgiant individualiai į kiekvieną situaciją. Šis apibrėžimas skamba taip: neesminis... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyzes provisions of the Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as the CC) that establish the possibility for the parties to terminate the contract in case of immaterial breach, and provides provisions formulated by the Lithuanian Supreme Court as well as principles of application of these provisions. Given the fact that provisions of the CC go-verning termination of contract are adaptation of the UNIDROIT Principles, much attention is paid to the analysis of these Principles. For the purposes of comparison, other important legal documents, i.e. United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods of 1980, Principles of European Contract Law (PECL), Draft Common Frame of Reference (DCFR), etc. are analyzed as well. The first part of the thesis analyzes the historical aspects, revealing the origin of an insti-tute of termination of contract in case of immaterial breaches. It also finds legal basis for the emergence of the institute of termination of contract inherent in the UNIDROIT Principles and the principle of freedom of contract. The second part of the thesis summarizes grounds for the termination of contract in case of immaterial breaches, i.e. statutory (Article 6.209 of the CC) and contractual (paragraph 5 of Article 6.217 of the CC). The third part of the thesis defines the concept of breach of contract. Moreover, it pro-vides legal evaluations that would help to differentiate between material and... [to full text]

The subject of Master thesis – the development and role of collective agreements as the source of law in the framework of Lithuanian labour law. This postgraduate thesis consist of three chapters. The conceptions of the source of law and the collective agreement are presented in the first chapter. Functions of the collective agreement, its historical origin are being discussed here as well. The source of law has many means. According to natural law the source of law means the source of standarts of law and the source of knowledge of law. According to positive law doctrine the source of law is the form of expressing of law. The author tried to analises collective agreement from these two points of view. It is also defined social and law conceptions of the collective agreement. In social sense collective agreement means compromise between two groups of society – employers and employees, achieved by collective bargaining. In law sense it is body of contract laws which regulates labour conditions. The collective agreement has these funktions – lagal (or regulative) and social (peace keeping function, informative function, educative function). But main function is regulative function. In the second chapter the author analyses the development of collective agreements in different periods of Lithuanian history. The author also presents the reasons, which cause that the collective agreement, as the sourse of labour law, is not popular. The third chapter deals with the role of... [to full text]

In this paper, the concept of international treaty in contemporary international law is being analyzed. The concept of international treaty is being reviewed to international as well as to national extent of Lithuania and some other countries, applying the national law of different countries and international law, which define the concept of international treaty. The subject of the research – the main features of an international treaty, advantages and disadvantages of its consolidation in national and international law. The main objective is, by analyzing literature and the practice of courts, to reveal the concept of contemporary international treaty to international and national extent, and to reveal the advantages and disadvantages of international documents, which consolidate the main elements of an international treaty, as well as to find an optimal opportunity to sort out the problem of an ambiguous concept of international treaty. Appealing to the main instruments of international law, the major features of an international law are revealed: it must be an international agreement; it must governed by international law; it must be made in written form; concluded between States or international organizations; embodied in a single instrument or in two or more related instruments; whatever its particular designation. In the paper a problem of insufficient revelation of the main features of an international treaty in international law is analyzed. One more feature of an... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe autorė nagrinėja įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones modelio ypatumus ir pagrindinius jo veikimo principus. Atskleidžiant darbo temą pradedama nuo darbo per laikinojo įdarbinimo įmones sampratos tarptautiniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei pagrindinių jos požymių (trišaliai darbo santykiai, laikinojo darbo ir laikinojo įdarbinimo sutartys) išskyrimo ir aptarimo. Vadovaujantis Vokietijos valstybės patirtimi, bet neapsiribojant vien tik šia šalimi, analizuojami šios veiklos teisėtumui keliami reikalavimai bei pateikiami pastebėjimai dėl Lietuvoje priimto LR Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo nuostatų. Tolimesnėje darbo dalyje taip pat yra atkreipiamas dėmesys į diskriminacijos draudimo principo taikymą darbo užmokesčio mokėjimo ir darbo sąlygų užtikrinimo srityse bei aptariamas jo išimties taikymas. Analizuojant nurodytus klausimus, išskiriami darbo per laikinojo įdarbinimo įmones privalumai ir trūkumai šiame darbo modelyje dalyvaujančioms šalims, prieinant išvadą apie šios darbo formos naudojimo galimą teigiamą paskatą visai Lietuvos ekonominei padėčiai. / The author of this master’s work investigates the peculiarity of the model of temporary agency work and the main principles of it’s action. The topic revelation starts from the analysis of temporary agency work conception in the European Union and international legislation and there is indicated and discussed the subject of it’s main features (triangular working relations, temporary working and temporary employment contracts). In accordance with the experience of Germany, but not limited to this country, there are examined the requirements to acknowledge this activity legal, also providing observations on provisions of the accepted Temporary agency law of the Republic of Lithuania. Later the author pays attention to the application of non-discrimination principle in the fields of payment of wages and working conditions and discusses it’s exception. By analyzing these questions, there are marked advantages and disadvantages to the parties of this working model, coming to a conclusion that it may benefit the economic situation of the Republic of Lithuania.

Pirmoji tarptautinė sutartis, be kitų nuostatų įtvirtinanti ir minimalius geografinių ir kilmės vietos nuorodų teisinės apsaugos standartus – Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos - buvo priimta dar 1883 metais, tačiau šis netradicinis intelektinės nuosavybės objektas ilgą laiką nesulaukė didesnio pasaulinio susidomėjimo, o geografinių nuorodų apsaugos teikiama nauda buvo nepelnytai nuvertinama. Geografinių nuorodų teisinės apsaugos atgimimas yra siejamas su 1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) įsigaliojimu. Pagaliau buvo suvoktos didelės geografinių nuorodų panaudojimo komercinėje veikloje galimybės. Europos Sąjunga bei ją palaikančios besivystančios valstybės ėmėsi iniciatyvos kiek įmanoma stiprinti tradicinių vietovardžių teisinę apsaugą. Vis dėlto Lietuvai šis teisės institutas yra gana naujas, todėl kol kas nėra daug praktikos šiuo klausimu, o ir esanti negausi praktika yra nevienareikšmiška. Būdingas geografinių nuorodų teisinės apsaugos bruožas yra itin didelė šio intelektinės nuosavybės objekto apsaugos koncepcijų įvairovė. Geografinių nuorodų apsaugai nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu gali būti taikomos labai skirtingos teisinės apsaugos sistemos: pradedant sui generis registruotų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga, apsauga pagal kovą su nesąžininga konkurencija reglamentuojančius teisės aktus, baigiant geografinių nuorodų apsauga pagal prekių... [toliau žr. visą tekstą] / The first international agreement inter alia establishing minimum standards for protections of geographical indications and designations of origin – the Paris Convention for Protection of Industrial Property - was adopted in 1883. However, for quite a long time geographical indications were considered to be the kind of intellectual property that nobody really understood and the advantage of their protection was wantonly depreciated. The resurgence of legal protection of geographical indications is considered to be a result of coming into force of the Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Law (TRIPS) of 1994. Since then the possibilities of using the protection of geographical indications in commercial activity were finally realized. Therefore, European Union as well as developing countries took the initiative to strengthen the protection of traditional geographical names. Nonetheless, this institute is rather new for Lithuania. That is why there is almost no case law on this issue. The distinctive feature of protection of geographical indication is that there is a big variety of concepts for their protection. Various forms of protection of geographical indications might be used on international and national level: starting with sui generis protection of registered geographical indications and designations of origin as well as protections under laws on fair competition and ending with protection based on existing trademark registration systems. Taking... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojamos ir lyginamos terminuotos darbo sutartys Lietuvos ir užsienio valstybių - Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos – teisėje. Lyginant įvairius pasirinktų valstybių teisės šaltinius, siekiama kuo išsamiau išnagrinėti ir atskleisti temą. Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama terminuota darbo sutartis kaip viena iš darbo sutarčių rūšių. Šioje dalyje pateikiamos minėtųjų valstybių darbo sutarčių sampratos, darbo sutarčių rūšys ir supažindinama su terminuotųjų darbo sutarčių rūšimis. Antroji magistro darbo dalis skirta terminuotos darbo sutarties sudarymo ir vykdymo analizei. Atsižvelgiant į tai, kad terminuotai darbo sutarčiai sudaryti nepakanka vien darbo sutarties šalių valios, nagrinėjamos terminuotos darbo sutarties sudarymo prielaidos, itin akcentuojant objektyvias aplinkybes ir jų būtinybę sudarant terminuotą darbo sutartį, termino nustatymo klausimai, akcentuojant maksimalią terminuotų darbo sutarčių trukmę ir termino nustatymo būdus, bei trumpai apžvelgiamas terminuotos darbo sutarties vykdymas, kuris nėra itin išskirtinis, lyginant su kitomis darbo sutarčių rūšimis. Trečiojoje magistro darbo dalyje nagrinėjamas terminuotos darbo sutarties pasibaigimas. Šioje dalyje, visų pirma, analizuojamos termino pasibaigimo pasekmės ir vėliau trumpai aptariami terminuotos darbo sutarties pasibaigimo iki jos termino pabaigos pagrindai, pabrėžiant, kad toks darbo sutarties pasibaigimas nėra išimtinai būdingas... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis contains the analysis and comparison of fixed-term employment contracts in the law of Lithuania and foreign countries - namely Republic of Poland and Russian Federation - from a legal point of view. Regarding the fact that the percentage of fixed-term employment contracts in European Union is rising, but the regulations of these job contracts in member states is quite diverse and differs even more from the non-member states, the selection of these two countries serves as an illiustration of the difference of regulations of fixed-term employment contracts not only inside the European Union, but Russian Federation as well. By comparing legal sources of the chosen countries, one tries to give in-depth analysis of the topic. Thesis consists of three main parts. The first one contains the analysis of fixed-term employment contracts as a type of employment contract. It gives the concepts and types of employment contracts in selected countries, and introduces the sorts of fixed-term employment contracts. The second part contains the analysis of formation and execution of fixed-term employment contract. Reffering to the fact, that the will of contract parties is not enough to form a fixed-term employment contract, it also studies the preconditions, paying special attention to objective circumstances and their necessity for forming the contract. By analysing the longest term of employment contract and ways to set it, this part also facilitates the analysis of problems of... [to full text]

Substantial problems of electronic contract reglamentation are being discussed in this study. This work consists of two parts. Definition of electronic contract and the main legal acts are being discussed in the first part of the work. And in the second part different agreements are examined and their adoption to laws. The aim of this work is to analyze different legal sources of Electronics contracts and to reveal how those laws are put into practice in different online banking service and online auction service agreements. We are trying not only to analyze International and Lithuanian legal sources but also to reveal the main reglamentation problems.

Disertacijos tyrimo objektas yra sutarties trečiojo asmens naudai institutas, užsienio valstybėse susiformavusi šio instituto doktrina, apimanti jo kūrimosi, raidos tendencijas bei teisinio tapatumo apibrėžties ypatumus kitose šalyse, jų raiškos santykį su Lietuvoje įtvirtinta sutarties trečiojo asmens naudai sąvoka bei jos taikymo praktika. Tyrimu siekta išsamiai ir sistemiškai, remiantis užsienio šalių patirtimi, išanalizuoti Lietuvoje įtvirtintą sutarties trečiojo asmens naudai koncepciją, atskleidžiant teorines bei praktines sutarties trečiojo asmens naudai instituto reguliavimo Lietuvoje problemas ir trūkumus, sukurti bendrą metodologinę instituto sampratos platformą kaip pagrindą nuosekliai instituto raidai bei pasiūlyti egzistuojančio teisinio reguliavimo spragų užpildymo būdus. Šis tyrimas atskleidžia sutarties trečiojo asmens naudai instituto teisinę prigimtį bei nubrėžia šio instituto nuostatų taikymo gaires. / The subject of the research of the thesis is the institute of a contract for a benefit of a third party and the doctrine of this institute of foreign countries, covering the trends of its creation and development as well as the peculiarities of the definition of legal identity in other countries, the relationship of their expression with the concept of a third party beneficiary contract established in Lithuania and the practice of its application. The study is aimed to comprehensively and systematically, basing on the experience of foreign countries, analyze the concept of a contract for a benefit of a third party established in Lithuania revealing theoretical and practical problems and shortcomings of the regulation of the institute of a third party beneficiary contract in Lithuania, to develop a common methodological platform of the concept of the institute as the basis for the coherent development of the institute and to suggest the ways to fill the existing legal regulatory gaps. This study reveals the legal nature of the institute of a contract for a benefit of a third party and outlines the guidelines of the application of this institute’s provisions.

Darbe atskleidžiama preliminariosios viešųjų pirkimų sutarties instituto samprata, aptariama paskirtis, įrodoma, jog šis institutas yra specifinis ir modernus teisinis įrankis, leidžiantis optimizuoti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą. Darbe nuosekliai išanalizuojamas ir paaiškinamas šiuo metu galiojantis su preliminariosios viešųjų pirkimų sutarties institutu tiesiogiai/netiesiogiai susijęs teisinis reguliavimas. Ypatingas dėmesys skiriamas tų teisės normų, kurios potencialiai gali sukelti jų probleminį praktinį pritaikymą, aptarimui, taip pat pateikiama nemažai situacinių pavyzdžių ir hipotetinių problemų sprendimų variantų. / This paper deals with the conception of the Institute of Framework Agreement in Public Procurement. Purposes of concluding such agreements are discussed, the point about this institute as a specific and modern legal mean, which optimizes the performance of public procurement procedures, is substantiated. The current legal regulation of the institute of framework agreement in public procurement is analysed coherently. Ambiguous legal rules, which generate potential problems of use of these agreements in practice, are taken as one of the main topics for consideration. There are also situational examples and various hypothetical practical problems solutions proposed in this paper.