Lietuvos teisės sistemoje Konstitucinis Teismas ir jo jurisprudencija turi ypatingą vietą. Šiame darbe Konstitucinio Teismo jurisprudencija nagrinėjama sąryšyje su baudžiamojo proceso teise. Atskleidžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijos samprata ir jos įtakojimo veiksniai baudžiamajam procesui.Pagrindiniai Konstitucinio Teismo jurisprudencijos elementai yra konstituciniai principai. Konstitucinis Teismas aiškindamas konstitucinius principus gali tiesiogiai įtakoti baudžiamąjį procesą, nors nežiūrint į tai jis įtakojamas ir visa jurisprudencija savaime. Darbe apžvelgiami Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo proceso normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuos nutarimus galima priskirti prie baudžiamojo proceso teisės šaltinių. Nagrinėjant Konstitucinio Teismo jurisprudencija iškeliamos aktualiausios problemos baudžiamajame procese realizuojant konstitucinius principus. / In the system of Lithuanian Law the Court and its jurisprudence occupies a special place. In the diploma paper the Constitutional jurisprudence is analyzed in connection with the law of criminal process. The conception of the jurisprudence of the Constitutional Court is disclosed and its influence on criminal process is analyzed. The main elements of the Constitutional Court jurisprudence are constitutional principles. The Constitutional Court by explaining constitutional principles can directly influence the criminal process and the whole system of jurisprudence. The paper reviews the decisions of Constitutional Court where the issue of correspondence of criminal process norms to the Constitution of the Republic of Lithuania is considered.

Šio magistro darbo objektas – teismo sprendimo motyvaciją reglamentuojančių norminių bei teisės doktrinos šaltinių analizė, remiantis Lietuvos ir kai kurių užsienio valstybių teismo sprendimų motyvuojamųjų dalių pavyzdžiais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įtvirtina teismų pareigą motyvuoti priimamus sprendimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai ši pareiga nėra tinkamai įgyvendinama, t.y. sprendimai apskritai nemotyvuojami arba motyvuojami netinkamai. Siekiant atskleisti teismo sprendimo motyvavimo svarbą, magistro darbo pirmojoje dalyje yra analizuojamos teismo sprendimų rūšys bei pati teismo sprendimo struktūra ir taip pat motyvuojamosios dalies vieta ir reikšmė teismo sprendime. Antrojoje magistro darbo dalyje, naudojant istorinį tyrimo metodą, yra analizuojama teismo sprendimo motyvacijos istorinė raida bei kaita Lietuvoje. Pabrėžtina, kad visais analizuojamais istoriniais laikotarpiais teisėjams egzistavo reikalavimas pagrįsti savo priimamus sprendimus, tačiau reikalavimai motyvacijai, jos turiniui bei pačiam sprendimo priėmimui ir paskelbimui nebuvo vienodi. Naudojant aprašomąjį, sisteminį, loginį bei teisės aktų analizės metodus, analizuojama įvairių pakopų teismų (pirmosios, apeliacinės instancijos bei kasacijos) sprendimų motyvavimo ypatumai. Šios analizės metu prieinama prie išvados, kad kiekvienos grandies teismams neprivaloma naudotis vienoda teismo sprendimo argumentavimo metodika bei išsamumu. Įvairių pakopų teismų sprendimų motyvacija priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Motivation of a court judgment (based on Lithuanian and foreign countries‘ Case Law) The subject-matter of this master thesis is the analysis of regulating rules of law and the sources of law doctrine, with reference to examples of Lithuanian and some other foreign countries‘ case law. The Code of Civil Procedure of Lithuanian Republic indicates the duty of the courts to motivate their judgments. However, this duty is not always properly embodied i.e. the decisions sometimes are not argumented or they are argumented in not the most suitable way. Seeking to discover the importance of the reasoning of court judgment, the first part of this master thesis contains analysis of types and structure of court judgments and also the significance and place of motivating part in court judgment. The second part of master thesis contains the research of development and alternation of reasoning of court judgment in Lithuania. This is done by using the historical method of analysis. It is important to accentuate that in all historical stages that are being discussed in this thesis, there was a requirement for judges to motivate their decisions, although the content of motivating part and the carrying and publication of judgment were not always the same. While using the descriptive, systematic, logical and analysis of rule of law methods, the peculiarities of reasoning of court judgment of every court instance are being discussed. This analysis led to a conclusion that the courts of different... [to full text]

SANTRAUKA Materialinei atsakomybei pagal darbo teisę (angl. – Material Responsibility under Labour Law), esančiai savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, yra būdingi bendrieji ir specialieji teisinės atsakomybės bruožai. Šiame darbe yra apžvelgiamos teorinės materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir realizavimo būdai. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimtas naujas Darbo kodeksas ir visa eilė įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius ir materialinę atsakomybę. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, pagrindinis dėmesys skiriamas byloms nagrinėtoms paskutiniu laikotarpiu 2005m. – 2010m. Susistemintai pateikiama informacija apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtas nutartis nustatant darbdavio materialinės atsakomybės ribas ir pareigas, atsakomybė už trečiųjų asmenų padarytą žalą darbuotojui, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už sveikatos sužalojimą, žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, neturtinės žalos atlyginimo problemoms. Atlikus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Material liability under labour law, representing a separate type of legal responsibility, includes common and special features of legal responsibility. The paper discusses theoretical conditions for material liability and methods to implement the same. After Lithuania regained independence, new Labour Code and a number of other laws, governing labour relations and material liability, was enacted. The new code provides for conditions for material liability, key principles on application of material liability, introduces a completely new remedy, i.e. indemnification of moral damage based on labour legal relations, as well as compensation of lost income. In analysis of case law of the Supreme Court of Lithuania, when examining cases on material liability for damage through maiming or other injury, or death of the injured party, the paper mainly deals with cases examined in 2005 – 2010. The paper further includes structured information on the rulings delivered by the Supreme Court of Lithuania in determining the limits of material liability on the part of employer, the duties of employer to indemnify the damage to the health of employee by third parties, liability of possessor of a potentially hazardous object for injury, compatibility of legislation in the field of indemnification of damage, and issues on indemnification of moral damage. The analysis of the case law of the Supreme Court of Lithuania in the case categories above is complemented by summary trends and... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės. Darbo tikslas - įvertinti darbuotojų materialinės atsakomybės instituto darbo teisėje savarankiškumą, atskleisti darbuotojų materialinės atsakomybės pagrindą, tikslą, materialinės atsakomybės sąlygas, visiško žalos atlyginimo principo ir riboto žalos atlyginimo principo taikymą, neturtinės žalos atlyginimą, kaip specifinį darbo teisinių santykių gynimo būdą, darbuotojų materialinės atsakomybės kontekste, atlygintinos žalos dydžio nustatymą, įvertinti instituto tobulinimo kryptis pagal galiojančią teismų praktiką, pateikti pasiūlymus dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę galimo tobulinimo. Šio darbo tyrimo objektas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose bylose pateikti teisės taikymo išaiškinimai. Darbuotojų materialinė atsakomybė turi ribotą pobūdį žalos atlyginimo aspektu, taigi, darbe siekiama atsakyti, ar materialinės darbuotojų atsakomybės teisinis reglamentavimas ir galiojanti teismų praktika užtikrina socialinį kompromisą tarp skirtingų darbo teisinio santykio šalių, materialinės atsakomybės atveju, turinčių priešpriešinius interesus. Darbo teisinio santykio subjektai turi skirtingas ekonomines ir darbo organizavimo galimybes, todėl akivaizdu, jei būtų nustatytos vienodos sąlygos padarytai žalai atlyginti, socialinis kompromisas nebūtų pasiektas. Būtinybė nustatyti sąlygas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The academic research includes analysis of Lithuanian High Court cases on employee liability for employers damages. The academic research is constructed to analyze independents of the institute of employees liability in Lithuanian labor law and to introduce with basis and conditions of employee liability in Lithuanian High Court practice. The analysis of Lithuanian High Court cases reveals such compulsory conditions of employees liability: employers damages caused by illegal employee action, employee fault, causation between illegal action and damages, in a case of violation employee and employer were in employment contract, employers damages are caused by employees labor activity. All above mentioned conditions are necessary to state employees liability. The research includes analysis of employees limited liability and non pecuniary damages in Lithuanian High Court cases. The object of the analysis is formulates rules of Lithuanian High Court in cases of employees liability. Employee and employer have usually different economical, social, organizational opportunities, so if there were equal conditions for compensating damages, then social compromise could not be reached. It is necessary to create rules and conditions to find social compromise between two different parties of employment. The actual Lithuanian High Court practice formulated some rules of law, which stated that employee is weaker party in employment contract and labor activity therefore needs some additional... [to full text]

SANTRAUKA. Nuo pirmos iki paskutinės civilinio proceso stadijos bylinėjimasis neapsieina be įvairias funkcijas atliekančių procesinių dokumentų.Teisminiame nagrinėjime yra labai svarbu, kad teismo procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai, nes tai turi didelės įtakos šalių teisiniams interesams ir tai yra būtina bylos nagrinėjimo sąlyga. Tinkamas teisminių dokumentų įteikimas yra svarbus ir dėl civilinio proceso principų realizacijos, proceso dalyvių teisių įgyvendinimo, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Jeigu teismo pranešimai, šaukimai ar kiti teismo procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje esančiam asmeniui, laikoma, kad tai yra vienas iš atvejų, kai byla turi užsienio (tarptautinį) elementą. Tada jau vyksta tarptautinis civilinis procesas ir įteikiant dokumentus reikia vadovautis ne tik nacionalinės teisės aktais, bet ir tarptautiniais dokumentais, kurie reglamentuoja teismo pranešimų, šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą. Paprastos ir praktiškos tarpvalstybinio dokumentų įteikimo taisyklės – viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių užtikrinti tinkamą valstybių teisinį bendradarbiavimą, kokybišką teisinės pagalbos teikimą. Kiekvienu atveju svarbu žinoti, kokiu dokumentu reikia remtis, norint įteikti teisminius dokumentus užsienio valstybėse esantiems asmenims. Siekiant, kad teisinė pagalba tarp valstybių būtų vykdoma kuo sklandžiau, efektyviau ir greičiau, yra kuriamos įvairios priemonės, užtikrinančios, kad... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY. An important part of any court or dispute resolution process is the requirement that all parties to the dispute receive proper notice of the proceedings and receive copies of all documents and evidence that will be used at the civil procedure. So if you become involved in legal proceedings, you will have to send various documents to the other party to the dispute and receive others in return. To use the legal term, you will have to serve documents. It is very important to serve documents properly because of the principles of the civil procedure on which all the procedure is based. Also it is very important to warrant the rights to the parties of the procedure. The documents must be served properly because it is one of the main conditions to adjudicate and do the judgment. When addressee of the documents is in the foreign country we must use not only national laws but also look at the international documents which regulate how to serve documents. And each time we should know which law we have to apply, depending on the residence of the addressee. In order to stand the modern way and seeking that judicial assistance between the states would be more effective, more fluent and faster, various means and implements are created. It has to make sure, that addressees who are abroad, will know about the legal documents on time and these documents will be served properly and as of right, simply and fast.

Šio darbo objektas – laisvo darbuotojų judėjimo teisinis turinys. Darbuotojų judėjimo laisvė yra vienas esminių pagrindų, sudarančių laisvą asmenų judėjimą, kurį sąlygoja ES pilietybės turėjimas, bei ES vidaus rinką. Visų pirma aptariamas teisinis darbuotojų judėjimo laisvės pagrindas, kuris įtvirtina darbuotojams garantuojamas teises, taikant nediskriminacijos dėl pilietybės principą. Toliau darbe remiantis EB sutarties 39 straipsniu, EB antrine teise bei EBTT praktika, kuri turi nemažą įtaką atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, bandoma išskiriamos ir detaliai analizuojamos tiek darbuotojo asmeninės teisės, tiek teisės, suteikiamos kartu apsigyvenantiems šeimos nariams, atskirai aptariant šeimos narių, ne valstybių narių piliečių padėtį bei, remiantis naujausia Teisingumo Teismo praktika, kylančias problemas naudojantis EB teise garantuojamomis teisėmis. Atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, būtina aptarti ir šiai teisei taikomus apribojimus. Pirmiausia aptariama pereinamųjų laikotarpių, kurie nustatyti po 2004 metų ES plėtros senosioms valstybėms išreiškus baimę dėl masiško darbuotojų antplūdžio iš naujųjų valstybių narių, reikšmė. Be to, pats EB sutarties 39 straipsnis numato tam tikrą sritį, kada pati valstybė narė gali apriboti darbuotojų judėjimo laisvę, būtent dėl darbo valstybės tarnyboje. Tačiau vis labiau šis klausimas perduodams į Bendrijos kompetencijos ribas, siekiant šį klausimą spręsti remiantis funkciniu metodu. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the analysis in this final paper is the legal content of the free movement of workers within EU. The free movement of workers is a fundamental principle of the EC Treaty and central to the achievement of the overall objectives of the single market of EU. It is also one of the four pillars underlying the creation of the Single Market set out in the Treaty. The legal basis is the Article 39 of the Treat, where the free movement of workers is defined more precisely. It entails the abolition of any discrimination based on nationality as regards employment, remuneration and other conditions of work and employment. Subject to limitations justified on grounds of public order, public security or public health, the freedom of movement for workers entails the right to accept offers of employment actually made and to move freely within the territory of Member States for this purpose. It also gives them the right to stay in a Member State for the purpose of employment and to remain in that State after having been employed there. However, the Treaty excludes certain posts in the public service from the provisions on the freedom of movement, insofar as they entail the exercise of official authority. The rights of the family members, third countries nationals are discussed separately in this master paper. The basic Regulation (EEC) No 1612/68, in its interpretation of the Treaty, attaches great importance to the principle of equality of treatment for national workers and for... [to full text]

Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis teisminės gynybos. Civilinio ginčo nagrinėjimas teisme paprastai prasideda civilinės bylos iškėlimu, o baigiasi priimto teismo sprendimo tinkamu įvykdymu. Civilinės bylos nagrinėjimas trunka tam tikrą laiką. Kartais dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų gali tapti sunku arba neįmanoma tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Pavyzdžiui, atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, jam priklausantį turtą gali perleisti kitiems asmenims, paslėpti arba sunaikinti. Įstatymai numato, kad esant tokiam pavojui teismas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo tinkamas įvykdymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų apribojimų atsakovui nustatymu. Todėl jos turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos be pagrindo. Reali grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui yra pakankamas pagrindas taikyti šias priemones. Teismas pats turi įvertinti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar nėra. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Apie prašymo nagrinėjimą pranešama atsakovui. Tačiau, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, prašymas gali būti išnagrinėtas nepranešus atsakovui. Įstatymas numato ieškovui teisę prašyti taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / Every person is entitled to judicial protection. Judicial consideration of a civil dispute usually begins by initiation of civil proceedings and ends up with the due enforcement of a court judgment. Consideration of a civil case continues for a certain period of time. Sometimes by reason of defendant's bad faith the due enforcement of a judgment may become difficult or even impossible. For instance, a defendant may assign his property to other persons, conceal it or destroy after becoming aware of legal action instituted against him. The law provides that in case of such risk the court may apply interim measures. The purpose of their application is the due enforcement of a future judgment. Application of interim measures entails placement of certain restrictions on the defendant. Therefore, they shall be applied in accordance with the principles of justice, cost effectiveness and proportionality. Interim measures cannot be applied unreasonably. Real threat for enforcement of a future judgment is a sufficient basis for applying such measures. It is the court that determines as to the existence or otherwise of particular grounds for the application of interim measures in a given case. The court shall consider the plaintiff's application to apply interim measures by means of written procedure. The defendant shall be notified about the consideration of the application. However, in the event of a real threat that such notification may prevent the application of interim measures... [to full text]

2006 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, kuriuo sukurta Europos teismo įsakymo išdavimo procedūra. Tai visiškai naujas teisinis institutas Europos Sąjungoje, padėsiantis išspręsti iki šiol galiojusias problemas, trukdančias veiksmingai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą ir išvengti tokių kliūčių, kaip kitos valstybės teisės sistemos nežinojimas, kas sąlygoja dideles dokumentų vertimo, teisinei pagalbai skiriamas išlaidas, šalių vykimo į užsienio valstybę išlaidas. Europos teismo įsakymo išdavimo procedūros tikslai - supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir sudaryti sąlygas Europos mokėjimo įsakymų laisvam judėjimui valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. Šiame darbe siekiama nagrinėjant teismo įsakymo išdavimo procedūrą aptarti teisines problemas, galinčias kilti reglamento taikymo metu. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama Europos teismo įsakymo samprata, atsiradimo prielaidos bei procedūros reikalingumas Bendrijos lygiu. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjamos su instituto taikymo sritimi susijusios problemos, jurisdikcijos problemos, prašymo išduoti Europos teismo įsakymą padavimas, teismo taikytinos prašymo pagrįstumo vertinimo ribos, Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Am 12. Dezember 2006 hatte die Verordnung (EG) Nr. 1896/2006 des Europäischen Parlaments und des Rates zur Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens angenommen werden. Das gebildede Rechtsinstrument ist ganz neu, der derzeitige Problemen vermeiden wird, die ein Zugang zu einer effizienten Rechtsprechung bei grenzüberschreitenden Rechtssachen erschweren, und Hindernisse zu vermeiden, solche wie lange Dauer, Unkenntnis der Rechtsordnung anderer Mitgliedstaaten, Kosten für Rechtsbehelf, Auslagen für Übersetzungen. Die Ziele des Europäischen Mahnverfahrens sind - Vereinfachung und Beschleunigung der grenzüberschreitenden Verfahren im Zusammenhang mit unbestrittenen Geldforderungen und Verringerung der Verfahrenskosten Dutch Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens und Ermöglichung des freien Verkehrs Europäischer Zahlungsbefehle in den Mitgliedstaaten durch Festlegung von Mindestvorschriften, bei deren Einhaltung die Zwischenverfahren im Vollstreckungsmitgliedstaat, die bisher für die Anerkennung und Vollstreckung erforderlich waren, entfallen. Das Ziel der Arbeit ist bei analysieren des Mahnverfahrens die mögliche Probleme im zukunftigen Funktionieren des Rechtsinstruments zu besprechen. Im ersten Teil soll eine Definition des Mahnverfahrens, eine Hintergrund des Europäischen Mahnverfahrens und die Notwendigkeit des Mahnverfahrens im Gemeinschaft gegeben werden. In dem zweiten Teil der Arbeit sind die Probleme in Anwendungsbereich der Verordnung, gerichtliche... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kaip viena iš valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, teismas, iš bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų išsiskiria savo ypatinga paskirtimi – užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, konstitucinį teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Teisės šaltinių hierarchijoje įstatymai išsiskiria savo norminiu pobūdžiu, ypatinga priėmimo tvarka, teisine galia, juose įtvirtintomis teisės normomis siekiama reguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į įstatymų reguliavimo srities apimtį, kuri yra labai plati, į tai, kad būtent įstatymais turi būti reguliuojami reikšmingiausi visuomeniniai santykiai, taip pat į tai, kad remiantis įstatymais priimami poįstatyminiai aktai, labai svarbu, kad įstatymai neprieštarautų konstituciniam reguliavimui, kad nepažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o juos užtikrintų, todėl Konstitucinio Teismo vaidmuo tikrinant šių tiesės aktų konstitucingumą yra labai reikšmingas. Konstitucinis Teismas pripažindamas įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai taip pašalina juos iš teisės sistemos. Tik Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją. Teismo aiškinimas saisto visas teisės aktus leidžiančias bei teisę taikančias institucijas, taip pat ir Seimą. Šiame darbe tiriama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania can be distinguished from the general competence and special courts for its particular purpose, i.e. it ensures the precedence of the Constitution within the legal system and the constitutional legitimacy. Following the Constitution of the Republic of Lithuania, the Constitutional Court resolves whether laws and other legal acts passed by the Seimas do not contravene the Constitution. Within the hierarchy of the sources of law, the laws stand out for the regulatory character, particular procedure of their adoption, legal effect. Considering the scope of the regulatory framework of the laws, which is really encompassing, or the fact that namely the laws should regulate the most relevant social relations and, furthermore, acknowledging the fact that the subordinate legislation is adopted following the laws, it is highly important that the laws do not contravene the constitutional regulation, do not infringe personal rights and lawful interests, but, on the contrary, ensures them. Consequently, during the verification of the constitutionality of the given legislation the Constitutional Court shall bear the role of great significance. Upon the recognition of the laws as inconsistent with the Constitution, the Constitutional Court also eliminates them from the legal system. Only the Constitutional Court is granted constitutional authorizations to give an official interpretation of the Constitution. Such judicial interpretation... [to full text]

Baigiamasis darbas skirtas išanalizuoti prašymu del teismo leidimu išdavimo ir faktu patvirtinimo nagrinejimo Vilniaus rajono apylinkes teisme praktika. Autorius, analizuodamas teismo bylas, kartu aptare ir teorinius klausimus. Prašymai del teismo leidimu išdavimo priskiriami prie ypatingosios teisenos bylu, kurios nagrinejamos supaprastinto proceso tvarka. Autorius analizavo kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiam konkreciai teismui teismingi šie prašymai. Kartu autorius aptare procesiniu dokumentu samprata, kurie skirstomi I byloje dalyvaujanciu asmenu ir teismo procesinius dokumentus. Darbe analizuojami šiu pareiškimu nagrinejimo tvarkos ypatumai bei terminai. Remiantis Vilniaus rajono apylinkes teismo bylomis, išskirtos pagrindines atsisakymu išduoti teismo leidimus priežastys. Taip pat aptarta teismo procesinio dokumento – nutarties, kuriuo užbaigiamas šiu bylu nagrinejimas, turinys ir jai budingi požymiai. Analizuodamas Vilniaus rajono apylinkes teismo bylas del teismo leidimu išdavimo, autorius pastebejo, kad teismas ne visada tinkamai taiko teisminguma reglamentuojancias teises normas. Taip pat pastebeta, kad teismas, nagrinedamas prašymus žodinio proceso tvarka, pažeidžia suteikta penkiu dienu termina šiems prašymams išnagrineti. Kalbant apie prašymus del faktu patvirtinimo, Vilniaus rajono apylinkes teisme buvo tik kelios tokios bylos, todel baigiamajame darbe atlikta tik keleto tokio pobudžio bylu analize. / The final work is dedicated to analyse the practice of dealing with the pleas for bestowal of court permissions and pleas for confirmations of facts in the court of Vilnius precinct. The author also talked over the theory by analysing court cases. Pleas for bestowal of court permissions are in the category of cases of special proceedings and they are dealt with in the simplified trial. The author analysed criteria’s determining which court should deal with the pleas. The author described the definitions of aforesaid processial documents, which are of two different kinds: documents of court participants and processial documents of the court. The final work described the singleness and terms of dealing with the pleas for bestowal of court permissions and pleas for confirmation of facts. Having analysed the cases the author singled out the main refusal reasons to bestowal the court permission. The definition and content of the final document in the court proceedings was also given in this work. Having analysed the cases in the court of Vilnius precinct there were found some wrong applications of law rules regarding the courts work. The court sometimes doesn’t abide the five days term after receiving aforesaid pleas to make a final decision in the case. It is also important to mention that the court received just a couple of pleas for confirmation of facts over few years.