Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo ir juridinio asmens tarpusavio santykiai nėra vienalyčiai, jie yra kompleksiški. Vadovas yra sudėtinė ir neatskiriama šių juridinių asmenų dalis, jo dėka juridinis asmuo gali funkcionuoti, įgyvendinti savo teises, vykdyti pareigas. Taigi, viena vertus vadovas įstatymų pripažįstamas juridinio asmens valdymo organu. Kita vertus, vadovo ir juridinio asmens santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų funkcijų reikšmingumą, jo teisinio statuso vertinimas svarbus ne tik pačiam vadovui ar jį į pareigas priėmusiam darbdaviui, bet ir visai visuomenei. Taigi, šiame darbe analizuojamas įstatymų leidėjo, teismų, bei teisės teoretikų požiūris į įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinį statusą sudarančių elementų visumą. Vadovo teisinio statuso specifika atskleidžiama nagrinėjant darbo sutarties su vadovu sudarymą, vykdymą, nutraukimą, bei vadovo atsakomybę. Išanalizavus įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas, įstatymų leidėjo poziciją, bei teisės mokslininkų opiniją prieita išvados, jog požiūris į vadovo teisinį statusą yra nepastovus ir kintantis. / Personal relationship between head of an enterprise, companie or organization and legal person is not homogeneous, they are complex. Head is an integral and inseparable part of those legal entities, thanks to its, legal persons may be able to exercise their rights and perform their duties. So, on the one hand head is recognized by the laws of legal person’s management body. On the other hand, these relationships are characterized by the employee and employer connecting element of an employment relationship. Given the significance of the functions performed by the head, his legal status of the evaluation is important not only to the head or employer which took him to the office, but also society as a whole. Thus, in this work we analyze the legislature, the judiciary and legal academics approach to the legal status of the head of an enterprise, company or organization. Specificity of legal status of the head is revealed by examining signature, execution and termination of employment contract, and also head responsibility. After analyzing legal status of the head of an enterprise, company and organization governing law, opinion of the legislator and legal scholar, we concluded, that approach to the legal status of the head is non-permanent and variable.

Tobulėjant informacinėms technologijoms bei plintant jų naudojimui, sukuriamos galimybės net ir sudėtingą, aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą atlikti ne tik įprastu būdu darbovietės patalpose, bet ir namuose ar kitose vietose, t. y. nuotoliniu būdu. Atkreipiant dėmesį, į tai, kad nuotolinis darbas suprantamas gana įvairiai, darbe pateikiamos tarptautiniu lygiu bei Lietuvoje egzistuojančios nuotolinio darbo sampratos ir sąvokos, lyginant su panašius teisinius santykius apibūdinančiais terminais, bei įvardinamos nuotolinio darbo rūšys. Pažymėtina, kad nuotolinio darbo samprata, atsiradusi JAV, ilgainiui formavosi bei išplito. Šiuo metu Europoje vyraujančiai nuotolinio darbo sąvokai (angl. – telework) ir sampratai būdingi šie pagrindiniai minėto teisinio santykio bruožai – tai darbo vietos nesutapimas su darbdavio darboviete bei informacinių technologijų naudojimas atliekant darbą. Tačiau Lietuvoje egzistuojanti nuotolinio darbo samprata yra platesnė, apimanti tiek Europoje vyraujančią nuotolinio darbo sampratą, pabrėžiančią informacinių technologijų naudojimą, tiek ir tradicinį namudinį darbą, kai darbas atliekamas namuose, neišskiriant konkrečių darbo priemonių. Nuotolinis darbas, nors yra viena iš darbo sutarties rūšių, įtvirtintų Darbo kodekse, tačiau pasižymi išskirtinumu. Be būtinųjų ir privalomųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų Darbo kodekse, Nuotolinio darbo sutarties ypatumai numato ir kitas sąlygas, kurias būtina aptarti nuotolinio darbo sutartyje. Tai –... [toliau žr. visą tekstą] / With the development of information technologies and the spread of their use, new possibilities are created – the complex, high-skilled jobs can be performed not only in the normal work place in employer’s premises, but also at home or other places – remotely. Noting that teleworking is understood quite differently, the paper presents at the international level and Lithuania existing concepts and definitions of telework, relating them to terms that indicate similar phenomena, and also defines the types of telework. It should be noted that the concept of teleworking, which was founded in the United States, eventually evolved and spread. The definition and concept of telework that currently prevails in Europe, has the following main features – a mismatch between the teleworker’s work place and the employer's premises and the use of information technologies while working. However, in Lithuania the existing concept of telework is broader, covering not only the concept of telework, which prevails in Europe and emphasizes the use of information technologies, but also the traditional homeworking, where the work is done at home, without the distinction of particular working equipment. Even though telework is one of the employment contracts’ types, introduced by the Labour Code, it has some uniqueness. In addition to the necessary and compulsory working conditions, set in the Labor Code, the Features of the telework employment contract provides additional conditions to be discussed in... [to full text]

Šio magistro darbo tema – banko ar kitos kredito įstaigos kontrolės įgijimas kredito gavėjo atžvilgiu sudarant kreditavimo sutartį. Pagrindiniai šio tyrimo tikslai yra: visų pirma, įvertinti, ar kreditavimo sutartys, gali būti laikomos kaip suteikiančios bankams ar kitoms kredito įstaigoms kontrolę, leidžiančią daryti lemiamą įtaką, kredito gavėjo atžvilgiu, kuri reiškia vykdomą koncentraciją, apie kurią turi būti pranešta Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai. Antra, įvertinti, ar minėtos kreditavimo sutartys apskritai gali būti pripažintos negaliojančiomis ir nesukuriančiomis teisinių pasekmių, nepaisant to, ar sudarant kreditavimo sutartis buvo vykdoma koncentracija, apie kurią turėjo būti pranešta Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai. Tyrimas atliekamas analizuojant Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo, Europos Sąjungos teisės aktų reglamentavimą bei Lietuvos ir užsienio teisės doktrinos pateiktus išaiškinimus koncentracijos ir kontrolės sampratų bei sandorių, sudarytų nesant Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos ar kitos įgaliotos institucijos leidimo, galiojimo klausimų apimtyje. Visa tai leidžia pateikti detalią aukščiau nurodytų nuostatų taikymo analizę konkrečiu tarp kredito gavėjų ir bankų ar kitų kredito įstaigų sudarytų kreditavimo sutarčių galiojimo klausimu, kuris yra pagrindinis šio magistro darbo tyrimo objektas. / This master’s thesis reveals the issue of Obtaining of Control by Bank or other Credit Institution Towards the Debtor when Concluding Credit Agreement. The main purposes of the analysis are: first of all, to estimate that credit agreement can be viewed as providing any control for banks or other credit institutions, which enables the deciding authority to the Debtor, also meaning the concentration, about which the Competition Council of the Republic of Lithuania must be informed. Secondly, to estimate that the credit agreements could be viewed as invalid and not creating any legal consequences, despite the fact that concentration, about which the Competition Council of the Republic of Lithuania had to be informed, was executed during the conclusion of the credit agreements. The research is conducted by analysing the regulation of the Law on Competition of the Republic of Lithuania, as well as the acts of the law of the European Union, and explications provided by the law doctrine of Lithuania and foreign countries in the amount of questions about the concept of the concentration and control and validity of contracts concluded without the permission of the Competition Council of the Republic of Lithuania or other authorised institution. It all let to propose particular evaluation of application of the above mentioned provisions in the particular instance of the credit agreements validation of concluded between the debtors and the banks or other credit institutions, which is... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami akivaizdžių ir paslėptų atliktų statybos rangos darbų trūkumų teisinio reguliavimo ypatumai bei jų nustatymo teisinės pasekmės. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atskleidžiami ir nagrinėjami tyrimo probleminiai aspektai. Tyrimas taip pat paremtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų teisinio reguliavimo analize; lyginimu su FIDIC modelinių sutarčių, Bendros principų sistemos projekto (anglų k. Draft Common Frame of Reference) nuostatomis, taip pat su atitinkamų klausimų reguliavimu Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos teisėje. Taip pat aptariamos ir teisės doktrinoje išdėstytos pozicijos. Atliktų statybos rangos darbų trūkumų teisinės pasekmės pirmiausia priklauso nuo tinkamo teisinių santykių kvalifikavimo, todėl darbe išryškinama statybos rangos sutarties dalyko, kaip esminio statybos rangos sutarties skiriamojo bruožo, specifika. Kadangi statybos darbų kokybei keliami ne tik sutartiniai reikalavimai, bet ir privalomieji minimalūs normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai, darbe pateikiama statybos darbų trūkumų samprata, įvardijant trūkumus kaip atliktų statybos darbų rezultato kokybės neatitikimą nustatytiems reikalavimams. Analizuojamos akivaizdžių ir paslėptų trūkumų nustatymo teisinės pasekmės, perduodant ir priimant atliktus statybos darbus: darbų priėmimo – perdavimo akto reikšmė, taip pat vienašalio darbų perdavimo akto reikšmė... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master’s work specifics of legal regulation on patent and latent construction defects as well as legal consequences of their identification are analysed. Through analysis of practice of the Supreme Court of Lithuania, problematic aspects are revealed and examined. The research is based on analysis of legal regulation of Lithuanian Civil Code, Lithuanian Law on Construction, Technical Construction Regulations. The research is also based on comparison with provisions of FIDIC model contracts, Draft Common Frame of Reference, and regulation of corresponding issues in German, French and English law. Positions stated in law doctrine are discussed as well. Legal consequences of construction defects first of all depend on correct qualification of legal relations, therefore, in this work the specifics of the construction contract’s object, as an essential construction contract’s distinctive feature, is highlighted. Since quality of construction must comply with not only contractual requirements but also with mandatory minimal quality requirements prescribed in normative technical construction documents, in this work the concept of construction defects is set forth, describing defects as a quality of construction result unconformity with prescribed requirements. This work analyses legal consequences of patent and latent defects identified while transferring and accepting construction result, such as: significance of transfer – acceptance, also significance of unilateral... [to full text]

II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m. Santrauka. Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybę, pasuko demokratijos keliu. Lietuvos piliečiai galėjo tiesiogiai rinkti atstovus į Seimą, kurie atstovavo jų interesus. Istorikai daugiau tyrė Steigiamojo Seimo veiklą, nes šis Seimas padėjo pamatus tolesniam teisinės valstybės gyvavimui, nemažai tirtas III Seimas dėl savo darbų ir prezidento A. Smetonos įvykdyto valstybės perversmo. II Seimas mažai susilaukė dėmesio, todėl istorikams lieka aktualu užpildyti parlamentarizmo tyrimuose spragas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti II Seimo veiklą, nuveiktus darbus. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. pateikti politinės situacijos II Seimo išvakarėse apžvalgą, 2. išanalizuoti II Seimo rinkimų eigą ir rezultatus, 3. pristatyti Seimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, bei 4. aptarti atliktus Seimo darbus vidaus (politinėje, kultūrinėje, ekonominėje ir tautinėje sferoje) ir užsienio politikoje. Pirmajame Seime (1922 – 1923 m.) iš 78 Seimo narių – 38 buvo krikščionys demokratai (pozicija), o kita dalis opozicinės frakcijos. Toks skaičius lėmė, kad opozicija ir pozicija negal���jo tinkamai dirbti. Opozicija ginčijo Respublikos prezidento, vyriausybės išrinkimo teisėtumą (legitimumą), nesutardavo svarbiais klausimais. Todėl prezidentas A. Stulginskis 1923 kovo 13 d. paleido I Seimą. 1923m. gegužės 12-13 d. įvyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kurie parodė, kad šį kartą rinkėjai buvo aktyvesni. Antrajame Seime daugiausia vietų iškovojo krikščionių... [toliau žr. visą tekstą] / The second Seimas of the Republic of Lithuania 1923 - 1926 Raimundas Trinkūnas Summary Lithuania, declared its independency in 1918, turned to the democracy way. Lithuanians were able to elect representatives directly to Seimas, who represented their interests. Historians started studying more about Constituve Seimas work, because this Seimas put the base for the further life of the juridical state existence, the III Seimas was researched quite in an intensive way as well because of its works and the revolution carried out by the president A. Smetona. The II Seimas got quite little attention. Due to that, it is of present interest to historians to fill the gaps in the researches of parliamentarism. The aims of this work – to analyze the movement and achieved works of the II Seimas. These tasks are raised in order to reach the aim: 1) to produce the review of the II Seimas Eve political situation; 2) to analyze the II Seimas election course and results; 3) to present the quantitive and qualitive indexes of Seimas, and: 4) to discuss about Seimas achieved works in inner (political, cultural, economical and national sphere) and foreign policy. From the 78 Seimas members in the First Seimas (1922-1923) – 38 members were Christian Democrats (position), and the others were opposition fractions. Because of such a number, position and opposition couldn’t work in a proper way. The opposition argued about Republic president, state election legitimacy, and disagreed about important... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vienų aktualiausių santykių tarp verslo subjektų atsiradimo ir vykdymo ypatumai. Atsisakymas investuoti į esminį daugumos verslo rūšių išteklį, įvertinant didelius jo sukūrimo kaštus ir vietoj to pasirinkimas būtiną veiklai turtą naudoti už atlyginimą, mokant periodines įmokas tretiesiems asmenims, užtikrina efektyvų lėšų panaudojimą. Neginčijama tokių santykių nauda ir paplitimas visuomenėje lemia šio darbo temos aktualumą. Darbe apibrėžiama komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai, nustatant esminius tokio sandorio elementus: objektą, subjektus, kitas būtinas sąlygas sandorio galiojimui priklausomai nuo nekilnojamojo daikto tipo ir atitinkamai jo formavimo proceso, taip pat objekto nuosavybės formos – viešosios arba privačios, įskaitant teisės aktų reikalaujamą atitinkamo sandorio turinį, sutarties sudarymo formą ir jos nesilaikymo pasekmės. Analizuojama, kokią įtaka objektas turi bendrųjų nuomos santykius reguliuojančių teisės normų taikymui, koks jų tarpusavio santykis su specialiosiomis teisės normomis. Galiausiai įvertinama, kokią įtaką turi viešoji teisė tokių santykių turiniui bei apskritai nuomininko kaip esminę naudojimo teisę įgijusio asmens santykis su trečiaisiais asmenimis. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti tokių paplitusių santykių šalims tinkamai suvokti sandorį ir apsibrėžti tarpusavio teises ir pareigas, išvengiant neigiamų pasekmių atsiradimo sudarant ar vykdant sandorį. / This work covers conclusion and performance of one of the most actual business relationship. Rejection of investments in the fundamental resource of almost all of business sorts, also evaluating the enormous outgoings for formation of such a thing, and selection of alternative by using the estate of essential gravity for execution of business activities and paying periodical contributions to third persons, suggests effective operation of finance. Undeniable benefits of such relationship and its distribution in society determines the actuality of this theme. The work covers the peculiarities of conclusion and performance of commercial real estate lease agreement by ascertaining the essential elements of such a transaction: object, subjects and other necessary conditions for validity of such a transaction, taking account of the sort of certain real estate object and accordingly it’s formation process, as well as the form of property, whether it is private or public, including the requirements for the content of such a transaction, as well as form of conclusion and consequences of departure from it. This work analyzes what effect the real estate object has on execution of common rules of law and what is the bearing amongst them and certain specific rules of law. Eventually, the work evaluates what is the influence of public law on content of certain relationship and altogether the relationship of the lessee as a person, who acquired the essential usage right, with third persons... [to full text]

Magistrinio darbo tema – “Kodėl vedybinė sutartis gali tapti kliūtimi kanoninei santuokai?”. Darbas sudarytas iš 4 dalių. Pirmojoje darbo dalyje remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu ir 1983 metų Kanonų Teisės Kodeksu yra nagrinėjama santuokos institucijos samprata. Aptariama santuokos samprata pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą ir pateikiami santuokos sudarymui keliami reikalavimai. Nagrinėjami bažnytinės teisės reikalavimai kanoninės santuokos sudarymui bei pateikiama kanoninės teisės ir civilinės teisės bendrumai santuokos atžvilgiu. Antroji darbo dalis skirta vedybų sutarties teisinio reglamentavimo nagrinėjimui. Aptariama vedybų sutarties samprata ir kilmė. Remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu pateikiama vedybų sutarties sudarymo procedūra ir įsigaliojimas, taip pat išanalizuojamos sąlygos vedybų sutarties pakeitimui ir nutraukimui. Trečiojoje darbo dalyje kalbama apie bažnytinės santuokos negaliojimą dėl išankstinio susitarimo. Vedybų sutartis čia įvardijama kaip išankstinsi susitarimas su ateitį numatančia sąlyga. Remiantis 1983 metų Kanonų Teisės Kodeksu apariama santuokos su sąlyga negaliojimas ir išankstinės sąlygos prieštaravimas santuokos vienumui ir neišardomumui. Ketvirtojoje dalyje, remdamiesi bažnyčios Mokymu aptariame pastoracinius uždavinius, siekiant santuokos sakramentiškumo ir kilnumo užtikrinimo. / Team of diploma work for master degree is: Why nuptial contract can become impediment for canonical marriage? Diploma work is made from 4 parts. According to the Lithuanian Republic Civil Law and Code of Canon Law in the first part of work is presenting definition of marriage institution. There are discussing about marriage in public law and in Church law. In the 2nd part of work is written about nuptial contract and this contract rights. Firstly there are talking about definition of nuptial contract and derivation. According to the Lithuanian Republic Civil Code is presenting nuptial contract formation procedure and this contract come into effect. Also is written about nuptial contract change and break procedure. In the 3rd part of diploma work is present invalidity canonical marriage. This canonical marriage invalidity is because marriage contract is made with future contract. In the 4th part of work is described pastoral care of sacramental marriage.

Darbo pradžioje iškelta hipotezė patvirtina: pirkimo (pardavimo) sutarties sąlyga, kad nuosavybės teisė į pristatytas prekes išlieka pardavėjui tol, kol už jas nebus pilnai apmokėta, Lietuvos teisėje išlaiko nuosavybės teisę į daiktus (pardavėjas turi teisę reikalauti grąžinti prekes iš pirkėjo; trečiosioms šalims pardavėjo teisė atgauti prekes negalioja), tačiau nesuteikia teisės tiesiogiai iš perpirkėjo reikalauti piniginių lėšų. Hipotezė patvirtinta remiantis, kad: 1. Pagal LR CK, parduodant daiktus išsimokėtinai (kreditan), nuosavybės teisė į parduodamus daiktus išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip; 2. Teisė reikalauti prekių iš trečio asmens galima perduodant įkeistą daiktą, tokį perdavimą (įkeitimą)registruojant hipotekoje; 3. Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas viešame registre suteikia pardavėjui teisę panaudoti pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks registravimas neatitinka LR CK numatytų įkeitimo sąlygų; Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas, neatitinkančios įkeitimo sutarties registravimo formalių, tačiau imperatyvių procedūrų, nesuteiks pardavėjui pirmumo teisės prieš kitus kreditorius pirkėjo bankroto atveju; 4. Registruotos pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlygos panaudojimo prieš trečiąsias šalis pirkėjo bankroto atveju precedento Lietuvos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Retention of title clause (also called a Romalpa clause in some jurisdictions) is a provision in a contract for the sale of goods that the title to the goods remains vested in the seller until certain obligations (usually payment of the purchase price) are fulfilled by the buyer. The main purposes of such clauses are to ensure that where goods are supplied on credit, if the buyer subsequently goes into bankruptcy, the seller can repossess the goods. Title retention clauses are often seen as a natural extension of the credit economy; where suppliers are expected to sell goods on credit, there is a reasonable expectation that if they are not paid they should be able to repossess the goods. Nonetheless, in a number of jurisdictions (as we will se, in Lithuania also), insolvency regimes or credit arrangement regimes prevent title retention clauses from being enforced where doing so would upset the administering of the regime. Although conceptually very simple, retention of title clauses have become increasingly widely drafted, which has resulted in the courts in a number of countries striking down the clauses, or recharacterising them as the grant of a security interest. Although EU directive for late payments creates obligation for member states to enforce such provision in national law systems, effect of the retention of title clauses vary from country to country. Hypothesis of this work was that the retention of a title clause in a agreement does not give the title for the... [to full text]

Darbe nagrinėjamas darbos santykiuose konfidencialia laikomos informacijos turinys, teisiniai jos apsaugos būdai bei atsakomybės taikymo praktika Lietuvos teismuose. Darbe keliamas tikslas apžvelgti Lietuvos teisės aktų įtvirtintas teisines prielaidas konfidencialios informacijos apsaugai ir formuluojami konkretūs pasiūlymai kaip efektyviai užtikrinti tokios informacijos apsaugą. Ūkio subjektas vykdydamas savo ūkinę veiklą sukaupia nemažą kiekį konfidencialios informacijos ir tik tinkamais būdais apsaugota informacija gali sukurti ūkio subjektui konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Lietuvos teisės aktai įtvirtina įmonės kompetetingam valdymo organo teisę nustatyti, kokia informacija toje įmonėje yra laikoma konfidencialia. Praktikoje iškyla klausimas: kokią informaciją galima nustatyti konfidencialia, todėl darbe pateikiamas konfidencialia informacija laikytinų žinių pavyzdinis sąrašas ir išskiriama, kokia informacija pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus yra laikoma vieša informacija. Lietuvoje konfidencialią informaciją reglamentuoja keli skirtingi teisės aktai, tad esant tokiam padrikam reglamentavimui yra neaišku, kokiais būdais ūkio subjektas turėtų saugoti konfidencialią informaciją. Todėl šiame darbe yra pateikiami konkretūs tokios informacijos teisiniai apsaugos būdai. Įmonėje reikėtų jau iš anksto numatyti konfidencialios informacijos apsaugos būdus ir iš karto su naujai priimamau darbuotoju sudaryti konfidencialumo sutartį kaip atskirą... [toliau žr. visą tekstą] / The author analyses the content of the confidential information in employment relations, the legal remedies of protection of such information and the application of liability in Lithuanian courts’ practise. The author raises the purpose to review the legal premises determined in Lithuanian legal acts and to form concrete suggestions how to achieve effective protection of confidential information. The undertakings organising economic activities collect innumerable amount of confidential information, however, only by suitable legal remedies protected confidential information can raise the competitive advantage for the undertaking in comparison to the other market participants. Lithuanian legal acts inflict the right for the authorised management organs of the enterprise to define what information can be hold confidential in the particular enterprise. The question ‘what particular information can be hold as confidential?’ often arises in practise, consequently, the author gives the sample of the confidential information list and determines what information according to the legal acts of the Republic of Lithuania is held as public information. In Lithuania the confidential information is regulated by different legal acts, therefore, the existence of such scattered regulation raises the obscurity what remedies the undertaking should adopt to achieve the protection of confidential information. Consequently, the author further suggests the concrete legal remedies for the protection... [to full text]

Magistro darbo "Darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis (DK 235 str. 2 d. 3 ir 4 punktai)" tyrimo tikslas - darbo drausmės pažeidimo ypatumų bei teismų praktikos, taikant darbuotojų atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus reguliuojančias teisės normas, analizė, teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis tyrimas. Pirmojoje dalyje atskleidžiama darbo drausmės pažeidimo samprata bei šio darbo teisės painstitučio ypatumai. Analizuojamas darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąsajumas. Antroje dalyje pateikiama šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nesuderinamų su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis samprata, analizuojamos šių drausmės pažeidimų sudėtys. Galutinėje darbo dalyje apžvelgiama darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą tvarka. / The purpose of this research is the analysis of the regulations, determining the breach of labour discipline and the court practise when applying law regulations on the breach of labour discipline. It also includes the analysis of the regulations concerning the gross breach of work duties, which must be understood as a breach of labour discipline involving gross violation of the provisions of laws and other legal acts which directly regulate the employee's work. The first part discloses conceptions of the breach of labour discipline and the peculiarities of this sub institution of labour law. This part also involves the analysis of the connections between the breach of labour discipline and the Gross Breach of Work Duties In the second part presents the conception of the gross breach of work duties that are incompatible with employee’s duties or job functions. In the last part of this research the termination of the employment contracts for Gross Breach of Work Duties is examined.