Prokuratūros vieta valstybės institucijų sistemoje Šis darbas – mėginimas susivokti Lietuvos prokuratūros konstitucinio-teisinio statuso vystimosi peripetijose. Dabartiniame etape ne bus per drąsi išvada, kad valstybinio mechanizmo teisėtumo užtikrinimo srityje prokuratūros vieta nėra nustatyta pakankamai tiksliai. Be abejo, nėra pagrindo abejoti, kad pamatiniai principai egzistuoja, ir konceptualiuose klausimuose prokuratūros pozicijos yra tvirtos. Magisrto darbo naujumas pasireškia tuo kad, nagrinėjant prokuratūros vietos valstybės institucijų nustatymo problematiką, apžvelgiama ne tik Lietuvoje šiuo metu veikiančią prokuratūros sistemą, bet ir kiek įmanoma platesnį šio klausimo istorinį ir erdvinį kontekstą. Toks mokslinės analizės metodas pasirinktas neatsitiktinai, o pagrįstai manant, kad tai leidžia suvokti ir analizuoti prokuratūros institucijos paskirtį ir vieta valstybiniame mechanizme ne tik per Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso kodekse, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, prizmę. Darbe analizuojami ir lyginami atskirų prokuratūros institutų formavimavimąsis, kaitą, šiuolaikinio reguliavimo specifiką, atsiveria platesnes veiklos ir organizavimo principų suvokimo, tam tikrų nuomonių susiformavimo ir jų pagrindimo galimybės tiek teoriniu aspektu, tiek ir konkrečioje praktinėje veikloje. Nagrinėjant prokuratūros konstitucinio teisinio statuso specifiką lengviau atskleisti ir suvokti jį... [toliau žr. visą tekstą] / Public Prosecutor’s Office in the State Institutional System A disussion concerning the legal constutional status of the Public Prosecutor’s Office in still continuing. The major issues under discussion are related to the organization and functions of Public Prosecutor’s Office. The unsolved points of discussion concern the effectiveness of the system and structure of the principles, the limits of the power of Public Prosecutor’s Office at its present stage; its position in the system of national institutions; the relation between the safeguarding of the enforcement of the legal powers of the Public Prosecutor’s Office and the independence of the legal organs of government; the experience of analogous institutions of other countries and the extent to which it should be taken into account. To better understand the specific chracteriscs of the constitutional legal status of the Public Prosecutor’s Office, they are contrasted with the constitutional regulations concerning the institution of the Public Prosecutor’s Office of other countries. The metods scholarly-literary, historical and comparative-legal analysis are applied. The Public Prosecutor’s Office system of Lithuania is contrasted with that operating in other European countries, such as Italy, Spain, Belgium, Malta, Cyprus and Poland. Suggestions are made as to which principles functioning in the above mentioned countries could be applied to Lithuania’s model of the Public Prosecutor’s Office. Certain different... [to full text]

Šiuolaikinių e. valdžios projektų įgyvendinimas reikalauja skirtingų viešojo sektoriaus institucijų dalyvavimo, todėl vis labiau akcentuojama naujo organizacijos gebėjimo – e. valdžios sąveikumo – svarba. Siekiant sumažinti minėtų projektų įgyvendinimo rizikas, labai svarbu išmokti matuoti e. valdžios sąveikumą, todėl šioje srityje pirmaujančiose valstybėse mokslininkai jau yra pasiekę tam tikrų praktinę naudą teikiančių rezultatų. Darbe nagrinėjama mokslinė problema, kaip e. valdžios sąveikumo vertinimui naudojami priešakiniai metodai galėtų būti adaptuoti ankstyvosiose e. valdžios plėtros stadijose esančiose valstybėse. Atlikus teorinę e. valdžios plėtros modelių ir naudojamų vadybinių instrumentų analizę, pasiūlytas kompleksinis e. valdžios plėtros proceso modelis, paremtas atitinkamais dinaminiais organizacijos sąveikumo gebėjimais ir jų vertinimu, bei sukurtas e. valdžios sąveikumą sudarančių dinaminių gebėjimų suvokimo, svarbos ir praktikos lygį konkrečioje valstybėje leidžiantis įvertinti tyrimo instrumentarijus. Jų pagrindu atliktas empirinis tyrimas, kurio rezultatais remiantis pasiūlyta modifikuota ir esamo Lietuvos e. valdžios plėtros proceso galimybes atitinkanti JAV mokslininkų sukurto e. valdžios sąveikumo vertinimo įrankio versija. Darbo pabaigoje pateikiamos modifikuotos įrankio versijos ir sukurto tyrimo instrumentarijaus taikymo Lietuvos e. valdžios plėtros procese rekomendacijos, kurių įgyvendinimas įgalintų pereiti nuo dabartinio, į pavienių e. paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / Diverse public sector organisations are engaged in the contemporary e-government projects, so the significance of new organisational capability for e-government interoperability is increasing. The risks of these projects implementation could be effectively mitigated through the assessment of e-government interoperability, thereto researchers are searching for the relevant tools, and there are already some results of a practical value in leading e-government countries. This work addresses the research problem, how these leading methods applied for the assessment of e-government interoperability can be adopted in the context of countries in earlier stage of e-government development. Based on the analysis of theory on contemporary e-government development models and management methods, an integrated framework for the process of a joined-up government development, and the research instrument for the assessment of perception, significance, and level of practice of dynamic organisational capabilities for e-government interoperability in a particular country were proposed. They were applied in the empirical research that resulted into the modified version of the toolkit for the assessment of e-government interoperability offered by the USA researchers, meeting the requirements of current e-government development process in Lithuania. Finally, the recommendations for integration of the modified version of the toolkit and the proposed research instrument into Lithuanian e-government... [to full text]

Diverse public sector organisations are engaged in the contemporary e-government projects, so the significance of new organisational capability for e-government interoperability is increasing. The risks of these projects implementation could be effectively mitigated through the assessment of e-government interoperability, thereto researchers are searching for the relevant tools, and there are already some results of a practical value in leading e-government countries. This work addresses the research problem, how these leading methods applied for the assessment of e-government interoperability can be adopted in the context of countries in earlier stage of e-government development. Based on the analysis of theory on contemporary e-government development models and management methods, an integrated framework for the process of a joined-up government development, and the research instrument for the assessment of perception, significance, and level of practice of dynamic organisational capabilities for e-government interoperability in a particular country were proposed. They were applied in the empirical research that resulted into the modified version of the toolkit for the assessment of e-government interoperability offered by the USA researchers, meeting the requirements of current e-government development process in Lithuania. Finally, the recommendations for integration of the modified version of the toolkit and the proposed research instrument into Lithuanian e-government... [to full text] / Šiuolaikinių e. valdžios projektų įgyvendinimas reikalauja skirtingų viešojo sektoriaus institucijų dalyvavimo, todėl vis labiau akcentuojama naujo organizacijos gebėjimo – e. valdžios sąveikumo – svarba. Siekiant sumažinti minėtų projektų įgyvendinimo rizikas, labai svarbu išmokti matuoti e. valdžios sąveikumą, todėl šioje srityje pirmaujančiose valstybėse mokslininkai jau yra pasiekę tam tikrų praktinę naudą teikiančių rezultatų. Darbe nagrinėjama mokslinė problema, kaip e. valdžios sąveikumo vertinimui naudojami priešakiniai metodai galėtų būti adaptuoti ankstyvosiose e. valdžios plėtros stadijose esančiose valstybėse. Atlikus teorinę e. valdžios plėtros modelių ir naudojamų vadybinių instrumentų analizę, pasiūlytas kompleksinis e. valdžios plėtros proceso modelis, paremtas atitinkamais dinaminiais organizacijos sąveikumo gebėjimais ir jų vertinimu, bei sukurtas e. valdžios sąveikumą sudarančių dinaminių gebėjimų suvokimo, svarbos ir praktikos lygį konkrečioje valstybėje leidžiantis įvertinti tyrimo instrumentarijus. Jų pagrindu atliktas empirinis tyrimas, kurio rezultatais remiantis pasiūlyta modifikuota ir esamo Lietuvos e. valdžios plėtros proceso galimybes atitinkanti JAV mokslininkų sukurto e. valdžios sąveikumo vertinimo įrankio versija. Darbo pabaigoje pateikiamos modifikuotos įrankio versijos ir sukurto tyrimo instrumentarijaus taikymo Lietuvos e. valdžios plėtros procese rekomendacijos, kurių įgyvendinimas įgalintų pereiti nuo dabartinio, į pavienių e. paslaugų... [toliau žr. visą tekstą]

Summary Inhabitants involvement in local government institutes solving social problems and taking decisions helps local authority to improve their solutions and give information to take the rational decisions. There is the sympathetic environment for people presence in Alytus district. Informing citizenry about decisions of social problems and giving possibilities (to take part in questionings, in council – boards, in public meetings, they have a possibility to write petitions, etc.) to take part in taking social decisions. Inhabitants which are concerned with local government institutes very often act as individual persons or like a part of civil community or associations, therefore efficiency of social decisions depend on people. Local people working hand in glove are able to do bigger influence on government and on its decisions.

Magistriniame darbe, kurį sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados bei pasiūlymai, nagrinėjami pagrindiniai elektroninio parašo reglamentavimo valstybės ir savivaldos institucijų veikloje bruožai, aptariamos priežastys, kodėl elektroninis parašas Lietuvoje nėra masiškai naudojamas. Pirmame darbo skyriuje pateikiama elektroninio parašo samprata, teisinis jo reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose, aptariamos elektroninių sertifikatų rūšys. Antrame skyriuje apžvelgiama elektroninio parašo juridinė galia, atitikimas teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjami būtini elementai, kad elektroninis parašas turėtų juridinę galią. Trečioje darbo dalyje nagrinėjami valstybės ir vietos savivaldos institucijų veiklos bruožai Lietuvoje, didžiausią dėmesį kreipiant į elektroninių paslaugų teikimą bei tarpžinybinį bendradarbiavimą, pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių dokumentų rengimą ir saugojimą, analizė, nagrinėjamas elektroninio parašo naudojimas vietos ir savivaldos institucijų veikloje, aptariamos galimybės, išryškinamos priežastys, kodėl elektroninis parašas vis dar nėra kasdieninis reiškinys ir su kokiomis elektroninio parašo taikymo problemomis susiduriama Lietuvoje. Darbas baigiamas išvadomis ir siūlymais dėl teisės aktų tobulinimo. / In this master's paper which consists of introduction, three parts of body and conclusions as well as suggestions the basic features of electronic signature regulation in state and municipal institutions' activities and the reasons why e-signature is not widely used in Lithuania are discussed. In the first part of this paper's body the concept of e-signature is presented as well as its judicial regulation in the legal acts of Republic of Lithuania and European Union, the sorts of electronic certifications are discussed. In the second part of this paper the judicial power of electronic signature is overviewed together with its compliance to the requirements of legal acts. The essential elements of an electronic signature to be validated are analysed. In the third part of this paper's body the state and municipal institutions' activity characteristics in Lithuania are analysed, focusing mostly on electronic service supply as well as inter-institutional communication; analysis of legal acts, which regulate preparation and storage of electronic documents; the usage of electronic signature in local and municipal institutions' activities are analysed; opportunities are discussed and the causes, why electronic signature is not yet a common phenomena are emphasised together with the problems faced when trying to apply electronic signature in Lithuania. This paper is ended with conclusions and suggestions of how the legal acts could be improved.

2003-ųjų pab. šimtai tūkstančių gruzinų išėjo į gatves protestuoti prieš suklastotus prezidento rinkimų rezultatus. Prezidentas E.Ševarnadzė buvo priverstas atsistatydinti. Šis įvykis, vadinamas Rožių revoliucija, sukėlė politinio chaoso pabaigos viltį ir pristatė pasauliui dar vieną jauną demokratiją. Vis dėlto, po revoliucijos vykdytos politinės reformos atskleidė kiek kitokias tendencijas. Remiantis Freedomhouse reitingu, Gruzija vis dar priskiriama pusiau laisvų šalių kategorijai, kaip ir prieš revoliuciją. Paradoksaliai, praėjus vos keletui metų po to, kai Gruzijoje buvo pasodintos demokratijos rožės, opozicija vėl eina į gatves protestuoti prieš tą patį demokratijos trūkumą. Šiame kontekste kyla tyrimo klausimas, kodėl Rožių revoliucijos, laikytos demokratijos proveržiu, pasekmės buvo tokios netvarios. Ieškodama atsakymo, darbo autorė teigia, jog įvykio analizė turi būti atliekama kitokiame kontekste, nei siūlo dauguma mokslinių darbų. Nemažai autorių remiasi prielaida, kad Rožių revoliucija buvo neeilinis įvykis šalies kontekste. Vienas iš šio darbo tikslų - parodyti, kad ši prielaida nėra teisinga, o, turint omenyje "revoliucijos" termino nuvertėjimą šiandienos politikos moksluose, Gruzijai galima diagnozuoti "revoliucijos sindromą", kadangi panašiu būdu valdžia nepriklausombės laikotarpiu keitėsi keletą kartų iki revoliucijos. Taip pat, nesėkmingai bandyta pakartoti revoliuciją pastaruoju laikotarpiu. Teigiama, jog siekiant susidaryti išsamų revoliucijos priežasčių... [toliau žr. visą tekstą] / In the end of the year 2003, hundreds of thousands of Georgians went out to the streets in order to protest against the fraudulent presidential elections. Incumbent E.Shevarnadze was forced to resign. This event, called Rose Revolution, raised hope of the end of political chaos and brought a brand new democracy to the World. However, political reforms in the country revealed a different trend. According to the Freedomhouse ratings, Georgia still remains only a partly-free country as before the Revolution. Paradoxically, just a few years after the Roses of democracy were planted to the Georgian soil, the opposition again finds itself in the streets protesting against the lack of democracy. This situation raises a research question why the consequences of the Rose Revolution, which seemed a manifest of democracy in its essence, were so short-lasting. In search for the answer the author of this master thesis argues for an alternative context of analysis and theoretical background which differ from the ones prevailing in the scientific discourse on the issue. Many works rest on the premise that The Rose Revolution was an extraordinary event in the country. One of the main aims of this case study is to prove that it was not unique. Furthermore, taking into consideration „devaluation“ of the term revolution in nowadays political science Georgia is worth a diagnosis of entire “revolutionary syndrome” as a similar model of the government change has taken place already a few times... [to full text]

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]

Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive model (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, government investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations.

The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive mode (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, public investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations. / Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjamos Irako federacijos stabilumo perspektyvos. Irako federacijos stabilumo analizė atliekama konkuruojančių hipotezių metodu. Darbe prognozuojama kiek ir kokie federaciniai vienetai sudarys būsimąją federaciją. Pateikiama galių paskirstymo mechanizmo, gyventojų abipusės simpatijos, federacinių regionų santykinės galios, regionų išteklių bei materialinės gerovės paskirstymo mechanizmo analizė. Pagal Irako federacijos atitikimą nustatytiems kriterijams, daroma išvada dėl jos stabilumo perspektyvų. / The question of Iraq has been analyzed since the very beginning of the Gulf War I. After the terrorist attacks on the 11 September, 2001, when USA declared war against the international terrorism, the question of Iraq again became one of the main discussions objects in the international discourse. Noteworthy is the State of the Union Address, delivered by the President of the USA G.W. Bush on the 29 January, 2002, where this country is labeled as the “axis of evil”, and removal of its leader S. Hussain’s regime is promoted at the international level. Importance of this research is illustrated by the still unsolved dilemma of Iraq’s future. The 23 May, 2003 coalition, commanded by the USA, invaded Iraq and removed the authoritarian regime that was ruling the country. However, by removal of the S. Hussain’s regime, the coalition also ruined the structure, that was maintaining the state of Iraq as a unit. Iraq found itself at the threshold of disintegration that is why the stabilization of Iraq as soon as possible is important to the neighbor countries, USA and the international community. 15 October, 2005, the new constitution of Iraq was passed in a public referendum. In one of the first articles of the constitution it is stated, that Iraq will become a federal state. Building of the federal state that began after the pass of the new constitution has been in process up to today, and can take years. That is why, one of the main aims of this Master Thesis is to define, what... [to full text]