Baigiamojo darbo tema – įrodymų vertinimas teismo nuosprendyje. Įrodymų vertinimas įrodinėjimo proceso esmė. Teisingas įrodymų įvertinimas turi tiesioginės įtakos teismui baudžiamojoje byloje nustatant objektyvią tiesą ir priimant teisingą sprendimą dėl asmens kaltumo todėl visais laikais buvo ir yra vienas iš svarbiausių mokslinių diskusijų objektų baudžiamojo proceso teisėje. Įsigaliojus naujajam BPK įrodymų vertinimas tapo išimtine teismo prerogatyva, todėl bandyta išsiaiškinti, bei išnagrinėti aktualiąįrodymų vertinimo problematiką. Tuo tikslu atliktas empirinis tyrimas, kurio metu buvo išnagrinėta 80 kasacinės instancijos bylų kuriose ankstesnis teismo nuosprendis buvo panaikintas.Aktualiai įrodymų vertinimo sampratai atskleisti darbe analizuojamos galiojančio BPK nuostatos bei teismų praktika ir prieita prie išvados, kad perėjimas iš senojo proceso į naują, modernų procesą nėra sklandus. Pasitaiko vis pasikartojančių klaidų, kurios paminėtos darbe. . Duomenų pripažinimas įrodymais – tai rezultatas, kuris gaunamas įvertinus jų sąsajumą, leistinumą ir tikrumą, o pripažinus duomenis įrodymais, atliekamas įrodymų pakankamumo vertinimas. Darbe teoriniu aspektu atskirai nagrinėjami pagrindiniai įrodymų vertinimo elementai bei jų tarpusavio santykis. Atskleidžiami dažniausiai naudojamųatskirų įrodymų rūšių vertinimo ypatumai, specifika bei problematika praktiniu aspektu. Taip pat analizuojami vidinio įsitikinimo, kaip svarbiausio įrodymų vertinimo kriterijaus, susiformavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The topic - assessment of the evidence the court the sentence. Assessment of the evidence - proof process. The correct evaluation of the evidence has a direct impact on the court in a criminal case, the determination of objective truth and making the right decision on guilt, and always has been and remains one of the main objects of scientific discussion of criminal procedure law. Due to the new CCP assessment of the evidence has become the exclusive prerogative of the court, and tried to figure out and analyze relevant trying to figure out and analyze current problems of assessment of the evidence. To this end, an empirical study, which was examined 80 cases where the Court of Cassation Instance earlier conviction was revoked. Current evidence of the assessment examines the concept reveal at the existing provisions of the CCP and the case law and concluded that the process of transition from old to new, modern process is not smooth. Sometimes mistakes are repeated, which are mentioned in the work. Data recognition evidence - a result which is obtained by linking the assessment, the admissibility and reliability of data and evidence recognition, evidence of the adequacy of the assessment is carried out. The paper dealt with the theoretical aspect of the main elements of the evaluation of evidence and their relationship. It reveals the most commonly used types of evidence assessment of the individual features of specific problems and practical point of view..It also examines... [to full text]

Konstitucinis Teismas yra vienintelis subjektas, turintis įgaliojimus aiškinti aukščiausios galios teisės aktą, Konstituciją. Spręsdamas ar įstatymai bei kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą valstybėje. Konstituciniam teismui konstatavus, jog teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, šis teisės aktas netenka galios ir yra eliminuojamas iš teisinės sistemos. Taigi, dėl poreikio analizuoti civilinio proceso klausimus Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje abejonių nekyla. 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo eilė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimų. Nemažą dalį jų lėmė Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos pozicijos, kurios ir yra analizuojamos darbe. Darbe atskleidžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka aktualiam civilinio proceso reguliavimui bei konkrečių civilinio proceso institutų raidai. Taip patanalizuojamas Teismo doktrinos įgyvendinimas aktualiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. darbe nevengiama pateikti darbo autoriaus pastebėjimų, kritikos bei pasiūlymų įstatymų leidėjui. / The Constitutional Court is the only subject empowered to interpret the act of the supreme power - the Constitution. Deciding whether the laws and other legal acts comply with the Constitution, the Constitutional Court guarantees the supremacy of the Constitution in the legal system and constitutional legitimacy of the state. Then the Constitutional Court rules out that the legal act is unconstitutional, this act is eliminated from the legal system. Thus, the need to analyze the issues of civil procedure in the jurisprudence of Constitutional Court is beyond any doubt. In 2011 October 1 a number of changes of the Code of Civil Procedure came in to force. A significant part of the changes was determined by the positions established by the Constitutional Court, which are analysed in the paper. The influence of the jurisprudence of the Constitutional Court to valid Civil Procedure and the development of regulation of specific institutes is highlighted in the paper. The author does not avoid to give observations, criticism and suggestions for the legislator.

Konstitucinė teisė - tai aukščiausioji teisė, plėtojama per Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, konstitucinė tvarka turi būti ginama, pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstatavus, kad teisės aktuose nepaisoma minėtų reikalavimų, kartu konstatuotina, kad yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir garantuoti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo ir Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Tuo Konstitucinis Teismas užtikrina konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą ir savo sprendimų prognozuojamumą, kas lemia visos teisės sistemos stabilumą. Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė teisminė jurisprudencija lemia, kad visi teismų priimami teisingumo vykdymo aktai, vykdant teisingumą, leistų užtikrinti konstitucinį teisingumą ir teisėtumą. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional law is the supreme law, which is developed via jurisprudence of a Constitutional Court. No act of legislation may contradict the Constitution, nobody is allowed to break the law of Constitution, constitutional law and order must be protected and the Constitution itself determines if acts of legislation contradict the Constitution or not. Disregard to the mentioned requirements is considered breaking a constitutional principle of a legal state. Purpose of the Constitutional Court is to execute constitutional justice, guarantee superiority of Constitution in the system of law and ensure constitutional legitimacy. The Constitutional Court must obey the final laws of it’s own. Final laws shackle the Constitutional Court by not allowing it to change the laws if there is no constitutional reason to do so. Accordingly, the Constitutional Court ensures continuation of the constitutional jurisprudence and predictability of it’s decisions, therefore sustaining stability of whole law system. Constitutional jurisprudence, formed by the Constitutional Court, determines the constitutional justice and legitimacy in a decisions and laws made by courts. Justice pursuit function determines independence of a judge and a court: courts must ensure justice and order, guarantee superiority of law and protect human freedom and rights. Purpose of the court instance system is to solve possible mistakes of lower instance courts, prevent breaking the law and therefore protect rights and... [to full text]

Magistro darbe pagrindinis dėmesys yra skiriamas teismo sprendimų rūšių baudžiamajame procese nagrinėjimo klausimui, glaudžiai susijusiam su teismo sprendimo sąvokos interpretavimu. Prieinama prie išvados, kad nuo to, kaip bus suprantama ši teisinė kategorija, priklauso teismo sprendimų klasifikavimo pagrindai. Neretai teorijoje ir praktikoje sutinkama prieštaringų nuomonių dėl teismo sprendimo ir jo formos santykio. Autoriaus pasirinkta teismo sprendimų rūšių istorinė, lyginamoji, statistinė analizė atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijas nėra vienintelis, didžiausia dalimi priklausantis nuo teisės metodologijos kriterijus, pagal kurį būtų galima diferencijuoti teismo sprendimus baudžiamajame procese. Pasirinktu kriterijumi analizuojamos teismo spendimų rūšys, tiesiogiai priklausančios nuo teismo įgaliojimų ribų, baudžiamojo proceso stadijos ypatumų. Nagrinėjant atskiras teismo sprendimų rūšis teoriniu ir praktiniu lygmeniu iškyla klausimas, ar tam tikri teismo sprendimai neprieštarauja teismo įgaliojimų prigimčiai atskirose baudžiamojo procese stadijose. Akcentuojama, kad svarbi vieta turi atitekti ne tik galutiniams teismo sprendimams, kuriais yra užbaigiamas baudžiamasis procesas, tačiau ir tiems sprendimams, kuriais yra sudaromos prielaidos priimti galutinį sprendimą. Kiekviena teismo sprendimų rūšis turi savitą, tik jai būdingą turinį, tačiau būtina neužmiršti, kad jos yra tarpusavyje susijusios ir galima pastebėti tam tikrus dėsningumus. / The MA thesis mainly analyzes the kinds of court decisions in the criminal procedure. Such analysis is closely interrelated with interpretation of the concept of court decision. It is concluded that the way how this legal category is understood determines the basis of classification of court decisions. There are cases when theory and practice present contradictory views about the relation between the court decision and its form. The author has chosen the historical, comparative and statistical analysis considering the stages of the criminal procedure; this is not the only criterion mainly depending on the law methodology on the grounds of which court decisions in the criminal procedure could be differentiated. On the basis of the chosen criterion, the kinds of court decisions which are directly dependent on the limits of court’s powers and characteristics of the stage of criminal procedure are analyzed in the thesis. While analyzing individual kinds of court decision, the question from the theoretical and practical aspect arises whether particular court decisions do not contradict to the nature of the powers of the court in separate stages of the criminal procedure. It is emphasized that in addition to final court decisions which complete the criminal procedure, the decisions providing for prerequisites for making the final decision play an important role too. With having in mind the individual contents of each kind of court decision, it should be remembered that these kinds... [to full text]

Šiame darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įgaliojimus įtvirtinančius aktus, apibendrinti Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pasireiškia Teismo jurisdikcijos ribų kitimas, taip pat aptarti pagrindines su Konstitucinio Teismo jurisdikcija susijusias problemas. Darbe remiamasi teisės aktais, Konstitucinio Teismo doktrina, moksline literatūra, teisės leidiniais, straipsniais, kitais šaltiniais, kuriuose atsispindi Konstitucinio Teismo įgaliojimai bei jų kitimo aspektai. Konstitucinis Teismas – konstitucinės kontrolės institucija, užtikrinanti Konstitucijos viršenybę ir vykdanti konstitucinį teisėtumą. Jos kompetencija tvirtinta pačioje Konstitucijoje: Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimus, ar neprieštarauja Konstitucijai Seimo priimti teisės aktai, ar neprieštarauja Konstitu¬cijai ir įstatymams: Prezidento aktai, Vyriausy¬bės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas dėl rinkimų įstatymų pažeidimų, dėl tarptautinių sutarčių atitikties Konstitucijai ir kitais klausimais. Lietuvos Konstitucinio Teismo veikloje pastebima jurisdikcijos ribų plėtimo tendencija, kai teismas pasisako dėl: teisės aktų ar teisės normų, kurių pareiškėjas tirti neprašė, konstitucinių įstatymų, poįstatyminių Seimo aktų, negaliojančių arba dar neįsigaliojusių įstatymų konstitucingumo. Tokia Teismo praktika kelia daugybę diskusijų valstybėje, siūloma apriboti šio teismo galias, uždrausti plečiamai aiškinti Konstitucijoje ir įstatyme įtvirtintus... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to analyse legal acts establishing the competence of Constitutional Court of Republic of Lithuania, as well to summarize the constitutional jurisprudence, which reveals the expand of boundaries of constitutional jurisdiction and to dispute main problems of competence of Constitutional Court. The paper is based on analysis of legal acts, decisions of Constitutional Court, juridical publications, articles and other sources. Constitutional Court is the institution implementing the protection of constitutional order, which ensures the supremacy of Constitution and constitutional justice. The competence of Constitutional Court is to review the compatibility of a law with the Constitution. This control includes enactments of Legislature, President and Executive organs. The Constitutional Court also decides on the compatibility of international agreements with the Constitution or the legality of elections and other. There are noticed some changes of limits of jurisdiction in the constitutional doctrine. There has been cases when the Court has decided on the conformity of legal acts with other chapters or priciples of Constitution than it was appealed. Sometimes it was analysed the constitutionality of other enactmens which were not questioned by a petitioner. Boundaries of competence were extended also by deciding on the conformity of legal acts with constitutional laws. Sometimes the object of investigation is invalid acts. Such practise of the Court... [to full text]

Kiekvienam komercinių santykių subjektui yra svarbu žinoti arbitražinio susitarimo galiojimą / negaliojimą lemiančius veiksnius bei nacionalinėje teisėje įtvirtintą arbitražinio susitarimo sudarymo ir arbitražo proceso reglamentavimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisinėje bendruomenėje kilusias diskusijas dėl esamo ir Lietuvos Respublikos seimui tvirtinti pateikto siūlomo Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, šiuo darbu siekiama išanalizuoti ir išsiaiškinti aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintų arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimų reglamentavimo ir praktinio taikymo Lietuvos Respublikoje ypatumus lyginant su gilias arbitražo proceso tradicijas turinčių užsienio valstybių teisine praktika. Šis mokslinis tiriamasis darbas skirtas įvertinti ar aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintas arbitražinio susitarimo sudarymo ir galiojimo pagrindų reglamentavimas atitinka šiuolaikinių verslo santykių praktiką ir tarptautinėje teisinėje bendruomenėje vyraujančius principus. Šio mokslinio tiriamojo darbo objektas yra esminiai arbitražinio susitarimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme, tačiau tiriamojo darbo objekto apibrėžtis siejama išimtinai su materialiosios teisės vertinimu, o dėl ribotos darbo apimties procesiniai arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimai nebus nagrinėjami. / For each subject of business relationship is important to know the subject of the arbitration agreement validity / invalidity factors and the regulatory environment of the arbitration agreement and the arbitration process enshrined in the national law. Taking into consideration the active debates of national legal community on the proposals for the Republic of Lithuania Commercial Arbitration Law submitted to the Lithuanian Parliament, the purpose of this work is to analyze and determine the regulation stipulated in the Republic of Lithuania Law on Commercial Arbitration including the arbitration agreement form and content requirements and the regulatory and practical application in the legal practice of the Republic of Lithuania compared to the foreign legal practice containing deep traditions of the arbitration proceedings within them. This research is intended to assess whether current regulatory determined in the Republic of Lithuania Law on Commercial Arbitration correspond with actual local and international business relations and foreign modern regulatory framework regarding arbitration agreement application. The main research objects of this work are major legal backgrounds of the arbitration agreement invalidity which are stipulated in the Republic of Lithuania Law on Commercial Arbitration. However the definition of the research object is exclusively related to the evaluation of substantive law only and because of this the procedural matters of arbitration agreement... [to full text]

Darbe yra analizuojamos socialinės teisės, jų esmė, paskirtis, reikšmė ir skirtumai nuo kitų žmogaus teisių. Atskleidžiamas taip pat socialinių teisių turinys, įtvirtintas tarptautinuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucijose. Darbe apžvelgiami svarbiausi Konstitucinio Teismo aktai (nutarimai), susiję su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šių teisių konstitucinė doktrina. Nagrinėjama taip pat dar dviejų valstybių (Latvijos ir Lenkijos) konstitucinių teismų praktikoje suformuota socialinių teisių doktrina. / The thesis discloses social rights, their essence, purpose, importance and differences from other human rights. It also analyzes the content of social rights, regulated by international legal acts and constitutions of the Republic of Lithuania and other countries. This thesis overwies acts (decisions) related to fundamental social rights adopted by the Constitutional Court, analyzes the constitutional doctrine of these rights formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. It also examines the doctrine of social rights established in the practice of constitutional of two other countries (Latvia and Poland).

Darbuotojų materialinės atsakomybės tikslas dvejopas. Viena vertus, būtina užtikrinti darbdavio konstitucinių teisių į nuosavybę apsaugą, o esant jų pažeidimui garantuoti visų ar dalies nuostolių atlyginimą, kita vertus reikalinga apsaugoti ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Nepaisant to, kad darbuotojų materialinės atsakomybė sistemiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, įstatyminis reglamentavimas nėra pakankamai išsamus, kad pateiktų kiekvieno praktikoje kylančio ginčo sprendimą, todėl ypatingai svarbi teismų, kaip teisę aiškinančio ir taikančio subjekto, praktikos analizė. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas – išnagrinėti darbuotojų materialinę atsakomybę ir atskleisti pagrindines problemas, kylančias darbuotojų materialinę atsakomybę reguliuojančias nuostatas taikant praktikoje. Magistro darbe pateikiamas kompleksiškas darbuotojų materialinės atsakomybės tyrimas: analizuojama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata ir galimi jos apibrėžimai, atskleidžiami šio poinstituto tikslai, išsamiai nagrinėjami atsakomybės taikymo pagrindai (bendrosios ir specialiosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos), žalos nustatymo kriterijai ir atlyginimo tvarka, taip pat pateikiama glausta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimus. Analizuojant aukščiau išvardintus darbuotojų materialinės atsakomybės aspektus pagrindinis dėmesys akcentuojamas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the employee’s material liability is dual. On the one part it is necessary to ensure protection of employer’s constitutional rights of ownership and in the case of its violation to guarantee full or partial indemnification of caused damage, on the other part it is very important to protect interests of an employee, as a weaker part of the employment contract. Despite the fact that material liability of employees systematically regulated by the Labor Code of the Republic of Lithuania, legal regulation is not sufficiently detailed to provide a decision for every dispute arising in practice, therefore, particularly important to analyse practice of the courts, as a subject entitled to the interpretation and application of law. The main objective of this master's work – to analyse employees material liability and to discover the main issues, arising when the rules regulating the employee‘s material liability are applied in practice. The masters work provides a complex employee‘s material liability study and analysis of: the concept of employee‘s material liability, its definitions and objectives, the application grounds (common and special conditions of material liability), criterions of determination of the amount of damage to be compensated, the order of recovery of damage caused by an employee, as well as provides the concise research of the company’s manager’s liability issues in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The research of the aspects of... [to full text]

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada, išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą] / LITHUANIAN SUPREME COURT'S PRACTICE OF DECIDING CASES ON THE MATERIAL LIABILITY OF WORKERS'. Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas Konstitucinio teismo nutarimų sisteminimas civilinės atsakomybės instituto aspektu bei Konstitucinio Teismo nutarimų civilinės atsakomybės klausimais reikšmė perimamumas žemesnės instancijos teismais, formuojant vienodą visų Lietuvos Respublikos teismų sistemoje esančių institucijų praktiką. Darbe iškeliamas klausimas dėl Konstitucinio Teismo vadovavimosi jo paties nutartimis nagrinėjant vėlesnes bylas. Atsižvelgiant į numatytus darbo tikslus šiame darbe dėmesys skiriamas tiek istorinei civilinės atsakomybės instituto kilmei, tiek ir jo reglamentavimui kitose valstybėse. Tačiau didžiausias dėmesys vis dėl to buvo skiriamas Konstitucinio Teismo praktikos civilinės atsakomybės klausimų aiškinimo analizei. Darbe ganėtinai plačiai yra atskleidžiama Konstitucinio teismo vieta Lietuvos teisės sistemoje. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką civilinės atsakomybės klausimais. Darbe Konstitucinio Teismo praktika civilinės atsakomybės klausimais išdėstyta dalimis, kurių kiekvienos pavadinimas atspindi civilinės atsakomybės nagrinėjimo aspektą. Tokiu būdu darbe yra bandomos susisteminti Konstitucinio Teismo nutartys. Darbe, taip pat pateikta Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinių teismų praktikos, civilinės atsakomybės aiškinimo klausimais, lyginamoji analizė, kuria siekiama išnagrinėti kaip Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintos analitinio pobūdžio nuostatos taikomos minėtų teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Decisions of Constitutional Court of Republic of Lithuania are being examined in present study in order to systematize the practice of the court in the field of civil responsibility; the value and interception of the practice was examined as well in order to form equal practice in all courts of Lithuanian Republic. It is discussed about previous judgments of Constitutional Court in meanings of present lawsuits. Review of historical civil responsibility meaning as well as regulation in other countries was one of the goals of this study, but the biggest consideration was about analysis of matters of responsibility in civil practice in Constitutional Court. What is more the position of Constitutional Court in Lithuanian law system was widely analyzed. Main goal of the study was to analyze practice of Constitutional Court of Lithuanian Republic in meanings of civil responsibility. This practice was overlooked in parts where the title of each part represents aspect of analysis in civil responsibility. In this way Constitutional Court decisions are being systemized. This study also presents practice of Supreme Court and Supreme Administrative Court in means of explanation of civil responsibility. Also analysis that examines how analytical attitude formed in Constitutional Court is used in mentioned law practice. In this master study of law where theory and practice are almost equally important a lot of efforts are made to discuss about main problems, find solutions and make... [to full text]