Darbo tikslas yra įvertinti Raseinių rajono savivaldybės nuotekų sukeliamą taršą ir priemones jai mažinti. Raseinių rajone gyvena 43,7 tūkst. gyventojų, iš kurių apie 79 % prisijungę prie geriamojo vandens tiekimo ir apie 64 % - prie nuotekų šalinimo sistemos. Kiti individualūs gyventojai turi įsirengę vietinius nuotekų sukauptuvus arba turi vietinius nuotekų valymo įrenginius. Dėl blogos sukauptuvų priežiūros dažnai įvyksta persiliejimai, ir nevalytos nuotekos patenka į aplinką. Prieš 30-40 metų įrengtos centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos rajone yra susidėvėjusios, todėl jose neišvengiama avarijų. Siekiant sumažinti avarijų, taršos židinių skaičių, būtina rekonstruoti senus vamzdynus, išplėsti nuotekų surinkimo tinklą, prijungiant kuo daugiau gyventojų prie centrinės nuotekų šalinimo sistemos. Vandentvarkos ūkio renovacija ir plėtra Raseinių rajone vykdoma Europos Sąjungos (ES) fondų, Lietuvos ir savivaldybės biudžetų lėšomis. Darbe nagrinėjama vandentvarkos ūkio būklė, ES fondų, Lietuvos ir Raseinių savivaldybės biudžeto remiamų priemonių įtaka aplinkosaugos būklei. / The purpose of this work is to evaluate the wastewater pollution in Raseiniai district and to sugest means to reduce it. Raseiniai district has a population of 43,7 thousand people. 79% of them are connected to the centralized drinking water system, and 64% of them use wastewater disposal system. The remaining individual householders usually use their own wastewater tanks or their local wastewater treatment equipment. Because of the poor wastewater system condition there are the leaks of wastewater to the environment. Since the wastewater treatment systems are 20 – 30 years old, a lot of happening accidents are inevitable. The old pipeline must be renovated in order to decrease the number of accidents and the sources of waste. In addition, more householders should be connected to the centralized wastewater system. The renovation and expansion of the Water – treatment network is financed from the budget of Raseiniai local administration, the structural funds of European Union(EU), and the Cohesion fund. The work includes the inspection of the current state of water-treatment network in Raseiniai district also the influence of the EU structural funds and other means which are used to improve the state of the environment.

Sąvartynai – pasaulinė problema. Daugelyje Vakarų Europos šalių sąvartynų tyrimai atliekami jau ne vieną dešimtmetį, kai Lietuvoje juos pradėta tirti tiktai atkūrus nepriklausomybę, todėl duomenys apie sąvartynus nėra gausūs, tačiau Lietuvoje yra pakankama teisinė bazė atliekų tvarkymo srityje. Teisės aktais nurodyti reikalavimai sąvartynų įrengimui, eksploatacijai ir uždarymui. Analizei atlikti surinkta informacija apie buitinių atliekų sąvartyną, kuris yra Kauno rajone Lapių seniūnijoje. Gruntinio ir paviršinio upelių vandens cheminę sudėtį ir atskirų komponentų koncentraciją sąvartyno aplinkoje lemia filtrato ir pramoninių tirpalų patekimas į gruntą ir jų pernešimas požeminėmis tėkmėmis. Šiame darbe yra analizuojami 1994 – 2007 metų hidromonitoringo duomenys. Lapių sąvartynas daro didelę neigiamą žalą gruntiniam, požeminiam vandeniui, bei Marilės upeliui. Darbe analizuojami pagrindiniai vandens taršos rodikliai: BDS7, bendras azotas, bendras fosforas, chloridai, nitritai. Drenažu surenkama tik dalis filtrato, kita dalis infiltruojasi į gruntinius vandenis. Sąvartynuose susidarantis filtratas – viena aktualiausių su sąvartynais susijusių apsaugos problemų. Todėl šiame darbe atlikti Lapių sąvartyno pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekio skaičiavimai, per metus susidaro 74645m3. Nustatyta, kad praėjus dešimčiai metų po sąvartyno uždengimo pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekis sumažėtų iki 786 m3 per metus. Gruntinio vandens, kurį tiesiogiai veikia filtrato sklaida, cheminę... [toliau žr. visą tekstą] / Landfills are a world wide problem. In most of Western European countries landfills have been investigated for many years, whereas in Lithuania the investigations of the landfills started only after restoring the Independence. That is why the facts about landfills are not numerous, but Lithuania has a rather good juristical base in the sphere of waste treatment.The acts/documents of law indicate the requirements for the dump equipment, maintenance and closing. In order to evaluate the situation, the information about the landfill of waste which is in Kaunas region, in Lapės, was collected. The chemical composition of the stream groundwater and surface-water and the concentration of separate components in the surroundings of the landfill are conditioned by leachate and industrial leach which gets/falls into the ground and is carried with the help of underwater. The data of hidromonitoring of the year 1994 – 2007 are analysed in this paper. The landfill of Lapės pollute the groundwater and the Marilės stream. The main indicators of the water pollution are analysed in the paper biochemical oxygen demand, total nitrogen, total phosphorus, chlorides, nitrites. Drainage collects only one part of the leachate, and the other part is infiltrated into groundwater. The leachate which is formed in the landfill is one of the most relevant and connected with landfills environmental problems. That is why the calculations of the leachate amount in the first storage field of Lapės landfill... [to full text]

Klimato kaita yra sąlygota pasaulinio atšilimo, kuris pasireiškia vidutinės pasaulinės oro temperatūros augimu. Tolesnis klimato šilimas gali pakenkti kai kurių regionų ekonomikai ir sugriauti ekosistemas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) priėmimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis sprendžiant globalinio atšilimo problemą. Šiltnamio dujų išmetimo lygiui pasaulyje nepaliaujamai augant, tapo akivaizdu, kad tik tvirtas ir aiškus išsivysčiusių valstybių įsipareigojimas sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį gali išspręsti klimato kaitos problemą. JTBKKK Kioto protokolas buvo pasirašytas Kioto mieste, Japonijoje, 1997 m. gruodžio 11 d. Esminis JTBKKK ir Kioto protokolo skirtumas yra tai, kad JTBKKK skatino išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio dujų išmetimą, o Kioto protokolas įpareigojo tai padaryti. Protokolas numato reikalavimą išsivysčiusioms šalims sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki tam tikro kiekvienai šaliai nustatyto lygio. Šie tikslai turi būti įgyvendinti per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. ir prisidėti prie bendro šiltnamio dujų sumažinimo mažiausiai 5 % lyginant su baziniais 1990 m. Siekiant šalims suteikti lankstumo įgyvendinant išmetimų sumažinimo tikslus, Kioto protokole numatyti trys pažangūs mechanizmai – emisijų prekyba, bendras įgyvendinimas (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmas (ŠPM). Šių mechanizmų įgyvendinimui skirtos detalizuotos taisyklės buvo nustatytos Marakeše 2001 m. ir yra vadinamos „Marakešo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is caused by global warming, an increase in the average air temperature of the world. Continued warming can harm the economy of certain regions and damage ecosystems. The adoption of the Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) in 1992 was a major step forward in tackling the problem of global warming. Yet as greenhouse gas emission levels continued to rise around the world, it became increasingly evident that only a firm and binding commitment by developed countries to reduce emissions could solve the problem of climate change. The Kyoto Protocol of the UNFCCC was adopted in Kyoto, Japan, on 11 December 1997. The major distinction between the two, however, is that while the UNFCCC encouraged developed countries to stabilize greenhouse gas emissions, the Protocol commits them to do so. The Protocol requires developed countries to reduce their greenhouse gas emissions below levels specified for each of them in the Treaty. These targets must be met within a five-year time frame between 2008 and 2012, and add up to a total cut in greenhouse gas emissions of at least 5 % against the baseline of 1990. In order to give Parties a certain degree of flexibility in meeting their emission reduction targets, the Protocol developed three innovative mechanisms - known as Emissions Trading, Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The detailed rules for its implementation were adopted in Marrakesh in 2001, and are called the “Marrakesh... [to full text]

Klimato kaita ir jos švelninimo instrumentų įgyvendinimas yra prioritetinis visų pasaulio šalių tikslas. Šiuo metu yra taikoma daug įvairių klimato kaitos švelninimo instrumentų, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo didinimui, energijos tiekimo patikimumui ir kt., kuriuos plačiai nagrinėja daugelis pasaulio mokslininkų. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo apžvelgti Lietuvoje šiuo metu taikomus ekonominius klimato kaitos švelninimo instrumentus bei juos kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti. Iškeltam tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai: apžvelgti moksline literatūroje nagrinėjamus pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teorinius aspektus; išnagrinėti pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentus, taikomus Lietuvoje; įvertinti klimato kaitos ekonominius instrumentus įtakojančiais šiltnamio efektą sukeliančių dujos sumažėjimą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą Lietuvoje; sudarytu vertinimo modeliu atlikti klimato kaitos švelninimo instrumentų ekonominį vertinimą; remiantis atliktu vertinimu, pateikti išvadas. Darbo struktūrą nulėmė užsibrėžti darbo tikslai bei numatyti uždaviniai, kurių sprendimas pateikiamas trijose darbo dalyse. Pirmoje dalyje apžvelgti moklinėje literatūroje nagrinėjami pagrindiniai klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teoriniai apsektai, tokie kaip klimato indikatoriai bei būklė pasaulyje ir Lietuvoje, Lietuvos darnios plėtros prioritetiniai rodikliai ir apžvelgtos ekonominius... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change and implementation of its reducing instruments is underlying goal of all countries. At present there are plenty of climate change instruments being applied which are used for increasing shifting energy resources and effectiveness of energy, reliability of energy supplying etc. that are widely discussed by many scientists all over the world. The goal of Master's thesis was a review of economical instruments for reducing climate change used in Lithuania and their quantitative and qualitative evaluation. To reach the goal following tasks were set: to survey the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change; analyse the main instruments for reducing climate change that are used in Lithuania; evaluate the economical instruments for reducing climate change that affect the reduction of gas causing the greenhouse effect and development of shifting energy resources in Lithuania; to make the economical evaluation of instruments for reducing climate change with the help of created evaluating model; to make conclusion refering to the evaluation. Thesis consist of three parts that were determined by stated goals and tasks. In first part are analysed the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change, such as climate indicators and state in Lithuania and all over the world, underlying rates of Lithuanian regular development. Also the directives introducing economical instruments of regulating... [to full text]

Military grounds are territories with specific purpose. Various kinds of military installations, ammunitions and explosives are used in such areas. Because of these reasons, soil in military grounds is very often polluted with heavy metals and oil products; because of continuous damages, made to the top soil, vegetation is very scarce, in some spots missing – sandy wastelands are formed. Explosions, performed in military grounds, can be characterized by both thermal and chemical effect (soil pollution with such compounds, like lead, zinc, copper etc). Not only soils in military grounds and surrounding areas can be polluted because of military activities, but surface water bodies and groundwater as well. Aiming on determination and estimation of the level of pollution and disturbance of superficial layer of soil in military grounds, it is essential to do comprehensive research on physical (explosions and other mechanical effects) and chemical (pollution with heavy metals) effects on soil, caused by military activities, and to evaluate potential danger of pollutants spread and groundwater pollution. It is important to foreseen changes of soil damage and pollution depending on impact strength, type and intensity of military action, performed in specific area, and to evaluate pollution dispersion in deeper layers of soil, relying on investigation results and long-term prognosis. It is necessary to apply and elaborate effective methods for cleaning of polluted soils from military... [to full text]

Darbe analizuojami teisės aktai reglamentuojantys aplinkos oro apsaugą, Europos Sąjungos direktyvos. Pateikiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos priemonės taršai mažinti. Išanalizavus gautus duomenis, išryškėjo Pramonės gatvėje trys pagrindiniai stacionarūs taršos šaltiniai, kurie turi įtakos šiai gatvei. Viena didžiausių įmonių, tai AB „Šiaulių energija“ Pietinė katilinė, kuri vykdydamą savo veiklą per metus išmeta 94 % suminio emisijų kiekio lyginant su kitais stacionariais taršos šaltiniais. Išmatavus triukšmo lygius Pramonės gatvėje paaiškėjo, kad didžiausias triukšmo lygis būna prie įmonės UAB „Kalvis“ ir prie prekybos centro „Bruklinas“. Transporto srautas šioje gatvėje yra intensyviausias ryte ir vakare (piko valandomis). Vidutiniškai per valandą pravažiuoja 1500 automobilių. Norint sumažinti triukšmo lygius reikėtų įrengti želdinius, kurie taip pat dar ir valo aplinkos orą. Norint sumažint emisijų kiekius į atmosferą, įmonėms siūlyčiau įdiegti naujas technologijas, kurios mažiau terštų, pradėti naudoti efektyvesnius valymo įrenginius. / In this paper analyzes the laws governing environmental protection, air pollution, the EU Directive relating to the subject of my question. Submitted to the Republic of Lithuania and European Union environmental pollution measures maint. Major stationary sources of pollution are 3 firms in the Pramones street. The one of biggest firm is the AB „Siauliu energija“ Pietine katiline. This undertaking their activity during the year, emit 94% of total emissions in comparison with other companies. Measurement of noise levels in industry in the street showed that the maximum noise level is at UAB „Kalvis“ and the shopping center in „Bruklinas“. Traffic on this street is the most intense in the morning and evening (peak hours). An average of 1,500 per hour passing cars. To reduce the noise levels should be equipped with green stands, which are also designed for cleaning the air. For quantities are reduced emissions into the atmosphere, I would suggest that companies introduce new technologies that pollute less, start to use more efficient air cleaning devices.

Norint sustabdyti globalinį klimato atšilimą, vadovaujamasi pasaulinėmis klimato kaitos politikos įgyvendinimo programomis ir priemonėmis. Lietuvos klimato kaitos plitika yra paremta Europos Sąjungos teisės aktuose numatytomis sąlygomis bei reikalavimais. Visi įsipareigojimai yra paremti tarptautiniais susitarimais. Remiantis Kioto protokolu, nuo 2005 metų, Europos Sąjunga pradėjo vykdyti prekybos aplinkos taršos leidimais sistemą, kurios dėka šalys narės siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą. Pagrindinis prekybos apyvartiniais taršos leidimais tikslas yra mažiausiomis sąnaudomis sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Aplinkos taršos mažinimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, kovojant su klimato kaita, yra aktualūs veiksniai ne tik vyriausybei, veiklą vykdantiems ekonominiams vienetams, bet ir kiekvienam žmogui, todėl svarbu išsiaiškinti ir įvertinti, kaip efektyviai veikia Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema Lietuvoje, kokia įtaka yra daroma ekologiniu, socialiniu, ekonominiu bei politiniu požiūriu. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais vertinimas Lietuvoje. Šio darbo tikslas – pateikiamo darbo tikslas yra išanalizuoti Europos Sąjungos taikomą klimato kaitos politiką, atlikti prekybos šiltnamio dujomis sistemos vertinimą. 1. Išsiaiškinti, kokia yra klimato kaitos daroma įtaka bei reikšmė, išskirti klimato kaitos valdymo instrumentus; 2. Aptarti prekybos taršos... [toliau žr. visą tekstą] / EU requirements are forming Lithuanian climate policy. All liabilities are based on international agreements. After 1995 when Lithuanian parliament ratified the United Nations Framework on Climate Change (UNFCC) and in 2002 signed the Kyoto Protocol was started international work against climate change. This paper deals with main liabilities of Lithuania in climate changing policy and processes, the main key legislation and responsibilities of institution implementing with climate changes. Also the assessment of EU emission allowances trading system is done. One of the strongest instruments in a process of stopping global warming is trade of greenhouse gas (GHG) emissions mitigation policy. It‘s important to understand the meaning of GHG emission trading system, because we all are affected by the climate change. Research object - European Union emission allowance trading system’s assessment in Lithuania. The main target of the paper – to make the analysis of the EU Climate change policy and to make the emission allowance trading system‘s assessment in Lithuania. The main tasks of the paper: 1. To analyze what is the impact of climate change and which instruments are used to control the climate change. 2. To discuss the main models and methods of the emission allowances. 3. To emit what are the main aspects of the climate change system. 4. To analyze which low papers are the main of reglamentation processes in climate change policy, which institutions are responsible for... [to full text]

Viena didžiausių problemų, atsirandančių dėl oro taršos miestų ore, yra tarša, sukelta fotocheminių oksidantų, tarp jų, ir priežemio ozono. Darbo tikslas: nustatyti priežemio ozono koncentracijos sklaidą Kauno mieste ir jos ryšį su meteorologinėmis sąlygomis. Tyrimai buvo vykdomi 2006 - 2009 metais. Darbo objektas - Kauno miestas. Visoje miesto teritorijoje priežemio ozono koncentracija buvo matuota 10 skirtingų matavimo vietų. Ozono koncentracijai nustatyti buvo naudotas „Aeroqual 300 Series” ozono matuoklis. Priežemio ozono koncentracija buvo matuota vidudienį nuo 12 iki 14 ir vakare nuo 17 iki 19 valandos. Kiekvienoje vietoje buvo atlikta nuo 4 - 6 matavimų, kiekvieno sezono metu. Tyrimų metu nustatyta, kad priežemio ozono koncentracijos pasiskirstymas kiekvieno sezono metu yra skirtingas. Didžiausia vidutinė sezoninė priežemio ozono koncentracija buvo nustatyta pavasario - vasaros sezonų metu (72 g/m3), o mažiausia žiemos sezono metu (7 g/m3). 2009 m. pavasario sezono metu Vileikos g., prie GMF nustatyta didžiausia vienkartinė priežemio ozono koncentracija (128 g/m3). Buvo vertintas priežemio ozono koncentracijos ryšys su meteorologinėmis sąlygomis ir azoto oksidų (NOx) koncentracija. Gauti rezultatai parodė, statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp ozono koncentracijos ir temperatūros (r = 0,73; p = 0,00) ir NO2 koncentracijos (r = 0,48; p = 0,03). Tai rodo, kad didėjant temperatūrai ir NO2 koncentracijai, didėja ir priežemio ozono koncentracija. Tarp priežemio... [toliau žr. visą tekstą] / One of the major problems resulting from air pollution of the urban area, is the pollution caused by photochemical oxidants, among their, ground level ozone. The aim of this work was to assess distribution of ground level ozone concentration in Kaunas and its relationship to meteorological situation. Measurements was carried out in 2006 - 2009. Object of work has been selected Kaunas city. Throughout the city area ground level ozone concentration was measured by a sampling scheme for the 10 different measurement points. For determinate of ground level ozone concentration, we used ozone quality monitor „Aeroqual 300 Series“. Ground level ozone concentration was measured at midday from 12 to 14 and in the evening from 17 to 19 hours. Each site was carried out from 4 - 6 measurements. Study rezults revealed, that ground level ozone concentration distribution of each season is different. The maximum average ozone concentration was found in spring - summer season (72 g/m3), and the lowest in winter season (7 g/m3). The higher ground level ozone concentration episode (128 g/m3) was stated in spring season in 2009 year. Relationship between ground level ozone concentration and meteorological situations and nitrogen oxides (NOx) concentration was evaluated. The results showed statistically significant positive relationship between ozone concentration and temperature (r = 0,73; p = 0,00) and NO2 concentration (r = 0,48; p = 0,03). Between ground level ozone concentration and wind... [to full text]

This master’s final thesis is purposive to analyze the International compensatory system on the damage caused by oil pollution. There are discussed the stages of the formation of the current system identifying the concrete premises, which have determined the origin of each compensatory level and its obliged regulation. There is indicated that every tanker which is responsible under this system has to face strict liability. Specific attention has been paid to each separate element of this system and uncover characteristic features for it. After research concluded in the master’s final thesis there are defined that at this moment operate particular compensatory system which ensure the reimbursement for every damage caused by oil spill. Although this system has been prevailing for 40 years but it always had to face with financial difficulties which were impacted by more and more tankers incidents in the sea. Thereby, for the lean working of this system there must be implanted prevented measures which ensure much safer navigation at sea. Also there is discussed new third compensatory element which have started to operate since 2005 years but it still hasn’t happened any major tanker’s incident to test how this element can cope with financial burden in reality. In the master’s final thesis there talked over the first and the second compensatory elements and international compensatory funds which are recognized as intergovernmental organizations responsible for these compensatory... [to full text]

Along with industrial and economic growth there is a persistent risk of permanently increasing air pollution. Air pollution has especially grown in the second half of the 20th century due to intense development of energy, industry and transport sectors. These pollution sources still remain the largest air polluters. Solvents, paints, glues, ink and other substances, emitting volatile organic compounds to air are used in such industries like reel, metal and wood coating, covering with glue sticks, footwear production, production of pharmaceutical products, printing, dry (chemical) surface cleaning etc. Emissions of volatile organic compounds make harm both to people and environment as well as damage the ozone layer. Volatile organic compounds also affect smog formation and green house effect. In the paper it is hypothesised that after implementation of EU legislation, observing the given emission limit values, improving technologies and implementing new treatment technologies, applying the measures to reduce pollution with volatile organic compounds and replacing the materials, emitting volatile organic compounds, with less polluting ones or those without pollution, air emission of volatile organic compounds will reduce dramatically. This master’s paper reviews the measures and ways to manage pollution with volatile organic compounds (VOC): directives and their requirements, transferred to the national laws of the member states, addressed to solve the VOC pollution problem... [to full text]