Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams. / The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given.

The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given. / Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams.

The dissertation examines the central judicial institution of the Grand Duchy of Lithuania: the Supreme Tribunal and its functioning in the latter half of the 18th century. The choice of the investigated period was determined by the most significant judicial reforms carried out from 1764 to 1792 and in 1793. The present work, with reference to the concept of “efficient practice” and data of the research on modern legal theory and practice, adopts a comprehensive approach towards the administration of justice in the society of modern times. It analyses the most important factors determening the court’s activity: court’s competence, composition, judicial process and practical organization of its work. The compositional aspect of the court is analysed through the lenses of the formation of legal profession, therefore the aim was not only to evaluate all the normative acts defining responsibilities and functions of judges, chancellery clerks, advocates, procurators, court prosecutors but also to compile a comprehensive list of them. The dynamics of the court’s work was determined by calculating the number of lawsuits filed, number of cases that were solved and the ones left unsolved as well as the average time it took to settle lawsuits that were recorded in each register. At the end there are highlighted the problems encountered by the lower order courts that influenced the Tribunal’s workload. There is also given the analysis of some examples of how outsiders impacted the... [to full text] / Disertacijoje yra nagrinėjama centrinės LDK teismo institucijos – Vyriausiojo Tribunolo ir jo funkcionavimo XVIII a. II pusėje istorija. Tiriamą laikotarpį įrėmina svarbiausios teismo reformos, vykusios 1764 ir 1792 bei 1793 m. Darbe, remiantis ,,efektyvios teismų veiklos“ konceptu, šuolaikinės teisės teorijos ir praktikos tyrimų rezultatais, realizuojama kompleksiška prieiga prie teisingumo vykdymo naujųjų laikų visuomenėje tyrimo problematikos. Analizuojami svarbiausiais teismo veiklos determinantais laikomi faktoriai: teismo kompetencija, sudėtis, teismo procesas ir praktinis darbo organizavimas. Teismo sudėties aspektas analizuotas per teisininko profesijos formavimosi problemą, todėl siekta ne tik įvertinti teisėjų, kancelarijos darbuotojų, advokatų, agentų ir instigatorių pareigas bei funkcijas apibrėžusių normatyvinių aktų visumą, bet ir sudaryti šių asmenų sąrašus. Teismo darbo dinamika buvo nustatoma apskaičiuojant teismui teiktų ieškinių, teismo spręstų ir paliktų neišspręstų bylų skaičius bei vidutinį į kiekvieną registrų knygą įrašytų ieškinių išnagrinėjimo laiką. Pabaigoje dar buvo išryškintos pirmosios instancijos teismų veiklos problemos, dariusios įtaką Tribunolo darbo krūviui, taip pat analizuoti kai kurie pašalinių asmenų poveikio teismo priimamų sprendimų turiniui pavyzdžiai ir bajoriškosios sąmonės apraškas atskleidžiantys epizodai.

Disertacijoje yra nagrinėjama centrinės LDK teismo institucijos – Vyriausiojo Tribunolo ir jo funkcionavimo XVIII a. II pusėje istorija. Tiriamą laikotarpį įrėmina svarbiausios teismo reformos, vykusios 1764 ir 1792 bei 1793 m. Darbe, remiantis ,,efektyvios teismų veiklos“ konceptu, šuolaikinės teisės teorijos ir praktikos tyrimų rezultatais, realizuojama kompleksiška prieiga prie teisingumo vykdymo naujųjų laikų visuomenėje tyrimo problematikos. Analizuojami svarbiausiais teismo veiklos determinantais laikomi faktoriai: teismo kompetencija, sudėtis, teismo procesas ir praktinis darbo organizavimas. Teismo sudėties aspektas analizuotas per teisininko profesijos formavimosi problemą, todėl siekta ne tik įvertinti teisėjų, kancelarijos darbuotojų, advokatų, agentų ir instigatorių pareigas bei funkcijas apibrėžusių normatyvinių aktų visumą, bet ir sudaryti šių asmenų sąrašus. Teismo darbo dinamika buvo nustatoma apskaičiuojant teismui teiktų ieškinių, teismo spręstų ir paliktų neišspręstų bylų skaičius bei vidutinį į kiekvieną registrų knygą įrašytų ieškinių išnagrinėjimo laiką. Pabaigoje dar buvo išryškintos pirmosios instancijos teismų veiklos problemos, dariusios įtaką Tribunolo darbo krūviui, taip pat analizuoti kai kurie pašalinių asmenų poveikio teismo priimamų sprendimų turiniui pavyzdžiai ir bajoriškosios sąmonės apraškas atskleidžiantys epizodai. / The dissertation examines the central judicial institution of the Grand Duchy of Lithuania: the Supreme Tribunal and its functioning in the latter half of the 18th century. The choice of the investigated period was determined by the most significant judicial reforms carried out from 1764 to 1792 and in 1793. The present work, with reference to the concept of “efficient practice” and data of the research on modern legal theory and practice, adopts a comprehensive approach towards the administration of justice in the society of modern times. It analyses the most important factors determening the court’s activity: court’s competence, composition, judicial process and practical organization of its work. The compositional aspect of the court is analysed through the lenses of the formation of legal profession, therefore the aim was not only to evaluate all the normative acts defining responsibilities and functions of judges, chancellery clerks, advocates, procurators, court prosecutors but also to compile a comprehensive list of them. The dynamics of the court’s work was determined by calculating the number of lawsuits filed, number of cases that were solved and the ones left unsolved as well as the average time it took to settle lawsuits that were recorded in each register. At the end there are highlighted the problems encountered by the lower order courts that influenced the Tribunal’s workload. There is also given the analysis of some examples of how outsiders impacted the... [to full text]

The theme of the Magister thesis – “Processual Acts of Court Using Electronic Space”. The main definitions – the court, the process of court, justice, processual act, processual documents, electronic space. Special points are analyzed in this thesis, which make influence on juridical regulation of the acts of court process, including the participants of court process of the court, using electronic space, the level of the implementation of the strategic documents and initiatives of EU on electronic space as well as various planning documents in Lithuania. The practice of court process of foreign countries using electronic space is analyzed in this thesis as well as analogous possibilities in Lithuania. Significant attention is payed to the importance of electronic space and the court process in everyday social life. The importance of harmonious development is proved, the statistical data of using information technologies (electronic space) as well as the reports of court acts are analyzed Bigger attention is shown for the implementation of civil process acts (less – for administrative or criminal ones) on the usage of electronic space. Thanks to this process people are enabled to fight for their injured rights. The benefit of the usage of electronic space is obvious. The world-wide practice of the implementation of the acts of processual court using electronic space witnesses not only the level of services but also the motives, thanks to which the possibility to make quite a... [to full text]

Hearing a civil case court must ensure due application not only of material, but also of procedural rules of law. The infringements of civil procedure were already defined in the procedural law of 1964 in Lithuania. They always used to determine the absolute nullity of legal proceedings and decreed judgement. Currently these procedural breaches are regulated in final enumeration of the second and third parts of 329 article of valid civil procedure Lithuanian code.

The main goal of this master’s writing is to analyze the impact European Court of Human Rights case law to contemporary civil procedure law. This work consists of three parts. The creativity of the European Court of Human Rights is analyzing in the first part of work. Rights of access to the court and restrictions on access are analyzing in the second part of the work. Right to a fair hearing is analyzing in the last part of the work. The main attention is concentrated to these fair hearing principles, wish has been developed by the Court – right to an independent and impartial court, right to a public hearing, right to a hearing in a reasonable time.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.

Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas klausimas – ar teismas gali įpareigoti šalis sudaryti sutartį? Lietuvos teisės doktrinoje tai mažai nagrinėtas klausimas dažniausiai apsiribojama, tokios teismų teisės konstatavimu ir toliau nesigilinama į detales, trūksta konkrečiai apibrėžtos sistemizuotos šio klausimo analizės, tad darbo tikslas ir būtų – išanalizuoti teismo galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje pateikiama sutarčių laisvės principo samprata, bei jo ribojimo galimybės. Vienas iš grieščiausių šio principo ribojimų - teismui suteikta teisė įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Toks ribojimas įstatymų pagrindu galimas tik esant įstatymo imperatyvioms nuostatoms įtvirtinančioms tokią teisę ir kai pati šalis įsipareigoja sudaryti sutartį. Teisės doktrina išskiria dar vieną sutarčių laisvės principo ribojimo aplinkybę – sąžiningumo principo pažeidimas nesudarius sutarties. Antroje pagrindinėje darbo dalyje ir yra nagrinėjama teismo galimybė įpareigoti šalis sudaryti sutartį šių trijų aplinkybių kontekste. Aplinkybė, pačios šalies įsipareigojimas sudaryti sutartį (preliminariosios sutarties sudarymas), nors ir yra įtvirtinama įstatyme kaip veiksnys ribojantis sutarčių laisvės principą, tačiau teismas negali įpareigoti šalių sudaryti jokios preliminariosios sutarties, nes ši prarastų savo paskirtį. Esant įstatymui numatančiam teismui galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį, teismas beabejo ir turi šią teisę... [toliau žr. visą tekstą] / The issue is analyzed in the master’s thesis whether the court can obligate the parties to conclude the contract. It is a kind of issue which has been hardly analyzed in the juridical doctrine of Lithuania; it is mostly restricted to stating such a right of the courts and it is not gone into further details; there is a lack of certainly defined systemized analysis of this issue; therefore the purpose of this thesis would be to analyze a possibility of the court to obligate the parties to conclude the contract. The work consists of three main parts. In the first part, the concept of the contract freedom principle and possibilities of its limitation are presented. One of the strictest limitations of this principle is a right given to the court to obligate the parties to conclude the contract. This limitation on a basis of the laws is only possible in case of imperative regulations of the law which consolidate this right and in case the party itself obligates to conclude the contract. The juridical doctrine distinguishes one more circumstance of limiting the contract freedom principle – infringement of the honesty principle without concluding the contract. In case the court obligates the parties to conclude the contract, it is both important to follow the balance principle of the parties’ interests and reasonably intervene in the contractual relations, as otherwise the state can have tortuous responsibility because of harm done to the people by illegal actions of the courts in... [to full text]