• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 40
  • Tagged with
  • 40
  • 23
  • 15
  • 10
  • 10
  • 9
  • 8
  • 7
  • 7
  • 7
  • 5
  • 5
  • 5
  • 4
  • 4
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Teismų praktika kaip darbo teisės šaltinis / Court practice as a source of labour law

Kazlauskas, Vilhelmas 25 June 2014 (has links)
Darbe tiriama teismų praktikos formavimosi raida darbo teisėje atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Analizuojant specialią literatūrą, įstatymus, teismų sprendimus ir nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, daromas apibendrinimas kas yra teismų praktika ir kokia jos vieta tarp kitų teisės šaltinių. Antroje dalyje atskleisti teismų praktikos formavimo trūkumai taikant Darbo kodekso normas reguliuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju (141straipsnio 3 dalis) ir atsiskaitymą su darbuotoju, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu (297 straipsnio 3,4 dalis). Trečia dalis paskirta teismų praktikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai problemoms. Išdėstyta autoriaus nuomonė dėl darbo ginčo šalių skirstymo į stipriąją ir silpnąją šalis, dėl koncentruotumo principo teismų praktikoje, asmenų teisės į bylų nagrinėjimą kasacine tvarka. / В работе исследуется развитие формирования судебной практики после востановления независимости Литовской Республики. Анализируя специальную литературу, законы, решения и определения судов, судебную практику Верховного Суда Литвы, постановл&#1077... [to full text]
2

Teismų praktikos vaidmuo reguliuojant darbo santykius / The Role of Court Practice in Regulating Labour Relations

Bazilienė, Renata 04 March 2009 (has links)
Santrauka Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla : tai ne tik fiziologinių, biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, bet ir intelektinė veikla. Teisės taikymas, kaip baigiamoji darbo santykių teisinio reguliavimo stadija yra labai glaudžiai susijusi su teismų praktika. Socialinis teismų praktikos vaidmuo – užtikrinti kuo glaudesnį ryšį su gyvenimu, praktine veikla ir jos padariniais. Lietuvos Darbo Kodekso nuostatos nenumato išvestinių teisės šaltinių – teismų praktikos ir teisės doktrinos kaip atskirų darbo teisės šaltinių, todėl remtis šios grupės šaltiniais yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tačiau tiek teisės doktrina, tiek ir teismų praktika yra svarbūs antriniai darbo teisės šaltiniai, kadangi jų pagalba yra užtikrinamas vienodas teisės normų taikymas ir aiškinimas. Teismų praktika yra formuojama visų pakopų teisminėse instancijose, sudarančiose teismų sistemą. Teismų praktikai yra būdinga teisės tobulinimo funkcija, kadangi turi labai didelės įtakos visai teisės sistemos raidai. Esant teisės spragoms, tam tikrais atvejais, teisėjai, įtvirtindami naujoves, kuria teisę per savo sprendimus, tai įtvirtindami teisminėje praktikoje bei užimdami laisvą vietą teisės sistemoje. Šiuo atveju teismo sprendimai, yra teisės aiškinimo aktai, kurie kitam ar tam pačiam teismui vėlesnėse bylose tampa teisės šaltiniu. Teisei, reglamentuojančiai darbo santykius, yra būdingi bendri visai privatinei teisei... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Work – is a social-economical conception, characterized as an activity, necessary, appropriate and expedient during a certain time period: it’s not only the use of physiological, biological man’s abilities, but also an intellectual activity. Law applying, as the final stage of relationship legal regulation, is neatly connected with court practice. The social role of court practice – is to ensure a neat connection with life, practical activity and its consequences. The regulation of Labor code of Lithuania don’t foresee the law sources – the court practice and legal doctrine - as the separate sources of labor law, therefore to rest the sources of this group sources is the right of the court, but not the obligation. But as the legal doctrine, as the court practice, are important secondary sources of labor law, because owing to them, the similar appliance and explanation of legal norms are ensured. The court practice is formed at all jurisdiction degrees, composing the judicial system. The function of law improvement is typical to the court practice, because it has a huge influence to all judicial system’s development. In the presence of judicial gaps, in certain cases, the judges, affirming novelties, create a law per their decisions, affirming this in the court practice and taking a free place in the judicial system. In this case the court decisions are law’s elucidatory acts, which become a law source in later cases to this or other court. Agreement’s liberties... [to full text]
3

Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų praktikai / Constitutional court jurisprudence influence upon practice of general competence and administrative courts

Umbrasas, Arūnas 25 November 2010 (has links)
Konstitucinė teisė - tai aukščiausioji teisė, plėtojama per Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, konstitucinė tvarka turi būti ginama, pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstatavus, kad teisės aktuose nepaisoma minėtų reikalavimų, kartu konstatuotina, kad yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir garantuoti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo ir Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Tuo Konstitucinis Teismas užtikrina konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą ir savo sprendimų prognozuojamumą, kas lemia visos teisės sistemos stabilumą. Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė teisminė jurisprudencija lemia, kad visi teismų priimami teisingumo vykdymo aktai, vykdant teisingumą, leistų užtikrinti konstitucinį teisingumą ir teisėtumą. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional law is the supreme law, which is developed via jurisprudence of a Constitutional Court. No act of legislation may contradict the Constitution, nobody is allowed to break the law of Constitution, constitutional law and order must be protected and the Constitution itself determines if acts of legislation contradict the Constitution or not. Disregard to the mentioned requirements is considered breaking a constitutional principle of a legal state. Purpose of the Constitutional Court is to execute constitutional justice, guarantee superiority of Constitution in the system of law and ensure constitutional legitimacy. The Constitutional Court must obey the final laws of it’s own. Final laws shackle the Constitutional Court by not allowing it to change the laws if there is no constitutional reason to do so. Accordingly, the Constitutional Court ensures continuation of the constitutional jurisprudence and predictability of it’s decisions, therefore sustaining stability of whole law system. Constitutional jurisprudence, formed by the Constitutional Court, determines the constitutional justice and legitimacy in a decisions and laws made by courts. Justice pursuit function determines independence of a judge and a court: courts must ensure justice and order, guarantee superiority of law and protect human freedom and rights. Purpose of the court instance system is to solve possible mistakes of lower instance courts, prevent breaking the law and therefore protect rights and... [to full text]
4

Darbo teisės klausimai administracinių teismų praktikoje / Issues of labour law in the jurisprudence of administrative courts

Grigaitė, Kristina 25 November 2010 (has links)
Šiame darbe nagrinėjamos temos vienas pagrindinių klausimų - darbo teisės klausimų priskirtinumo administraciniams teismams problema bei išskiriamos pagrindinės bylų, kuriose nagrinėjami darbo teisės klausimai, grupės. Darbe taip pat vertinami darbo teisės klausimų nagrinėjimo skirtinguose – bendrosios kompetencijos ir administraciniuose – teismuose aspektai vieningos teismų praktikos formavimo atžvilgiu. Išanalizavus pastarųjų metų LVAT praktiką, susijusią su darbo teisės klausimais, galima išskirti kelias bylų kategorijas, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis. Pirmoji grupė darbo teisės klausimų į administracinius teismus patenka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, administraciniai teismai nagrinėja administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Kita grupė bylų, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis – tarnybiniai ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Trečioji grupė – bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo. Teismų kompetencijos atribojimas praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this master’s writting is to analyze theoretical and practical aspects of labour matters to administrative courts. This work consists of two parts. The first part of this writing is theoretical and reveals the issue of labour matters cases interpretation in separate court systems is analised in the approach of unite jurisprudence. In the second part the free principal groups of cases in administrative courts containing labour matters were marked out. This part is more practical. First group of cases, in which administrative court must interpretate labour law issues, is on the ground of administrative law violations code, according to which administrative court judges the violations in labour range. The other group of cases go to administrative court on the grounds of public service law. The third group of cases in which labour law issues are analised are cases, where administrative court monitors the legitimacy of the standart enacment of central administrative subjects. Having analyzed the cases in which labour law matters occur, it may be noticed, that the jurisprudence of labour matters in administrative courts is not united. There must be mentioned that the lack of procedural rules obstruct the appropriate court role in labour range. In this master‘s writting it is seeked to provoke further legal debate concerning probabilities of improving legal system in Lithuania.
5

Tėvystės (motinystės) nustatymo klausimai Lietuvos teismų praktikoje / The questions of paternity (maternity) establishment in lithuania’s case law

Kopūstaitė, Jurga 09 July 2011 (has links)
Tėvystės (motinystės) nustatymas vertintinas kaip vienas iš vaiko kilmės nustatymo būdų, kurio įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su galimybės įgyvendinti kitus vaiko kilmės nustatymo būdus nebuvimu. Ginčais dėl tėvystės (motinystės) nustatymo siekiama tiek teisiškai įtvirtinti tėvystės (motinystės) faktą, kai vaikas teisiškai turi tik vieną arba neturi nei vieno iš tėvų, o spėjamas vaiko tėvas (motina) nesutinka pripažinti tėvystės (motinystės) fakto, tiek teisinėmis priemonėmis išspręsti tėvystės (motinystės) kolizijos klausimą, kai vaiko tėvo arba motinos statuso siekia daugiau negu vienas asmuo. Darbas remiasi Lietuvos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, jų oficialiais išaiškinimais, praktine civilinių bylų medžiaga, civilinės teisės moksline literatūra bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pirmajame darbo skyriuje autorius analizuoja tėvystės (motinystės) nustatymą vaiko kilmės nustatymo instituto kontekste, aptaria vaiko kilmės nustatymo būdų tarpusavio ryšį. Taip pat šiame skyriuje nagrinėjama biologinės ir socialinės tėvystės kolizija bei aptariama tėvystės identiškumo apsaugos svarba. Antrasis skyrius skirtas tėvystės (motinystės) nustatymo Lietuvos teismų praktikoje problemoms. Jame analizuojami tiek pozityviųjų, tiek negatyviųjų ginčų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo pavyzdžiai, aptariant tėvystės (motinystės) nustatymo sąlygas, tvarką bei pasekmes. Be to, atskirai, atsižvelgiant į problemų specifiką, nagrinėjami motinystės nustatymo... [toliau žr. visą tekstą] / The establishment of paternity (maternity) is regarded as one of child’s origin determination methods. The implementation of this method is directly related with the impossibility of implementation of the other child’s origin determination methods. The target of paternity (maternity) legal disputes is the legal establishment of the paternity (maternity) to particular child in cases, when particular child legally have just one of the parents or legally doesn’t have any parent at all and the possible father (mother) disagree to recognize the fact of paternity (maternity). The target of paternity (maternity) legal disputes also is to resolve the paternity (maternity) conflict, when more than one person is concerned to establish parental status. The research is based on legal acts of the Republic of Lithuania, the official interpretation of law, materials from civil cases, the literature of the civil and family law and the jurisprudence of the European Court of Human Rights. In the first chapter of the work the author analyses the determination of paternity (maternity) in the context of the child’s origin determination, discuss the connection between paternity (maternity) establishment and the other methods of child’s origin determination, also analyses the collision between biological and social paternity and the importance of identity protection of paternity. The second chapter of this work deals with the problems of the paternity (maternity) establishment in Lithuanian’s... [to full text]
6

Prievolės šalių bendradarbiavimo principas ir jo taikymas Lietuvos teismų praktikoje / Principle of cooperation of parties to an obligation and its application in the lithuanian case-law

Gelūnas, Linas 23 June 2014 (has links)
Šalių bendradarbiavimo pareiga yra specialiai pabrėžiama daugelio šalių įstatymuose. Ši pareiga yra kilusi iš sąžiningumo principo. Dėl to šiame darbe apžvelgiama sąžiningumo principo kilmė, jo skirtingos sampratos atskirose valstybėse. Kadangi šalių bendradarbiavimo principo turinys doktrinoje nėra išsamiai atskleidžiamas, o tai palikta padaryti teismų praktikai, darbe nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai, susiję su minėto principo taikymu bei stengiamasi atskleisti, kokią įtaką šio principo taikymas daro prievolės šalių teisminio ginčo išsprendimui. Darbo tema yra pakankamai nauja – vien tik jos tyrinėjimui Lietuvoje darbus paskyrė tik pora autorių. Nuo minėtų darbų šis labiausiai skiriasi tuo, kad yra platesnio turinio – jame apžvelgiama ne tik teorinė principo prigimtis, bet ir jo taikymas teismų praktikoje, daromos išvados apie tai, kokį poveikį šalių teisminio ginčo sprendimui turi šio principo taikymas. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra nagrinėjama užsienio šalių sąžiningumo principo bei iš jo išplaukiančios prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos samprata. Antrojoje dalyje nagrinėjama, kokia yra sąžiningumo principo ir iš jo išplaukiančio šalių bendradarbiavimo principo samprata Lietuvos teisės aktuose bei doktrinoje. Trečiojoje dalyje yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant šalių bendradarbiavimo principą ir daromi apibendrinimai apie tai, kokią įtaką ginčo tarp prievolės šalių išsprendimui turi bendradarbiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The duty of cooperation of parties is pointed in the law of different countries. This duty is raised from the principle of good faith. That is why this work starts with analysis of how the principle of good faith is described in different countries, including Lithuania. Because the principle of cooperation of parties is not widely described in the legal doctrine, author of this work analyses Lithuanian case – law on this subject. It is tried to detect and describe what impact to the solution of the argument of countries in the court this principle has. The subject of this paper is quite fresh – only few authors have written works on it. This work is different from those mentioned before, because it has wider content. This paper not only describes the theoretical problems of principle of cooperation of parties, but also deals with its application in Lithuanian law and main features of this application. This work is made from three parts. In the first part it is described, what is the meaning of the principle of the cooperation of parties in different countries (Germany, France, Netherlands, Italy, England and the USA). In the second part it is analyzed, what is the meaning of the principle mentioned before in Lithuanian legal acts and legal doctrine. The third part deals with application of the principle of cooperation of parties to obligation in Lithuanian case law. It is analyzed, what impact it has to the solution of cases connected with different sorts of contracts. It is... [to full text]
7

Proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (pastarųjų metų Lietuvos teismų praktikos apibendrinimas ir vertinimas) / Reopening of a proceedings on the ground of newly discovered considerations (an evaluative summary of the latest practice of lithuanian courts)

Meigytė, Eglė 09 July 2011 (has links)
Proceso atnaujinimas – ypatingai svarbi procesinė stadija, užtikrinanti, kad teisinėje sistemoje nebūtų paliktų galioti neteisėtų ir nepagrįstų teismo sprendimų, kai paaiškėja tokios reikšmingos naujos faktinės aplinkybės, kurias žinojus dar bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas visišai priešingas sprendimas. Pažymėtina, kad Lietuvoje šio teisinio instituto reglamentavimas nuolat kito, ilgą laiką proceso atnaujinimas buvo siejamas su kasaciniu institutu, kas visiškai neatitiko jo sampratos ir paskirties, taip pat keitėsi ir naujai paaiškėjusios aplinkybės samprata. Išskyrus šį institutą i atskirą stadiją ir sureglamentavus naują jo taikymo tvarką, kyla poreikis išanalizuoti proceso atnaujinimo taikymą ir kylančias problemas praktikoje. Magistriniame darbe atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė rodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės samprata nagrinėjamose bylose taikoma nevienareikšmiškai: tie patys juridiniai faktai susilaukia skirtingo teismų vertinimo. Stebima tendencija nepagrįstai plėsti naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratą: tam tikrais atvejais tai iš esmės sujaukia nagrinėjamo instituto prasmę. Išsamiai tyrinėjamos pareiškėjų piktnaudžiavimo, proceso vilkinimo galimybės, o kartu ir realios galimybės apginti savo pažeistas teises. Nagrinėjama, ar pasiteisino įstatyme sutrumpinti terminai prašymams dėl proceso atnaujinimo procesą buvo efektyvūs, ar atitinka šių dienų realijas. Teismų praktikoje iškylančios problemos skatina ieškoti galimų sprendimo būdų... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of proceedings is a procedural stage of fundamental imporatance ensuring that no baseless or illegitimate judicial decisions would be neglected in the legal system when newly discovered considerations of such great importance appear that known before would have resulted the opposite decision in the case. It should be noted that legal regulation of this institute was constantly changing, reopening of proceedings was considered to be part of cassation institute for a long time which was inappropriate to its essence and purpose. The conception of newly discovered consideration was also constantly changing. After reopening of proceedings has been separated from cassation into separate institute and the new legal regulation was based, there arises the necessity to analyse the application of reopening of proceedings to practice and its attendant problems. The analysis of the latest practise of Lithanian courts shows that the conception of newly discovered consideration is being practised diversely, the same facts are being judged differently. Mainstream tendention noticed in the decisions of the courts is to extend the conception of newly discovered conception ungroundedly – in some cases the essence of analysed institute is being denied fundamentally. Comprehensive investigation is made on the opportunities of declarants to overuse and delay the civil proceedings, and also practicable chances to defend their violated rights. The research is also made to estimate if the... [to full text]
8

Vienodos teismų praktikos formavimas: raida, būklė, perspektyvos / The formation of uniform court practice: development, state, lookout

Kaziliūnaitė, Rūta 09 July 2011 (has links)
Vienodos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo praktikos formavimas yra vienas pagrindinių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo uždavinių, kurį, remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, šis teismas turėtų įgyvendinti taikydamas ir derindamas tarpusavyje tris vienodos teismų praktikos formavimo priemones: priimdamas ir skelbdamas nutartis bylose, išnagrinėtose kasacine tvarka, apibendrindamas teismų praktiką ir šių apibendrinimų pagrindu teikdamas rekomendacinius išaiškinimus bei konsultuodamas žemesniųjų teismų teisėjus teisės aiškinimo ir taikymo klausimais. Vis dėlto šiuo metu praktiškai taikoma tik viena iš minėtų vienodos teismų praktikos formavimo priemonių – tai Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacine tvarka nagrinėjamose bylose. Kitos dvi priemonės, nors ir nėra eliminuotos iš Lietuvos teisinės sistemos, dabar nėra taikomos dėl Konstitucinio Teismo išreikštos nuomonės, jog tokios vienodos teismų praktikos priemonės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su teisingumo vykdymu konkrečiose bylose, yra nesuderinamos su konstitucine teismų paskirtimi vykdyti teisingumą bei kelia grėsmę teismų ir teisėjų nepriklausomumui. Panašių nuomonių galima aptikti ir teisės doktrinoje. Nors argumentai, dėl kurių šios vienodos teismų praktikos formavimo priemonės laikomos nepriimtinomis, yra gana svarūs, atsižvelgiant į dabartines Lietuvos teisinės sistemos funkcionavimo problemas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai ir toliau turėtų būti naudojami kaip veiksminga ir... [toliau žr. visą tekstą] / The formation of uniform court practice in the field of criminal law and law of criminal procedure is one of the main tasks of the Supreme Court of the Republic of Lithuania. In accordance with Lithuanian laws which are in force at the moment, the Supreme Court can use three separate measures of the formation of uniform court practice: these are the Court’s decisions in individual criminal cases; recommendatory interpretations of law which are based on the review of lower courts’ decisions and are passed by the Senate of the Supreme Court; advisory opinions delivered by the justices of the Supreme Court. Although at the moment all the measures mentioned above are legal to use as they are provided by the Lithuanian Law on Judiciary, at the moment only the Supreme Court’s decisions in individual criminal cases are actually applied. The other two are not in use because of the criticism expressed by the Constitutional Court in its decision of March 28, 2006. The Constitutional Court said that the only way of the formation of uniform court practice which is compatible with the Constitution of the Republic of Lithuania are the interpretations of law witch are expressed when hearing and deciding individual cases. Other measures such as recommendatory interpretations based on the review of court practice or advisory opinions are inconsistent with the Supreme Court’s mission to administer justice. In addition to that, they are considered as a threat of the violation of lower courts’... [to full text]
9

Vilniaus miesto apylinkės teismų 2004-2006 metais išnagrinėtų bylų dėl drausminių nuobaudų panaikinimo apibendrinimai / General conclusions of cases investigated in vilnius city district courts in 2004-2006 regarding the abolition of disciplinary penalties

Ardaravičiūtė, Asta 24 November 2010 (has links)
Magistro darbe apibendrinamos Vilniaus miesto apylinkės teismų 2004 – 2006 metais išnagrinėtos bylos dėl drausminių nuobaudų panaikinimo pagal drausminių nuobaudų rūšis. Darbe taip pat paliečiami procesiniai ypatumai nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Siekiama detaliai išanalizuoti drausminės atsakomybės reglamentavimą įtvirtinančias teisės normas. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje ir antroje dalyse, remiantis galiojančiais teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, analizuojami teoriniai drausminės atsakomybės reglamentavimo klausimai: apibūdinami drausminės atsakomybės pagrindiniai požymiai, atskiriant ją nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių; glaustai pateikiama darbo drausmės pažeidimo samprata; siūlytina drausminės nuobaudos sąvoka; pateikiamos drausminių nuobaudų rūšys, jų skyrimo, apskundimo, panaikinimo tvarka. Trečioji dalis yra praktinio pobūdžio - skirta išnagrinėtų bylų analizei siekiant atskleisti teismų daromas klaidas taikant ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normas. Reziumuojant, galima pastebėti, kad iš esmės teismų sprendimai teisėti, pagrįsti, išsamūs ir motyvuoti. Svarbiausia problema – išnagrinėjimo bylų terminai, todėl specializuotų darbo teismų arba specializuotų darbo skyrių bendros kompetencijos teismuose poreikis - neišvengiamas. / In this master work the cases regarding the reversal of disciplinary penalties according to the type of disciplinary penalties heard at Vilnius City District Courts during the year 2004 - 2006 is summarized. The procedural peculiarity in judging this type of cases is discussed too. Furthermore the author particularly analyses the law norms which consolidate the regulation of disciplinary liability. The work consists of three parts. In the first and second parts, theoretical disciplinary liability regulation questions referring on the grounds of the current legislation, explications provided by The Supreme Court of Lithuania are analyzed: the main features of disciplinary penalty, separating it from the other types of law responsibility are characterized; the conception of contravene of labor discipline is proposed in brief; the conception of disciplinary punishment proposed; the types of disciplinary punishment, the setting up, appealing and liquidating course of disciplinary punishment are supplied. The third part is practical. The main purpose of this part is to analyze the cases in order to reveal the mistakes made in courts. In this part material and procedural law norms are used. In conclusion, one can notice that: the judgments of the Courts are legal, reasoned, comprehensive and motivated. The main problem in the Courts is the terms of heard cases, thats why the specialized labor Courts or specialized labor departments requirement of general competence in the Courts is... [to full text]
10

Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje / A precedent as a source of law issues in lithuania

Ivanauskaitė, Eglė 08 September 2009 (has links)
Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje Santrauka Konstituciniam Teismui paskelbus 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimus, Lietuvoje precedentas pirmą kartą oficialiai pripažintas privalomu teisės šaltiniu. Lietuvos teisininkų bendruomenėje buvo ir vis dar yra svarstoma, kokos priežastys lėmė, kad bendrosios teisės institutas tapo Lietuvos teisės sistemos dalimi. Darbe, remiantis statutinės teisės normomis, Lietuvos teisės mokslo atstovų darbais, bei konkrečiais pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, stengiamasi ištirti ir atskleisti prielaidas bei aplinkybes, lėmusias precedento susiformavimą dabartinėje Lietuvos teisės sistemoje. Precedento instituto užuomazgų būta jau tarpukario Lietuvoje, tačiau pasireiškus tarybinės teisės intervencijai, jis taip ir liko nesusiformavęs. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teismų vaidmuo ir jų formuojamos praktikos reikšmė palaipsniui didėjo, kol galiausiai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo vadovautis jau sukurtais precedentais, o ne kurti naujus. Tai buvo precedento doktrinos formavimosi Lietuvoje pradžia. / A Precedent as a Source of Law Issues in Lithuania Summary A judicial precedent was established as a binding source of law in the Lithuanian law system by the resolution of the Constitutional Court of the Republic Lithuania, dated 28h March 2006, and the resolution of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, dated 24th October 2007. The question whether the institute of the common law tradition should have had to become a part of Lithuanian law system is still considered and discussed among the Lithuanian lawyers. This paper, which is based on the analysis of legal acts, works of Lithuanian law scientists and decisions of the Supreme Court of Lithuania and the Court of Appeals of Lithuania, seeks to analyse the background and circumstances under which the precedent institute was established in Lithuanian law system. A germ of the precedent already existed in the interwar Lithuania. However, due to the historical reasons and an intervention of the Soviet law, the precedent institute was not further developed. Later, after Lithuania announced independence, the role of Lithuanian courts and their jurisprudence has become important again. Finally, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania has stated that the same cases must be decided in the same way, i.e. they have to be decided not by creating new court precedents, competing with the existing ones, but by taking account of the already consolidated ones.

Page generated in 0.0441 seconds