Temos aktualumas: Kiekvienas turime nepakartojamus pirštų atspaudus, taip pat savita yra ir kiekvieno rašysena, perteikianti individualius asmenybės bruožus ir charakterio ypatumus. Problema: Šiais kompiuterinių technologijų laikais labai pravartu susipažinti su kaligrafijos technika. Kompiuteriai atlieka tik mechaninį darbą, bendra rašto kultūra mūsų dienomis smuko. Retai ranka rašome laiškus, mažai rūpinamės jų estetiniu vaizdu. Tyrimo objektas: kaligrafijos vaidmuo mokinio vizualinėje raiškoje. Tikslas: išsiaiškinti kaligrafijos įtaka mokinio vizualinėje raiškoje, remiantis kaligrafijos žinovų nuomonėmis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinėje, filosofinėje bei pedagoginėje literatūroje kaligrafinio meno sąvoką bei ypatumus. 2. Atskleisti kaligrafijos meno sąvokas ir kaligrafijos taikymo dailės ugdyme kai kuriuos aspektus. 3. Išsiaiškinti Lietuvos kaligrafijos ekspertų, taip pat dailės mokytojų nuomonę ir požiūrį į kaligrafiją ir jos vaidmenį vaikų vizualinėje raiškoje. 4. Ištirti kaligrafijos vaidmenį mokinių vizualinėje raiškoje. Darbo metodai: 1. Teorinis: filosofinės, psichologinės, pedagoginės, švietimo dokumentų ir kitos darbo temai aktualios literatūros sisteminė analizė. 2. Empiriniai: • Žvalgomasis tyrimas (dailės mokytojų anketinė apklausa, padėjusi išsiaiškinti jų požiūrį ir žinias apie kaligrafijos vaidmenį vaikų kūryboje); • Kokybinis tyrimas (interviu padėjo išsiaiškinti kaip profesionalai- kali grafai, žiūri į kaligrafijos vaidmenį kūryboje ). 3... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the subject: Everyone have their unique fingerprints, also each script is unique and reflects the individual personality traits and character features. Problem: On these times of computer technologies, it is very useful to perceive calligraphy techniques. Computers can do only mechanical work, the overall script culture is falling into decay. Rare hand-write letters, little care for their aesthetic appearance. The object of the research: The role of calligraphy in student's visual expression. Goal: To clarify the influence of calligraphy to student's visual expression, on the basis of calligraphy connoisseur's views. The main tasks: 1. To analyze in the scientific, philosophical and pedagogical literature the concept and character of calligraphic art. 2. To reveal the concepts of calligraphy art and some aspects of calligraphy adaptation in education and other areas. 3. Clarifying the Lithuanian expert's in calligraphy, as well as art teacher's views and opinions on the role of calligraphy in children's visual expression. 4. To investigate the role of calligraphy in student visual expression. Working Methods: 1. Theoretical: systematic analysis of philosophical, psychological, pedagogical, educational literature and other documents that are related to the topic. 2. Empirical: • Observational research (a test surveys for the art teachers that helped to clarify their standpoints and knowledge about the role of calligraphy in children's works); • Qualitative... [to full text]

1991 m. prasidėjusi Lietuvos švietimo sistemos reforma iškėlė daug spręstinų klausimų tiek ugdymo praktikams, tiek teoretikams. Buvo pastebėta, kad skirtingi ugdymo tikslai vizualinėje raiškoje reikalauja skirtingų dailės ugdymo ypatumų. Tradicinės ar modernios vizualinės raiškos mokymas gali apspręsti skirtingą mokinių pasiekimų lygį, formuoti skirtingus mokinių estetinius idealus, požiūrį į dailės ir meno reiškinius ir kt. Remiantis dailės istorijos, estetikos bei ugdymo teorijų literatūros šaltinių analize, darbe buvo iškeltas tikslas ištirti tradicinės ir modernios vizualinės raiškos mokymo ypatumus 5–6 klasių dailės pamokose. Tikslui pasiekti įvadinėje darbo dalyje buvo suformuluoti pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti aktualias estetikos teorijas bei dailės istorijos šaltinius, siekiant atskleisti tradicinės ir modernios dailės sampratą; nustatyti vizualinės raiškos ugdymo procesą lemiančius veiksnius; aptarti 5–6 klasių mokinių vizualinės raiškos ypatumus; išsiaiškinti priežastis, skatinančias tradicinės ir modernios vizualinės raiškos ugdymą. Tyrimu buvo siekiama atskliesti tradicinės ir modernios vizualinės raiškos mokymo ypatumus apsprendžiančias priežastis mokytojų ir mokinių požiūriu. Pirmojoje darbo dalyje buvo atskleista tradicinės ir modernios dailės samprata dailės istorijos bei estetinių teorijų kontekste, apžvelgiant meninių srovių atsiradimą, stilistinius ypatumus, estetinius siekius, aiškinantis įvairių srovių panašumus bei skirtumus. Antrojoje darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The reform of the Lithuanian educational system, which was initiated in 1991, raised many unresolved issues for both educators and theoreticians in the field of education to deal with. The attention was paid to the fact that different educational objectives in the visual expression require for different approaches to art education. However, teaching traditional and modern visual expression can determine different levels of students’ achievements and shape different aesthetic ideals and attitudes towards the forms of art or the arts, etc. Following the analysis of the sources on the history of art, aesthetics and theories of education, the research paper aims at examining the characteristics of teaching traditional and modern visual expression in art classes for 5 and 6 grade students. With this end in view, the introduction of the research paper sets forth the main tasks: to study the relevant theories on aesthetics and education in order to present the conceptions of traditional art and modern art; to identify the factors leading to the teaching traditional or modern visual expression. The survey aims at establishing the causes which determine the characteristics of teaching traditional or modern visual expression from the viewpoint of students and teachers. The first part of the research paper presents the conceptions of traditional and modern art in the context of the history of art and theories on aesthetics by taking a look at the birth of art movements, their stylistic... [to full text]

Mokslinio darbo tema ,,Žmogaus vaizdavimo ypatumai paauglių vizualinėje raiškoje‘‘. Darbo tikslas – nustatyti žmogaus vaizdavimo ypatumus paauglių vizualinėje raiškoje. Uždaviniai: 1) apžvelgti – piešinių vizualinės raiškos tyrinėjimus. 2) aptarti paauglių vizualinės raiškos aspektus. 3) ištirti žmogaus vaizdavimo ypatumus paauglių vizualinėje raiškoje. Tyrimo objektas: žmogaus vaizdavimo ypatumai paauglių vizualinėje raiškoje. Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad didžioji dalis mokinių atitinka teoriškai nustatytus tam tikram amžiaus tarpsniui būdingus vizualinės raiškos bruožus. Tyrimo metodai: 1) teorinis – psichologinės, pedagoginės ir kitokios literatūros nagrinėjama tema sisteminė analizė. 2) matematinis – duomenys pateikti absoliučiais skaičiais ir procentais. Raktiniai žodžiai: paauglių piešimo ypatumai, vizualinė raiška, žmogaus vaizdavimas piešiniuose. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad vaikams yra įgimtas noras piešti. Vaiko piešiniai - tai ne tik estetinis fenomenas, bet ir jo psichologinės, fiziologinės ir socialinės raidos atspindys. Visiems be išimties normalios raidos vaikams būdinga tam tikra dėsninga piešinių kaita. 5 – 8 kl. mokinių piešiniai vystosi nuosekliai, pereinant iš vienos stadijos į kitą: realizmo (9 – 12 m.) ir pseudonatūralistinę (12 – 14 m.). Paauglių piešiniams būdingi ryškūs pasikeitimai, tam įtakos turi besikeičiančios fizinės bei psichologinės amžiaus ypatybės. Piešiniai apgalvojami iš anksto, prieinama prie tikroviško... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of this scientific work is „Peculiarities of representation of man in teenager‘s visual expression“. Purpose of this work is to determine peculiarities of representation of man in teenager’s visual expression. Tasks: 1) Review research of visual expression in drawings. 2) Discuss aspects of teenager’s visual expressions. 3) Investigate peculiarities of representation of man in teenager‘s visual expression. A subject of research: peculiarities of representation of man in teenager‘s visual expression. A hypothesis of research: it is possible that most schoolchild match theoretically estimated visual expression characteristics for a certain age group. Research methods: 1) theoretical – systematical analysis of psychological, pedagogical and other literature on research subject. 2) mathematical – data is presented by absolute numbers and percents. Keywords: peculiarities of teenager‘s drawing, visual expression, representation of man in drawings. Analysis of scientific literature indicates that children have inborn wish to draw. Child‘s drawings – not only aesthetical phenomenon but also the reflection of his psychological, physiological and social development. All without exception children having normal development have certain regular alternation of their drawings. Drawings of schoolchild in 5 – 8 grades develop sequentially passing from one stage to another: realistic (9 – 12 years old) and pseudo naturalistic (12 – 14 years old). Teenager‘s drawings... [to full text]

Paauglystėje asmens brandos raida tarytum pagauna pagreitį, pagauna ir ilgam užtvirtina pagrindinius brandos aspektus, kurie savo pastovumo prasme daugeliui žmonių jau lieka nepakitę visą jų tolesnį gyvenimą. Įvairi vizualinė raiška padeda asmeniui mokytis dailės kalbos. Anot J. Kievišo (2007, 6 p.) „veikdamas asmens dvasinių vertybių sistemą, intelektines, emocines, fizines galias menas skatina individualios kultūros bei sociokultūrinės integracijos raidą ir taip įsilieja į bendrą asmenybės brandos procesą.“ Vizualinės raiškos įvairovė – kelias, kuriuo menas pasiekia ugdytinio suvokimą, veikia jį ir ugdo pilnavertę asmenybę. 5–8 klasių mokinių amžiaus tarpsnis ypatingas. Vaikai tampa paaugliais, kinta jų mąstymas, suvokimas, norai, požiūris. Dažnai vaikai praranda motyvaciją mokytis, „nebemoka“ piešti, protestuoja prieš juos supančią aplinką. Šiame amžiaus tarpsnyje pastebimas kūrybiškumo lūžis. Tam, kad ugdytinių kūrybiškumas toliau laipsniškai augtų, jau reikalingi papildomi svertai. Manoma, kad vizualinės raiškos įvairovė gali būti raktas, sprendžiant kūrybiškumo ugdymo problemas. Nagrinėjamas darbo objektas – vizualinės raiškos įvairovės svarba dailės pamokose, jos vaidmuo 5–8 klasių mokinių meniniam ugdymui. Darbo tikslas – atskleisti vizualinės raiškos įvairovės svarbą 5–8 klasių mokinių meniniam ugdymui. Iškelta hipotezė – dailės technikų ir vizualinės raiškos būdų įvairovė teigiamai veikia, skatina kūrybiškumą, atskleidžia individualius gebėjimus, daro pastebimą... [toliau žr. visą tekstą] / In adolescence, the development of personal maturity gains acceleration and consolidates the basic maturity aspects, which in the sense of their stability do not change for many people throughout their lives. Different visual expression helps a person to learn the language of art. According to J. Kievišas (2007, p. 6) “by acting on a person’s system of spiritual values, intellectual, emotional and physical capacities, the art stimulates the development of individual culture and socio-cultural integration and in such way adds to the general personal maturity process.” The variety of visual expression is a way through which the art can reach a person’s perception, act upon it and educate a versatile personality. The age of 5th –8th graders is a very special stage of personal development. Children become adolescents with changes in their thinking, reasoning, wishes and attitudes. Often children lose motivation to learn, “do not know how” to draw, express protest against surrounding environment. This stage of development is a turning point in a person’s creativity. In order to develop children’s further creativity, additional stimuli are necessary. The variety of visual expression is supposed to be a key in solving various creativity education problems. The subject of this work is the importance of the variety of visual expression during art lessons, and the role of such variety for the creative education of 5th –8th graders. The purpose of this work is to reveal the importance... [to full text]

Temos aktualumas – nuo motyvacijos buvimo ar nebuvimo, aiškaus ir konkretaus vertinimo priklauso mokymosi sėkmė. Mokytojai tai seniai žino, bet pernelyg dažnai jie bejėgiškai stengiasi suvokti, kaip ta motyvacija sukuriama. Galime turėti geriausių ketinimų ir mokymo įgūdžių, bet jei mokiniai nebus tinkamai nusiteikę mokytis ir priimti mūsų vertinimą, patarimus, nerodys noro mokytis, naudos nebus. Meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui. Taigi, vertinimo paskirtis yra atspindėti sugebėjimus, bei skatinti mokymosi motyvaciją. Skatindami mokinių mokymosi motyvaciją sudarome palankias sąlygas jų gabumams plėstis. Todėl labai svarbu yra vertinant mokinio vizualinę raišką, ypač tokiame psichologiškai sunkiame amžiaus tarpsnyje, nenuslopinti poreikio domėtis menu, kūryba ir noro kurti pačiam. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės raiškos vertinimo įtaką dailės mokymosi motyvacijai. Uždaviniai: 1) aptarti vertinimo svarbą ir jo daromą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai; 2) atskleisti paauglio raidai būdingus psichologinius aspektus ir jų ryšį su vertinimu bei mokymosi motyvacija; 3) išsiaiškinti V-VII klasių mokytojų nuostatas į vizualinės raiškos vertinimą ir motyvacijos skatinimą; 4) išnagrinėti paauglių nuomonę apie vizualinės raiškos įtaką dailės mokymosi motyvacijai. Hipotezė – tikėtina, kad paaiškės, jog mokiniai ir mokytojai turi skirtingą požiūrį į vertinimą, vertinimo sistemą ir jo daromą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo objektas – vizualinės raiškos... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of the theme. The success of studies belongs from the existence or absence of motivation, coherent and concrete estimation. Teachers know this already very long time, but they are trying to realize, how to create the motivation. The artistical upbringing is necessary for everyone. The purpose of the estimation is to reflect abilities and to stimulate the motivation of the learning. When we are stimulating the learning motivation of the pupils, we are creating the favourable conditions for their abilities. So, it’s very important, especially in this difficult period of the age, not to repress the pupils requirement of the interest in art, creation and a wish to create by themselves. The purpose of analysis — to detect the estimation influence of the visual expression for the art studies motivation. Objects: 1) to discuss the estimation influence of the visual expression for the art studies motivation. 2) to discover psychological aspects and their connections to the estimation and motivation of the learning, which are characteristic to a development of teenagers. 3) to clear the teacher regulations of V – VII class to the estimation of visual expression and stimulation of the motivation. 4) to investigate the opinion of the teenagers about the influence of visual expression to a motivation of art studies. Hypothesis — it’s possible, that it will become clear, that the pupils and the teachers have different point of view to the estimation, to the system of... [to full text]

Skaitmeninės technologijos suteikia mokiniams daug naujų galimybių, nes jie gali gauti daug ir įvairios informacijos pačiomis įvairiausiomis formomis – įskaitant tekstinę informaciją, fotografiją, grafiką, garsinę bei vaizdinę medžiagą. Pasinaudojus įvairia skaitmenine technika gautą informaciją lengva keisti, suteikiant jai savitumo, pritaikant individualiems mokymosi poreikiams. Skaitmeninės technologijos nuolatinė kaita ir spartus vystymasis lemia šiame darbe nagrinėjamą skaitmeninių technologijų vizualios raiškos mokinių galimybių plėtroje meniniame ugdyme naujumą. Tyrimo tikslas - skaitmeninių technologijų įtaka mokinių vizualios raiškos plėtrai. Tyrimo objektas - skaitmeninės technologijų naudojimas dailės pamokoje plečiant mokinių vizualią raišką. Tyrimo uždaviniai: (1) apibūdinti skaitmeninių technologijų galimybes kaip vizualios raiškos priemonę; (2) apžvelgti skaitmeninių technologijų panaudojimą kūryboje ir dailės ugdymo procese; (3) įvertinti esamą mokinių požiūrį į skaitmenines technologijas kaip priemonę realizuoti kūrybines galias. Tyrimo metodai: (1) Teorinis: pedagoginės, meninės, techninės literatūros studijavimas, švietimo sistemos dokumentų, interneto duomenų sisteminė analizė; (2) empirinis: anketinė apklausa, mokinių vizualinės raiškos darbų analizė; (3) matematinis: procentinė duomenų analizė. Darbe buvo apibūdintos tokios skaitmeninių technologijų galimybės kaip vizualios raiškos priemonės: galimybės panaudojant skaitmeninį fotoaparatą, skanerį... [toliau žr. visą tekstą] / Digital technologies allow pupils a lot of new possibilities as the pupils may receive a lot of information in the different forms, including textual information, photography, graphics, expressions and pattern information. When using the digital technology it is easy to adopt the information, to grant originality to the information as well as to adopt it to the individual learning needs. Constant change and rapid development in the digital technologies is the determining factor of novelty of the digital technologies in the artistic education in the development of school learners’ visual expression, which is being discussed in these diploma theses. The purpose of the research is analysis of the influence of the digital technologies to school learnen’ visual expression. The research subject-matter is a use of the digital technologies at the art lessons, with the purpose to expand learnen’ visual expression at the lesson. Research methods are as follows: (1) Theoretical, educational, artistic, analysis of the technical literature, systemic analysis of the documents of the educational system and internet data; (2) empirical: questionnaire interview, analysis of the pupils’ work of the visual expression; (3) mathematical: percentage analysis of the data. Implementation of the digital technologies, as the visual expression mean at the artistic lesson, facilitates individual learning, ensure basis to develop visual expression of the pupils, constitute possibilities to realize... [to full text]

Meno istorijoje nuo pat senovės iki šių dienų yra žinoma dailininkų, kurie bandė savo jėgas, kurdami muziką, ir muzikų, kurie norėjo išsakyti save piešiniu, tapyba. Tačiau dailininkai dažniausiai likdavo dailininkais, muzikai - muzikais. Dažnai tai būdavo polinkis į dvi skirtingas, nors ir artimas kūrybines profesijas. Muzika ir dailė artimiausi menai. Kaip vaikai nuo pat mažens piešia, taip ir su muzika susiduria daug anksčiau negu su kitomis menų rūšimis. Muzikos garsus kaip ir spalvas mes girdime, matome, su jomis susiduriame kasdien mus supančioje aplinkoje. Ilgai buvo taikomi tradiciniai metodai, nuo kurių buvo stengiamasi nenutolti. Parenkamos mokymo programos, metodai, derinami įvairūs, taip pat ir netradiciniai metodai, kurie skatina mokinių savarankiškumą, aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokytojas turi pasirinkti geriausiai mokymo tikslams tinkamus metodus atsižvelgdamas į mokinių amžių, psichologines savybes, mokymosi rezultatus ir kt. Vienas iš svarbiausių veiksnių skatinantis mokinių kūrybiškumą – motyvacija, nuo kurios priklauso ir mokinių noras arba nenoras kurti dailės pamokose. Pabrėžiama teigiama menų integracijos įtaka mokinių meninei raiškai, nemažai dėmesio skiriama ikimokykliniam bei pradiniam ugdymui integruojant menus, o šiam amžiaus tarpsniui (V – VII klasėms) literatūros trūksta. Darbo tikslas – atskleisti muzikos poveikį mokinių vizualinei raiškai. Tyrimo objektas – V – VII klasių mokinių vizualinė raiška dailės pamokose; Hipotezė – integruojamos... [toliau žr. visą tekstą] / In history of art from ancient times to our days, there is a known painters, who tried to create music, ant musicians, who tried to express themselves by painting. But most of the time painters kept on painting, and musicians created music. Still it was a passion for two different, though related creative professions. Music and painting arts are very close. Children start to paint in childhood, and they also get know music foremost than any other art. We hear music sounds like we see colors, and we do it everyday in our lifetime. For a long time there was a traditional ways of teaching children to paint, and teachers didn‘t move forward. But nowadays new teaching programs and ways of teaching are chosen, new methods, sometimes unconventional, are combined to stimulate pupil‘s self-sufficiency, activity and creativity. Teachers have to choose the way of teaching that fits best pupils‘ age, psychological features, studies results etc.. One of the most important factors, that stimulates pupil‘s creativity is motivation. Motivation influences desire to create during the art lessons, or a lack of it. The integration of other arts (music etc.) has a positive influence on pupil‘s artistic expression. That means more attention should be paid on the integration in pupil‘s education in school and even before. There is a lack of studying literature for V-VII classes on this subject. Work objective – reveal music influence on pupils’ visual expression; Research subject – V-VII classes... [to full text]

Mažųjų meninė saviraiška – įvairialypis ir gana paslaptingas procesas. Čia susipina vaiko stebėjimai, jutimai, mėgdžiojimai bei kartojami veiksmai ir jo AŠ. Vaiko kultūros supratimas nulemia požiūrį į jo meninį ugdymą. Augdami meninėje aplinkoje, vaikai kaupia savo individualią patirtį ir perteikia ją įvairiomis meno formomis: kalbėdami, muzikuodami, šokdami, piešdami. Kartu jie pastebi bei pajaučia regimuosius simbolius, muzikos, poezijos ritmą.Vaizduodamas pasaką piešinyje, vaikas, nevaržomas kitų dėmesio ir nuomonės, gali laisviau fantazuoti, labiau pasinerti į apmąstymus, todėl kūrybiškiau mąsto ir originaliau bei įdomiau kuria įvairias idėjas. Tačiau kiekvienas mokinys, derindamas intuityvųjį ir s��mojingąjį pasakos suvokimą, turi įgyti tam tikrą kiekį teorinių žinių, būtinų saviraiškos motyvacijai tenkinti, pasakai piešti. Pradinių klasių mokinių gyvenimiška patirtis nedidelė, o teorinės žinios apie pasakos struktūrą, personažus, konfliktų sprendimo būdus ir kt. negausios. / Artistic self – expression of children – miscellaneous and quite mysterious process. There the observation, senses, imitations, repeating actions and also ego of the child intertwine. The child’s understanding of the culture determines the attitude towards his artistic training. Growing in artistic atmosphere, children store their individual experience and convey it in different forms of art: talking, making music, dancing, painting. Together they notice and feel visual signs, music and the rhythm of poetry.Fairy tale is the base of growing individual, the best way to prepare for life and work. When children read and tell fairy tales, they save our childhood world , which sometimes is forgotten. Painting a fairy tale, a child without others help, attention or opinion, can more easily fantasize and to sunk in contemplation. That’s why he contemplates more creatively and create ideas more originally and interestingly. However, each pupil, coordinating intuitive and ingenious understanding of fairy tale, have to acquire an amount of theoretic knowledge that is essential for self-expression and to paint a fairy tale. The true-life experience of primary school pupils is not big whereas theoretic knowledge of fairy tale structure, characters, ways to deal with conflicts and others is also not large.

Žadinant mokinių interesą meno, kūrinių studijoms ypač svarbus asmeninis vertinimas, skatinantis visavertišką asmens kultūros raidą. Tačiau pedagoginė praktika rodo, kad paties meniškumo išmatavimas ir jo įvertinimas yra labai problematiškas dalykas, juo labiau šiandienos kultūrinėje terpėje, kada tos meniškumą apibrėžiančios normos patiria netikėčiausius pasikeitimus, kuriuos pripažįsta ir naujoji meno teorija, ir meno istorija, teigiančios, kad nūdienos dailėje niveliuojasi meno ribos, blanksta demarkacinės žanrų linijos, kinta pati grožio sąvoka, o meno funkcijos klausimas taip pat tampa svarstytinas. Todėl šiame darbe siekiama išsiaiškinti, kaip profesionalaus istoriškai reikšmingo kūrinio vertinimas veikia paties mokinio meninę raišką, taikant tuos kriterijus ir normas, kuriais pats mokinys vertina profesionalų kūrinį. Tai apsprendžia darbo naujumą. Tyrimo tikslas – ištirti vizualinės raiškos pokyčius taikant įsivertinimo metodą. Tyrimo objektas – 9 klasės mokinių vizualinės raiškos rezultatų įsivertinimas. Tyrimo hipotezė – taikant savivertės metodą, gerėja paauglių vizualinė raiška. Tyrimo uždaviniai: aptarti mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitą ugdymo procese, atskleisti savivertės esmę ir paskirtį; atskleisti dailės kūrinių vertinimo reikšmę paauglių kūrybiniai veiklai; išnagrinėti kaip kinta vizualinė raiška, taikant savivertės metodą. Tyrimo metodika: įvairios literatūros analizė; apklausos metodas... [toliau žr. visą tekstą] / To interest students in art studies personal assessment is very important because it encourages students‘ cultural development. However,teaching practice shows that measuring art skills and its evaluation is a complicated issue, especially in today‘s cultural surroundings when art describing requirements experience unexpected changes which are acknowledged by a new art theory and art history. They claim that differences among art forms are disappearing, the notion of beauty is changing and the function of art is also in question.That is why this research tends to clarify how a historically important professional piece of art affects students‘ artistic expression, applying those criteria requirements which a student himself chooses to assess.It brings in a new look on a piece of art. The aim of the research is to analyse the changes of visual expression applying a self-assessment method. The object of the research: the assessment of the results of visual expression of the 9th formers. The hypothesis of the research: when applying self assessment method the students‘ visual expression improves. The goals of the research: to analyse the students‘ change in academic achievements and assessment in the process of teaching; to disclose the essence and the purpose of self-assessment; to show the importance of works of art to... [to full text]

The possibilities of developing visual expression of teenagers by analysing the works of modern art are being discussed in the work. Taking into account sufficiently great experience of schoolchildren and the display of their abstract thinking in senior forms the ability of aesthetic apprehension and estimation are being more fostered, the art expression remains fundamental though. In the theoretical part while pedagogical psychological art development and the literature of art study is being analysed, it becomes clear that teenagers’ visual expression differs from the one of young children’s. It is disclosed the teenagers’ specularity of imagination and evaluation of their creative activity as well as psychological and pedagogical peculiarities of evaluation of teenagers the ways of analysis of the work of art and the importance for the visual expression of the students. The formation of the personality is typical for the transition period for teenagers. The personality’s contact with the world is strict enough and uneven. A teenager begins critically estimate his or her drawings. Just then crisis overtakes his or her creative activity. Coping with the visual means of expression with the help of the samples of modern art helps painless get over this period, as the teenager is not forced to depict something concretely. It helps him or her to understand the possibility to speak in lines, patches, colours and in composition. The second part of the work presents the results... [to full text]