Seeking to solve the problems of disabled people, it has to be admitted, that disabled people are the same members of the society with the same rights and the same possibilities to educate, to work, to spend their spare time, to take part in social, political and community life. Art (musical, visual, drama, movement) expression is a very attractive form of socialization. The social roles and the attached labels such as ,,disabled”, ,,social worker”, ,,educator” are forgotten. They become equivalent artists and creators. The object of study – the development of possibilities of adult educator’s activity when methods of Art Therapy as self – education are applied to mentally disabled people. The aim of this study ��� to analyse Art Therapy as a mean of communication between adult educator and mentally disabled people. The goals of the study: 1. To analyse scientific literature and documents. 2. To carry out the theoretical analysis of adult educator’s work specificity. 3. To analyse the methods of Art Therapy and find out the possibilities to applay them to mentally disabled people during their self – education process. 4. To carry out the research about the heeds of Art Therapy in Mental Health Centre. Methods: · The analysis of scientific literature and documents. The analysis of documents was carried out according to the statistic data of Utena Mental Health Centre. The analysis of the scientific literature was carried out seeking to obtain more specific information... [to full text]

Objective of the study. To establish the associations between musculoskeletal discomfort (pain) and occupational factors among general practice nurses at intensive therapy units. Material and methods. The questionnaire on anonymous base was performed: altogether, 120 questionnaires were given to intensive care nurses. Response rate reached 83% (n = 100). The questionnaire was composed using Dutch Musculoskeletal Questionnaire. Statistical data analysis was performed using Statistical Package for Social Sciences (SPSS 10.0). Results. The study revealed, that during last week prior to survey almost half of respondents felt discomfort in lower back area, neck pain was prevalent by 14%, ankle and feet pain by 8%, and upper back pain by 6% of nurses. More than half of respondents visited the doctor due to health problems during last 12 months. Our study showed, that more than half (60%) of nurses have not enough rest during the breaks. 54% of respondents indicated, that the unit has a lack of staff and this results in more intensive work during the shifts. 43% of nurses have overtime regularly. Lower back pain was caused by heavy load (in half of respondents) and uncomfortable position at work (in quarter of nurses). Lower back pain was prevalent in 84% of nurses, who participated at our survey. These women estimated it as an outcome of the work (OR = 7.7; p < 0.05). Our study also revealed, that neck and shoulders pain was caused by uncomfortable position at work (24%), climate... [to full text]

Darbe atlikta teorinė dailės terapijos reikšmės mažinant mokinių hiperaktyvumą analizė. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti dailės terapijos reikšmę mažinant hiperaktyvumą. Atlikta hiperaktyvių mokinių atvejų analizė. Tyrime dalyvavo septynios dailės terapijos užsiėmimus vedančios darbuotojos iš keturių tipų įstaigų ir skirtingų miestų bei trys hiperaktyvūs mokiniai. Empirinėje dalyje įvertinta dailės terapijos reikšmė hiperaktyvumui mažinti bei dailės terapijos taikymo mažinant vaikų aktyvumą atvejų analizė. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dailės terapijos užsiėmimų metu mokiniai išmoksta bendrauti, didėja dėmesingumas, mažėja per didelis aktyvumas ir judrumas. Dailės terapija skatina jausmų raišką, padeda labiau pasitikėti savo jėgomis. 2. Specialistai, dirbantys su mokiniais, turinčiais hiperaktyvumo sutrikimą, pirmiausiai linkę įžvelgti negatyvius šių vaikų bruožus: išsiblaškymą, nekantrumą, didelį judrumą, dėmesio sutelktumo stoką, negebėjimą vertinti savo elgesio. 3. Geriau pažinus mokinius, išsiaiškinus jų elgesio priežastis, nuosekliai ir pastoviai dirbant, skiriant ypatingą dėmesį, taikant individualų priėjimą ir asmeninį motyvavimą, atsiskleidžia ugdytinių pozityvūs bruožai: kūrybiškumas, imlumas naujovėms, gebėjimas jausti pasitenkinimą. 4. Atvejų analizės rezultatai atskleidžia pozityvią dailės terapijos reikšmę vaikų hiperaktyvumo mažinimui. Vaikai išmoksta kontroliuoti instinktyvius troškimus, sulaikyti per didelę energiją... [toliau žr. visą tekstą] / An analysis of the theoretical value of art therapy in reducing the student’s hyperactivity was carried out at work. A research was carried out using an interview method, the objective of which was to evaluate the significance of art therapy in reducing hyperactivity. A case study analysis, involving hyperactive pupils, was conducted. The research involved the participation of 7 (seven) art therapy leading professionals from 4 (four) types of institutions and different cities and 3 (three) hyperactive students. The empirical part assessed the analysis and its significance of art therapy on hyperactivity reduction and the application of art therapy toward reducing children’s activity. Main conclusions of the empirical research: 1. During the art therapy involvement, the pupils learn to communicate, to be among others, they have an increase in attention span, and a decrease in hyperactivity and restlessness. Art therapy increases pupil’s self-confidence, encourages the expression of feelings, and helps to feel assertive. 2. Specialists, working with pupils who have hyperactivity disorder, tend to initially perceive the negative traits of these children: distraction, impatience, high mobility, lack of focus, inability to evaluate own behavior. 3. Getting to know the pupils, finding out the reason for their behavior, constantly and consistently working, paying particular attention, and by applying an individual approach and personal motivation, positive traits start to show up:... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti neišnešiotų naujagimių tėvų poreikius naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Uždaviniai: 1.Nustatyti tėvų poreikius, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 2.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 3.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis mamų ir tėčių požiūriu. 4. Nustatyti ryšius tarp neišnešiotų naujagimių tėvų poreikių ir jų socialinių bei demografinių charakteristikų. 5.Atskleisti mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikius ir lūkesčius. Hipotezės 1.Tėvų požiūriu, neišnešiotų naujagimių tėvams naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje svarbiausi yra informacijos poreikiai. 2.Neišnešiotų naujagimių tėvai naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir slaugytojai, dirbantys šiame skyriuje, skirtingai vertina visas penkias tėvų poreikių grupes. Kokybinio tyrimo klausimas - Kokie yra mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikiai ir lūkesčiai? / The aim of the study was to analyze the needs of parents who have premature newborns in the Neonatal Intensive Care Unit. Objectives of the study: 1.To identify the needs of parents perceived by parents themselves and by nurses. 2.To compare the parents’ and nurses’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 3.To compare the mothers’ and fathers’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 4.To determine the relation between parental needs and their socio-demographic characteristics. 5.To reveal the needs and expectations of mothers while being hospitalized with their premature newborns. Hypotheses 1.Parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit identify informational needs as the most important subscale of needs. 2.The perceptions of parental needs by parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit and by nurses who work in this unit are different in all subscales of needs. Qualitative research question - What are the needs and expectations as expressed by mothers while being hospitalized with their premature newborns?

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pradėtos kurti galimybės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdytis kartu su jų bendraamžiais. Toks ugdymo organizavimas, kai vienoje grupėje ugdomi ir specialiųjų poreikių vaikai, reikalauja iš pedagogo naujų ugdymo bei ugdymosi metodų įvaldymo, keisti savo kaip ugdytojo vaidmenis ir nuostatas. / Since Lithuania gained its independence, the opportunities for education of children with special educational needs together with their peers were created. Such organization of learning when children with special educational needs are educated in the same group requires from a teacher the mastering of the new educational and learning methods and change of his/her role and attitude as an educator.

Tyrimo tikslas - ištirti intensyvios terapijos ligonių slaugymo įtaką jų gydymo baigčiai ligoninėje. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti intensyvios terapijos skyriaus ligonių gydymo rezultatus (mirštamumą, gydymo ligoninėje laiką, pakartotinių guldymų į intensyvios terapijos skyrių, kitų komplikacijų dažnumą). Nustatyti, kokią įtaką turi intensyvios terapijos ligonių slaugos intensyvumas jų gydymo baigčiai ligoninėje. Palyginti intensyvios terapijos skyriaus ligonių gydymo baigtį ligoninėje, priklausomai nuo jų slaugos intensyvumo intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo objektas. Ligonių slauga intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo metodai. Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, pasirinkta dokumentų turinio statistinė duomenų analizė, į tyrimą buvo įtraukti 261 tiriamųjų ligonių, kurie nuo 2008-07-01 iki 2008-11-01 gydėsi 15 lovų I Reanimacijos - intensyvios terapijos skyriuje VUL Santariškių klinikose, ir kurie, perkėlus iš I RITS, tęsė gydymą Santariškių klinikose bendrosiose palatose. Ligoniai, gydyti I RITS trumpiau kaip 8 valandas, t. y. tie, kurių būklė aktyviai stebėta trumpą laiką arba kurie dėl ypač sunkios būklės greitai mirė, taip pat ligoniai kurie buvo iš I RITS iškelti į kitus stacionarus, į tyrimą nebuvo įtraukti. Slaugos procesas RITS buvo apskaičiuotas individualiai vienam pacientui, taikant validizuotą, iš anglų kalbos išverstą, Terapinių Intervencijų Apskaičiavimo Skalę – 28 (Therapeutic Inervention Scoring Sistem -28 (TISS-28)). Tyrimo duomenys buvo apdoroti ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective – to analyze the influence of intensive care patients nursing on their hospital outcomes. Research tasks: To evaluate the results of treatment of intensive care unit patients (mortality, duration of stay in a hospital, frequency of repeated admissions to department of intensive care and other complications). To determine the influence of intensity of care delivered to intensive care patients to their hospital outcome. To compare hospital outcomes of intensive care unit patients according to intensity of care delivered to them in department of intensive care. Object of research: Nursing of patients in unit of intensive care. Method of research: There was a retrospective research accomplished and statistic analysis of document content chosen. The research included 261 surveyed patients who were treated in fifteen-bed Ist Department of Reanimation and Intensive Therapy of Vilnius University Hospital Santariškių klinikos and who continued treatment in general-purpose wards of Santariškių klinikos after transferring from Ist ICU. Patients who stayed in Ist ICU for less than 8 hours, i.e. those whose state was actively observed for a short period or those who died because of their particularly critical state and those who were transferred from Ist ICU to other hospitals, were excluded from the research. Nursing process in ICU was evaluated for each patient individually using Therapeutic Intervention Scoring System -28 (TISS-28). Main results of research:... [to full text]

Objective of the work: The purpose of this quantitative retrospective comparative study was to register possible cases of augmentedted renal clearance (ARC) in patients of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences and analyse the differences in assessments of cases of Augmented Renal Clearance and the drug therapy problems related to ARC. Tasks: To achieve the objective, several tasks were performed: 1) to register possible ARC patients cases as assessed by Cocroft-Gault and their possible associated reasons; 2) to analyse differences in three equations used for GFR estimation: Cocroft-Gault, MDRD simplified, and CKD-EPI. 3) compare the therapies of the patients and determine the drugs that are in risk of being underdosed when ARC is present. Methodology: An ARC survey (appendix 1) was filled about patients from various departments of Clinics during the period of 2013 03 04 – 2014 08 15. All patients were selected according serum creatinine values that were 50 µmol/l. or less. Two goups of patients were assigned for analysis: patients were grouped according Cocroft - Gault creatinine clearance values: (1) ARC group A CrCl >130 ml./min and (2) comparative Non-ARC group B CrCl 90-130 ml./min. Data were analyzed by using descriptive and comparative statistical analysis, considering statistically significant difference between the groups if p value was <0.05. Results and conclusions: 1. In the research group and comparative groups were 31 patients selected... [to full text] / Darbo tikslas: Šio kiekybinio retrospektyvaus palyginamojo darbo tikslas buvo surinkti duomenis apie padidinto inkstų klirenso PIK atvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonines Kauno klinikose. Buvo siekiama išanalizuoti sirtumus tarp skirtingų PIK įvertinimo būdų ir įvertinti galimas su PIK susijusias terapijos problemas. Uždaviniai: norint pasiekti užsibrėžtus tikslus šie uždaviniai buvo iškelti: 1) užregistruoti PIK atvejus ir nustatyti jų galimas priežastis. 2) apskaičiuoti GFG trimis skirtingomis formulėmis (Cocroft-Gault, MDRD, CKD-EPI) ir išanalizuoti skirtumus. 3) palyginti pacientų terapijas ir nustatyti, kurie vaistai galimai yra subterapinio dozavimo rizikoje Metodika: PIK anketa ( 1 priedas) buvo pildoma apie pacientus iš skirtingų Kauno klinikų skyrių, laikotarpiu nuo 2013 03 04 iki 2014 08 15. Visi pacientai buvo parinkti pagal kreatinino kiekį serume – 50 μmol/l.. ir mažiau. Dvi pacientų grupės buvo parinktos analizei: pacientai buvo sugrupuoti pagal kreatinino klirensą į (1) PIK A grupę – CrCl > 130 ml./min. ir (2) palyginamąją B grupę – CrCl 90-130 ml./min. Duomenys buvo analizuojami naudojant palyginamąją ir aprašomąją statistiką. Skirtumai tarp grupių buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p reikšmė buvo <0.05. Rezultatai ir išvados: 1. Abiejose grupėse buvo surinkta po 31 pacientą (iš viso 62 pacientai). Remiantis darbo rezultatais, galima daryti išvadą, kad PIK (kai GFG yra 130ml/min. ir daugiau) nustatymui naudojant Cocroft-Gault formulę... [toliau žr. visą tekstą]

In recent years, the focus on augmented renal clearance increased as it was found by other researchers to result in subtherapeutic drug dosing concentrations. Accurate assessment of renal function is important for prescribing optimal dosis of pharmaceuticals for ARC patients. Objective of the work: The purpose of this quantitative retrospective comparative study was to register possible cases of Accelerated renal clearance in patients of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics and analyse the differences in assessments of cases of Augmented Renal Clearance and the possible risks of ARC for therapy. Tasks: To achieve the objective several tasks were raised: 1) to register possible ARC patients cases as assessed by Cocroft-Gault and their possible associated reasons; 2) to analyse differences in three for GFR estimation used equations (Cocroft-Gault, MDRD simplified, and CKD-EPI). 3) determine the risk drugs for changed renal elimination. Methodology: ARC survey (appendix 1) was filled about patients from various departments of Clinics during the period of 2013 03-04 – 2013 12-20. All patients were selected according serum creatinine values that were 50 µmol/l. or less. Two goups of patients were assigned for analysis: patients were grouped according Cocroft - Gault creatinine clearance values: (1) ARC group A CrCl >130 ml./min and (2) comparative Non-ARC group B CrCl 90-130 ml./min. In the group A were 31 and in the group B - 5 patients... [to full text] / Pastaraisiais metais labai išaugo tyrimų apie padidintą inkstų klirensą (PIK), nes pagal keleto tyrejų duomenis šios būklės pasekmė yra subterapinės vaistų koncentracijos. Tikslus inkstų funkcijos nustatymas yra labai svarbus norint parinkti optimalias terapines vaistų dozes padidinto inkstų klirenso pacientams. Darbo tikslas: Šio kiekybinio retrospektyvaus palyginamojo darbo tikslas buvo surinkti duomenis apie padidinto inkstų klirenso PIK atvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonines Kauno klinikose. Buvo siekiama išanalizuoti sirtumus tarp skirtingų PIK įvertinimo būdų ir įvertinti galimas PIK rizikas terapijai Uždaviniai: norint pasiekti užsibrėžtus tikslus šie uždaviniai buvo iškelti: 1) užregistruoti PIK atvejus ir nustatyti jų galimas priežastis. 2) apskaičiuoti GFG trimis skirtingomis formulėmis (Cocroft-Gault, MDRD, CKD-EPI) ir išanalizuoti skirtumus. 3) nustatyti vaistus, kurie gali būti pakitusios inksų eliminacijos rizikoje. Metodika: PIK anketa ( 1 priedas) buvo pildoma apie pacientus iš skirtingų Kauno klinikų skyrių, laikotarpiu nuo 2013 04 03 iki 2013 12 20. Visi pacientai buvo parinkti pagal kreatinino kiekį serume – 50 µmol/l.. ir mažiau. Dvi pacientų grupės buvo parinktos analizei: pacientai buvo sugrupuoti pagal kreatinino klirensą į (1) PIK A grupę – CrCl > 130 ml./min. ir (2) palyginamąją B grupę – CrCl 90-130 ml./min. A grupėje buvo parinktas 31 pacientas ir B grupėje 5 pacientai. Rezultatai: Vidutinės GFG reikšmės tiriamojoje... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti. / The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality.

The doctoral dissertation investigates changes in health-related quality of life for long-term intensive care patients prior to ICU admission and 6 months after ICU discharge, exploring into the causes of impaired quality of life and the relationship between the quality of life and post-ICU mortality. It has already been established that the quality of life decreases after treatment in the intensive care unit. However, factors that have the strongest effect on the quality of life in ICU patients have not been identified. Information on post-ICU quality of life in long-term intensive care patients is particularly scarce. The findings of our research confirmed that long term treatment in the intensive care unit has major implications for the physical domains of health-related quality of life. The findings evidence that severity of illness on the first day in the ICU, number of therapeutic interventions upon ICU discharge and severe critical illness neuromuscular abnormalities are associated with impaired quality of life, while duration of mechanical ventilation is the factor with the strongest effect on reduced quality of life. Likewise, the findings demonstrate that usual systems for identification of severity of illness are not useful for predicting mortality in patients after discharge from the intensive care unit. Yet, identification of pre-ICU physical activity allows predicting post-ICU mortality. / Disertacijoje tiriant ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumus iki gydymo ir praėjus 6 mėnesiams po gydymo vertinamos gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastys bei gyvenimo kokybės ir mirštamumo po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus ryšys. Jau anksčiau nustatyta, kad gyvenimo kokybė po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje pablogėja. Tačiau neaišku, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos intensyviosios terapijos skyriaus ligonių gyvenimo kokybei. Ypač mažai duomenų apie ligonių, ilgai gydytų intensyviosios terapijos skyriuje, gyvenimo kokybę po iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje turi didžiausios įtakos fizinėms su sveikata susijusioms gyvenimo kokybės sritims. Tyrimo rezultatai įrodo, kad būklės sunkumas pirmą gydymo intensyviosios terapijos skyriuje parą, terapinių intervencijų skaičius iškėlimo iš intensyviosios terapijos skyriaus metu ir sunkus kritinių būklių neuroraumeninis pažeidimas susiję su pablogėjusia gyvenimo kokybe, o dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmė – veiksnys turintis didžiausią įtaką gyvenimo kokybės blogėjimui. Taip pat nustatyta, kad įprastos sistemos būklės sunkumui įvertinti netinka numatyti ligonių mirštamumui po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, o nustačius fizinį aktyvumą iki gydymo intensyviosios terapijos skyriuje tai galima atlikti.