Šiame darbe siekiama atskleisti konstitucinio teisėtumo ir teisėtumo sampratą mokslinėje literatūroje. Remiantis normine literatūra siekiama išanalizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo ir kitų teisminių institucijų funkcijas, jų tarpusavio ryšį. Konstitucinio teisminio proceso pagrindiniai bruožai atskleidžiami civilinės, baudžiamosios, administracinės bei Čekijos ir Lenkijos konstitucinės teisenos kontekste. Pateikiama teismo proceso samprata, teismo proceso principai, analizuojamos stadijos, proceso subjektai, sprendimų rūšys. Ypatingas dėmesys skiriamas Konstitucinio Teismo nutarimams, nes šie baigiamieji konstitucinės justicijos bylos teisės aktai turi įtakos teisėkūrai, bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismams bei visai teisės sistemai apskritai. / This work is aimed at finding out the concept of legalicy and constitutional legalicy in academic literature. Considering law literature to analize functions of the Constitutional court and other courts of Lithuania and relation between them. The main features of the Constitutional court process are disclosed in the context of civil, criminal, administrative as well as Czeck and Poland constitutional proceedings. This work presents the concept of proceeding. It also analyzes the main principles, stages, subjects and judgements of proceeding. The main attention is paid to judgements of the Constitutional court as these documents influence the legislation of law, other courts of Lithuania and the system of law in general.

Magistro darbe analizuojama suformuota LAT praktika sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties. Be to, atskleidžiamas LAT vaidmuo, siekiama pateikti teismuose kylančias problemas nagrinėjant tokias bylas, rasti jų sprendimo būdus. Visų pirma, darbe nagrinėjama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka, remiantis įstatymais ir teismo nutartimis pateikiamos nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos sąvokos, nagrinėjama profesinės ligos nustatymo problematika. Taip pat darbe aiškinama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties vieta tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių ir santykis su socialinės apsaugos teise. Toliau darbe aptariamos visos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos ir pateikiama išsami jų analizė pagal LAT priimtas nutartis. Galiausiai darbe yra nagrinėjama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka pagal Laikinąjį bei Draudimo įstatymus, taip pat pagal senąjį ir naująjį CK, DK. Tuo pačiu nagrinėjamos minėtų įstatymų taikymo problemos analizuojamos LAT praktikoje. / This paper analyses the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death. It also defines the role of the Supreme Court dealing with problems that arise in these cases and tries to find ways to solve them. The paper first examines the concept of material liability according to labour law, referring to legal acts and court decisions as well as the concepts of occupational accidents and diseases. Moreover, the problem of determining occupational diseases is also discussed. Furthermore, the paper explains the position of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death, its relation with other legal liabilities and social security law. The material liability according to the labour law conditions are explained, and a particular analysis referring to the Supreme Court decisions is given. Finally, the paper analyses the determination of the material extent of damage, the compensation limits and payment procedures according to the Interim law on compensation of damage due to occupational accidents and diseases, to the law on social insurance of occupational accidents and diseases, the previous and present Civil and Labour codes. Also, the paper presents the problems applying to the afore mentioned legal acts analysed in Supreme Court cases.

Bendrosios arba vidaus rinkos pagrindas yra keturių pagrindinių laisvių garantija. Laisvė teikti paslaugas yra viena pagrindinių laisvių. Pagrindinės paslaugų judėjimą vidaus rinkoje reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos EB Sutartyje. Ši nuostata suteikia garantiją EB įmonėms įsisteigti ir laisvai teikti paslaugas kitos šalies, negu yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teritorijoje. Laisvo paslaugų judėjimo principas buvo aiškinamas ir vystomas Europos Teisingumo teismo daugelio metų praktikoje. Tačiau, nežiūrint į tam tikrus pasiekimus atskiruose paslaugų sektoriuose, paslaugų vidaus rinka nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Šios darbo tikslas yra atskleisti teisės laisvai teikti paslaugas teisinį turinį nagrinėjant naujausią Europos Teisingumo teismo praktiką laisvo paslaugų judėjimo srityje bei analizuojant EB Sutarties nuostatų, reguliuojančių laisvą paslaugų judėjimą, interpretaciją ankstesniuose sprendimuose. Paslaugų teikimas Europos Sąjungoje yra dinamiška ir sparčiai besivystanti ekonominė veikla, kuri sąlygoja ir Europos Teisingumo teismo praktikos laisvo paslaugų judėjimo srityje kitimą. Naujausioje Europos Teisingumo teismo praktikoje įvardinta daug teisinių, administracinių bei praktinių kliūčių laisvam paslaugų judėjimui. / The very core of the common or internal market was and it is guarantee of the four fundamental freedoms. The freedom to provide services is one of the fundamental freedoms. The central principles governing the internal market for services are set out in the EC Treaty. This guarantees to the EU companies the freedom to estblishe and freedom to provides services on the teritory of another Member state other than the one in which they are established. The principles of free movement of services have been clarified and developed over years through the case law of the European Court of Justice. However, despite progress in some specific service sectors, the overall internal market for services is not working as well as it should be. The aim of this Paper is to disclose the legal content of the EU provision by examining the recent case law of the European Court of Justice on free movement of services and analysing interpretation of the EU Treaty provisions the freedom to provide services in it‘s early judgements. Provision of services within EU is very dinamyc and fast developing economic activity, that is a reason for developing the European Court of justice case law on free movemet of services. Many legal, administrative and practical obstacles were identified in recent case law of European Court of Justice.

Baigiamajame darbe analizuojamos Teismo nagrinėtų ginčų dėl kontinentinio šelfo delimitavimo priimtų sprendimų nuostatos, kuriose išaiškintos pagrindinės delimitavimo taisyklės. Kadangi 1958 m. Konvencija dėl kontinentinio šelfo bei 1982 m. Jūrų teisės konvencija numato tik abstrakčius kontinentinio šelfo delimitavimo principus, teismo sprendimuose pateikiamas šių principų turinys. Darbe analizuojama, kurios teisės normos yra reikšmingiausios delimituojant kontinentinį šelfą, akcentuojami jų nustatymo kriterijai, reikšmingos aplinkybės bei šių normų taikymo ypatumai. Antroje darbo dalyje nustatytos taisyklės taikomos konkrečios srities – Egėjo jūros kontinentinio šelfo delimitavimui, siekiant išsiaiškinti, kokie sunkumai kyla praktiškai įgyvendinant Teismo sprendimuose išaiškintas normas. Atsižvelgiant į iškeltą tikslą bei uždavinius, nustatyta, kad Teismas sprendimuose apibrėžė pagrindines teisės normas, reglamentuojančias kontinentinio šelfo delimitavimą. Tačiau dėl skirtingų faktinių aplinkybių, dažnai pasitaiko jų taikymo išimčių. Teismo sprendimuose pasigesta detalesnių kriterijų, kurias remiantis būtų nustatoma salų įtaka kontinentinio šelfo delimitavimui, kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų išskiriamos pagrindinių delimitavimo taisyklių išimtys. Dėl to kyla sunkumų, kai šias teisės normas reikia pritaikyti konkrečiai situacijai. Tikėtina, kad visus šiuos neaiškumus užpildys vėlesnė Teismo praktika. / This thesis investigates provisions of Court-analysed disputes regarding continental shelf delimitation made decisions, where the main rules of delimitation are being explained. As main international conventions - 1958 Convention on the Continental Shelf and 1982 Law of the Sea Convention - cover general principles of continental shelf delimitations only, the court decisions are accompanied with the content of these principles. This work analyses which rules of law are the most important when delimitating continental shelf, emphasising criteria used to establish them, influential circumstances and peculiarities of their application. In the second part of the thesis the rules identified are being applied to a particular case of continental shelf delimitation in the Aegean Sea, aiming to determine potential problems that may arise trying to apply the court-specified rules of law in practice. With reference to the set objective and tasks it was established that the Court in its decisions has defined legal standards regulating the delimitation of the continental shelf. However, due to different factual circumstances, exceptions with regard to application thereof are rather frequent. The Court decisions were found to be lacking more detailed criteria which would serve as a basis for the determination of islands’ influence on the delimitation of the continental shelf, as well as criteria which would help to identify the exceptions to the main delimitation rules. Therefore... [to full text]

Skaičiavimų debesies (angl. cloud computing) technologijos sukūrimas suteikė galimybę padidinti kompanijų veiklos efektyvumą, tačiau sukėlė ir naujų problemų, viena kurių – skaitmeninės teismo ekspertizės (angl. digital forensics) atlikimas nutolusioje aplinkoje. Apskritai teigiama, kad jeigu skaičiavimų debesies paslauga nefiksuoja tinkamų audito įrašų, nustatyti įkalčius tampa sunku arba tiesiog neįmanoma. Deja, paprastai šiam tikslui siūlomas funkcionalumas yra gana ribotas arba iš viso neegzistuoja. Šiame magistriniame darbe yra siūloma nauja metodika-įrankis, Žurnalizavimo Paramos Sistema (ŽPS), programavimo kalba „Python” apjungianti skaitmeninės teismo ekspertizės atlikimui skirtas atvirojo kodo programines priemones „The Sleuth Kit“ ir „The Volatility Framework“, kuri padeda užfiksuoti ir atkurti vartotojų veiksmus kaip įkalčius skaičiavimų debesies saugyklose. ŽPS įgyvendina kitų autorių pasiūlytą unifikuotą audito įrašų formatą tokio pobūdžio aplinkoms ir sukuria save aprašančių duomenų efektą, kuris, manoma, yra svarbus žingsnis siekiant efektyviai tirti nusikaltimus skaičiavimų debesies saugyklose. Eksperimentinio tyrimo metu Žurnalizavimo Paramos Sistema pademonstravo aukštus efektyvumo rodiklius: jos pagalba pavyko atkurti daugiau kaip 65 % veiksmų priklausomai nuo vartotojų aktyvumo su sąlyga, kad virtualių mašinų (angl. virtual machine) kopijos buvo kuriamas ir analizuojamas ne rečiau kaip kas 5 min. / Even though creation of cloud computing technology has provided opportunities to increase effectiveness of the companies, it has also generated new problems where one of them is digital forensics in the remote environments. It is generally agreed that if the service of a cloud doesn't record appropriate logs, identification of evidence becomes hard if not possible. Unfortunately, the existing functionality for this purpose is limited or absent all together. In this Master's thesis a new method-tool, Žurnalizavimo Paramos Sistema (ŽPS), has been proposed which combines open source digital forensic software The Sleuth Kit and The Volatility Framework with the help of Python programming language and helps to record and restore user activities in cloud storage environments. ŽPS implements unified logging format for such types of settings proposed by other authors and creates a data-centric effect which is thought to be an important step towards proper crime investigations in cloud storage environments. During experimental evaluation the method proved to be highly effective managing to reconstruct more than 65 % of user actions depending on their activeness when the copies of virtual machines have been created and analized not rarer than 5 minutes period.

Darbe formuluojama ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo sąvoka, pristatomi ir apibūdinami šios sumarinio proceso rūšies pagrindiniai procesiniai požymiai, uždaviniai bei tikslai. Analizuojant darbe keliamus klausimus pagrindinis tyrimo objektas buvo šiame procese pagrindinį vaidmenį atliekantis teismas, įstatymų jam suteikta prerogatyva šio proceso atžvilgiu. Autorius analizuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse įtvirtintas bylinėjimosi ginčų dėl nedidelių sumų formas ir daro prielaidą, jog šios rūšies procese įstatymo leidėjas teismui suteikia per didelę prerogatyvos teisę. Atsižvelgiant į tai, jog pastarasis procesas laikytinas bylinėjimosi forma, kuria siekiama greitesnio nei įprasta bylos išnagrinėjimo ir nereikalaujama tokio bylos aplinkybių ištyrimo laipsnio, koks yra būtinas nagrinėjant bylas bendrąja ginčo teisena dar nereiškia, jog šalims neturi būti suteikta atstovavimo teisė, ribojama teisė būti išklausytam. Tačiau įvertinant tai, jog yra suteikta galimybė surašyti trumpesnį, supaprastintos formos sprendimą, kuris palengvina teismo bei pagalbinio personalo darbą, nestabdo civilinės apyvartos ilgais bylinėjimosi laikotarpiais ir yra veiksminga proceso koncentruotumo priemonė, teismas savo nuožiūra galėtų ir turėtų labiau populiarinti bei praktikuoti šį civilinio proceso kodekse reglamentuojamą ginčų sprendimo būdą. / In the work Small claims litigation: does the implementation of the Court’s discretion have limits? the conception of Small claims litigation is formulated, the main attributes, goals and objectives of this sort of summary process are determined and described. When analyzing the problems, raised in this work, the main object of the research became the Court, which plays the leading role in this process due to prerogative power, given by the law. The author of this work analyzes the different forms of Small claims litigation, established in the Civil Process Code of the Republic of Lithuania, and makes an assumption that in this sort of process the prerogative power given to the Court by legislative bodies is excessive. Although the process in question is regarded to as a form of litigation, which is used to speed up investigation of a case without requiring the level of fact-finding as high as it is necessary in cases of common legal proceedings, it does not mean that the parties’ should not be given the right to be represented, or their right to be heard should be limited. Considering the fact, that the opportunity has been given to draw up a more concise and streamlined solution, which would facilitate the work of the Court and ancillary staff, would not impede civil turnover with long litigation periods, and would be a good measure of process concentration, the Court at its discretion should put more efforts popularizing and practicing this method of dispute procedure... [to full text]

Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]

Magistro darbe tema Profesionaliojo sportininko teisinis statusas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra atskleidžiama Europos Teisingumo Teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiama profesionaliojo sportininko samprata, taip pat analizuojamos svarbiausios bylos, kuriose yra sprendžiamos su Europos Sąjungos teisės aktų taikymu susijusios problemos, kylančios tiek individualiu, tiek komandiniu sportu užsiimantiems profesionaliesiems sportininkams. Pirmoje tyrimo dalyje yra analizuojamas sportinės veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje, taip pat Europos Teisingumo Teismo vaidmuo reglamentuojant sportą Europos Sąjungos lygmeniu. Šioje dalyje yra išskiriamas ir nagrinėjamas dvejopas profesionaliojo sportininko supratimas – asmuo, užsiimantis sportu gali būti suvokiamas tiek kaip darbuotojų judėjimo laisvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – Sutartis) veikimo nuostatas įgyvendinantis darbuotojas, tiek kaip paslaugų teikėjas, kuris naudojasi Sutartyje įtvirtintos paslaugų teikimo laisvės suteikiamomis teisėmis. Antroji šio darbo dalis apima komandiniu sportu užsiimančio profesionaliojo sportininko teisinio statuso atskleidimą. Pirmajame skyriuje plėtojama diskriminacijos dėl profesionaliojo sportininko pilietybės problema, o antrajame – profesionaliojo sportininko padėtis, kai tarp sporto organizacijų sutariama profesionaliojo sportininko perėjimo iš vienos sporto organizacijos į kitą. Paskutinėje darbo dalyje yra plačiau nagrinėjami individualiu sportu... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis Legal Status of Professional Athlete in the Jurisprudence of the European Court of Justice discloses the concept of professional athlete found in the jurisprudence of the European Court of Justice. The master’s work contains a detailed analysis of European Union law on issues arising from both individual and team sports professional athletes. In the first part of master’s work analysis of sports regulation under the European Union law is performed and the role of the European Court of Justice in regulation of sport is examined. This section also approaches the issue of professional athlete's dual understanding – a person engaged in sport can be seen both as an employee, that benefits from free movement of workers under the Treaty on the Functioning of the European Union, as well as service provider (freedom to provide services is applied). The second part of the master's work discloses the legal status of team sport professional athlete. The first section examines the problem of discrimination based on nationality of professional athlete. The second – professional athlete’s status, when the sport organizations agreed on the transfer, otherwise known as the professional athlete’s transition from one sport organization to another. The legal status of professional athletes in the individual sports and the main problems they face are revealed in section number three, where cases Christelle Deliège against Ligue francophone de judo et associées disciplines... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjama teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pat ir kiti teisės į darbą elementai - teisė gauti teisingą atlyginimą ir turėti saugias bei tinkamas darbo sąlygas. Yra apžvelgiami tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikos teisės aktai, Konstitucinio teismo jurisprudencija. / The graduate paper analyzes a freedom to choose a job or a business, also other elements of the right to work - right to have proper, safe and healthy conditions at work and to receive fair pay for work. International acts and the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania are also analyzed.

Tradiciškai sveikatos apsaugos sistemos veikia pagal teritorinį principą, todėl pacientams paliekama galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tik savoje šalyje. Nepaisant to, teisė į sveikatos apsaugą užtikrinama tiek tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktais. Žmogaus teisė į sveikatos apsaugą, kaip viena iš socialinių teisių, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos sistemų organizavimas priklauso valstybių nacionalinei kompetencijai, yra nemažai antrinio reguliavimo institutų egzistuojančių Bendrijoje, kurie netiesiogiai, bet reikšmingai įtakoja šios socialinės sferos teisinį pagrindą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat prisidėjo prie teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimo, nuspręsdamas, kad sveikatos paslaugos ir medicinos gaminiai patenka į vidaus rinkos veikimo sferą. Darbe analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, siekiant atskleisti, kaip Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo išplėstos, papildant ES pagrindines laisves. Dėl to aptariama paslaugų ir prekių samprata, jų požymiai, ribojimai ir galimi pateisinimo pagrindai sveikatos apsaugos kontekste. Darbe taip pat nagrinėjamos valstybių narių ir ES kompetencijos ribos, atskleidžiant ribotą valstybių narių diskreciją teisinėmis priemonėmis izoliuoti nacionalines sveikatos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Essentially health protection systems operate on the principle of territoriality, therefore allowing patients to use free health care services only in their home country. Nonetheless, the right to health protection is secured both by international and European Union (hereinafter referred – EU) law. Right to health protection, as one of social rights, obligates member states to ensure that every person has equal opportunities to get access to high quality health care. Although in EU health care falls within the national competence of the member states, a number of secondary legal regulation institutes exist in the Community, which indirectly, but substantially affect the legal basics of this social sphere. The Court of Justice of the European Communities has also highly contributed to ensuring the right to health protection by concluding that health services and medical products fall within the sphere of the internal market. The work analyses the Court of Justice of the European Communities practice with the intention to reveal how the opportunities to get access to health care cervices for patients living within the EU were expanded thus complementing the fundamental freedoms of the EU. To that end, the concepts of services and goods, their elements, limitations and possible justifications in the sphere of health care are discussed. The work also deals with the competence limits of the member states and the EU, revealing limited discretion of the member states to isolate, by... [to full text]