Darbo tikslas – išanalizuoti gyvenamojo nekilnojamojo turto rinką ir įvertinti pagrindinius veiksnius veikiančius statybų kainas ir ištirti kokią įtaką daro atskiro regiono vystymasis. Tyrimo objektas - nekilnojamojo turto rinka Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tiksliau daugiabučių namų rinką. Darbas susideda iš trijų dalių: teorinės, analitinės ir empirinės. Pirmiausia pateikiama teorinė informacija apie nekilnojamojo turto rinką – nekilnojamojo turto rinkos charakteristikos ir samprata. Antrame skyriuje analizuojami demografiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai Lietuvoje, ir kokią įtaką daro nekilnojamojo turto rinkai. Paskutinėje dalyje analizuojami tie patys rodikliai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, ir jų įtaka gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai (ar butų kainos nėra per aukštos, ar situacija rinkoje nejuda link kainų burbulo). / The objective of this paper is to analyze residential real estate market and to evaluate the main factors influencing construction prices of residential real estate, and also to investigate are prices depend on individual region economic growth tendencies. Research subject is the real estate market of Vilnius, Kaunas, Klaipeda and Siauliai cities, especially the tenement house market. The paper consists mainly of three parts: theoretical, analytical and empirical. Firstly, is provided theoretical information about real estate market - analysis and conception of real estate market and its characteristics. Then, in the second chapter, there is the analysis of demographical, social and economical factors in Lithuania, how they vary and influence the real estate market. Next is the study of main economic and social environment factors in Vilnius, Kaunas, Klaipeda and Siauliai cities, and how they influence residential real estate market in these cities (are prices not too high or they are next to residential real estate price bubble). The research contains 52 pages. There are 13 tables and 11 diagrams.

Paukščių Tako Galaktikos sritį esančią Cefėjaus žvaigždyne sudaro keletas žvaigždėdaros regionų. Šiame darbe tirta sritis kurios centro koordinatės l=102.4 , b=+15.5 ir stebimo lauko dydis 1.2*1.2 laipsnio. Tyrimui naudota Vilniaus fotometrinė sistema su CCD kamera. / The Milky Way region in the direction of the Cepheus contains several star forming regions. The area of 1.2*1.2 deg size at l=102.4 , b=+15.5 are investigated using CCD photometry in the Vilnius system and described in this work.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos eismo saugumo problemos ir eismo įvykių tendencijos Lietuvoje bei Vilniaus mieste, ištirti eismo saugumą įtakojantys faktoriai, nagrinėjamas saugaus eismo sistemą reguliuojančių įstatymų ir saugų eismą užtikrinančio prevencinio darbo ryšys. Teisės aktai vertinami jų funkcionalumo visuomenėje požiūriu. Laikomasi nuostatos, kad saugaus eismo sistemos veiksmingumą lemia efektyvus teisės normų taikymas ir institucijų, atsakingų už prevencinį darbą, veiklos kontrolė. Darbe nagrinėjama vienos iš atsakingų už prevencinį darbą saugaus eismo srityje institucijų – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos – darbuotojų požiūris į atliekamą darbą, motyvacija dirbti bei pareigūnų atliekamo prevencinio darbo poveikis saugiam eismui ir eismo dalyvių elgsenai. / In this postgraduate final work investigates the traffic safety problems and traffic actions trend in Lithuania and Vilnius, investigated traffic safety influenced factors, discusses the connection between the legal basis regulating the system of safe traffic and the preventive work ensuring safe traffic. Legal arts are estimated from the standpoint of their function in society. The essence of the described problem lies in the fact that efficiency of safe traffic system is settled by the application of legal regulations and the qualitative work of the officers who are responsible for it. The method of work is based on the research of Vilnius Highway police services – viewpoint to work, motivation and the preventive work done by the officers of the Highway police.

Although Vilnius is the largest city of the republic, a centre of industry and culture, the largest Lithuanian administrative centre, where the most important political, financial, economic, social and cultural centres are located, nevertheless there are plenty of unemployed and socially supported persons.. The officially registered unemployment level n Vilnius for the time being does not exceed the average of the European Union. Compared to the structure of unemployment in other Lithuanian cities and their change indications, the situation in Vilnius is quite good, except for the fact that the number of the retired persons is growing. Recently in Vilnius the demand for Workforce is growing, yet qualification characteristics in many cases does not match the requirements of the vacant positions offered. Hence the structural changes in Labour Market, intensive development of new technologies have had significant influence on the competition in the dynamic market of people who have lost their jobs. The unemployment here affected certain social demographic groups of the inhabitants: the youth, and senior pre-retirement persons. Naturally, that a large part of the people failed or did not want to adapt to the new requirements, therefore unemployment became a poignant problem of the society. A big attraction of Vilnius as the capital, where the living costs are much higher than elsewhere in Lithuania, for instance, purchase of accommodation, bills for accommodation, services, fuel... [to full text]

Miestuose kuriama vientisa želdynų sistema. Naudojami esami gamtiniai ištekliai – želdiniai, miškai, upės ir upelių slėniai, šlaitai, pakrantės bei kitos vertingos gamtos teritorijos. Išlaikomi užstatytųjų ir atvirųjų, skirtų gyventojų poilsiui ir sveikatai, optimalūs ploto santykiai taip pat ekologiniai, funkciniai ir estetiniai ryšiai. Išsaugomi esami vertingi želdiniai, prielaidos plėsti želdinius, tinkamai panaudoti jų rūšinę sudėtį, tinkamai eksploatuoti, saugoti nuo sunykimo. Želdynų sistemos formavimas yra sudėtingas daug laiko reikalaujantis procesas. Norint sistemingai formuoti želdinius turime gerai ištirti projektuojamų želdynų paskirtį, jų funkcijas, nustatyti kokį vaidmenį želdiniai turės atlikti ne tik bendroje želdynų kūrimo sistemoje, bet ir atskirose jų dalyse. Taip pat įvertinti ekologines sąlygas: vietovės klimatą, dirvožemius, aplinkos užterštumą ir gyventojų poilsį. Vilniaus istorinis centras, Senamiestis, yra vienas didžiausių Rytų Europoje (360 ha). Dėl savo unikalumo 1994 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO svarbiausių pasaulio saugotinų objektų sąrašą. Vilniaus mieste želdynai užima 2865,7 ha bendro miesto ploto. Želdinių reikšmė miesto žmonėms yra didžiulė ir įvairiapusiška. Želdiniai gerina mikroklimatą, apsaugo nuo įvairių neigiamų faktorių, psichologiškai teigiamai veikia žmones. Želdiniai sukuria estetišką miesto aplinką, jungia pastatus ir įrenginius su urbanizuotu arba gamtiniu kraštovaizdžiu. / The purpose of the research – to analyze the green terraces of Vilnius basing on the general plan of Vilnius city municipality. The local government council of Vilnius confirmed the general plan of the territory of Vilnius municipality by the decision No. T – 242, 29 th may, 2003. Territory planning is one of the best integrated measures, the realization of the results of which is balanced city expansion. In the cities integral system of green terraces is under development. For this purpose current natural resources are being used – green terraces, forests, rivers and streams’ valleys, sides of hills, strands and other valuable territories of the nature; optimal ratios are maintained among built-up and open (green) areas that are meant for recreational and health purposes of the city’s system of green terraces. There must be preconditions created in the system for expansion of green terraces, for proper use of their trivial composition, proper exploitation and protection from extinction and etc. Development of green terraces’ system improves quality of the living environment, expands recreational areas in nature, increases city’s capacity to be more attractive for living, and ensures conditions for maintenance of ecosystems’ balance ant biological variety in the territory of the whole city. It is planned to invest larger amounts of money that are necessary for development of green terraces’ system.

XIV a. pabaigos – XVII a. vidurio prekyba Vilniaus mieste, remiantis archeologijos duomenimis, Lietuvos istoriografijoje praktiškai nenagrinėta. Istoriografijoje yra darbų, kuriuose aptariami, ar dažnai tiesiog tik paskelbiami, radiniai, atspindintys prekybą Vilniuje (pvz., švininiai antspaudai, monetos, skaičiavimo žetonai). Taip pat trumpai šia tema rašyta Vilniaus, ir apskritai Lietuvos, istorijos darbuose, tačiau juose remtasi daugiausiai rašytinių šaltinių informacija, neįvedant, ar beveik neįvedant, archeologinės medžiagos. Šio darbo tikslas yra XIV a. pabaigos – XVII a. vidurio Vilniaus miesto prekybos bruožų rekonstrukcija. Darbe, disponuojant archeologine medžiaga, iškelti 4 pagrindiniai uždaviniai: 1. Įvertinti Vilniaus pirklių naudotą darbo inventorių, atskleisti jo pokyčių dinamiką laiko bėgyje. 2. Nustatyti importinių prekių asortimentą Vilniuje ir jo kilmę. 3. Ištirti pinigų cirkuliacijos įtaką miesto prekybai – jos ypatumus bei pokyčius. 4. Lokalizuoti prekybos vietas, parodyti jų įvairovę ir kaitą. Rekonstruoti Vilniaus rotušės a. – pagrindinės miesto prekyvietės – vaizdą. Archeologijos šaltiniai rodo, kad prekyba Vilniuje vystėsi sinchroniškai su visos valstybės raida, ją įtakojo politiniai ir kultūriniai pokyčiai mieste ir visoje Lietuvoje. Kaip rodo monetų radiniai, XIV a. pab. prekiniai – piniginiai santykiai Vilniuje ir jo apylinkėse dar nebuvo labai intensyvūs. Intensyviau formuotis jie ėmė tik XIV a. paskutiniame ketvirtyje. Vietinę prekybą ypač skatino... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper / work is to present an overview of the features of Vilnius city trade in the end of XIVc – the middle of XVIIc. Based on archaeological materials, 4 main tasks were raised in this paper: 1. To evaluate the work inventory, used by merchants in Vilnius and describe the dynamics of its changes in time. 2. To find out the assortment of imported goods and their source. 3. To analyse the impact of the money circulation to the city trade - its features and dynamics. 4. To localise the trading sites, show their variety and changes and reconstruct the image of Vilnius city hall square – the main trading site. Archaeological materials show that the trade in Vilnius developed in line with the whole country, development of which was influenced by political and cultural changes in the city and the rest of Lithuania. More intence relationship between trading and money formed only in the last quarter of the XIVc. Local trade was specifically encouraged by introduction of coins in the country. Production of own coins stimulated retail trade, i.e., daily trading developed among the residents of Vilnius and surroundings. Both, commoners as well as nobleman started using coins as means of payment for small scale trade. Together with the process of introduction of coins in Vilnius, the flow of the imported goods has started; firstly of textile products, which were the most important goods, apart from the food and spices. In the end of XVc. the new type of work means /... [to full text]

Vilniaus miesto pradžios taškas yra 1323 m., kuomet LDK kunigaikštis Gediminas rašė laiškus vakarų Europos pirkliams bei amatininkams. Tačiau ir iki to šioje teritorijoje egzistavo tam tikra kultūra su savo dvasiniu, materialiniu bei socialiniu palikimu. Tai atspindi archeologinė medžiaga. Pagrindinė šio darbo problema – temos neištirtumas bei nemažos dalies archeologinių paminklų sunykimas. Nemažai archeologinių paminklų buvo tiesiog sunaikinti plečiantis miestui. Nors Vilniaus miesto istorijos laikotarpis iki XIII a. yra gana problematiškas tiek ištirtumo, tiek istoriografijos atžvilgiu, tačiau teigti, kad tuo laikotarpiu šioje teritorijoje nebuvo nieko, būtų klaidinga. Tai liudija nors ir negausūs, bet vis dėl to esantys archeologiniai duomenys. Apie žmonių vykdytą ūkinę veiklą dabartinio Vilniaus miesto teritorijoje galima kalbėti jau nuo paleolito. Įvairiose miesto vietose rastas titnaginis inventorius. Akmens amžiaus pėdsakų galima aptikti Lietuvos Respublikos prezidentūros teritorijoje, Gudelių – Lenkiškių pilkapyne, pavienių atsitiktinių radinių aptikta priemiesčiuose. Teritorijoje, kurioje yra ir dabartinis Vilniaus miestas, susiformavo brūkšniuotosios keramikos kultūra su jai būdinga keramika brūkšniuotu paviršiumi. Ši kultūra vėliau tapo Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, su jai būdingai laidojimo paminklais pilkapiais. Vilniaus teritorijoje aptikti X – XII a. piniginiai lobiai rodo, kad jau tuo metu Vilniaus teritorijoje buvo išsivysčiusi tam tikra piniginė sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The beginning of Vilnius is often dated year 1323. When the grand duke of Lithuania Gediminas wrote inviting letters to the merchants and craftsmen of Western Europe. However archaeological material shows that before that there was a specific culture with its distinctive heritage. The main problem of this work is that the topic isn`t researched enough. And that in process of time many archaeological objects might have been destroyed. Although the period of this topic is problematic enough in many aspects saying that there was nothing in Vilnius area till middle- ages isn`t correct. Archaeological findings tell something else. First people in Vilnius area appeared in late Paleolithic. In various places of Vilnius some flint artefacts were found. In the Palace of President area, in some layers of barrows of Gudeliai – Lenkiskes traces of Stone Age people were found. As well as in the suburbs. The culture of lined pottery appeared in the territory of Eastern Lithuania. Including Vilnius. Later in the same area the culture of eastern Lithuanian burial mounds appeared. In modern Vilnius there were left few objects belonging to this culture: Gudeliu – Lenkiskiu burials, Staviskiu burials, Zvirbliu burials. Hoards found in the territory of Vilnius show that at 10th -12th centuries there already was developed money system. And some trade connections with merchants from far distant countries. The shrouds of Zvirbliai burials show far distant connections as well. In latest burials... [to full text]

Disertacijoje siekta ištirti XV–XVI a. trečio ketvirčio Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinę dvasininkiją, kaip specifinę socialinę grupę. Pasitelkus beveik visus prieinamus šaltinius ir apibendrinus daugelį pavienių žinučių ieškota atsakymų į tokius klausimus kaip, ar buvo vietinės kilmės dvasininkų; kokių socialinių sluoksnių atstovai pasirinkdavo dvasininko luomą; kiek jie efektyviai atliko sielovadinį darbą – ar rezidavo, ar turėjo šventimus; kiek paisė celibato ir kitų dvasininkų gyvenimo būdui keltų reikalavimų. Taip pat siekta ištirti parapinės dvasininkijos ryšius su hierarchiškai aukštesniais dvasininkais bei kitus veiksnius, formavusius bendrą luominę savimonę. Tyrimas leido pakoreguoti kai kuriuos lig šiol istoriografijoje kartotus stereotipus, o kai kurias istorikų įžvalgas patvirtino šaltinių duomenimis. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų diecezinė dvasininkija jau XV a. buvo integrali visuotinės Bažnyčios dalis. Daugelis išskirtų svarbiausių tendencijų buvo būdingos visai ikitridentinei katalikų dvasininkijai: nenuoseklus pasirengimas kunigystei, tiek dvasininkų, tiek pasauliečių atsainus požiūris į kunigišką discipliną, rezidavimo problema, atskirtis tarp aukštųjų dvasininkų laikiusių parapijas ir paprastų klebonų. Kita vertus, vėlyvas šalies krikštas bei krašto socialinės sanklodos ypatybes teikė Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinei dvasininkijai savito kolorito: dvasininkų skaičius čia buvo mažesnis; menkesnė buvo ir parapijose veikusios dvasininkijos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims to research and produce the group portrait of parish clergy of Vilnius and Samogitia dioceses in the 15th – 3rd quarter of the 16th century. The analysis of almost all known sources and even occasional references provides possibility to reveal whether there were priests of local descent; representatives of which social strata opted for ecclesiastical career; how many of them performed the function of pastoral care effectively – resided in the area and were ordained; how many of them observed celibacy and other requirements for priesthood. The study also aims at establishing the degree of cohesion between parish clergy and hierarchically superior clergymen as well as other factors influential of the formation of common social identity. Already in the 15th century the diocesan clergy in the dioceses of Vilnius and Samogitia was an integral part of the universal Church. Main characteristics of examined parish clergy were common to all pre-Trent clergy in Europe: an absence of appropriate training; a lack of attitude to the requirements for priesthood of both clergyman and civics, an issue of residence, differences between high clergy and usual parsons. The late baptism and the social structure of the GDL were influential to some specific features of parish clergy in dioceses of Vilnius and Samogitia: a number of clergy in parishes was low; a diversity of parish clergy was also rather low; clergymen were representatives of the nobility; priests of Polish origin... [to full text]

Temat mojej pracy magisterskiej to Obrazy eschatologiczne we współczesnych pieśniach pogrzebowych na Wileńszczyźnie. Powstał on z założenia, że pieśń pogrzebowa jest pewnym odzwierciedleniem tradycyjnej kultury narodowej oraz ludowej, ma stare korzenie i przez ich pryzmat możemy dopatrzeć się różnych wyobrażeń dotyczących podstawowych zagadnień egzystencjalnych, a przede wszystkich wizji zaświatów i życia pozagrobowego.. Materiał do pracy został wyekscerpowany ze śpiewnika pani Ireny Tarejlis, z domu Czaplińskiej (ur. 1932 r., zam. we wsi Stakińce, rej. wileński), zawierającego 42 pieśni. Praca została podzielona na trzy bloki tematyczne: problematyka śmierci w ujęciu ogólnokulturowym, współczesna sytuacja pieśni pogrzebowej na Wileńszczyźnie oraz koncepcja nieba, czyśćca i piekła w pieśniach pogrzebowych. Analizowany repertuar tworów pieśniowych odzwierciedla wizje zaświatów w bardzo zróżnicowany sposób. O ile współczesna eschatologia skupia się raczej na myśli o niebie, zaś takie przerażające wizje, jak piekło czy czyściec znikają ze świadomości społecznej - to repertuar pieśni pogrzebowych, na który składają się pieśni powstałe w różnych epokach historycznych, odwierciedlają najczęściej tradycyjne modele miejsc pośmiertnych lub stanów: piekło, niebo oraz czyściec. Pełnią one w pieśniach funkcję dydaktyczną i zmuszają człowieka do pewnych rozważań i przemyśleń na temat życia i śmierci. / Mano magistrinio darbo tema yra Pomirtinio gyvenimo vaizdai šiuolaikinėse Vilniaus krašto lenkų laidotuvių giesmėse. Šios giesmės yra tradicinės bei liaudies kultūros atspindys. Jų raida siekia seniausius laikus, todėl tai duoda galimybę geriau pažinti mūsų protėvių pasaulėžiūrą, o ypač pomirtinio gyvenimo vaizdus. Medžiaga darbui buvo paimta iš Irenos Tareilis (gimusios 1932 m., gyvenančios Stakėnų kaime, Vilniaus r.) giesmyno, kuriame yra 42 dainos. Darbas yra padalintas į tris teminius blokus: mirties tematika tarpkultūriniame kontekste, dabartinė Vilniaus krašto laidotuvių giesmių situacija ir dangaus, skaistyklos bei pragaro koncepcija šiose giesmėse. Tyrimas parodė, kad pomirtinio gyvenimo vaizdavimas giesmėse yra labai įvairus. Dabartinė eschatologija labiau pabrėžia dangaus svarbą žmogaus sielai ir mažiau dėmesio kreipia į baisią pragaro bei skaistyklos viziją. Atvirkščiai yra įvairių laikų laidotuvių giesmėse, kuriose vaizduojami tradiciniai pomirtinio gyvenimo modeliai ir pragare, ir skaistykloje, ir danguje. Šis vaizdavimas atlieka didaktinę funkciją, priverčia žmones susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. / The title of my master's thesis is AN AFTERLIFE IMAGES IN MODERN POLISH FUNERAL HYMNS OF THE VILNIUS REGION. This is a reflection of these traditional songs and folk culture. Their development comes from the ancient times, so it gives us an opportunity to get some knowledge about our ancestors’ worldview, especially afterlife images. The material was taken from the hymn book of Irena Tareilis (born in 1932., living in Stakėnas village, Vilnius distr.), containing 42 songs. The work is divided into three thematic sections: the theme of death in an intercultural context, the current situation of the Vilnius region funeral songs and heaven, purgatory and hell concept in these hymns. The study showed that the afterlife portrayal of hymns is very diverse. The current eschatology more emphasis on the importance of the human soul, heaven, and pay less attention to the terrible vision of hell and purgatory. On the other hand, there are different times of the funeral hymns, depicting the traditional patterns of life after death in hell and purgatory, and heaven. This representation plays a didactic function, forces people to think about life and death.

Magistro studijų baigiamojo darbo tikslas – kompleksiškai spręsti sudėtingų transporto komunikacijų, urbanistinių struktūrų renovacijos problemas. Baigiamojo darbo analitinėje dalyje nagrinėjama geležinkelio stočių morfologinė raida, sandara ir funkciniai ryšiai. Remiantis metodine literatūra ir užsienio patirtimi suformuojamos pagrindinės urbanistinės geležinkelio stočių renovacijos tendencijos. Tiriamojoje darbo dalyje atliekama Vilniaus geležinkelio stoties istorinė ir urbanistinė analizė, bei pateikiami paminklosauginiai tvarkymo siūlymai ir rekomendacijos. Eksperimentinėje dalyje pateikti variantai vertinami pagal analitinės dalies išvadas. Privalumai ir trūkumai nagrinėjami pagal penkis pagrindinius kriterijus: tipologiją, infrastruktūrą, urbanistinę struktūrą, vidinę struktūrą ir istorinį kontekstą. Projektinėje baigiamojo darbo dalyje detalizuojamas stoties-parko variantas, atitinkantis šiuolaikinius sudėtingų transporto komunikacijų renovacijos metodus ir tendencijas, bei kompleksiškai sprendžiantis ne tik atskiro pastato, bet ir urbanistines teritorijos problemas. / The main objective of Final work of Architecture master studies is to find solution for complex transport communication and urban renovation problems. Morphological development of railway station, structure and functional intercourse are analyzed in analytical part of Final work. Main tendencies of urban renovation of railway stations are formulated with reference to methodological literature and foreign experience. Proposals and recommendations for regulation of historical heritage are made after historical and urban analysis of Vilnius railway station in explorative part of Final work. In experimental part project proposals are evaluated by conclusions of analytical part. Strengths and weakness analyzed by five main criteria: morphology, infrastructure, urban structure, plan and historical context. Version of station-park is developed in Final work project part. It corresponds to contemporary transport communication renovation methods and tendencies and offers complex solution not only for unique building problems, but for whole urban territory complex.