Šiame darbe yra išanalizuotos ir pateikiamos eismo įvykių baudžiamoji teisinė ir kriminalistinė charakteristikos, kurių žinojimas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai kvalifikuoti, vertinti šią nusikalstamą veiką, sėkmingai planuoti tyrimą. Išnagrinėjus eismo įvykio atskleidimo ir jų tyrimo planavimo ypatumus pateiktos pagrindinės tipinės tyrimo situacijos ( a) vairuotojas, transporto priemonė ir nukentėjusysis yra įvykio vietoje arba dėl tam tikrų priežasčių jų nėra įvykio vietoje, tačiau apie juos turima informacijos, b) nukentėjusysis yra eismo įvykio vietoje, o transporto priemonės ir vairuotojo nėra, c) nukentėjusysis ir transporto priemonė yra eismo įvykio vietoje, tačiau nėra vairuotojo) ir pagrindinės tipinės tyrimo versijos ( a) eismo įvykis įvyko dėl to, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET reikalavimus ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, b) eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo grubaus neatsargumo, c) eismo įvykis įvyko dėl to, jog nukentėjusysis pažeidė KET reikalavimus, d) eismo įvykis įvyko dėl atsitiktinio aplinkybių susiklostymo, kurio eismo dalyviai negalėjo numatyti). Konkretūs tyrimo veiksmai, jų atlikimo ypatumai priklauso nuo susiklosčiusios tyrimo situacijos ir iškeltų tyrimo versijų. Tiriant šią nusikaltimą veiką dažniausiai yra atliekami tokie proceso veiksmai: eismo įvykio vietos, transporto priemonės, nukentėjusiojo (lavono) bei kitų objektų (nukentėjusiųjų drabužių, dokumentų) apžiūros (tyrimai), liudytojų, nukentėjusiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal and criminalistical characteristics are analyzed and laid in this final master’s work. Knowing these characteristics is very important, because it helps to qualify and assess correctly this criminal act and to plan an investigation. Having explored specifics of disclosure and investigation planning of traffic accidents, there are laid typical situations of investigation ( a) the driver, the vehicle and the victim are at the scene of the traffic accident or in case they are no, but investigators have information about them; b) the victim is at the scene of the traffic accident, but the are no the vehicle and the driver; c) the victim and the vehicle are at the scene of the traffic accident, but there is no the driver) and main typical versions of investigation ( a) the driver’s breach of Rules of the Road Traffic or vehicle exploitation was the main cause of the traffic accident; b) the victim’s negligence was the main cause of the traffic accident; c) the victim’s breach of rules of the road was the main cause of the traffic accident; d) incidental circumstances were the main cause of the traffic accident). Particular actions of investigations depend on a juncture situation of investigation and raised versions of investigation. During the investigation of this criminal act, these procedural actions are usually performed: surveys (researches) of the scene of the traffic accident, the vehicle, the victim’s body (the corpse), the victim’s clothes and other important... [to full text]

SANTRAUKA Šiandien slapti tyrimo metodai kaip nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai neišvengiamai turi būti taikomi kovojant su nusikalstamumu. Slapti tyrimo metodai yra labai veiksmingi renkant įrodymus siekiant atskleisti ar tirti gerai organizuotas arba labai latentiškus nusikaltimus. Šių veiksmų panaudojimas sunkiai pritaikomas ir problematiškas, tačiau pats savaime nepažeidžia žmogaus teisių. Šiame darbe pateikiama išsami nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų kaip procesinės prievartos priemonės teisinio renglamentavimo ir taikymo praktikoje analizė. Nagrinėjant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pateikiami šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Taip pat pateiktas apklausos metu gautų rezultatų vertinimas. Pagrindinės problemos susijusios su šių slaptų veiksmų reglamentavimo netobulumu, neaiškumu, taikymo tvarka bei šių veiksmų teisėtumu. Svarbiausi pasiūlymai, padaryti šio darbo metu: 1. Teisė sankcionuoti modelį ir kontroliuoti jo eigą turi priklausyti išimtinai teismui, tuo pačiu bus išspręsta daug kitų problemų. Atitinkami pakeitimai turi būti atlikti OVĮ normoje, reglamentuojačioje nusikalstamą veiką imituojantį modelį. 2. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tikslios, konkrečios sąvokos apibrėžimo būtinumas šiuos veiksmus reglamentuojančiose normose. Turi būti... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Today such undercover investigation methods as an entrapment must be applied in the fight against crime. Undercover investigation methods are very effective in gathering evidence in order to reveal or investigate a well-organized and very latent crimes. Use of these actions is hard to apply and problematic, but does not violate the human rights itself. In this work the legal regulation and application in practice of entrapment as a procedural compulsary measure is analysed exhautively. The examination of the Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court of Lithuania and the European Court of Human Rights jurisprudence allows to present this procedural compulsary measure the criterion establishment of legitimacy, taking into account its specific nature and the human rights protection requirements. Also, the assessment of the surveys results conducted during research is presented. The main problem associated with the imperfection of undercover investigations regulation, indistinctness, application procedure and legitimacy of these actions. The main suggestions made in this work: 1. The right to authorize undercover operations and control its course must depend exclusively on the court, many other problems could be solved with that decision. Appropriate amendments should be made in The Law on operational activity legal regulation, which regulates the entrapment. 2. A precise and concrete definition of entrapments conception must be agreed on in legal regulations. More... [to full text]

Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

CK, PETL ir DCFR yra numatyta nuostatų, reguliuojančių deliktų teisę. CK yra teisės norminis aktas, todėl jo taisyklės yra privalomos, o PETL ir DCFR yra ne griežtoji teisė. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje jau yra atvejų, kuomet, aiškinant CK normas, remiamasi PETL. PETL ir DCFR yra taip pat reikšmingi plečiant žinias deliktų teisės srityje. CK neteisėti veiksmai yra suprantami pagal prancūziškosios deliktų teisės tradiciją, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su teise. PETL neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip vokiečių deliktų teisės sistemos šalyse, nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikras interesas yra saugomas. DCFR seka anglų deliktų teisės tradicija ir konkrečiai įvardija atskirus deliktus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į DCFR nurodytus kriterijus, taip pat gali nustatyti, kad tam tikra teisė ar interesas yra saugomas. CK kaltę apibrėžia kaip atidumo ir rūpestingumo nesilaikymą. CK preziumuojama kaltė yra objektyvi. Pagal PETL kaltė taip pat suprantama kaip objektyvaus atidumo ir rūpestingumo standarto nesilaikymas, tačiau ji nepreziumuojama. PETL įtvirtina ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma kaltė. PETL numatyta bendro pobūdžio griežtosios atsakomybės norma bei netiesioginė atsakomybė, kuriai priskiriama net ir tie atvejai, kai vertinama paties žalą atlyginančio asmens kaltė. DCFR apibrėžia dvi objektyvios kaltės formas (tyčią ir neatsargumą). DCFR griežtoji ir netiesioginė atsakomybė nėra išskiriama. CK, PETL ir DCFR... [toliau žr. visą tekstą] / The Civil Code of the Republic of Lithuania (hereafter – CC), Principles of European Tort Law (hereafter – PETL) and DCFR includes provisions regulating tort law. CC is statute law, its rules are compulsory. PETL and DCFR are soft law. Despite this, Lithuanian courts refer to PETL. PETL and DCFR are also significant in expanding the knowledge of tort law. Wrongfulness in CC is understood according to the French tort law tradition, i. e. wrongfulness is law-related. Wrongfulness in PETL is defined as it is in countries following the German tort law tradition. PETL also indicates certain criteria that are considered when deciding whether the interest is legally prohibited. DCFR follows the English tort law tradition and provides for particular delicts, but courts are allowed to state that a particular right or an interest is prohibited according to certain criteria that are enacted in DCFR. Fault in CC is defined as a violation of a standard of conduct. Fault is presumed and it is objective according to CC. PETL provides for the same definition of fault and indicates certain criteria of fault, but it is not presumed according to PETL. PETL also includes a general norm of strict liability and regulates vicarious liability which includes cases where the fault of a person who has to compensate the damage is considered. DCFR defines two forms of objective fault (intention and negligence). DCFR does not distinguish between strict liability and vicarious liability. CC, PETL and DCFR... [to full text]

Baudžiamojo atsakomybė už seksualinį prievartavimą Lietuvoje numatyta tik 2000 metais. Tais pačiais metais buvo pakeista ir išžaginimo sudėtis. Šių nusikaltimų tyrimo metodika nebuvo išsamiai nagrinėta kriminalistikos literatūroje. Šiame darbe yra išanalizuotos ir pateiktos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamoji teisinė ir kriminalistinė charakteristikos, kurių žinojimas leidžia tinkamai vertinti, kvalifikuoti šiuos nusikaltimus, sėkmingai planuoti tyrimą. Išnagrinėjus šių nusikaltimų atskleidimo ir jų tyrimo planavimo ypatumus pateiktos pagrindinės tipinės tyrimo situacijos (nusikaltėlis su nukentėjusiuoju yra pažįstami arba ne) ir pagrindinės tipinės tyrimo versijos (išžaginimas ir/ar seksualinis prievartavimas buvo arba nebuvo). Konkretūs tyrimo veiksmai atliekai priklausomai nuo susiklosčiusios tyrimo situacijos ir iškeltų tyrimo versijų. Tiriant šiuos nusikaltimus dažniausiai yra atliekami tokie proceso veiksmai: liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, nukentėjusiojo ir įtariamojo kūno tyrimas (ekspertizė), įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, daiktų apžiūra, tyrimas, nukentėjusiojo ir įtariamojo psichinės būklės ekspertizės. Atliekant šiuos veiksmus pareigūnai neretai nesilaiko baudžiamųjų įstatymų reikalavimų ir padaro klaidų. Rengiant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo tyrimo metodines rekomendacijas ir siekiant užtikrinti tokių rekomendacijų efektyvumą turi būti remiamasi teisės normomis, nusikaltimų tyrimo analize, mokslu. / Уголовная ответственность за сексуальное насилие в Литве предусмотрена только в 2003 году. В том же году изменен состав изнасилования. Методика расследования этих преступлений в криминалистической литературе подробно рассмотрена не была.В этой ра&#1073... [to full text]

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo priimti svarbiausieji baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai- Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas bei juos lydintys poįstatyminiai aktai. Šie įstatymai dar ilgai turėtų lemti valstybės nuostatas dėl formų ir procedūrų bei būdų, naudojamų tiriant nusikalstamas veikas bei nagrinėjant bylas teisme. Nusikalstamų veikų tyrimas, jas įvykdžiusių asmenų nustatymas ir nubaudimas yra itin svarbi valstybės veiklos rūšis, o kovos su nusikalstamumu sėkmingumas, rezultatyvumas turi didžiulės įtakos kitoms socialinio gyvenimo sferoms. Tačiau ši valstybės veikla dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių pakankamai ilgai trunka ir kainuoja brangiai, reikalauja didelių žmogiškųjų bei materialinių išteklių, bet to, nėra pakankamai rezultatyvi. Kuriant naująjį baudžiamojo proceso įstatymą buvo siekiama nustatyti optimalias procesines formas, užtikrinančias, kad teisingumas baudžiamosiose bylose būtų įgyvendinamas mažiausiomis procesinėmis sąnaudomis, siekiant sudaryti įstatymines prielaidas, įgalinančias “greičiau suktis teisingumo mašinai”. Tačiau siekiant supaprastinti, atpiginti ir pagreitinti baudžiamąjį procesą negalima nukrypti nuo pagrindinės baudžiamojo proceso paskirties - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Taigi siekiant užtikrinti greitą, ekonomišką ir maksimaliai... [to full text] / In recent years main criminal legislation and laws on criminal procedure together with the relevant regulatory enactments were adopted in Lithuania. These laws are considered to determine forms, procedures and methods of state’s position towards crimes. Moreover, those forms, procedures and methods shall be used in the investigation of crimes or hearing of cases in courts for a long time. Investigation of crimes is one of the most significant state’s activity fields. The success in combat against crime and its good results shave a great influence on other spheres of social life. However, due to various factors, this state’s activity field requires much time, considerable expenses and enormous human and material resources. However, this activity does not provide satisfactory results. When a new law on criminal procedure was adopted, the focus was on establishment of effective procedural forms that would ensure implementation of justice in criminal cases with the least procedural expenses and precondition a more accelerated operation of ‘the mechanism of justice’. Seeking to simplify and accelerate criminal procedure and decrease its expenses, the main purpose of criminal procedure, namely, to solve crimes in detail and in the shortest possible time, to apply an appropriate law at the same time regarding human rights and freedoms and interests of society and state should be regarded. Therefore, to ensure an accelerated, economical and good-resulting criminal justice, it is... [to full text]

Die Graphenwissennschaft vervendet man bei praktischem Bedarf in mehreren Gebieten der Wissenschaft (zum Beispiel: in der Chemie, in der Biologie, in der in der Psychologie, in der Informatik). Die Graphen vereinfachen viele kompliezierte Schemen, Probleme. Die Graphentheorie wird in der Schulmathematik bei der Kombinationslehre (die Baumgraphe, doppel Graph) benutzt. In der Diplomarbeit werden wichtige Arte und Eigenschaften der Gfaph verallgemeinert. Es wurde bewiesen: 1. Jeder vollständige Graph besitzt Verbindungen und der Graph ist gleichmäβig mit dem Grad r=p-1. 2. Jedem (p,q)-Graph und beliebigem v gehört der Menge V regelgerechte Ungleichheit 0≤deg v ≤p-1. 3. Wenn p≠8, dann G – kanten Graph Kp dann: 1) G hat Scheitel; 2) G – regelgerecht Graph mit Grad 2(p-2). 4. Jeden Naturzahlen m,n und vollständigem doppel Graph Km,n ist solche Gleichheit Km,n = regelgerecht. 5. Wenn m≠4 und n≠4, dann ist vollständiger doppel Graph Km,n kanten Graph L(Km,n): 1) hat Scheitel; 2) ist regelgerecht Graph mit Grad r=m+n-2.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai iki šiol neturi konkrečių patarimų, į kokius pagrindinius aspektus reiktų sutelkti dėmesį tiriant specifinį nusikaltimą - seksualinį prievartavimą, kuris pasižymi tam tikromis ypatybėmis, pvz. auka gali tapti tie vyrai, tiek moterys; neatsiranda specifinių pasekmių tokių kaip nėštumas; sunkiau nei kituose su seksualinio apsisprendimo laisve ir asmens neliečiamumu susijusiuose nusikaltimuose nustatyti prievartos ir lytinio akto faktą. Dėl šių ypatybių įrodyti tokio pobūdžio nusikaltimus kartais būna itin sudėtinga, todėl tik išmanant seksualinio prievartavimo teisinę-kriminalistinę charakteristiką ir greitai bei efektyviai atlikus pagrindinius ir būtinus procesinius veiksmus tokius kaip išsami nukentėjusiojo, įtariamojo apklausa, detali įvykio vietos apžiūra ir kruopštus objektų bei pėdsakų tyrimas gali sąlygoti teisingą ikiteisminio tyrimo pabaigą. Pagrindinis šio tyrimo objektas yra ikiteisminiai tyrimai, 470 nuasmenintų nuosprendžių seksualinio prievartavimo bylose, bei anoniminės ikiteisminio tyrimo prokurorų, tyrėjų, specialistų ir teismo medicinos gydytojų apklausos. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti seksualinio prievartavimo bylų ikiteisminio tyrimo etapą, atsižvelgiant į atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų efektyvumą nagrinėjant bylą teisme. Darbe išanalizuotos pagrindinės seksualinio prievartavimo tyrimo problemos. Išvadose pateikti siūlymai kaip pasiekti efektyvesnių rezultatų tiriant seksualinio prievartavimo bylas. / Until now there is no quite recommendation of sexual abuse cases for investigators. Many times there is making usual procedure, as in any other offences cases. But this crime requires a very special attempt. There are some things that must be done immediately by investigator: victim body must be examined not in short time, but immediately; Victim closes must be taken form it yet after statement was made. Also there must be looking for crime scene investigators help: in many scenes may be found blood and seeds. Purpose of this master final work was to identify pre-trial investigations issues that require special attempt for sexual abuse cases. Also this work deals with issues that can make such cases investigation more effective. Therefore there were analyzed 470 judgments of sexual abuse cases, made interviews with pre-trial investigators, prosecutors, crime scene investigators and coroners. Some issues were identified and there were proposed solutions about. Although it would be much more effective to organize some curses about any kind of sexual assault cases investigation. Also there were suggestions to make some „to do” list for investigators that deal with such cases.

Valstybės civilinės deliktinės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Šios normos pagrindu Lietuvos teismuose pareiškiama nemažai ieškinių, todėl pagrindinė nukentėjusiojo garantija gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, - tinkamas normoje numatytų atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje. Atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė atskleidė, kad teismų praktikoje pastebimas neteisėtų veiksmų sampratos plėtimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neteisėtų veiksmų sąrašas nelaikomas baigtiniu. Civilinėje byloje sprendimas dėl veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nagrinėjant, ar yra pagrindas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, priimamas nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas procesinis veiksmas buvo skundžiamas baudžiamajame ar administraciniame procese. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Teismų praktika nacionaliniu lygmeniu sąlygojo, jog esant teisės į teismą per kuo trumpiausią laiką pažeidimui, galimybė reikalauti žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnį 1 dalį yra laikoma teisinės gynybos priemone... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions of state's liability in the cases of damage resulting either from unlawful conviction, or unlawful arrest, as a measure of suppression, as well as from unlawful detention, or application of unlawful procedural measures of enforcement, or unlawful infliction of administrative penalty - arrest - are contained in Article 6.272 part I of the Civil Code. This provision is the legal basis for many lawsuits that are submitted to Lithuanian courts. Therefore, the proper interpretation of the provisions provided by the law in court practice is the main guarantee for the aggrieved person to receive just compensation for the damage. The analysis of courts' practice of late years reveals that the concept of unlawful actions has been broadened. The list of actions envisaged in Article 6.272 part I of the Civil Code is not finite. The decision of lawfulness or unlawfulness of actions in a civil case while analyzing existence of right to the compensation of damage in accordance with Article 6.272 part I of the Civil Code is taken irrespective of the fact whether the aggrieved person lodged a complaint of particular procedural decision in criminal or administrative proceedings. The decision, by which the person has been acquitted, is not a presumption to declare in a civil case that the whole criminal proceedings, as well as certain actions of officers in pre-trial investigation, were unlawful. Court's practice stipulated that in case of the breach of "reasonable time" requirement... [to full text]

Derinant investuotojų interesą išlaikyti ribotos atsakomybės taisyklę bei kreditorių interesų apsaugą nuo akcininkų piktnaudžiavimo atsakomybės privilegija, įtvirtintas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas. Lietuvoje akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles gali kilti šiais pagrindais: įstatymo, sutarties, numačius ribotos atsakomybės taisyklės išimtį bendrovės steigimo dokumentuose arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.50 str. 3 d., kai bendrovė negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. numato, jog akcininkas atsako už bendrovės prievoles savo turtu subsidiariai, jei nustatomos tokios sąlygos: 1) bendrovė negali įvykdyti prievolės; 2) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių akcininko veiksmų nesąžiningumas; 3) priežastinis ryšys tarp bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolės ir akcininko nesąžiningų veiksmų. Darbe analizuojamas anksčiau minėtų trijų akcininko atsakomybės sąlygų aiškinimas teisės doktrinoje bei taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Darbe aiškinama Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normos apimtis: akcininko atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. plačiąja prasme bei siaurąja prasme kaip akcininko deliktinės atsakomybės taikymas. Darbe taip pat atkreipiamas dėmesys į įvairius aspektus, kurie gali turėti reikšmės tinkamam Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. taikymui. Teigiama, jog tinkamu atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį gali... [toliau žr. visą tekstą] / Seeking to combine the interest of investors to maintain the rule of limited liability protection and protection of creditor’s interests from shareholders abuse of limited liability privilege, the participant’s civil liability under legal person’s obligations is established. Shareholder’s liability under company's obligations can arise according the following grounds in Lithuania: the rule of law, contract, providing an exception of limited liability in the establishment documents of the company and according to the Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Civil Code), when the company can not fulfill its obligation as the shareholder acted dishonest. The Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code determines that shareholder is personally liable for company‘s obligations if the following conditions are determined: 1) corporation is unable to fulfill its obligations; 2) shareholder of the company acted dishonestly; 3) shareholder’s dishonest acts caused corporation’s inability to fulfill its obligations. In this paper the above-mentioned three conditions for proving the liability of shareholder are analyzed according to the interpretations in the doctrine as well as to the practice of Lithuanian courts. The application scope of rule specified in the Item 3 of Clouse 2.50 of the Civil Code is explained: shareholder’s liability under company’s obligations as the broaden meaning and the narrow meaning as the shareholder’s tortous liability... [to full text]