Savo diplominiame darbe trumpai apžvelgiau teismo fotografijos ir vaizdo panaudojimo teisinėje praktikoje raidą. Jame analizuojami teismo fotografijos mokslininkų ir praktikų darbai, patarimai, patalpinti įvairiuose mūsų šalies bei užsienio leidiniuose, skirtuose teismo fotografijos, vaizdo panaudojimo baudžiamajame procese problemoms analizuoti. Akcentavau, kad įvykio vietos, daiktų, objektų, nusikaltimo įrankio atvaizdavimas fotografijos ar filmavimo būdu yra įrodymų rinkimo proceso dalis, pabrėžiama vaizdo, pateikimo teismui kaip įrodymas, reikšmė. Išanalizavau bendrus ir specifinius fotografavimo bei filmavimo būdus, taikomus tiriant įvairių rūšių nusikaltimus. Pavyzdžiui, fotografuojant nužudymo vietą, lavoną, jo žaizdas, kraujo dėmes turi būti naudojama spalvota fotojuosta. Pastatas, kuriame įvyko žmogžudystė, fotografuojamas ar filmuojamas iš išorės ir vidaus, o lavonas-iš ne mažiau kaip penkių skirtingų vietų. Vienas iš pagrindinių fotografavimo ar filmavimo tikslų yra tas, kad užfiksuoti kuo daugiau naudingos informacijos, įgalinčios paadanti nustatyti, kur ir kokiu būdu nusikaltimas buvo padarytas. Be to, pažymėjau, kad nemažą reikšmę tyrimui turi ir vizualinis fiksavimas daiktų bei pėdsakų, liudijančių apie aukos gyvenimo būdą, jo asmenybę, įpročius. Aprašyti, suklasifikuoti bei išanalizuoti atvejai, kai įvykio vieta, joje aptikti objektai, daiktai, pėdsakai turi būti fotografuojami ar filmuojami iš arti, vidutinio ar didesnio atstumo. Pavyzdžiui, tiriant serijiniu... [toliau žr. visą tekstą] / It reflects on current approaches to crime scene photography described in numerous photographic publications but it also includes the observations and suggestions of profilers and photographic examiners who analyze these photographs for forensic evidence. Forensic photography is the art of producing an accurate reproduction of a crime scene for benefit of a court. It is part of the process of evidence collecting. I have been dealing also with a whole course on the purpose of forensic photography. This includes recording the original crime scene, recording all evidence, providing a permanent visual record and understanding the admissibility of photographic evidence and covers basics of crimes regardless of the kind There are procedures that need to be followed and there are some specific only to that particular crime. For example, with homicides color film must be used. Photographs must be taken of the exterior and interior of the building. Photos must be taken of the body itself from as many as five different angles, the adjoining rooms, close up of body wounds, any weapons found, any trace of evidence such as blood, any signs of struggle, any signs of prior activity to the homicide, such as drink on a table and all views that witnesses had there were any. I also found out an area of photography that typical forensic photographer did not get into. As with all other types of photography, a forensic photographer first has to learn the basics of the equipment that is used such... [to full text]

Naujųjų technologijų pažanga, radikaliai keičia ir požiūrį į tam tikras nuo seno visuomenėje susiformavusias vertybes. Šiomis dienomis visuomenė jaučiasi vis labiau stebima. Siekiant viešųjų interesų (visuomenės saugumo, nusikalstamumo mažinimo ir pan.) privačiose ir viešosiose erdvėse yra įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kurių užfiksuoti duomenys yra nuolat transliuojami bei kaupiami. Čia yra susiduriama su asmens privatumo užtikrinimo problema. Magistriniame darbe yra kalbama apie teisės į privatumą užtikrinimą vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo kontekste. Teisė į privatumą yra ganėtinai jauna pasaulio teisinėje sistemoje, teisiškai įtvirtinta 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 8 straipsnyje. Asmens duomenų teisinė apsauga – teisės į privatumą elementas. Vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo atveju yra neišvengiamai susiduriama ir su asmens duomenų (vaizdo duomenų) teisinės apsaugos problemomis. Tad darbe analizuojamas ne tik Konvencijos aštuntasis straipsnis, nubrėžiantis pagrindines gaires privatumo apsaugai vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo atveju, yra aptariami ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojantys Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisiniai dokumentai (Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Darbas suskirstytas į tris struktūrines dalis. Pirmoje jų yra aptariam privatumo samprata, antrojoje aptariama vaizdo stebėjimo priemonių samprata... [toliau žr. visą tekstą] / The advancement of new technologies is radically changing the world. Nowadays society is a transparent society. In recent years, the use of video surveillance cameras (also called Closed Circuit Television, or CCTV) throughout the world has grown to unprecedented levels. And there we find out many problems, concerning protection of an individuals private life. The work discusses the issue of right to private life protection in a context of video surveillance. The right to private life is quite young in world’s legitimate system and especially in Lithuanian law system. Personal data protection as a part of privacy right is an aspect of human rights. This proposition is universally accepted. As long ago as 1948, privacy was given recognition in the Universal Declaration of Human Rights. In 1950, privacy was implemented in European Convention of Human Rights. This work is divided into three parts. One of them is talking about a conception of a privacy, separates data protection conception from right to private law, the second one is talking about video surveillance systems in general, their technical capacity, the last one is talking about European Convention of Human Rights and its article 8 as the main principle which is a sound base for European Union and Lithuanian regulation of video surveillance, analysis Charter of Fundamental Rights of the European Union, Directive 95/46/EC of the European Union, Constitution of Lithuania, Lithuanian Data Protection Law in the context of... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas buvo suprasti kas yra vaizdo konferencijos, kokios yra naudojamos technologijos interaktyviam bendravimui, išsiaiškinti kokios yra didžiausios kompanijos vaizdo konferencijų sprendimų rinkoje ir kokius produktus jie siūlo, suvokti kokie protokolai ir standartai yra naudojami vaizdo konferencijų transliavimui, pristatyti kaip skirtingos vaizdo konferencijų sistemos iš skirtingų gamintojų gali komunikuoti viena su kita. Šio vaizdo konferencijų naudojimo galimybių tyrimo pabaigoje galima rasti vaizdo konferencijų infrastruktūros rekomendacijas skirtingoms vartotojų grupėms (namų vartotojai, mokyklos, nuotolinio mokymo klasės, nuotolinio mokymo centrai), kurios buvo suskirstytos pagal savo dydį ir poreikius. Taip pat gale yra pateikiamos darbo išvados. / The main goal of this paper was to understand what is video conference, what technologies are used for interactive communications, to find out which companies are the biggest players in videoconferencing solutions market and what products they are offering, to realize what protocols and standards are used in videoconferencing, to introduce how videoconferencing systems from different vendors can communicate with each other. In the in the end of this research of opportunities of using video conferences you can find recommendations for video conference infrastructure for different users groups (home users, schools, distance learning class, distance learning center) which were distributed by their size and needs. Also you can find conclusions in the end of this research.

Verification of digital video information authentication At present numerous devices that display video data not in an analogous, but in a digital format appeared. Security and authentication of received digital data is becoming a point of high importance. Leading manufacturers of security video systems that employ digital data receivers are working on the development of new devices. Software engineers study possibilities of the implementation of image authentication algorithms by means of marking an image by means of watermarks. This method requires significant investments. Less simple and cheap authentication methods are based on a method of digital image comparison. This study dwells on the issue of picsel data authentication by means of comparison of color code totals. A number of alternatives of image comparison algorithms were applied. Reliability and efficiency of these algorithms were analyzed. Three basic formats that are widely used in security and photo business were taken for the analysis. The developed software facilitates to perform a graphic analysis of used algorithms. The software was developed for the purpose of the study and further can form a part of system authentication.

Darbe, remiantis C. G. Jungo kolektyvinės pasąmonės modeliu, nagrinėjamas Joseph‘o Campbell‘o susistematizuotas „Didvyrio mitas“. Nepriklausomai nuo kultūros ir geografinės padėties, universalia forma visame pasaulyje aptinkamas klasikinis mitinės herojaus kelionės šablonas naudojamas ne tik literatūroje, tačiau ir vaizduojamajame mene, besiremiančiame pasakojimu – tame tarpe ir vienoje naujausių medijų meno šakų – vaizdo žaidimuose. Darbe tiriamos universalaus „Didvyrio mito“ interpretacijos vaizdo žaidimuose ir šios medijos įtakoti nukrypimai nuo klasikinio mito modelio. / The theme of this work is „Hero‘s Journey‘s representation in video games“. In this work, based on C. G. Jung‘s concept of collective subconsciousness, the content of „Hero‘s Journey“(as systemized by Joseph Campbell) is analyzed. The concept of universal myth is found not only in the literature, but also in most of the visual art which is based on narrative element, including video games. The work analyzes the interpretation of „Hero‘s Journey“ in video games and identifies the variations of the template of the universal myth as it occurs in this video game medium.

Temos aktualumą sąlygoja sparti technologijų plėtra, naujų techninių galimybių atsiradimas bei siekis išlikti konkurencingais e-mokymosi paslaugų rinkoje. ViPS dėstytojo įrankių analizės ir galimybių plėtros tema yra aktuali, dabartiniu laikotarpiu svarbi, reikšminga mokslui ir praktikai. KTU Distancinio mokymo centras pastoviai tobulina ViPS sistemą diegdamas naujas technologijas bei plėtodamas jos funkcines galimybes. Tyrimo tikslas - ištirti sinchroninio mokymo(si) dėstytojo įrankių plėtros tendencijas ir pasiūlyti bei suprojektuoti naujas dėstytojo funkcines galimybes realizuojančius įrankius ViPS sistemoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ir įvertinti sinchroninio mokymosi sistemų dėstytojo įrankius ir jų panaudojimą. 2. Išnagrinėti ViPS sistemos įrankių plėtros galimybes. 3. Pateikti konkrečius pasiūlymus dėstytojo įrankių tobulinimui bei taikymui mokymo procese. Atlikus tyrimą gautos išvados, remiantis kuriomis pateikti vertingi pasiūlymai tolimesnei ViPS sistemos plėtrai. / The new functionalities of ViPS system is presented and the new module for loging and analising of users‘ actions. Main parameters of ViPS usage are analyzed, new planned functionalities explained and the results of user needs analysis presented. The priorities for further implementation of new features are discovered on the basis of users survey. The conclusions and recommendations for further development of the system are formulated. The object of this work is Teachers' Tools for Video Lecturing System ViPS The aim of the work is: to analyze the tendencies of synchronous teaching tools and to design new tools as well as provide with suggestions how to develop further teachers’ functionalities in ViPS system. The problems: to design tools that would allow more functional possibilities for teachers. o To examine and compare teachers' tools available in other synchronous training systems. o To analyze the potential of the ViPS tools and possibilities for their further development. o To give specific suggestions for the improvement and practice of teachers’ tools in the educational process. The subject is: the current situation of the ViPS; finding methods for improving the current situation; the potential and possibilities of teachers’ new ViPS system; design of ViPS realization tools. Methods for analysis: o The analysis of scholastic literature; o Questionnaires; o Statistical analysis.

Vaizdo kontūrų nustatymo metodų tyrimui buvo pasirinktas 100 įvairaus turinio paveikslų su įvairiu elementų dydžiu ir skaičiumi. Tyrimui buvo pasirinkti 8 populiariausi vaizdo kontūrų nustatymo metodai: Canny, Sobel, Prewitt, Roberts, Zerocross, Laplacian, LoG, Marr-Hildreth. Atliekant tyrimus visiems paveikslams, naudojant visus 8 metodus, buvo subjektyviai parinkta optimaliausia slenkstinė reikšmė. Gavus visų 100 įvairių paveikslų geriausias slenkstines reikšmes su visais 8 metodais, buvo nustatytos slenkstinių reikšmių kitimo ribos kiekvienam kontūro išskyrimo metodui. Kiekvienam paveikslui buvo pritaikyta vidutiniškai 10 slenkstinių reikšmių ir kiekvienam paveikslui buvo suskaičiuotas vidutinis kvadratinis nuokrypis (RMSE, Root Mean Square Error) su geriausiu pasirinktu kontūru. / One hundred various pictures with different size and number of elements were chosen for the method research of image outline evaluation. All these pictures were converted into grayscale pictures. Most of edge detection methods (filters) required to be blurred to reduce noise. Eight the most popular methods were chosen to evaluate the image outline: Canny, Sobel, Prewitt, Roberts, Zerocross, Laplacian, LoG, Marr-Hildreth. A Root Mean Square Error (RMSE) was computed for each edge picture with the best-chosen outline.

Darbe aprašoma tyrimas, kurio metu buvo sukurta programa, naudojantis OpenCV ir DNT klaidos skleidimo atgal algoritmu, gebanti aptikti ir bandanti klasifikuoti veidus. Darbo eigoje: • Įsigilinta į OpenCV funkcijų biblioteką; • Išanalizuota DNT teorinė medžiaga; • Sukurta programinė įranga, kuri, naudojantis „webcam“, geba aptikti ir bando klasifikuoti veidus; • Atliktas eksperimentinis tyrimas; • Nustatyti programos trūkumai; • Pateikti kiti sprendimo būdai; Realizuota programinė įranga gali būti naudojama edukaciniais tikslais. / The work describes an experiment,in which progress was created a software,by using OpenCV and ANN error back propagation algorithm capable of detecting and attempting to classify the faces. Workflow: • Delved deeply into the OpenCV library functions; • Analyzed the theoretical material of ANN • Developed the software, which, using webcam, is capable of detecting and trying to classify the faces; • Made an experimental study; • Determined the weaknesses of the program; • The other methods; created software can be used for educational purposes.

Magistro darbo objektas – vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsauga instituciniu aspektu ir organizaciniu požiūriu. Darbo tikslas – nustatyti bendruosius audiovizualinio paveldo bruožus ir ištirti jo apsaugą instituciniu ir organizaciniu aspektu, pagrindžiančiu ilgalaikės Lietuvos audiovizualinio paveldo apsaugos strategijos būtinybę. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti ir išanalizuoti audiovizualinio paveldo išliekamąją vertę; ištirti, koks yra vaizdo ir garso archyvo vaidmuo bibliotekų, muziejų ir tradicinių archyvų kontekste; nustatyti, vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsaugos sąsajas su Lietuvos archyvų sistema; išnagrinėti organizacinį apsaugos aspektą. Naudojantis bendramoksliniais (aprašomuoju, lyginamuoju, analitiniu), taip pat sisteminės dokumentų analizės ir anketavimo metodu, prieita prie šių išvadų ir rekomendacijų: vaizdo ir garso dokumentinį paveldą galima įvardinti bendra viso kultūros paveldo dalimi, tačiau jo išsaugojimo ir naudojimo sferose egzistuojančių problemų sprendimui reikalingi specifiniai, o ne iš kitų sričių perimami sprendimai; vaizdo ir garso dokumentiniam paveldui yra būdingos kultūrinė, mokslinė, meninė, istorinė bei kitos, prasmės ir kokybės aspektus išryškinančios vertės; šiandieninėje aplinkoje aktualiausios yra kultūrinė ir socialinė vaizdo ir garso dokumentinio paveldo vertės; komunikacijos kontekste televizijas, radijas ir kinas atitinka informacijos perdavimo kanalus, o vaizdo ir garso įrašai patenka į „medijų“ sąvoką, visa tai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master’s work – protection of sound and moving image institutional aspect, from the organisational point of view. The goal of this paper is to determine common characteristics of audiovisual heritage and to examine the organizational and institutional aspect of its protection, in such a way motivating the importance for the necessity of long-term preservation strategy of Lithuanian audiovisual heritage. The main tasks of research are: to determine and analyze the values of audiovisual heritage and reasons for its preservation; to find out its relation with the communication process and communication science; to investigate the role of an audiovisual archive in the context of libraries, museums and traditional archives; to determinate the relation between traditional Lithuanian archival system and sound and moving image documental heritage; to explore the organizational aspect of preservation. Sound and moving image documental heritage should be recognized as part of our cultural heritage and as the most characteristic heritage of the 20th century. It is important to realize that we can’t simply adopt the knowledge accumulated by museums, archives or libraries in the field of preservation, but we have to develop new solutions, suitable for audiovisual material preservation. The common values for sound and moving image documental heritage are cultural, scientific, artistic, historical and other values, which stresses quality and meaning aspects of said... [to full text]

The dissertation investigates the issues of image authentication and tamper localization after general image processing operations – blurring, sharpening, rotation and JPEG compression. The dissertation consists of four parts including Introduction, 4 chapters, Conclusions, References. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of results examined in the paper and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation, offering the material of made presentations in conferences and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature, analyzes competitive methods. The devastating effect of blur/sharpen methods on digital image matrices is shown. General pixel-wise tamper localization methods are completely inefficient after such casual processing. Block-wise methods demonstrate some resistance against blurring/sharpening, but no tamper localization with the resolution of up to one pixel is possible. There is clearly a need for a method, able to locate damaged pixels despite general image processing operations such as blurring or sharpening. Chapter 2 defines theoretical foundation for the proposed method. It is shown that phase of Fourier transform demonstrates invariance against blurring or sharpening... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos atvaizdų apsaugos – autentiškumo užtikrinimo ir pažeidimų radimo, po bendrųjų vaizdo apdorojimo procedūrų – blukinimo, ryškinimo, pasukimo ar JPEG suspaudimo – problemos. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta konkuruojančių metodų apžvalga. Parodomas globalus blukinimo/ryškinimo operacijų poveikis atvaizdo skaitmeninėms matricoms. Išsiaiškinama kodėl pikselių tikslumo metodai nėra atsparūs tokiam poveikiui. Kodėl blokiniai metodai demonstruoja dalinį atsparumą – bet jie nėra pajėgūs surasti vieno pažeisto pikselio. Parodomas aiškus poreikis metodo, tiek galinčio rasti pažeistus pikselius, tiek atsparaus bendroms vaizdo apdorojimo procedūroms, tokioms kaip blukinimas ar aštrinimas. Antrajame skyriuje pateiktas sukurto metodo teorinis pagrindimas. Įrodoma, kad Furjė fazė pasižymi atsparumu blukinimui ir ryškinimui. Tačiau iškyla sekanti problema dėl to, kad Furjė fazėje neįmanoma rasti konkretaus pikselio –... [toliau žr. visą tekstą]