Magistro baigiamojo darbo tema – „Šalių atsakomybė statybos rangos santykiuose“. Raktiniai žodžiai: statyba, teisiniai statybos santykiai, statybos rangos santykiai, statybos rangos sutartis, subrangos sutartis, užsakovas, rangovas, subrangovas, atsakomybė. Sklandus ir efektyvus statybos proceso įgyvendinimas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip aiškiai ir suprantamai statybos rangos sutartis ir teisės norminiai aktai apibrėžia sutarties šalių teises ir pareigas, paskirsto jų riziką bei atsakomybę už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, darbe yra kompleksiškai analizuojami statybos rangos sutarties šalių atsakomybės pagrindai, nagrinėjamos problemas, susijusios su atsakomybės taikymu. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama teisinių statybos santykių ir statybos rangos santykių samprata. Antrojoje dalyje apžvelgiama statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistema, pateikiamos statybos rangos santykių dalyvių sąvokos, atskleidžiamas jų teisinis subjektiškumas, nagrinėjama statybos rangos sutarties samprata ir jos esminės sąlygos, statybos rangos ir subrangos sutarčių santykis. Trečioji darbo dalis skirta išsamiai statybos rangos sutarties šalių – užsakovo, rangovo ir subrangovo – atsakomybės analizei: atskleidžiama jos specifika, taikymo pagrindai bei sąlygos, nagrinėjami atvejai, kai atsakomybė statybos rangos sutarties šaliai gali būti sumažinta arba panaikinta visa apimtimi, apžvelgiama LAT praktika, suformuota... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the master work – „The liability of the parties in legal construction relationship“. Keywords: construction, legal construction relationships, constuction contract, subconstruction contract, client, contractor, subcontractor, liability. Efficaciousness of the construction process for the most part depends on how clear and comprehensible the construction contract and legal acts define rights and obligations of the parties and divide between them risk and liability for an improper execution of the obligations. Taking it into consideration, in this work there is complex analysis of the legal basis for liability and problems, which are related to application of the liability. The first part of the work reveals conception of legal construction relationships. In the second part there is rewiev of the legal acts provided as well as the concepts of the parties.The author studies the conception of the construction contract, it‘s substantial conditions and relation between construction and subconstruction contracts. The third part of the work is committed to comprehensive analysis of the liability of the client, contractor and subcontractor: it reveals liability specific, basis and conditions of use, cases when liability can be reduced or avoided, provides the review of the Suprime Court of Lithuania practice, that was formed by solving cases for application of liability in legal construction relationships. The author, after accomplishing analysis of legal act... [to full text]

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]

Magistro darbe tema Profesionaliojo sportininko teisinis statusas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra atskleidžiama Europos Teisingumo Teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiama profesionaliojo sportininko samprata, taip pat analizuojamos svarbiausios bylos, kuriose yra sprendžiamos su Europos Sąjungos teisės aktų taikymu susijusios problemos, kylančios tiek individualiu, tiek komandiniu sportu užsiimantiems profesionaliesiems sportininkams. Pirmoje tyrimo dalyje yra analizuojamas sportinės veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje, taip pat Europos Teisingumo Teismo vaidmuo reglamentuojant sportą Europos Sąjungos lygmeniu. Šioje dalyje yra išskiriamas ir nagrinėjamas dvejopas profesionaliojo sportininko supratimas – asmuo, užsiimantis sportu gali būti suvokiamas tiek kaip darbuotojų judėjimo laisvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – Sutartis) veikimo nuostatas įgyvendinantis darbuotojas, tiek kaip paslaugų teikėjas, kuris naudojasi Sutartyje įtvirtintos paslaugų teikimo laisvės suteikiamomis teisėmis. Antroji šio darbo dalis apima komandiniu sportu užsiimančio profesionaliojo sportininko teisinio statuso atskleidimą. Pirmajame skyriuje plėtojama diskriminacijos dėl profesionaliojo sportininko pilietybės problema, o antrajame – profesionaliojo sportininko padėtis, kai tarp sporto organizacijų sutariama profesionaliojo sportininko perėjimo iš vienos sporto organizacijos į kitą. Paskutinėje darbo dalyje yra plačiau nagrinėjami individualiu sportu... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis Legal Status of Professional Athlete in the Jurisprudence of the European Court of Justice discloses the concept of professional athlete found in the jurisprudence of the European Court of Justice. The master’s work contains a detailed analysis of European Union law on issues arising from both individual and team sports professional athletes. In the first part of master’s work analysis of sports regulation under the European Union law is performed and the role of the European Court of Justice in regulation of sport is examined. This section also approaches the issue of professional athlete's dual understanding – a person engaged in sport can be seen both as an employee, that benefits from free movement of workers under the Treaty on the Functioning of the European Union, as well as service provider (freedom to provide services is applied). The second part of the master's work discloses the legal status of team sport professional athlete. The first section examines the problem of discrimination based on nationality of professional athlete. The second – professional athlete’s status, when the sport organizations agreed on the transfer, otherwise known as the professional athlete’s transition from one sport organization to another. The legal status of professional athletes in the individual sports and the main problems they face are revealed in section number three, where cases Christelle Deliège against Ligue francophone de judo et associées disciplines... [to full text]

Tiriamajame darbe autorius siekia atskleisti teorinius bendro pobūdžio klausimus: apibrėžti darbo sutarties pasibaigimo ir nutraukimo sąvokas. Autoriaus nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindai. Analizuojamas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Lyginamuoju metodu pateikiamas tarptautinių dokumentų ir ES teisės normų, reguliuojančių darbo sutarties nutraukimą, reglamentavimas. Tiriamajame darbe pateikiamas garantijų ir apribojimų reglamentavimas, atsirandantis nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyvą, kai nėra darbuotojo kaltės. Pateikiamas teisminės praktikos apibendrinimas, reikšmingas teisingai aiškinant ir tinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. / In this research work an author seeks to educe the theoretical character of questions: to define the conceptions of the expiry or the termination of an employment contract. Author analyses the grounds for the termination of an employment contract on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee. Author analyses the notice of the termination of an employment contract. The regulation of the legal rules of international documents and EU presents by the comparable method. The regulation of the guarantees and limitations represents in this research work, which give effect to the termination of an employment contract on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee. Author educes the generalization of judiciary practice, which is essential justly to interpret and properly to use rules of the termination of an employment contract on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee.

Įmonės vadovas yra neatsiejama įmonės organizacinės sistemos dalis, be kurios įmonė negalėtų įgyti teisių bei prisiimti pareigų. Tačiau ne tik buvimas juridinio asmens valdymo organu, bet ir jo darbuotoju, sukuria tam tikrą įmonės vadovo ir įmonės teisinių santykių kompleksiškumą. Šis kompleksiškumas pasireiškia tuo, kad iš vienos pusės įmonės vadovo, kaip juridinio asmens organo, santykiai su įmone yra reguliuojami civilinės teisės normomis, o iš kitos – jam, kaip ir kiekvienam darbuotojui, privalomas darbo teisės normų laikymasis. Toks įmonės ir jos vadovų santykių reguliavimas dviejomis savarankiškomis teisės šakomis, neretai sukelia sunkumų nustatant, kuri teisės norma vienu ar kitu atveju turi būti taikoma. Siekiant geriau suvokti įmonės ir jos vadovų tarpusavio santykių pobūdį, šiame darbe yra nagrinėjami pagrindiniai aspektai vienaip ar kitaip susiję tiek su darbo teisės, tiek su civilinės teisės reguliavimo dalyku. Todėl analizė apima įmonės vadovo teisinio statuso prigimties bei raidos tendencijų vertinimą. Įmonės vadovo teisinio statuso specifika sąlygoja kiek kitokį šio subjekto darbo teisinių santykių reguliavimą nei paprastų darbuotojų. Bandant atskleisti šiuos skirtumus yra analizuojami darbo sutarties, sudaromos su įmonės vadovu, skirtumai nuo panašių civilinių sutarčių, šių darbo sutarčių sudarymas, rūšys, sąlygos. Be to, aptariami kitokie nei paprastų darbuotojų darbo santykių su įmonės vadovu pasibaigimo pagrindai bei šių santykių pasibaigimo procedūros... [toliau žr. visą tekstą] / Chief executive is an essential part of company’s organizational system and a company could not obtain rights and assume obligations without it. However, being not only a governing body of a legal entity, but also its employee, gives a rise for certain complexity of legal intercourse between the company and its chief executive. This complexity means that on one hand intercourse between company and its chief executive as a governing body are regulated by the civil law, while on the other hand the labor law rules are also applicable to him as to every other employee. Such dual regulation of relations between the company and its chief executive raises some difficulties when determining which legal norm has to be applied in certain circumstances. With the intention to comprehend the nature of intercourse between the company and its chief executive, this paper deals with major legal aspects one way or another related to regulatory subject of both labor and civil law. For this reason the analysis include the assessment of the nature and the development tendencies of legal status of company’s chief executive. The particularity of its legal status determines somewhat different regulatory regime applicable to a chief executive comparing to labor law applicable to ordinary employees. Aiming to display these differences the employment agreements with chief executive are analysed in comparance with similar civil contracts, as well as conclusion, types and conditions of such labor... [to full text]

Taika suteikia galimybę užtikrinti santykių darną, abipusį supratimą, kiekvienam bendrų ir visiems skirtingų poreikių patenkinimą. Taikos siekimas reikalauja įtempto darbo ir didelių pastangų: siekiant taikos, einama lygybės, kompromiso ir abipusės (daugiašalės) satisfakcijos kryptimi. Tik pačios konfliktuojančios šalys žino, koks rezultatas joms būtų priimtinas, patenkinantis jų interesus, teikiantis pasitenkinimą konkrečioje situacijoje ir užkertantis kelią atsinaujinantiems nesutarimams dėl to paties dalyko. Civilinių teisinių santykių subjektų ginčas efektyviai gali būti išsprendžiamas taikos sutartimi. Šio teisinio instrumento panaudojimas ginčo sureguliavimui įgalina pasiekti bendrą sprendimą, dažniausiai šalis įpareigojantį ir vykdomą dėl jo priimtinumo susitariantiesiems. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos teismams pateikiamų tvirtinti civilinius teisinius santykius reglamentuojančių taikos sutarčių turinio ypatumus. Darbe glaustai analizuojama lietuvių ir užsienio mokslinės literatūros šaltiniuose bei šalies teisės aktuose įtvirtinta taikos sutarties samprata, įvardijami taikos sutarties turiniui ir formai keliami reikalavimai, apžvelgiami taikos sutartimis išsprendžiamų konfliktų ypatumai, nustatomos taikos sutarčių panaudojimo praktikoje problemos, samprotaujama apie teismuose patvirtintų taikos sutarčių turinio įvertinimo kokybę. Atsižvelgiant į magistriniame darbe atliktą Lietuvos Respublikos teismuose patvirtintų taikos sutarčių... [toliau žr. visą tekstą] / Peace enables to ensure consistency of terms, mutual understanding, satisfaction of each common and all different needs. The pursuit of peace requires hard work and huge efforts: in the process of striving for peace, the course of equality, compromise and mutual (multilateral) satisfaction has to be set. It is only the conflicting parties know what the result would be acceptable to them to fit their interests, satisfying in a given situation and preventing from renewable disagreements on the same issue. Legal relations in civil litigation can be effectively resolved with the settled contract. The application of this legal instrument allows resolving the dispute and arriving to common decision, usually binding and thus enforceable due to its acceptability for both contracting parties. The aim of this masters’ theses is to analyze the specific features of the content of settlements of civil legal relations submitted for approval to the courts of the Republic of Lithuania. The paper briefly analyzes the concept of settled contracts embedded in Lithuanian and foreign sources and national legislation, identifies the content and format requirements; an overview of specific features of settled contracts in resolved conflicts are presented, problems of practical applications of settled contracts are determined, the quality assessment of the content of settled contracts approved in courts is considered. Taking into account the analysis of the approved settled contracts in the courts... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojami papildomi darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai darbo sutarties ribose. Darbe tyrinėjami nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šie papildomi susitarimai praktikoje yra plačiai paplitę, todėl darbe pateikiama išsami šių susitarimų analizė, atkreipiamas dėmesys į problematiką. Atliekant analizę remiamasi LAT praktika, nagrinėjami teisės aktai, apžvelgiama teisės doktrina, o kai kuriais atvejais tyrinėjami susitarimai palyginami su panašiais susitarimais kaimyninių valstybių teisėje. Iš visų analizuotų susitarimų bene daugiausia klausimų kelia nekonkuravimo susitarimai, todėl jiems šiame darbe skiriamas didžiausias dėmesys. Analizuojant šiuos susitarimus darbe pateikiama jų samprata, įvertinama jų vieta Lietuvos teisės sistemoje (priklausymas civilinės ar darbo teisės šakai), taip pat nagrinėjamos pagrindinės nekonkuravimo susitarimų sąlygos. Tyrinėjant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, analizuojamos būtinosios šios sutarties sąlygos, aptariamos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ypatybės bei atliekama lyginamoji analizė su kaimyninėmis valstybėmis. Tuo tarpu analizuojant konfidencialumo susitarimus, atkreipiamas dėmesys į atsakomybės formą bei šių susitarimų tikslą. Aptariant darbo sutarties subjektų susitarimą dėl darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui... [toliau žr. visą tekstą] / In the master paper the additional agreements of the employer and employee within the scope of labour agreement are analysed. In the paper is analysed the agreement on non-competition, confidentiality agreement, agreement on full material liability and agreement on the settlement of expenses suffered by the employer due to the training of the employee, increase of his qualification as well as his apprenticeships. The aforementioned additional agreements are very widely used in praxis, therefore in the paper a detailed analysis of the said agreements and problematic related thereto is given. The analysis is based on the cases of the Supreme Court of Lithuania, legislation, legal doctrine and comparative review of the similar agreements of the neighbour countries. The agreements on non-competition raise most questions of them all therefore the main part of the paper is dedicated to them. While analysing the said agreements the conception of the agreement on non-competition is presented, their place in the legal system of Lithuania (their inclusion into the civil or labour law) is evaluated, and the main conditions of the agreements on non-competition are analysed. While analysing the agreement on full material liability it’s indispensable conditions are analysed, the features of the collective agreement on full material liability are described and the comparative analysis with the neighbour countries is performed. As for the confidentiality agreements, the form of the liability... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama kreditų draudimo sutartis, aptariama jos samprata, identifikuojami pagrindiniai sutarties reglamentavimo ypatumai, įvertinamas sutarties praktinis pritaikomumas kredito rizikos valdymo kontekste. Taip pat nustatomas kreditų draudimo sutarties santykis su kitais panašiais kredito rizikos valdymo instrumentais. Magistro darbas suskirstytas į skyrius ir poskyrius. Pirmajame skyriuje, siekiant apsibrėžti vartojamų sąvokų ribas bei išvengti dviprasmiškų vertinimų, pateikiama kredito draudimo veiklos samprata, apibrėžiamos pagrindinės su minėta veikla susijusios sąvokos. Antrajame magistro darbo skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas kreditų draudimo sutarties turinio vertinimui. Trečiasis darbo skyrius skirtas įvertinti kreditų draudimo sutartį kaip vieną iš šiuolaikinių ir bene labiausiai paplitusių kredito rizikos valdymo priemonių. Bene svarbiausia šio skyriaus dalis- eksporto kreditų draudimo sutarties vertinimas. Minėtoji sutartis pateikiama kaip viena iš priemonių įveikti ekonomikos krizę. Paskutiniame- ketvirtajame- skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas panašių į kreditų draudimo sutartį rizikos valdymo institutų analizei, jų vertinimui, santykio su kreditų draudimo sutartimi nustatymui. Apibendrinant galime pasakyti, kad šio magistro darbo tikslas buvo pateikti kredito draudimo sutartį per kredito rizikos valdymo prizmę, akcentuojant pagrindinius ypatumus bei iškylančias praktines problemas. / Credit insurance contract This Master's work contains the analysis of credit insurance contracts, discussions on of their concept, identification of the key regulatory features of contracts, and assessment of the practical application of contract in the context of credit risk management. It also determines the ratio of credit insurance contract with other similar credit risk management instruments. This Master's work is divided into chapters and subchapters. In the first chapter, in order to set the limitations for the definitions used, and to avoid ambiguous assessments, the concept of credit insurance activity is provided, and the main activities related to the above concept. The second chapter of the Master's work focuses on the evaluation of content of credit insurance contract. The third chapter is devoted to the evaluation the credit insurance contract as one of the modern and by far the most common credit risk management instruments. Perhaps the most important part of this chapter is the evaluation of export-credit insurance contract. The last, the fourth chapter focuses on the analysis of risk management tools similar to the credit insurance institution, their assessment and a determination of their relationship with the credit insurance contract. In summary, we may state that the aim of this Master's work was to present the credit insurance contract through the prism of the credit risk management, with emphasis on its fundamental characteristics and emerging... [to full text]

Kasmet pasaulyje nuo infekcinių ligų miršta milijonai žmonių. Ironiška, kad dauguma šių ligų yra išgydomos šiuolaikiniais vaistais, tačiau dauguma žmonių neturi priėjimo prie šių vaistų, ypač besivystančiose šalyse. Šią problemą įtakoja daugelis faktorių, tačiau dažnai vaistų prieinamumas būna apribojamas dėl aukštų vaistų kainų, kurios dažnai būna stiprios intelektinės nuosavybės apsaugos pasekmė. Šiame darbe analizuojama vaistų prieinamumo problema intelektinės nuosavybės ir žmogaus teisių kontekste. Ieškoma atsakymo į klausimą, ar išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinė apsauga, nepažeidžia žmogaus teisių į sveikatos priežiūrą. Ypatingas dėmesys skiriamas Sutarčiai dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS Sutartis) ir jos daromai įtakai vaistų prieinamumui. Ši sutartis susilaukė didelės kritikos dėl nesugebėjimo išlaikyti pusiausvyros tarp patentinės apsaugos ir vaistų prieinamumo. Išanalizavus problemą, buvo nustatyta, kad egzistuoja paradoksalus ryšys tarp patentų teisės ir vaistų prieinamumo. Patentų teisės suteikiama apsauga veda prie patentuotų vaistų prieinamumo apribojimų dėl išaugusių jų kainų, todėl egzistuoja riba, kurią pasiekus yra tikslinga apriboti išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinę apsaugą, siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą visuomenei. Patento savininko teisės gali būti apribotos pasinaudojant TRIPS Sutartyje įtvirtintomis priemonėmis, tokiomis kaip priverstinis licencijavimas ar lygiagretus importas, o įvykus žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / Each year millions of people die from infecious diseases. Ironically, mosto f these diseases are curable with modern medicines, but most people don‘t have access to these drugs, especially in developing countries. The are many reasons for the lack of access to medicines, but in many cases the high price of drugs is a barrier to needed medicines and the unaffordable prices are often the result of strong intellectual property protection. This paper analyses the problem of access to medicines in the context of human rights and intellectual property. It tries to answer the question whether patents for pharmaceutical inventions infringe on the human right to health. Particular attention is paid to the Agreement on trade related aspects of intellectual property (TRIPS Agreement) and the impact it has on access to medicines. TRIPS is widely criticized for failing to maintain a balance between patent protection and access to medicines. Previously in many countries patents for pharmaceutical inventions were not allowed or they were limited but after TRIPS everything changed. The Agreement widened the scope of patentability and included pharmaceutical inventions. Now patent protection has to be granted for any inventions, whether product or processes, in all fields of technology under the conditions that they are new, involve an inventive step and are capable of industrial application Analysis shows that a paradoxical relationship exists between patent law and access to medicines... [to full text]

Darbe analizuojamas atsakomybės už ikisutartinių santykių pažeidimą institutas, šio instituto Lietuvoje teisinio reglamentavimo pakankamumo bei taikymo problema. Prieš nagrinėjant tendencijas, vyraujančias Lietuvoje, pateikiamos išsamios ikisutartinės atsakomybės Vakarų valstybėse reguliavimo tradicijos bei tokios atsakomybės istorinė raida. Ikisutartinės atsakomybės instituto teisinio reguliavimo įvairovė - culpa in contrahendo doktrina nepripažįstama bendrosios teisės tradicijos šalyse – leidžia daryti išvadą, kad ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo ribos kontinentinėje teisėje yra platesnės. Tačiau iš esmės visose šalyse nesąžiningas šalių elgesys ikisutartiniuose santykiuose yra netoleruojamas ir atsakomybė už pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai ikisutartiniuose santykiuose pažeidimą yra pripažįstama, tačiau grindžiama skirtingais pagrindais. Darbe taip pat aptariamas reikšmingas ikisutartinės atsakomybės vietos civilinės atsakomybės sistemoje klausimas. Įvertinus ikisutartinės civilinės atsakomybės instituto teisinį reglamentavimą bei ypatumus, daroma išvada, kad ikisutartinė atsakomybė nėra trečia (taip vadinamoji sui generis), šalia CK 6.245 str. 2 d. paminėtų deliktinės ir sutartinės, civilinės atsakomybės rūšis. Antrame darbo skyriuje analizuojamas sąžiningumo, kaip esminio ikisutartinių santykių elemento, turinys, bei keliams sąžiningumo ir sutarties laisvės principų teisingos bei protingos pusiausvyros klausimas. Atsižvelgiant į teisės doktrinoje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis is to discuss the question of pre-contractual liability, the problem of it‘s application and regulation sufficiency in Lithuanian legal system. Before dealing with this point the study presents detailed regulatory traditions of pre-contactual liability in western countries and it‘s historical development. The fact that doctrine culpa in contahendo is not recognized in common law systems leads to conclusion that application of pre-contactual liability is wider in continental system of law. On the other hand, almost all countries declare not tolerating unfair dealing in pre-contactual relations, but the legal liability in cases for breach of general obligation of good faith in pre-conractual negotiations is based on different grounds. The study also examines the problem of the determination of pre-contactual liability in general civil liability system. After the evaluation of the features and legal regulation of pre-contactual liability, the research leads to the conclution that this type of liability cannot be qualified as the third – sui generis – separate type of liability. The second chapter analyzes the principle of good faith which is essential in pre-contactual stage. The problem of reasonable balance between principles of good faith and freedom of contract is beeing solved as well. Taking into account that three types of pre-contactual relations can be mentioned – negotiations, framework agreement and public tender procedures, - the question of... [to full text]