Hiperaktyvūs vaikai dažnai būna nenuoramos, išsiblaškę, impulsyvūs, įkyrūs, keliantys daug rūpesčių savo tėvams ir mokytojams. Patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žemas jų savęs vertinimas. Lietuvoje dėmesio ir sutrikimų turintys vaikai neturi specialios klasės, bendrojo lavinimo mokykloje jiems individualiai neskiriamas mokytojo asistentas. Klasėje tarp 25 – 30 vaikų su tokiu vaiku turi sugebėti dirbti viena mokytoja ir tai labai sunki situacija kylantiems sunkumams įveikti. Todėl buvo mėginama ištirti bei apibendrinti su kokiais sunkumais dėl hiperaktyvių vaikų elgesio susiduria pedagogai ir kokius metodus taiko dirbant su jais. Šio darbo uždaviniai yra: 1. Išanalizuoti lietuvių autorių bei užsienio šalių literatūrą apie hiperaktyvumo sutrikimą turinčius vaikus. 2. Išsiaiškinti kokie hiperaktyvių vaikų santykiai su šeima. 3. Išanalizuoti hiperaktyvių vaikų santykius su klasės draugais mokykloje. 4. Nustatyti kokius mokymo metodus mokytojai taiko dirbdami su hiperaktyviais vaikais. 5. Ištirti su kokiais sunkumais mokykloje susiduria hiperaktyvūs vaikai ir kokie elgesio ypatumai būdingi jiems. 6. Išsiaiškinti kokių mokymosi sunkumų patiria hiperaktyvūs vaikai. Tyrimai parodė, jog berniukams hiperaktyvumas pasireiškia keturis kartus dažniau negu mergaitėms. Dauguma hiperaktyvių vaikų turi kelis draugus klasėje ir gali būti klasės lyderiais. Būrelius lanko lygiai taip pat kaip visi kiti klasės vaikai. Tyrimai parodė, kad hiperaktyvumo sutrikimą turintys vaikai turi daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Hyperactive children are often fidget, abstracted, impulsive, repetitious, make a lot of trouble to their parents and teachers. Children often feel unhappy, have low self-evaluation. Children who have attention disorders do not have a special class, an individual teacher’s assistant in Lithuania. One teacher must be able to work with such a child in the class of 25 - 30 children, and this is a very complicated situation to overcome all the difficulties. So, it was an attempt to examine and summarize the difficulties which teachers face and what methods apply while working with hyperactive children. The aims of this work: 1. To analyze the literature of Lithuanian and foreign authors about children who have hyperactive disorder. 2. Find out what hyperactive children relationship with the family. 3. To analyze the relationship between hyperactive children and their classmates at school. 4. To identify teachers’ applied methods while working with hyperactive children. 5. To find out the difficulties which face hyperactive children at school and what are their behavioral features. 6. Find out what learning difficulties experience hyperactive children. According to the researches, boys are four times as hyperactive as girls. Most hyperactive children have several friends in the class and can be leaders of the class. They take part in children’s activities in the same way as any other children of the class. According to the research, hyperactive children have more behavior... [to full text]

Naujausi psichologiniai tyrimai vis dažniau nagrinėja ne rizikos veiksnių pasekmes vaikų raidai, bet apsaugančių veiksnių įtaką. Šio darbo dėmesio centre - pakankamai nauja psichologinė sąvoka - vaikų atsparumas (angl. resilience), reiškianti teigiamą prisitaikymą nepaisant nepalankių raidos sąlygų. Darbe atskleidžiama atsparumo konstrukto samprata, reikšmingi jo formavimuisi veiksniai. Aprašomi pagrindiniai rizikos veiksniai, mažinantys vaikų atsparumą, ir pagrindiniai apsauginiai veiksniai, didinantys ir palaikantys vaikų atsparumą. Dauguma tyrimų, nagrinėjančių šią temą, buvo atlikti su vaikais, kurių tėvai išsiskyrę, kurių tėvai priklauso nuo alkoholio ar narkotikų. Dažni tyrimai apie vaikus iš skurdžių šeimų, apie vaikus, patyrusius tėvų netektį katastrofų metu. Modernėjančioje visuomenėje tenka stebėti nuolat didėjantį ne tik netekčių, skyrybų, bet ir vienišų mamų skaičių. Pastaroji šeimos situacija atsparumo tyrimų kontekste stokoja įsigilinimo ir galimų pagalbos būdų, didinančių vaikų atsparumą, identifikavimo. Taigi šiame tyrime kalbama apie vaikų, augančių nepilnose šeimose, atsparumą. Vaikai, augantys tik su biologine mama ir neturintys tėvo ar patėvio, dažniau nei vaikai iš pilnų šeimų susiduria su nepalankiomis raidos sąlygomis. Remiantis įvairių autorių patirtimi, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 12 – 14 metų vaikai (viso 60 tyrimo dalyvių), augantys be tėvo, ir vaikai, augantys pilnose šeimose (kontrolinė grupė). Papildomą informaciją suteikė vaikų mamos... [toliau žr. visą tekstą] / The psychological researches more often analyze not the risk factors, but protective factors for children development. The essence of this study is quite new psychological statement –resilience of children. Resilience is the ability to respond actively and positively to life conditions, stress, and trauma in such a way that we are able to bounce back and continue to approach life with positive actions. This job reveals resilience construct concept including main factors for its formation. Here we can find main risk factors lowering children resilience with main defensive factors, supporting and developing resilience of children. Lots of researches, studying this theme, were created with children from divorced families or parents addicted to alcohol or drugs. Also there are made lots of researches with poor families or about children lost their parents in catastrophes. In modern society we more often find not only divorces, loss, but especially only - mother families. Meant family situation in resilience researches context has lack deeper attention and possible ways of supporting growing children resilience, there is also problem of identification. Children from only - mother families, growing without father or step father, more often than in two parent families face negative development factors. Considering experience of various authors was created a research of 12-14 y.o. children (60 members total) from mother only families and two parent families (control group).It’s not... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti šiuolaikinės animacijos sąsajas su Vilniaus miesto mokyklų 4 – 7 klasių mokinių elgesiu ir savijauta. Tyrimo metodika. Dvylikoje Vilniaus miesto mokyklų anketiniu būdu buvo apklausti 4-7 klasių 1 007 mokiniai (iš jų 49,2 proc. mergaičių ir 50,8 proc. berniukų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS (Statistical Paskarte for Social Siences) 17.0 versija. Duomenų skirtumo patikimumui įvertinti naudotas Chi- kvadrato (χ²) ir Fišerio (2x2 lentelėje) testas. Tam, kad įvertinti skirtumą tarp grupių buvo naudota WinPepi programa. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05. Ranginiams neparametriniams duomenims analizuoti pasitelkti Mann ir Whitney U, o esant daugiau nei dviejų nepriklausomų imčių palyginimui Kruscal‘o Wallis‘o testai. Ieškant koreliacinių ryšių tarp kintamųjų, naudoti keli statistiniai ryšio stiprumą ir kryptį rodantys koeficientai: Spearmano koreliacijos koeficientas taikytas nesimetriškiems tolydiems dydžiams (kuo šio koeficiento reikšmė artimesnė -1 arba 1, tuo ryšys tarp kintamųjų yra stipresnis) bei kontingencijos koeficientas, ryšio tarp kintamųjų matmuo netolydiems kintamiesiems. Kintamojo veiksnio tikimybei apskaičiuoti taikyta binarinė logistinė regresija. Rezultatai. Tyrimo duomenimis, visų amžiaus grupių vaikai žiūri animaciją ne ilgiau kaip tris valandas. Animacijos žiūrėjimui jaunesni vaikai dažniau renkasi rytines valandas, o šeštokai ir septintokai vidudienio valandas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study. To evaluate the connection between contemporary animation and 4 -7 grade schoolchildren behavior and sence of health in Vilnius. Methods. 1 007 of 4 -7 grade schoolchildren (49.2 % of girls and 50.8 % of boys) were interviewed by questionnaire-based way in twelve schools of Vilnius. The statistical analysis was performed using the statistical SPSS package (Statistical Paskarte for Social Siences) 17.0 version. Chi- square and Fišher (2x2 table) tests were used to evaluate the data difference reliability. WinPepi program was used to evaluate the difference between groups. The difference was statistically significant, when p≤0,05. Mann ir Whitney U tests were used to analyze the rank and non-parametric data. Kruscal Wallis test was used to analize more than two independent equations. To find correlations between variables some statistical coefficients were used showing the strength and direction: Spearman‘s koreliation coefficient was used in asymmetric constant values (as this rate is close to -1 or 1, the relationship between variables is stronger) and contingency coefficient, relationship between variables dimension for discontinuous variables. Binary logistic regression was used to calculate the variable probability factor. Results. Survey data shows that children of all ages are watching animation no longer than three hours. Younger children often prefer the eastern hours to watch animation, sixth and seventh grade students prefer the noon hours. It was... [to full text]

Family is very important institution of our society. Family is also a great value. Family relations were always studied by scientists: psychologist and philosophers. The subject of this paper is: · Children and parents, special relations between them; · Their feelings and their self – ratings; · The relations between young students’ edginess and the motivation of education. The aim of this paper is to study the special psychological links points and special features between young students’ and their mothers. The first part presents the most important concepts of the subject. The second part deals with functions of the family. The sacred part also describes different types of family, different family models and their changes in modern society. The third part of the paper presents special point of young students behaviors. The fourth part deals of the goals of the paper. Conclusions and the analysis of different methods and techniques used by uniting this paper are presented in appendixes.

Darbo tikslas: Įvertinti vaikų, sergančių maisto alergija, gyvenimo kokybę. Metodika: 2008 m. lapkričio-2009 m. vasario mėnesiais specialiai šiam tyrimui parengta anketa (remiantis tarptautinio projekto „EuroPrevall“ klausimynu) interviu metodu patogios atrankos būdu apklausta 150 motinų, gulėjusių Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės, Respublikinio alergologijos centro stacionare su vaikais, sergančiais maisto alergija, taip pat sanatorijoje „Pušyno kelias“ su alergiškais maistui vaikais gulinčias motinas. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti naudotas paplitimo epidemiologinis tyrimas, panaudojant anketinės apklausos rezultatus. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS 14.0 bei Microsoft Excel programa. Maisto alergijų paplitimas išreiškiamas procentais, įverčio tikslumui įvertinti apskaičiuotas pasikliautinasis intervalas (PI) 95%. Statistinių ryšių tarp požymių stiprumas vertintas susijusių požymių chi kvadrato kriterijumi: laisvės laipsnių skaičius bei statistinis patikimumas (p). Išvados laikytos statistiškai reikšmingomis, kai p<0,05. Rezultatai: Daugiausia- 33,3% motinų, kurių vaikai serga maisto alergija, savo sveikatą vertino kaip pakankamai gerą, puikiai ją įvertino 4,0% ir 7,3%- blogai. Daugiausia 32,7% respondenčių vaiko sveikatą vertino nelabai gerai, tik 1,3% teigė, kad jų vaiko sveikata puiki ir 0,7% kad labai bloga. Motinos, buvo linkusios geriau vertinti savo sveikatą, nei alergija sergančio vaiko. Motinų subjektyvus... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: To asses the life quality of children allergic to food Methods: A questionnaire, based on international project EuroPrevall, was prepared for the investigation in 2008-2009 ( November-February). Applying a convenience sampling, 150 mothers were interviewed in Vilnius Antakalnio Hospital ( The National Centre of Allergology) in line with mothers nursing their children allergic to food in “Pušyno kelias“ sanatorium. To achieve aims and objectives an epidemiologic study was carried out.The latter could be illustrated by the questionnaire data. Statistical analysis of data was performed by using SPSS 14.0 as well as Microsoft Excel programme. The frequency of food allergy is indicated by percentage, reliability coefficient is ( PI) 95% .A chi-square test for goodness of fit of an observed distribution to a theoretical one, and of independence of two criteria of classification of qualitative data. A statistically significant evidence is considered to be p<0.05 Results: The majority of respondents claimed that their ( mothers‘)health was quite good. This can be shown by 33,3% . A small proportion ( 4%) of those interviewed claimed that their health is good. Although 7.3% pointed out that their health was poor. Added to this a significant number of mothers declared that their children‘s health was poor which can be illustrated by 32.7%, whereas only 1.3% of respondents think that their children‘s health is not so good and very poor 0.7% respectively. Better health is... [to full text]

Nors empirinių tyrimų emocijų supratimo psichologijoje pastaruoju metu smarkiai pagausėjo, darbų, tyrinėjančių emocijų supratimo ryšį su socialine patirtimi labai trūksta. Šio darbo tikslas kaip tik ir buvo – panagrinėti, kaip sudėtingesnių, socialinių emocijų – kaltės ir gėdos -supratimas priklauso nuo socializacijos proceso ypatumų. Tyrime dalyvavo 60 vaikų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę sudarė 10-11 metų amžiaus globos namuose gyvenantys vaikai, kitą – tokio paties amžiaus vaikai, gyvenantys šeimose. Tyrime buvo panaudotas istorijų pasakojimo metodas, sukurtas remiantis kitų autorių tyrimų pavyzdžiais. Tiriamųjų buvo prašoma atsakyti, kaip tam tikrose, kaltę ar gėdą provokuojančiose situacijose, jautėsi pagrindinis istorijos veikėjas, ar jis jautė kaltę ar gėdą. Tiriamųjų taip pat buvo prašoma palyginti dvi istorijų situacijas - dvi provokuojančias kaltę, ir kitas dvi – gėdą, bei įvertinti, kurioje iš jų veikėjas jautėsi kaltesnis, ar jautė didesnę gėdą. Tyrimų rezultatai atskleidė skirtumus tarp grupių, susijusius su kaltės ir gėdos emocijų atpažinimu ir priežasčių aiškinimu. Buvo nustatyta, jog abiejų grupių vaikai kaltės emociją labiau siejo su moralinio nusižengimo situacijomis, tuo tarpu gėdą – su patirta nesėkme socialiniame kontekste. Išryškėjo skirtumai tarp grupių atpažįstant kaltės ir gėdos emocijas: globos namuose gyvenantys vaikai abi šias emocijas atitinkamose situacijose (kaltę – moralinio nusižengimo, gėdą – socialinės klaidos) atpažino... [toliau žr. visą tekstą] / Although there has recently been an increase of empyrical researches in the psychology of understanding emotions there is great lack of work analysing the connection between the understanding of emotions and social experience. The purpose of this work was to do exactly that, namely to analyse how more understanding of complex social emotions, namely guilt and shame depends on the process of socialization. 60 children who had been divided into 2 groops took part in the research. One group consisted of 10-11 year olds living in the orphanage and the other of the same age span children living in the families. In the research the method of story telling was used created relying on the examples of the research conducted by other authors. The researched were asked to compare two situation in the stories: two provoking guilt and another two provoking shame and evaluate in which of them a protagonist felt guiltier or felt greater shame. The results of the research revealed differences between the groups connected with recognition of emotions of guilt and shame and explanation of causes. It has been established that children in both groups connected emotion of guilt with situations involving moral transgression, whereas shame was connected with failure in the social context. Differences between groups when recognizing emotions of guilt and shame became apparent, namely the children living in the orphanage recognized both these emotions in appropriate situations (shame in moral... [to full text]

Temos aktualumas. Šiuolaikinei vaikai vartotojais tampa žymiai ankstesniame amžiuje nei praėjusios kartos. Pokyčiai ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir technologinėje aplinkose per pastaruosius 10 – 20 metų lėmė spartų vaikų, kaip vartotojų, formavimąsi. Augdami kapitalistinėje bei vartotojišką elgseną skatinančioje visuomenėje, vaikai išsiugdė į materialius dalykus orientuotą vertybių sistemą, skatinančią juos suvartoti ir turėti kuo daugiau. Nuolat tobulinamos technologijos, suteikiančios beveik neribotą informacijos prieinamumą ir dalinimąsi, bendravimą, kurio neriboja jokie atstumai, ar netgi apsipirkimo galimybę, neišėjus iš namų, lėmė greitesnį vaikų brendimą: spartesnį juos supančios aplinkos suvokimą, greičiau išsiugdytą savarankiškumą. Demografiniai pokyčiai, kurių pasekoje, vaikas dažnai šeimoje auga vienas arba tik su vienu iš tėvų, suteikė jam didesnę pirkiminę galią. Savo ruožtu, stebėdami vaikų kartos pokyčius, marketingo specialistai taip pat nesnaudė. Vaikai tapo nauju taikiniu įmonėms, pradėjusioms suvokti, kokia galinga iš tiesų yra vaikų rinka. Vis labiau nepriklausomi, greitai adaptuojantys visas naujoves ir priimantys savarankiškus sprendimus – vaikai suformavo itin patrauklų vartotojų segmentą. Ir nenuostabu, juk suprantama, kad vaikų rinka visuomet turėjo ir turės didžiausią augimo potencialą. Kas kitas turi gyvenimo trukmės vertę, kaip vartotojas, jeigu ne vaikas? Tačiau vertinant vaikus, kaip vartotojus, ne retai pamirštama, kad jie, skirtingai... [toliau žr. visą tekstą] / This research paper analysis children’s influence on parent’s buying decision making. For two last decades children are recognized as a growing powerful independent segment, that can both: buy themselves and make influence on their parents. Nevertheless, there is no research found in Lithuania that would question children’s impact over their parents in buying cases. So, exploring this new area, the object of this paper is parents buying decision and the purpose is to propose and empirically examine theoretical model: children’s impact during their parents decision making. According to the tasks, first of all the literature concerning children’s influence was reviewed. With reference to it the hypothetical model was made. Two empirical studies: questionnaire and diary method were performed. After the depth data analysis, these conclusions were made: children use various impact tactics to influence their parent buying decision making ant the most popular is rational persuasion. The use of tactics differs depending on children’s age but there is no significant difference between genders. Also there is a connection between the products group and the tactics that are used, as well as between final parent’s decision on buying and their child’s used tactic. The paper contains 78 pages, 24 tables and 10 images.

The growth of children who are given to the state care, forces us to dwell on their further destiny. It seems that the state children care system is still considered the only way of solving the problem, without taking into consideration the individuality of each situation. Children who get into children institutions lose family warmth and care, but every child should have these rights. A lot of socially and pedagogically abandoned children get into foster care institutions. Organizing the work in foster care institutions it is important to pay a special attention to children and adults communication, in solving different children’s problems. The staff of foster care institutions is an organizer of life in these institutions, on whom a lot of things depend, such as children attitude towards themselves and others, feelings and beliefs, values and ideals, character traits and behavior, preparation for independent life, positive communication with peers and adults. The educator organizing the whole work seeks for the harmony of inner and social life. Correctly chosen way of communication with children, based on good will, understanding and respect will help educators to solve a lot of problems connected with children. Education in foster care institutions where relationships between children and adults are positive may be similar to the education at home. The data of the research revealed that the educators of foster care... [to full text]

Visapusiškam vaiko vystymuisi reikalingas emocinis – materialinis gerbūvis. Vaiko gerovė – tai meilė, saugumo jausmas, galimybė vaikui save realizuoti ir tobulėti. Susiklosčius nepalankiom socialinėms šeimos aplinkybėms: nedarbas, piktnaudžiavimas alhoholiu, skurdas ir smurtas, socialinės rizikos vaikų skaičius padidėja. Tokia aplinka žaloja vaiką, nepatenkina pagrindinių vaiko poreikių, tai daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Pozityvios socializacijos procese pagrindinis veikėjas – vaikas. Vaiko gerovė tiesiogiai susijusi su valstybės vykdoma socialine politika. Valstybė ir visuomenė jaučia atsakomybę už vieną labiausiai pažeidžiamą gyventojų grupę – vaikus. Pozityvioji socializacija – išmokimo procesas, tiesiogiai susietas su vaiko gerove ir yra ugdytinio geresnio gyvenimo kokybės prielaida. Siekiant gauti patikimų žinių iš tiesioginio patyrimo buvo atliktas kokybinis tyrimas – ekspertų apklausa. Apklausta 25 ekspertai, tai socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, savivaldybės atstovas, atsakingas už socialin�� politiką, globos namų vadovai (vadybininkai), auklėtojai, nevyriausybinių globos namų administracijos atstovai. Tyrimas parodė, kad priemonės, padedančios pagerinti globos institucijų kokybę – vaikų skaičiaus sumažinimas, materialinio gerbūvio gerinimas. Taip pat svarbu pozityvus mikroklimatas ir organizacijos kultūra, dirbančiųjų su ugdytiniu globos institucijoje kompetencija. Išanalizavus ekspertų nuomones, galima teigti, kad norint... [toliau žr. visą tekstą] / For comprehensive development of a child emotional-financial is necessary. Child’s wellbeing is love, sense of security, possibilities for self-realisation and self-perfection. Under unfavourable social circumstances in the family, unemployment, excessive drinking, poverty and violence, as well as number of children at social risk increase. Such an environment damages a child, cannot satisfy his basic needs, and that in turn makes a negative impact on child’s development. In the process of positive socialisation the leading player is the child. Child’s welfare is directly related to State’s line of social policy. The state and the society take responsibility for one of the most vulnerable group – children. Positive socialisation is the process of learning directly coherent with child’s wellbeing and is prerequisite for higher quality of his life. With the purpose of receiving the reliable knowledge from direct experience, the qualitative survey – expert interviews were conducted. 25 experts were interviewed: the representative of Ministry of Social Security and Labour, the Municipality representative responsible for social policy, managers and educators of foster home, representatives of non-governmental foster home’s administration. The survey results showed that means contributing to quality improvement of care institutions are reduction of children’s number and increase of material facilities. Positive microclimate and organisational culture, professional expertise... [to full text]

Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų detaliau išanalizuoti emigrantų Lietuvoje paliktų vaikų klausimą ir su šių vaikų socialine integracija ir adaptacija susijusias problemas. Atlikus tyrimus nustatyta, kad emigrantų Lietuvoje paliktiems atsiranda neigiamos pasekmės: smunka pažangumas mokykloje, pradedamos praleidinėti pamokos, atsiranda akivaizdžių elgesio pokyčių (pavyzdžiui, agresyvėja vaikų elgesys, vaikai tampa liūdnesni, dažniau verkia). Visi šie požymiai iš esmės apsunkina vaiko, kurio vienas iš tėvų arba abu tėvai yra išvykę, padėtį Lietuvoje. Nemažiau problemų vaikams kyla ir dėl to, kad išvykstantys tėvai nepaiso formalių administracinių reikalavimų ir nenustato vaikams laikinos globos (pavyzdžiui, paskirdami laikinu globėju senelius, šeimos draugus ar pan.). Tinkamai nenustačius globos, vaikas negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir interesų. Kai kurie respondentai (konkrečiai – asmenys, kurie šiuo metu prižiūri emigrantų Lietuvoje paliktus vaikus) įžvelgia ir tam tikrų teigiamų likusių vaikų požymių (tampa mielesni, stengiasi kruopščiai ir atidžiai mokytis, aktyviai lanko užklasinės veiklos būrelius), tačiau tokie pokyčiai daugiausia susiję su tuo, kad vaikai stengiasi į save atkreipti daugiau tėvų dėmesio. Sprendžiant su Lietuvoje likusiais emigrantų paliktais vaikais susijusias problemas aktyvūs privalo likti tiek viešosios valdžios atstovai (šviesdami visuomenę ir atskiras jos grupes, ypatingai bendrojo lavinimo mokyklose dirbančius pedagogus bei... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation is one of the first times in Lithuania to analyze the topic of emigrant’s children and discuss the actual problems of social integration and adaptation of these children though it becomes clear that this problem is one of the biggest social problems of Lithuania in recent years. After several researches, it was found that children of emigrants face negative consequences such as: declining productivity at school, children start to avoid lessons at school, changes in the behaviour of children are obvious as well (children meet sadness, they might become more aggressive, they starts crying without any reason and other). All these consequences define the problems that children, which have one or even both parents emigrated, face in Lithuania. More problems could be found according the situation when parents, which are emigrating, ignore the formal administrative procedure of setting temporally care for them children (though they could easily do that by setting grandparents, family friends or other people as the carers of them children). Disregard to the formal procedure of the care and custody determine that children can not fulfill them rights and interests. Some respondents claim that some positive changes were noted in the behaviour of children (such as careness and more attention to the studies at school), however, these changes could possibly be defined through the fact that children are trying to attract more attention from parents. All these problems... [to full text]