Santrauka Terminuota darbo sutartis kitų darbo sutarčių rūšių kontekste Teisė į darbą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, joje galiojanti teisinė sistema tampa neatsiejama ir Lietuvos teisinės sistemos dalimi, todėl darbo autorius lygina terminuotos darbo sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo galimybes, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išskirdamas apribojimus, kurių nebuvo iki LR DK įsigaliojimo. Tokiu būdu yra analizuojama, ar į Lietuvos teisę yra perkeltos direktyvos, reglamentuojančios darbą pagal terminuotas sutartis, nuostatos. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas terminuotai darbo sutarčiai, jos sudarymo galimybėms, bei įstatymų nuostatoms, draudžiančioms sudaryti tokią sutartį. Siekiant atkleisti terminuotos darbo sutarties ypatumus, darbo autorius apžvelgia būtinąsias darbo sutarčių sąlygas privalomas ne tik terminuotai darbo sutarčiai, bei ir kitoms darbo sutarčių rūšims, tokioms kaip laikinoji, sezoninio darbo, antraeilių pareigų, susitarimo dėl papildomo darbo. Darbo autorius atkreipia dėmesį į garantijas ir apribojimus, kurie atsiranda, kai sudaromos ne įprastinės, o terminuotos darbo sutartys. Ypatingai yra akcentuojama darbo sutartis su įmonės vadovu, išskiriami specifiniai tokios darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. / Summary Fixed-term Employment Contract in the Context of Other Employment Contracts A right to work is one of the basic human rights. After Lithuania joined the European Union, it‘s legal system became inseperable part of Lithuania‘s legal system, therefore the author of this thesis is comparing the possibilities for formation, pursuance and discontinuation of temporary job contract in accordance with acting legal regulations, emphasising the restrictions, which were not present until Labour Code of Republic of Lithuania came to act. Thus, the author gives the analysis if the provisions of directive, regulating the work by temporary job contracts, are implemented into the Lithuanian legal system. The thesis concentrates mainly on temporary job contract, it's formation possibilities and laws, prohibiting formation of such contract. In order to display the pecularities of temporary job contract, the author reviews necessary contract preconditions not only for temporary job contracts, but other job contracts as well, including temporary job, seasonal job, avocation, settlement for additional job. Author points out the guarantees and restrictions, which originate when a temporary job contract is signed instead of usual job contract. The author pays great attention to job contracts where the contractor is the head of a company, and emphasises the basis of discontinuation of such contracts.

Akcininkai turi visišką laisvę apsispręsti ir sudaryti tarpusavio susitarimus dėl to, kaip jie įgyvendins turimų akcijų suteikiamas teises. Iš esmės panašaus pobūdžio susitarimai gali būti numatyti ir bendrovės įstatuose, tačiau atsižvelgiant į tai, jog akcininkų sutartys paprastai yra konfidencialios ir įpareigoja tik jų šalis, tam tikrus klausimus gali būti patogiau aptarti ne įstatuose, o šiose sutartyse. Iš vienos pusės tokiais susitarimais gali būti užtikrinama papildoma mažumos akcininkų teisių apsauga, kita vertus, jie gali sukelti ir tam tikrų problemų, kadangi sukuria prielaidas tam tikrai akcininkų grupei apeiti ar pakeisti įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas taisykles, o ypač tas, kurios susijusios su balsavimo teisės įgyvendinimu bei akcijų perleidimu. Akcininkų sutarčių konfidencialumas tam tikromis aplinkybėmis leistų akcininkams įgyti balsavimo teisių daugumą apie tai nežinant kitiems bendrovės nariams, o tai galėtų sukelti rimtų problemų ypač akcinėse bendrovėse, o juo labiau listinguojamose bendrovėse. Kai kurie sutartiniai įsipareigojimai tarp akcininkų, susiję su jų balsavimo teisių bei akcijų perleidimo apribojimais, gali reikšti esminį pasikeitimą bendrovės valdyme, todėl turėtų būti atskleisti, o ypač tose bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Akcentuotina ir tai, jog Įmonių Perėmimo Direktyvoje nustatytos „Persilaužimo“ taisyklės perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę daro didelę įtaką akcininkų... [toliau žr. visą tekstą] / Shareholders have full contractual freedom to decide and agree between themselves on how to exercise their rights attached to shares. Since such agreements are usually informal and confidential, they may have several advantages compared to regulating respective matters in company’s bylaws. On one hand shareholders agreements may serve to ensure additional rights to minority shareholders while on the other hand they can be seen as problematic as they can become instruments used by groups of shareholders to circumvent the normal balance, reached by company’s legislation or established in company’s bylaws, especially regarding provisions about voting and transfer of shares. The confidentiality of shareholders agreements may give a shareholder control over the majority of votes without others knowing and this may rise some important issues especially if such agreements are entered into between shareholders of a public company or even more so if it is a listed company. Some contractual obligations between shareholders, restricting their voting rights and transfer of shares, may mean material changes in corporate governance and require disclosure. Moreover, the adoption of the Directive on Takeovers into Lithuanian law show that a “breakthrough rule” affects shareholders agreements, because voting restrictions and share transfer restrictions are not applied in takeover situation. This may be regarded as a major intervention in the contractual freedom of shareholders. However, such... [to full text]

Dėl tam tikrų priežasčių ne visada tikslinga nekilnojamąjį daiktą įsigyti nuosavybės teise, todėl siekiant įgyvendinti savo tikslus, kuriems pasiekti yra reikalingas nekilnojamasis daiktas, didelę reikšmę įgyja galimybė tą nekilnojamąjį daiktą nuomotis. 2001 metų liepos 1 dieną įsigaliojęs Civilinis kodeksas detalizavo nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo reglamentavimą, įtvirtino naujus jos sudarymo ir vykdymo ypatumus. Nepaisant to, kad nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo praėjo jau beveik devyneri metai, iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje nėra detaliau nagrinėti pasikeitusio nekilnojamojo daikto nuomos sutarties reglamentavimo ypatumai, jo pranašumai ir trūkumai, neanalizuojamos praktinės problemos. Atsižvelgiant į nekilnojamųjų daiktų reikšmingumą civiliniuose santykiuose bei griežtesnius atidumo reikalavimus, keliamus sutarties šalims dėl komercinio sutarties pobūdžio, galima teigti, kad komercinė nekilnojamojo daikto nuomos sutartis civiliniuose santykiuose yra labai reikšminga ir turi ypatumų lyginant su kitomis nuomos sutartimis. Šių ypatumų suvokimas nekilnojamųjų daiktų nuomotojams ir nuomininkams gali padėti veiksmingiau pasinaudoti jų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonėmis, išvengti nenumatytų neigiamų padarinių bei galimų ginčų dėl sutarties galiojimo ir vykdymo. Atsižvelgiant į tai šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjami esminiai komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai. / Because of some reasons not always is purposive to obtain a real estate, therefore on purpose to implement their aim, witch is needed a real estate, big importance achieves an occasion to lease an object. In 2001 Civil code of Lithuania details regulation of arrangement and execution features of lease of real estate, consolidates new features of its arrangement and execution. Despite the fact that after effect of Civil code passed near nine years, in Lithuanian law doctrine to date in great detail was not analysed changed regulation features of lease of real estate, its supremacy and deficiency, not analysed problems of practise. Considering to importance of real estate in civil intercourse and more strict requirements of attention witch are advanced to sides because of commercial order of contract, we can predicate that commercial lease of real estate in civil intercourse is very important and has peculiarities according to other sorts of lease. Perception of these peculiarities can help lessors and lessees to trade protector of their rights more effectively, to escape casual negative ravage and possible dispute about arrangement and execution of contract. Considering to this in this final work analysed essential features of arrangement and execution of commercial lease of real estate.

Lietuvoje darbo santykius reglamentuoja 2003-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas. Tačiau šiuo įstatymu nustatytas darbo santykių reguliavimas neužtikrina darbuotojams absoliučių darbo ir socialinių garantijų. Sudarant kolektyvines sutartis darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl to, kas nereglamentuota teisės aktais, taip pat kolektyviniai darbo santykiai padeda užtikrinti lygiavertę kolektyvinės sutarties šalių padėtį. Akivaizdu, kad darbuotojas efektyviau gali ginti savo teises ne individualiai, o kolektyviai prieš darbdavį, kuris yra ekonomiškai stipresnė šalis. Taip pat įstatymais neįmanoma apibrėžti visų situacijų atskirose įmonėse, todėl kolektyvinės sutartys atlieka didelį vaidmenį reglamentuojant darbo santykius. Jos yra labai susiję su individualiom darbo sutartim. Būtent kolektyvinių ir individualių darbo sutarčių santykiai yra nagrinėjami šiame darbe. Vertinant kolektyvinės sutarties santykį su individualia darbo sutartimi, darytina išvada, kad turi galioti in favorem principas – taikomos darbuotojui palankesnes darbo sąlygas nustatančio teisės akto nuostatos. Kolektyvinės sutarties reikšmė tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų teisinės savimonės, profesinių sąjungų aktyvumo bei padėties darbo rinkoje. / The main source of Lithuanian labour law is the Labour Code of Lithuania, which was enforced on the first of January, 2003. But the Labour Code of Lithuania can not give absolute all work and social guarantees to the employers. Two social partners (employers from one side and employees from another) when signing the collective agreement negotiate the things, that are not regulated by the law. Collective labour relations ensure the equal position for both sides of collective agreement. It is obvious, that collective bargaining and collective agreement protect the rights of employees efectivelly. The other reason, why collective agreements are very important, is that the Labour Code of Lithuania can not foresee all the situations, that can happen in particular working place. Provisions of the collective agreement are related to the content of the employment contract. This article analyses the competition between norms of different sources of labour law. The conclusion of this work, is that the importance of collective agreement depends on the legal consciousness of the employer, on the activity of the trade union and also on the status of the working market.

Komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinė atsakomybė Juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys verslo ar profesiniais tikslais, sudarydami komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, siekia tenkinti abipusius komercinio pobūdžio interesus. Tačiau, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims nevykdant ar netinkamai vykdant tokia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalių komercinio pobūdžio interesai negali būti dalinai ar visiškai patenkinami. Būtent, tuo atveju, kai šalys padaro komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pažeidimą, iškyla civilinės atsakomybės taikymo klausimas tuo tikslu, kad būtų kompensuoti turtinio pobūdžio praradimai dėl komercinių interesų pažeidimo. Įstatyminis komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinės atsakomybės reglamentavimas suteikia plačias galimybes šaliai, kurios interesai pažeisti, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu kompensuoti turtinio pobūdžio praradimus. Taikant civilinę atsakomybę komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį pažeidusiai šaliai nuostolių atlyginimo forma, būtina nustatyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, nuostolius – tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltė), kurių specifiką lemia tai, kad tokia nuomos sutartis sudaroma dėl nekilnojamojo daikto ir komerciniais tikslais. Be to, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims yra suteiktos galimybės savo... [toliau žr. visą tekstą] / The civil liability of commercial realty lease agreement parties Legal entities and natural persons, acting in purposes of business and profession and entering into the commercial realty lease agreement, usually have purposes to satisfy the mutual commercial interests. However when the parties of the commercial realty lease agreement fail to perform their contractual obligations, the commercial interests can not be fully or partly satisfied. Precisely in case of the breach of the commercial realty lease agreement, the possibility of civil liability application in purpose of the incurred real loss compensation arise. The legitimate regulation of civil liability of the commercial realty lease agreement parties grants broad legal possibilities to the party whose interests are contravened to demand the compensation of incurred damages and in this way to compensate the incurred real loss. When applying the civil liability to the party, who has made the breach of the commercial realty lease agreement, it is necessary to indicate the provisions of such liability (malpractice (breach of agreement), causality, fault, damages – in some cases the fault is not the essential provision of civil liability). The object (realty) and the commercial purposes of lease agreement determine the specificity of these civil liability provisions. Additionally the parties of the commercial realty lease agreement have broad legal possibilities by common agreement to modify the legitimate regulation of... [to full text]

Darbo santykių teisiniu reglamentavimu tiek Lietuvoje, tiek Europos Bendrijoje, tiek ir kitose demokratinėse šalyse siekiama socialiai vertingų tikslų. Tačiau siekdamos įgyvendinti nustatytus tikslus, valstybės pasirenka nevienodą teisinio reguliavimo mechanizmą: vienam jų būdingas griežtai centralizuotas santykių reglamentavimas, kai visus svarbiausius darbo teisinių santykių klausimus sprendžia valstybė, kitas paremtas darbuotojo ir darbdavio interesų derinimu, ieškant kompromiso. Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos sutarties laisvės principo įgyvendinimo ribos Lietuvos darbo teisėje, siekiama įvertinti leidimų ir paliepimų pusiausvyrą sudarant individualią darbo sutartį, kaip vieną pagrindinių darbo teisinių santykių atsiradimo faktorių. Lygiagrečiai analizuojamos ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos nuostatos, siekiant pagrįsti nuomonę, kad Lietuvos darbo įstatymai nustato detalesnį reguliavimą, nei to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai. Keliamos problemos dėl to, kad imperatyviomis darbo teisės normomis ribojant galimybę laisvai pasirinkti darbo sutarties šalį, sutarties formą, rūšį, ribojant galimybę laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, pažeidžiama darbo sutarties šalių teisė susitarti taip, kaip joms yra palankiausia. Darbe laikomasi nuomonės, kad visos darbo sutarties sąlygos - labai asmeniški darbo santykių aspektai, tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio galimybes įtakojantys labai individualiai, todėl siūloma leisti sutarčių laisvės principą... [toliau žr. visą tekstą] / The legal regulation of employment relations both in Lithuania and in the European Community as well as other democratic countries aims at achieving socially beneficial goals. However, in seeking to implement the established goals, states select different mechanisms of legal regulation: one is characterised by a strictly centralised regulation of the relations, when all the most important issues of legal relations of employment are resolved by the State, another is based on the adjustment of interests of the employee and the employer. This master thesis considers the limits of implementation of the principle of freedom of contract in Lithuanian labour law and seeks to evaluate the balance of permissions and orders when concluding an individual employment contract as one of the main factors of emergence of legal relations of employment. The author also analyses the provisions stipulated in the law of the European Union in order to substantiate the opinion that Lithuanian labour laws establish a more detailed regulation than required by legal acts of the European Union. Problems arise due to the fact that the right of parties to an employment contract to reach an agreement in the way most appropriate to them is violated by restricting the possibility of free choice of the country of an employment contract, form and type of the contract through imperative rules of labour law and restricting the possibility of free establishment of mutual rights and duties. The author of the... [to full text]

Šiame magistriniame darbe aptariamos kai kurios pagrindinės Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei sutarčių nuostatos jų įgyvendinimas. Bendrai kalbant, šios specifinės tarptautinės sutartys nustato Katalikų Bažnyčios kaip institucijos, jos dvasininkų teisinę padėtį valstybės viduje ir apibrėžia jų veiklos ribas. Darbo pradžioje autorius atkreipia dėmesį į konkordato kaip tarptautinės sutarties teisinę prigimtį, t. y. aptariama jo sąvoka, objektas, subjektai, galiojimas ir kiti elementai. Vėliau supažindinama su konkordato ir sutarčių atsiradimo istorinėmis aplinkybėmis bei trumpai aptariamos šių tarptautinių teisės aktų šalys – valstybė ir bažnyčia. Taip pat skiriama dėmesio religinių organizacijų teisinei padėčiai Lietuvoje bei užsienio valstybėse, Katalikų Bažnyčios statusui kitų religinių grupių atžvilgiu (pagrindinis šaltinis – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija). Didžiausia darbo dalis skirta konkrečių konkordato ir sutarčių nuostatų analizei, jų palyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad Katalikų Bažnyčia turi juridinio asmens statusą, tarp kitų dalykų, darbe apžvelgiamas jos apmokestinimas pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčiu. Aptariama ir kitų valstybių praktika. Nemažą dėmesį autorius skiria bažnytinės santuokos sudarymo ir nutraukimo tvarkai, keliančiai nemažai ginčų tiek civilinės, tiek bažnytinės teisės specialistų tarpe. Analizuojama Lietuvoje vis dar vyraujanti dvigubos santuokos registracijos tradicija, santuokos nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s thesis deals with some essential provisions of the concordat (1927) and the agreements (2000) concluded between the Holy See and Lithuania, and implementation of them. Generally speaking, these specific international agreements establish the legal status of the Catholic Church as institution, its clergymen in the State, and determine limitations of activity of them. At the beginning of the thesis author pays attention to the legal nature of the concordat as international agreement, i. e. definition, object, subjects, validity and other elements of it are discussed. Then historical background of origin of the concordat and the agreements is presented and the parties of these international legal acts – the State and the Church – are briefly discussed. The legal status of religious organizations in Lithuania and foreign states, position of the Catholic Church in the context of legal status of other denominations are also analyzed (the main source – jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania). The principal part of the thesis is intended for analysis and comparison of particular provisions of the concordat and the agreements. In consideration of the fact that the status of legal person is recognised for the Catholic Church, among other things, the procedure for imposing corporate income tax, immovable property tax, land tax on it, is analyzed in the thesis. The practice of other foreign states is also discussed. Author also gives one‘s... [to full text]

Priėmus naują LR CK buvo detalizuota turto patikėjimo teisė įtvirtinta dar sename LR CK, tuo pačiu įvedant naują teisės institutą – turto patikėjimo sutartį. Šio instituto įvedimą į Lietuvos teisės sistemą lėmė privačios nuosavybės sukūrimas, ekonominių santykių kaita, bei užsienio šalių praktika. Turto patikėjimo institutas atsirado dar 11 a. – 13 a. Anglijoje ir per ilgą laiką vystėsi, plėtojosi ir buvo perimtas daugelio pasaulio šalių. Turto patikėjimo teisei tik atsiradus plačiai buvo naudojama šeimos turtiniuose santykiuose, tačiau laikui bėgant išplito turto patikėjimo naudojimo sfera ir pradėta naudoti komerciniuose santykiuose. Nuo pat turto patikėjimo sutarties įtvirtinimo LR CK šis institutas Lietuvos autorių nebuvo analizuotas, o taip pat iki šiol teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nėra, todėl labai svarbu išanalizuoti turto patikėjimo sutarties reglamentavimą Lietuvoje, jo privalumus, trūkumus. Darbe nagrinėjami šie pagrindiniai klausimai: 1) Turto patikėjimo teisės kilmė ir raida: nagrinėjamos turto patikėjimo teisės atsiradimo priežastys, vystymasis, šio instituto panaudojimo sferos; 2) Turto patikėjimo teisės samprata pagal LR CK: atskleidžiamas turto patikėjimo sutarties turinys lyginant jį su nuosavybės teisės turiniu, nagrinėjamos turto perdavimo patikėjimo teise priežastys; 3) Turto patikėjimo sutarties prigimties analizė: aiškinamasi turto patikėjimo sutarties santykių prigimtis, analizuojamas turto patikėjimo sutarties santykis su kitomis panašiomis... [toliau žr. visą tekstą] / After adoption of the new Civil Code of the Republic of Lithuania (CC RL), the property trust right, which had been established already in the old CC RL, was stipulated in detail by introducing the new legal institute – the contract on property trust. Introduction of this institute into the legal system of Lithuania was determined by development of private property, changes in economic relations and practices of foreign countries. The property trust institute developed already in the 11th - 13th centuries in England, was evolving in a long run and later adopted by numerous countries of the world. Upon the onset of the property trust right, it was widely used in proprietal relations but in the course of time the scope of application of property trust has expanded, and it was introduced also to commercial relations. From the very enforcement of the contract on property trust in the CC RL, this institute was not analysed by Lithuanian authors, and no practice on this issue exist up to this date, therefore it is very important to analyse the regulation of contract on property trust in Lithuania, its benefits and advantages. The following main issues are analysed in the work: 1) Origins and development of the property trust right: reasons for origination of the property trust institute, its development and scope of application; 2) Concept of property trust law according to the CC RL: by disclosing the contents of contract on property trust and comparing it to the contents of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami šiuo metu itin aktualūs santykių tarp verslo subjektų atsiradimo ir vykdymo ypatumai. Nuoma tai abipusė nauda - tai galimybė daikto savininkui padidinti nuosavybės teisėmis turimo daikto sukuriamą naudą, ypač tuo atveju, kai savo jėgomis ir rizika neketinama to daikto naudoti, o nuomininkui tai galimybė minimaliomis investicijomis plėtoti verslą. Tokia verslo strategija dėl nuomos santykių sukuriamos naudos, kuri sparčiai užima vis didesnę vietą visuomenėje, lemia šios temos aktualumą. Darbe apibrėžiama komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai, nustatant esminius tokio sandorio elementus: objektą, subjektus, kitas būtinas sąlygas sandorio galiojimui priklausomai nuo nekilnojamojo daikto tipo ir atitinkamai jo formavimo proceso. Analizuojama bendrųjų nuomos santykius reguliuojančių teisės normų ir specialiųjų konkrečios rūšies teisės normų, reglamentuojančių konkretaus nekilnojamojo daikto nuomos santykius, tarpusavio sąveika. Įvertinama viešosios teisės ir trečiųjų asmenų įtaka tokių santykių turiniui. Galiausiai darbas apibendrinamas išvadomis, kuriose atsispindi specifiniai šios temos aspektai, galintys padėti santykių šalims tinkamai suvokti sandorį ir apsibrėžti tarpusavio pareigas ir teises, tam kad šioje sferoje būtų įvestas stabilumas, bei išvengta tokio sandorio sukeliamų neigiamų padarinių. / This work covers conclusion and performance of one of the most actual business relationship. Lease is a mutual benefit – it is an opportunity for the object owner to increase benefits generated by the object, especially in case when its own forces, and risk is not intended to use the object, and for the tenant it is an opportunity to develop its business with the minimum investments. The benefit created because of a such business strategy of the lease relationships, which rapidly has a growing place in the society, determines the actuality of this theme. The work covers the peculiarities of conclusion and performance of commercial real estate lease agreement by ascertaining the essential elements of such a transaction: object, subjects and other necessary conditions for validity of such a transaction, taking account of the sort of certain real estate object and accordingly it‘s formalion process. This work analyzes the interaction between the common rules of law, which regulates the lease relationships, and specific rules of law, which regulates particular real estate lease relationships. Finally, the work is summarized in the conclusions, which reflect the specific aspects oh this theme and help the parties of lease relationships to understand the essence of the transaction and to conclude the rights and obligations, in order to enter the stability in such a relationship and avoid negative consequences.

Magistro darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas esant šalių susitarimui, remiamasi ne tik darbo teisės teorija, bet ir teismų praktikos pavyzdžiais, bei lyginama su užsienio valstybių įstatymais. Pirmojoje magistro darbo dalyje, lyginamos Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo bei dabartinio Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtintas labiausiai sutartinį darbo teisinių santykiu pobūdį atitinkantis darbo sutarties nutraukimas. Toliau nagrinėjant temą detaliai analizuojama darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kartu siejant su sutarties laisvės principo įgyvendinimu. Akcentuojama pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimo raštu svarba, reikalavimo pareikšti sutikimą per septynias dienas bei susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp darbo santykių šalių sudarymo reikšmė. Pabrėžiama, kad esminės sąlygos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas bei terminas, nuo kada sutartis bus nutraukta. Atkreipiamas dėmesys į piniginės kompensacijos reikšmę: piniginė kompensacija gali tapti esmine darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlyga darbuotojui jos pareikalavus. Tačiau vienas svarbiausių bruožų būdingų darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu yra laisvas valios... [toliau žr. visą tekstą] / The Master Thesis analyzes the basis for termination of an employment contract by agreement between the parties; it refers not only to the theory of labour law, but also to the judicial practice and comparisons of the legal enactments of foreign countries. The first part of the Master Thesis deals with comparison of the rules governing the termination of an employment contract by agreement between the parties contained in the Labour Law Code of the Lithuanian Soviet Socialist Republic, the Law on Employment Contract of the Republic of Lithuania and the current Labour Code of the Republic of Lithuania. Article 125 of the Labour Code that entered into force on January 1, 2003 establishes the termination of an employment contract, which best complies with the contractual essence of the legal labour relations. In further research the detailed analysis of the procedure for termination of an employment contract by agreement between the parties is provided, in conjunction with the implementation of the principle of freedom of contract. The emphasis is made on the importance of the written form of a proposal to terminate an employment contract by agreement between the parties, the requirement to approve the proposal within seven days, and conclusion of the agreement between the parties involved in labour relationship on termination of an employment contract. It is noted that the essential conditions for the termination of an employment contract by agreement between the parties are... [to full text]