Magistro baigiamąjame darbe tiriamas biohumuso poveikis paprastųjų eglių (Picea abies (L.) Karst.) sėjinukų augimui atvirame grunte. Tyrimo objektas - vienerių metų paprastosios eglės sėjinukai. Tyrimų tikslas: nustatyti ekologiškos organinės trąšos - biohumuso įtaką paprastosios eglės sėjinukų augimui, vystymuisi, išlikimui, išeigai iš ploto vieneto, ekonominiam efektyvumui. Tyrimo metodai. Loginė mokslinės literatūros apžvalga, apskaitos aikštelių ir duomenų statistinio apdorojimo metodai. Darbo uždaviniai. Nustatyti biohumuso įtaką paprastosios eglės vienmečių sėjinukų augimui ir vystymuisi. Įvertinti vermikomposto įtaką sėjinukų išlikimui ir išeigai iš ploto vieneto. Atlikti biohumuso panaudojimo ekonominį įvertinimą. Darbo rezultatai. Paprastosios eglės vienamečių sėjinukų antžeminės dalies augimą, iš šešių tirtų biohumuso normų, labiausiai įtakojo 20 t/ha norma. Ji esmingai padidino sėjinukų aukštį, spyglių skaičių ir jų ilgį, o jos poveikis sėjinukų skersmeniui, šoninių ūglių skaičiui bei jų ilgiui, šoninių pumpurų skaičiui buvo analogiškas kaip ir mineralinių trąšų. Lyginant sėjinukų šaknų sistemas, biohumuso 10, 20 ir 30 t/ha normos patikimai padidino eglaičių pagrindinės šaknies ilgį (labiausiai – 20 t/ha), o pirmos eilės šoninių šaknų skaičių teigiamai įtakojo tik biohumuso 20 t/ha norma, palyginti su mineralinėmis trąšomis. Efektyviausiai sėjinukų bendrąją, antžeminės dalies ir šaknų masę padidino biohumuso 20 t/ha norma. Be to, biohumusas labiau skatino... [toliau žr. visą tekstą] / The effect of biohumus on the growth of the seedling of Norway spruce in the open soil is researched in this master thesis. The object of the research – the one year old seedling of Norway spruce. Research aim is to test the influence of biohumus on the growth, development, survival, amount of the seedling of Norway spruce from 1 hectare and its economikcal effect. Research methods. The review of logical scientific literature, the methods of statistic analysis of the data of the examined areas. Research objectives. To define the influence of biohumus on the growth and development of one year old seedling. To assess the influence of vermicompost on the seedling survival and harvest from one hectare. To perform the economical evaluation of the use of biohumus. Research results. The growth of a year old seedling from the six tested norms with biohumus was mostly influenced by 20 t/ha norm. It eesentially encreased the height of the seedling, the number and length of the needles. Its effect on the widh of the seedling, the number of the side branches, their length and the amount of the side buds was equivalent to the mineral fertilizers. By comparising the systems of the roots, the norms of biohumus 10, 20 and 30, evidentally encreased the length of the main roots of the Norway spruce (mostly 20 t/ha). However, the number of the side roots of the first row was positively effected only by the 20 t/ha norm if compared to the mineral fertilizers. The whole weight of the... [to full text]

The aim of this work was to investigate the effect of fertilizers on chemical composition of raw pumpkins and quality of processed pumpkin products. The material consisted of two Cucurbita maxima 'Stofuntovaja' and 'Bambino' pumpkins cultivar. Pumpkins were grown at the organic pomological garden of the Lithuanian Agricultural University in 2004-2005. The fertilization treatment was: organic-humatic - 30 l ha-1, complex fertilizers (10:10:20 - 500 kg ha-1, compost (mixture of composted manure 70% and plant waste 40%) - 40 t ha-1, complex + organic-humatic fertilizers - 500 kg ha-1 + 30 l ha-1. Biochemical composition and quality of processed pumpkins products (jams, bread and wine) was analyzed. It was determinate better biochemical composition in raw pumpkins grown with complex + organic-humatic fertilizers. Better sensual characteristics had products processed from pumpkins grown with organic-humatic fertilizers.

Darbo tikslas – nustatyti fosforo trąšų įtaką dirvožemio elektrocheminių parametrų kaitai bei miežių grūdų kokybės parametrams. Darbo uždaviniai: o nustatyti sertifikuotų ekologiškų fosoforo trąšų fosforitmilčių įtaką dirvožemio elektrocheminėms savybėms; o nustatyti sertifikuotų fosforo trąšų įtaką žemės ūkio augalų grūdų elektrocheminėms savybėms. Darbo objektas – Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkio dirvožemis bei jame auginti vasariniai miežiai. Darbo rezultatai. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkyje atlikus sertifikuotų fosforo trąšų įtakos dirvožemio elektrocheminėms savybėms tyrimus, nustatyta, kad patręšus P60 fosforitmičių norma esminiai padidėjo dirvožemio pH rodiklio reikšmė, lyginant su netręštu dirvožemiu bei tręšimu P90 ir P120 normomis. Tiriant dirvožemio savitojo elektrinio laidžio reikšmes prieš tręšimą fosforo trąšomis pavasarį ir po vasarinių miežių derliaus nuėmimo, nustatyta, kad dirvožemio savitojo elektrinio laidžio reikšmės sumažėjo esminiai. Ištyrus dirvožemio savitąjį elektrinį laidį rudenį po tręšimo fosforo trąšomis, nustatyta, kad dirvožemio savitasis elektrinis laidis esminiai padidėjo, lyginant su dirvožemio ėminiais, paimtais po vasarinių miežių nupjovimo, bet negauta esminių skirtumų, lyginant su dirvožemio ėminiais paimtais pavasarį prieš vasarinių miežių tręšimą. Patręšus didžiausia tirta P120 fosforo trąšų norma, esminiai padidėjo dirvožemio redokso... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims at defining the effect of phosphatic fertilizers on the change of electrochemical parameters of the soil and the quality parameters of barleycorn. The goals of the thesis are as follows: • determination of the effect of bone meal as a certified organic phosphatic fertilizer on the electrochemical parameters of the soil. • determination of the effect of certified phosphatic fertilizers on the electrochemical parameters of the crop grain. The soil of the organic farm of the Agro-ecological Centre of the Lithuanian University of Agriculture and spring barley grown therein constitute fall within the scope of the thesis. Findings. Research of the effect of certified phosphatic fertilizers on the electrochemical parameters of the soil in the organic farm of the Agro-ecological Centre of the Lithuanian University of Agriculture shows that application of the standard P60 bone meal resulted in a considerable increase of the pH value of the soil, as compared to unfertilized soil or use of the standard P90 and P120. The analysis of the values of soil conductivity before application of phosphatic fertilizers in spring and after reaping of spring barley reveals that the values of soil conductivity decreased to a remarkable extent. After testing of soil conductivity in autumn after use of phosphatic fertilizers it was established that soil conductivity, as compared to the soil samples taken after reaping of spring barley, considerably increased, however, testing shows no... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiami skirtingų ekologinių trąšų poveikio vasariniams kviečiams tyrimai. Tyrimų objektas – paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) vasarinės veislės ‘Triso‘ agrocenozė. Tyrimų tikslas – nustatyti ekologinių azoto trąšų poveikį vasarinių kviečių agrocenozei. Tyrimų metodai: Vasarinių kviečių derlius nustatytas svoriniu metodu, perskaičiuojant į 15 % drėgmės derlių. Kviečių augalų, produktyvių stiebų ir piktžolių skaičius bei masė nustatyti kiekviename laukelyje 4 vietose 0,25 m2 dydžio ploteliuose. Dirvožemio ėminiai mineralinio azoto koncentracijos nustatymui buvo imti du kartus iš visų variantų laukelių 0–30 ir 30–60 cm sluoksnio: pirmą kartą pavasarį prieš pagrindinį augalų tręšimą azoto trąšomis, antrą kartą rudenį. Tyrimų rezultatai. Kviečių produktyvių stiebų skaičius, 2010 m. patikimai didžiausias buvo laukeliuose tręštuose kaulų miltais, kaulų miltais ir žaliąja trąša bei Biofer ir žaliąja trąša, 2011 ir 2012 m. – Biofer ir kaulų miltais tręštuose laukeliuose. 2010 ir 2012 m. nustatyta, kad visuose tręštuose laukeliuose, išskyrus 2012 metais tręšiant Biofer trąšomis, piktžolių skaičius buvo esmingai mažesnis, negu netręšiant. Nustatyta piktžolių orasausės masės mažėjimo tendencija, pasėlius tręšiant įvairiomis azoto trąšomis. Vasarinių kviečių derlius 2010–2012 m. buvo patikimai didesnis azotu tręštuose laukeliuose, lyginant su netręštais. Vertinant dirvožemį, 0–30 ir 30–60 cm sluoksniuose, auginant vasarinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis of master degree studies research of the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat is made. The object of the research – spring wheat (Triticum aestivum L.) ‘Triso’ agrocenosis. Aim of the research – to research the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat. Research methods: yield of spring wheat is measured by weight with 15 percent of moisture. Wheat plants, productive stems, mass and number of weed is measured in 4 sectors of 0,25 m2. Examples of soil for measurements of mineral nitrogen first time was taken in spring before the main fertilization second time in autumn, from 0–30 cm. and 30–60 cm. layer. The results of research. The number of productive stems in the year of 2010 was reliably the greatest in the fields that bone meal, green manure and Biofer fertilizer were applied. In the year of 2011 and 2012 – in fields fertilized with Biofer and bone meal. In year 2010 and 2012 was researched that the number of weed significantly decreased in fertilized fields except the year 2012 when Biofer fertilizer were applied. Number of weed in fertilized fields was significantly smaller than in unfertilized fields. The decrease of air dry mass of weed is detected while fertilizing crop with nitrogen. Yield of spring wheat in year 2010 – 2012 was significantly greater in fertilized fields in comparison with unfertilized fields. Quality of soil in layer of 0–30 and 30–60 cm where spring wheat were grown was significantly... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami 2012 metais „Sostinių golfo klubo" aikštyno sportinės vejos, tręštos skirtingomis organinių trąšų normomis, kokybinių rodiklių tyrimų duomenys. Darbo objektas – Sportinės vejos žolynas tręštas skirtingomis organinėmis trąšomis bei jų normomis. Darbo metodai: Dirvožemio ėminių paėmimas, granuliometrinės sudėties ir agrocheminių rodiklių nustatymas. Žolyno tankumo įvertinimas, nustatant varpinių žolių ūglių skaičių dm2 (naudojantis Ramenskio rėmeliu); chlorofilo kiekio varpinių žolių lapuose nustatymas; vejos žolyno atžėlimo įvertinimas, matuojant žolės aukštį; varpinių žolių šaknų išsivystymo nustatymas, matuojant jų ilgį. Darbo rezultatai. Organinės trąšos turėjo įtakos sportinės vejos kokybiniams rodikliams. Žolyno kokybiniai rodikliai gerėjo visuose tręšimo variantuose, tačiau didžiausią teigiamą įtaką turėjo granuliuotas paukščių mėšlas ir vermikompostas. Tręšimas granuliuotu paukščių mėšlu ir vermi kompostu esmingai gerino sportinės vejos tankumą, chlorofilo kiekį žolių lapuose, žolyno atžėlimą bei žolių šaknų ilgį. Mažesnę įtaką sportinės vejos kokybiniams rodikliams turėjo tręšimas huminėmis trąšomis. / Final work of University Undergraduate/Master Studies 41 pages, 11 figures, 1 tables, 40 references, the Lithuanian language. Object of the research: sports lawn grass. Aim of the research: to evaluate three different organic fertilizers and their concentracions to sport lawn quality rate. Objectives of the research: 1. To reveal soil agrochemical composition; 2. To compare different organic fertilizers and their amounts; 3. To identify sport lawn density, the amount of chlorophyll in sport lawn grass leaves, sport lawn regeneration, sport lawn grass roots lenght. Research methods: review of scientific literature logical analysis and synthesis, statistical analysis, comparative analysis, graphical modeling techniques. Research results: ○ Part One (Organic fertilizers have had influence to sports lawn quality rate). ○ Part Two (Sport lawn quality rate have bin increased in all variantions but the highest influence have bin made by granulated birds manure and vermicompost). ○ Part Three (Birds manure and vermicompost fertilizers increased sport lawn density, the amount of chlorophyll, lawn regeneration and sports lawn roots lenght. The lower influence to sport lawn quality rate have bin made by humic fertilizers).

In Europe the views on the demand of magnesium by agricultural plants as well as on the need for magnesium fertilization are different. In European countries uses different methods for determining the available magnesium content in soil. Different assessment of soil characteristics in different countries as well as very unequal magnesium fertilization rates for crops have encouraged us to review the methods of determining available magnesium in soil and the effect of magnesium fertilizer on plants. The appropriateness of applying the magnesium determination methods commonly used in different soils in Europe was established and scientifically based as well as their relationship, recalculation algorithms for the values of available magnesium obtained by applying different determination methods were prepared. The effect of the plant available magnesium content in predominant soils of Lithuania determined by different methods and that of magnesium fertilizer on the yield of Italian ryegrass and spring barley were investigated. Summarizing the research developed the most suitable determination of available magnesium in Lithuanian soil and crop fertilization magnesium fertilizer recommendations. Different solubility of magnesium in different soils and magnesium fertilizers on agricultural plants in Lithuania was studied for the first time. / Požiūris į magnio poreikį žemės ūkio augalams, o tuo pačiu tręšimą magnio trąšomis, įvairiose šalyse nėra vienodas. Europos šalyse judrusis magnis dirvožemyje nustatomas labai įvairiais metodais. Skirtingas dirvožemio savybių vertinimas įvairiose šalyse, o taip pat labai nevienodos magnio trąšų normos augalams mus paskatino naujai peržiūrėti judriojo magnio nustatymo metodus dirvožemyje ir magnio trąšų įtaką augalams. Nustatytas ir moksliškai įvertintas dažniausiai Europoje naudojamų judriojo magnio nustatymo metodų taikymo tinkamumas įvairiuose dirvožemiuose, jų tarpusavio priklausomumas, parengti perskaičiavimo algoritmai tarp įvairiais metodais nustatytų judriojo magnio reikšmių. Vyraujančiuose Lietuvos dirvožemiuose ištirta įvairiais metodais nustatyto judriojo magnio kiekio ir magnio trąšų įtaka gausiažiedžių svidrių bei vasarinių miežių derliui ir kokybei. Apibendrinus atliktus tyrimus parengtos tinkamiausių judriojo magnio nustatymo Lietuvos dirvožemiuose metodų ir žemės ūkio augalų tręšimo magnio trąšomis rekomendacijos. Lietuvoje įvairaus tirpumo magnio kiekiai įvairiuose dirvožemiuose ir magnio trąšų įtaka žemės ūkio augalams tirta pirmą kartą.

Magistro darbe tiriama trąšų įtaka vidutinio ankstyvumo bulvių ‘Laura’ kokybei ir derliui. Darbo objektas – bulvės, užaugintos chemizuotame ir ekologiniame fonuose, Šiaulių apskrityje, Radviliškio rajone, Raudondvario gyvenvietėje.. Darbo tikslas – palyginti mėšlo, komposto, biohumuso, ekologiškų trąšų „Activit“ ir mineralinių sintetinių trąšų „YARA MILA“ įtaką vidutinio ankstyvumo bulvėms ‘Laura’. Darbo metodai – LŽŪU Aplinkotyros laboratorijoje nustatyti elektrocheminiai (rūgštingumas – šarmingumas (pH), absoliutusis redokso potencialas (rH) ir savitasis elektrinis laidis(γ)) bei cheminiai (C vitamino kiekis) rodikliai. Skaičiuojami bulvių gumbai, stiebų aukštis ir skaičius, bulvių derlius. Visos įterptos trąšos prilygintos prie vienodo azoto kiekio (30 kg/ha). Tyrimų duomenys apdoroti matematiniais – statistiniais metodais. Duomenų grupavimui ir statistinei jų analizei atlikti buvo naudota kompiuterinė Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertinta trąšų įtaka vidutinio ankstyvumo bulvėms ‘Laura’ ir gauti tokie rezultatai: bulvių derlius, gumbų skaičius, stiebų aukštis, stiebų skaičius didžiausias buvo tręšiant bulves sintetinėmis mineralinėmis trąšomis „YARA MILA“. Lyginant tik ekologiškas trąšas, didžiausias derlius, gumbų skaičius, stiebų skaičius buvo tręšiant ekologiškomis trąšomis „Activit“, mažiausias derlius gautas tręšiant mėšlo kompostu. Žemiausi stiebai gauti tręšiant biohumusu, stiebų skaičius patikimai mažesnis buvo kompostu tręštų... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis investigated the influence of fertilizer medium early potatoes 'Laura' quality and yields. The object of work - potatoes grown in chemical and organic fertilization, in Radviliškis district, Raudondvaris village. The objective of work - the manure, compost, biohumus, organic fertilizer "Activity " and synthetic mineral fertilizers “YARA MILA" on medium early potatoes 'Laura'. Method of work - in LŽŪU Environmental Laboratory was observed electrochemical (acidity -alkalinity (pH), the absolute redox potential (rH) and electrical conductivity (γ)) and chemical (C vitamin content) characteristics. Calculating the potato tuber, stem heigh and number, and potato yield. All fertilizers equate at equal quantity of nitrogen (30 kg / ha). Research data processing mathematics - statistical methods. Data grouping and the statistical analysis was used in Microsoft Excel computer program. Results of work – investigations to assess the influence of fertilizer medium early potato ‘Laura’ and the following results: potato yield, tuber number, stalk height, stalk number was the largest potatoes fertilized with the mineral synthetic fertilizers “YARA MILA”. Compared the organic fertilizer only, the maximum yield, tuber number, stem density was fertilized with organic fertilizer “Activit”, the lowest yield was obtained due to the application of manure compost. The lowest stem was fertilized with biohumus, stem density significantly lower in compost fertilized potato... [to full text]

Laboratoriniuose tyrimuose koncentruoti trąšos su jūros dumbliais tirpalai turėjo įtakos vasarinių rapsų dygimui, šaknų ir kaleoptilių vystymuisi. Geriausias rezultatas gautas vasarinius rapsus apipurškiant 0,1 proc. vnt. koncentracijos trąšų su jūros dumbliais tirpalu. Šiame variante vasariniai rapsai tolygiausiai sudygo, šaknelių ir kaleoptilių ilgiai buvo vienodžiausi, išsivystė stipri šaknų sistema, kuri leidžia tikėtis gero derlingumo ir atsparesnių augalų blogoms meteorologinėms sąlygoms. Lauko eksperimente trąšos su jūros dumbliais turėjo įtakos vasarinių rapsų derlingumui ir cheminei sudėčiai. Naudojant trąšas su jūros dumbliais vasarinių rapsų derlingumas esmingai padidėjo nuo 0,37 iki 0,42 t ha-1 ir atitinkamai siekė 2,89 ir 2,94 t ha-1. Trąšos su jūros dumbliais taip pat turėjo įtakos vasarinių rapsų riebalų kiekiui. Riebalų kiekio esminis padidėjimas 1,10 proc. vnt. pastebėtas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil plius NP 37 Physio trąšomis prieš sėją, stiebo augimo pradžioje Sulfammo 30 ir butanizacijos tarpsnyje Fertileader Gold trąšomis. Trąšos su jūros dumbliais baltymų ir gliukozinolatų kiekiams esminės įtakos neturėjo. / The laboratory studies of the concentrated fertilizer with seaweed liquid had an impact on oilseed of summer rapeseed germination, root and the development of coleoptiles. The best result was reached by sputtering 0.1 percents units concentration of fertilizer with seaweed on the summer rapeseed. For this fertilizing version the summer rapeseed most germinated, and root and coleoptiles lengths had been the same and it had developed the strong root system, which allowed expecting a good yield and planting more resistant to bad weather conditions. The experiment on field of fertilizer with seaweed had affected the productivity and chemical composition of summer rapeseed. Using the fertilizer with seaweed the productivity of summer rapeseed was substantially increased from 0.37 to 0.42 t ha-1, respectively reached 2.89 and 2.94 t ha-1. The fertilizers with seaweed had also influenced the fat content of summer rapeseed. It was observed the substantial increase of 1.10 percents for unit on the summer rapeseed fertilized with Eurofertil plius NP 37 Physio before sowing, at stage of stem growth time fertilized with Sulfammo 30, at bud formation time with Fertileader Gold. The fertilizers with seaweed hadn’t significant influence to protein and glucosinolate contents.

Savo baigiamajame statybos inžinerijos bakalauro darbe pavadinimu „Trąšų sandėlis Smilgiuose“ projektuoju trąšų sandėlį Panevėžio r. sav., Smilgiuose, Sodžiaus g. 7. Projektuojamą trąšų sandėliavimo pastatą sudaro dvi atskiros patalpų grupės, tai sandėliavimo patalpa ir administracinės – pagalbinės patalpos. Toks patalpų suskirstymas yra numatomas dėl sandėlio gamybinės ir administracinės veiklos pobūdžio. / In my Bachelor paper on construction engineering “Fertilizer Warehouse in Smilgiai“ I designed a fertilizer warehouse located in Sodžiaus st. 7, Smilgiai, Panevėžys district. The designed warehouse for fetilizer storage consists of two separate premises, storage block and administrative-support block. Such division is intended for the industrial and administrative activities of the warehouse.

Objective of the research – the research was to determine the effect of different sulphur fertilisation rates on the mineral sulphur content in soil and the seed/grain yield and quality of spring rape and spring wheat crops grown on low in sulphur sandy light loam Epicalcari – Endohypogleyic Cambisols and very low in sulphur sandy loam on light loam Orthi-Haplic Luvisols. Tasks of the research: To determine the effect of different sulphur fertilisation rates applied to low in sulphur sandy light loam Epicalcari – Endohypogleyic Cambisols and very low in sulphur sandy loam on light loam Orthi-Haplic Luvisols on: • Spring rapeseed yield and crop structural elements; • Spring rapeseed quality; • Spring wheat yield and crop structural elements; • Spring wheat grain quality; • Changes in the mineral sulphur content in soil. / Tyrimų tikslas – nustatyti skirtingų sieros trąšų normų įtaką vasarinių rapsų ir vasarinių kviečių derliui, jo kokybei bei mineralinės sieros kiekiui mažai ir labai mažai sieringame smėlingame lengvo priemolio sekliai karbonatingajame giliau glėjiškajame rudžemyje (Epicalcari – Endohypogleyic Cambisol ) ir priesmėlio ant lengvo priemolio tipingajame paprastajame išplautžemyje (Orthi-Haplic Luvisol). Tyrimų uždaviniai: Nustatyti sieros trąšų normų įtaką mažai ir labai mažai sieringame smėlingame lengvo priemolio sekliai karbonatingajame giliau glėjiškajame rudžemyje (Epicalcari – Endohypogleyic Cambisol ) ir priesmėlio ant lengvo priemolio tipingajame paprastajame išplautžemyje (Orthi-Haplic Luvisol): • Vasarinių rapsų sėklų derliui ir struktūros elementams. • Vasarinių rapsų sėklų kokybei. • Vasarinių kviečių derliui ir struktūros elementams • Vasarinių kviečių grūdų kokybei. • Mineralinės sieros kiekio pokyčiams dirvožemyje.