Disertacijos tikslas – atskleisti verslo skatinimo sistemos teritorinės organizacijos ypatumus Lietuvoje 1998 – 2008 m. Tyrimo objektas – teritorinė verslo paramos sistemos struktūra, jos elementai, formavimosi ir veikimo ypatumai. Šis darbas – mėginimas geografo akimis pažvelgti į dinamišką ir daugiakomponentę verslo paramos sistemą teritoriniu aspektu ir pasitelkus ankstesnių tyrimų rezultatus, mokslininkų patirtį bei tarpdisciplininius tyrimų būdus įžvelgti galimas teritorinės verslo paramos sistemos sąsajas su šalies ūkio vystymosi niuansais, kurie betarpiškai susiję ir su tvariu teritorijų vystymusi. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: tyrimų apžvalgos, kurioje aprašyti disertacijos tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai pagal tris tarpdisciplinines kryptis, darbo metodologijos, kurioje pateikiama darbo metodologija - sistemos ir jos dalyvių tyrimų metodologijos aspektai ir bendrieji tyrimo metodologijos aspektai, tyrimų rezultatų, kur pateikiami gautieji tyrimų rezultatai, atskleidžiantys formaliuosius verslo skatinimo sistemos principus, kai kuriuos užsienio šalių verslo skatinimo patirties aspektus, verslo skatinimo sistemos teritorinę organizaciją Lietuvoje, pagrindines teritorinės verslo skatinimo sistemos sąsaja su ūkio vystymosi tendencijomis. Lietuvoje taikoma aibė verslo paramos priemonių, tačiau paramos priemonių visuma neveikia kaip vientisa sistema. Veikiančios verslo skatinimo sistemos sukūrimas šalyje svarbi prielaida sėkmingam smulkaus ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the dissertation is to reveal the features of the territorial organization of the business support system in Lithuania in 1998 – 2008. The object of the research is the territorial structure of the business support system, its elements, features of its formation and performance. This study is one of the first, in which a geographer attempts to look at the dynamic and multi-component business support system in the territorial aspect, invoking the results of the previous studies, the experience of the scientists and the methods of interdisciplinary research, it reveals the possibly existing connections between the territorial business support system and nuances of development of national economic, which are directly related to sustainable territorial development. The structure of the study is based on the aim and the objectives of the study: the overview of researches, in this part one can find the overview of studies on the dissertation topic published in Lithuania and abroad according to three interdisciplinary directions, the methodology of the study, in this part, the methodology of the study – the methodological aspects of research of the systems and its participants and common methodological aspects of research, the results of the research, in this part, the results of the research are presented revealing the formal principles of business support system, some aspects of business support in foreign countries, the territorial organization of business support... [to full text]

Apibendrinant pilietybę pirmiausiai yra pabrėžiamas priklausomumas valstybei, antra –asmens ir valstybės abipusis teisinis ryšys, šis ryšys turi būti nepertraukiamas ir nuolatinis. Vaikas yra asmuo, neturintis 18 metų. Teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Yra du pilietybės įgijimo būdai: a) gimimo faktas ir b) natūralizacija. Valstybės suteikdamos vaikui pilietybę laikosi tam tikrų principų: nacionalinio ir teritorinio arba mišraus. Lietuvoje vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo LR piliečiai, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gimė LR teritorijoje, ar už jos ribų. Šio straipsnio taikymo problema atsiranda tais atvejais,kai vaikas gimsta valstybėje, kuri taiko teritorinį pilietybės įgijimo principą. Daugelis problemų iškyla dėl vaikų pilietybės įgijimo kai tėvai yra skirtingų valstybių piliečiai. Pavyzdžiui, jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo vienos šalies pilietis, tai vaiko gimusio už tos šalies ribų, tos šalies pilietybė gali būti įgyjama jeigu tėvai sutinka. Kita problema gali iškilti tuo atveju, kai abu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę, bet vaikas gimsta trečiojoj šalyje. Lietuvoje vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra LR pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą. Analizuojant valstybių... [toliau žr. visą tekstą] / Describing the nationality firstly the dependence to the state is stressed, secondly – the legal connection between citizen and state, that should be mutual, constant and continuous. A child is a person under 18 years old. Legal representatives of the child are parents, adoptive parents, tutors, guardians and other persons who according to the law can represent the child, protect his/her rights and legal interests. There two ways to achieve the nationality: a) by birth and b) by naturalization. There are some principles that the states usually comply in the cases of the child birth: national, territorial or mixed. In Lithuania the child, who’s both parents are citizens of RoL on the time of the child birth, is citizen of RoL and it doesn’t matter if the child is born in the territory of RoL or outside. The problem arises when the child is born in the state where the land principle dominates. Lots of problems rise when the parents have different nationalities. For instance, if the parents of the child has the different nationalities and on the time of the child birth one of the parents was the citizen of that state, so the child, who was born outside the state, nationality of that state can be acquired if the parents agrees. Another problem can arise if the parents of the child have different nationality, and the child is born in the third country. In Lithuania, if the child, who’s one of he parents was citizen of RoL and the other stateless person on the time of the child... [to full text]

Tyrimo objektas - Lietuvos kaimiškosios savivaldybės. Tyrimo dalykas – kaimiškų savivaldybių socialinis - ekonominis vystymasis. Darbo tikslas – suformuoti periferinių regionų struktūrinių pokyčių valdymo principus. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vietovių vystymosi specifiką ir periferiškumo problemas teoriniu aspektu. 2. Parengti periferiškumo vertinimo metodiką pritaikant ją praktiškai. 3. Ištirti Lietuvos struktūrinius pokyčius ir jų valdymo specifiką. 4. Parengti periferinių savivaldybių struktūrinių pokyčių valdymo modelį. Tyrimo metodai: lyginamosios analizės, loginės analizės ir sintezės, duomenų sisteminimo ir statistinių duomenų analizės, palyginamosios analizės, grafinio vaizdavimo ir modeliavimo metodai, taip pat kiekybinių rodiklių analizei taikomas koreliacijos metodas. Lietuvos savivaldybių pasiskirstymas pagal periferiškumo lygį pateiktas naudojant GIS kompiuterinę programą. / Research object - rural municipalities of Lithuania. Research subject - social – economical development of rural municipalities. Research aim - to compose the possibilities for peripheral areas structural changes management. Objectives: 1. To analyze specific of areas development and periphery in the theoretical aspects. 2. To compose methodic of peripherality evaluation and adapt it in practice. 3. To analyze specific of Lithuanian structural changes and their management. 4. To compose a structural changes management model of peripheral municipalities. Research methods: comparative, logical analysis and synthesis, analysis of both: data systematizing and statistical data, graphical depiction and modeling, correlation.

Atskleidus kaimo vietovių ekonominio konkurencingumo ir vietos gyventojų verslumo ryšį ir išnagrinėjus vietos gyventojų verslumo plėtojimo svarba siekiant stiprinti kaimo vietovių ekonominį konkurencingumą pateiktos vietos gyventojų verslumo plėtojimo galimybės ir geroji patirtis. / Disclosed in the rural areas of economic competitiveness and entrepreneurship in local access and examined the development of local entrepreneurship is key to strengthening the economic competitiveness of rural areas. Submitted by local entrepreneurial development opportunities and best practices.

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]

Asociacijos laisvės principas pripažįstamas ne tik daugumos valstybių nacionalinės teisės, bet ir priskiriamas prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, kurios garantuojamos valstybių įsipareigojimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, laiduojama teisė piliečiams laisvai vienytis į bendrijas. 2009 metais įsigaliojusi Kredito unijų įstatymo redakcija įtvirtino teisinio reguliavimo principą, pagal kurį kredito unijų veikla galima tik toje savivaldybėje, kurioje kredito unija turi registruotą buveinę, bei su ja besiribojančių savivaldybių teritorijoje. Analizuojant Kredito unijos įstatymą ir Konstitucijoje nustatytas normas susiduriama su dilema – ar įstatyme įtvirtintas ribojimas gali būti taikomas. Ar valstybė užtikrina laisvą asmenų jungimasi į asociacijas. Atsižvelgiant į sparčią kreditų unijų plėtrą ir siekiant teigiamos veiklos teikiami įstatymų projektai, kurie neigiamai vertina įsigaliojusį ribojimą. Taip pat darbe aptariama kokiais principais remiamasi sprendžiant nacionalinės bei tarptautinės teisės normų taikymo susikirtimą. Kaip sprendžiamas klausimas dėl asociacijos laisvės principo užtiktinimo nacionalinėje teisėje. Magistrinio darbo tikslas ir uždaviniai yra išanalizuoti teritorinio ribojimo svarbą valstybėje ir kokį poveikį pasikeitęs reglamentavimas atlieka kredito unijoms. Apibendrinus asociacijos laisvės principo turinį įvertinti principo taikymą sąveikaujant nacionalinės bei tarptautinės teisės normoms. Ar asociacijų laisvės principo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of freedom of association is recognized not only just for the majority of national legal systems, but it is also attributed to the fundamental human rights and freedoms as guaranteed by states. In the article 35 of the Constitution of the Republic of Lithuania, states the right of citizens freely to unite to ensure communities. In 2009, the credit unions Act entered into force which laid the legal version of the regulatory principle that credit unions can be only in the municipality in which the Credit Union has its registered office, and with the municipalities which territory is bordering. When we are analysing Credit Unions Act and Constitution established norms together there we face with a dilemma – whether entrenched norm for restriction may be applied. In this case do state ensures freedom of association mergers? The main problem of the credit unions are establishment of new more complicated procedures to found a credit union. For example establishing more restrictive common bond criteria. In general credit unions may unite members upon the following criteria: professional, geographical, work in one company or membership in one organization. Before 2009 credit unions had an ability to chose 2 of these 4 criteria. Now there are not such a possibility. There we have a clash between established restrictive common bonds for credit unions and fundamental principle - the principle of freedom of association In international law the right of everyone to join a... [to full text]