Šiame darbe analizavome DEA 1.1 kraujo tipo pasiskirstymą šunų populiacijoje, kraujo morfologinių rodiklių dinamiką prieš ir po kraujo donacijos praėjus 7, 14 ir 21 dienai. Tyrimai atlikti Kauno smulkių gyvūnų veterinarijos klinikose – ,,Kauno veterinarijos praktika“ ir ,,Santakos veterinarija“, 2012 – 2013 metais. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiąją dalį donorų sudaro patelės (67,35 proc.), tarp šunų donorų plačiau paplitęs DEA 1.1-teigiamas kraujo tipas (53,06%). Išanalizavus kraujo morfologinius rodiklius, praėjus 7, 14 ir 21 dienai po kraujo donacijos nustatėme, kad šunų kraujas į normos ribas grįžta per 14 dienų. / In this work was analyze DEA 1.1 blood type distribution in the canine population, dynamics of morphological parameters of blood before and after blood donation at 7, 14 and 21 days. The study was carried out in a small animal clinics – ,,Kauno veterinarijos praktika” and ,,Santakos veterinarija” in Kaunas, 2012 – 2013. The investigation revealed, that most of the donors is a female (67,35 proc.), between the canine donors most prevalence DEA 1.1-positive blood type (53,06%). Analysis of morphological parameters after 7, 14 and 21 days, blood donation revealed, that dog blood returns to the normal range within 14 days.

Darbo tikslai: įvertinti klinoptilolito įtaką didelių, vidutinių ir mažų veislių šunims: maisto medžiagų pasisavinamumui, sveikatingumui, virškinamojo trakto mikrofloros kitimui. Darbo uždaviniai: 1. atlikti mokslinius ūkinius bandymus su skirtingų veislių šunimis prieš pradedant vartoti klinoptilolito preparatą ir atskirais laikotarpiais; 2. nustatyti ėdalo ir jame esančių maisto medžiagų suvartojimo kiekius atskirais augimo tarpsniais; 3. įvertinti klinoptilolito preparato sudėtį ir poveikio tendencijas; 4. nustatyti išskiriamų išmatų kiekius ir jų cheminę sudėtį; 5. paskaičiuoti maisto medžiagų pasisavinamumą organizme; 6. įvertinti sveikatos būklę. Praktinio darbo reikšmė: atliktais bandymais buvo parodytas klinoptilolito teigiamas poveikis organizmui: sveikatingumui, maisto medžiagų pasisavinamumui ir taršos aplinkai. 2012-2013 metais, tyrimas buvo atliktas su šiomis šunų veislėmis: jorkšyro terjerų patinais ir kalėmis, anglų kokerspanielių kalėmis ir vokiečių aviganių patinais. Mokslinis ūkinis bandymas trūko 6 mėn. Tyrimai buvo atliekami skirtinguose veislynuose. Rezultatai yra apibendrinami nustatant: šunų svorio kitimus atskirais laikotarpiais, ėdalo praėjimo greitis per virškinimo traktą, išmatų kiekių nustatymas, svorio skaičiavimas bandymo pradžioje ir pabaigoje ir ėdalo suvartojimo kiekiai. Mažų veislių šunų tiriamoji grupė suvartojusi sauso ėdalo su klinoptilolitu per parą 60,1 g, o kontrolinė grupė 62,8 g, išskyrė išmatų 44,3 g tiriamoji grupė ir 46,8 g... [toliau žr. visą tekstą] / Aims of the study: to evaluate the efficacy of clinoptilolite to overal wellness, changes made to GI tract microflora and digestibility of food substances for large, middle and small sized dogs. Objectives: 1. to perform household experiments with dogs of different breed before giving clinoptilolite and during various periods; 2. to evaluate consumption of food and different food substances during different growing periods; 3. to assess clinoptilolite’s composition and tendencies of effect; 4. to determine the amount and chemical composition of excreted feces; 5. to evaluate the consumption of food substances; 6. to assess the overall health. Significance of the study: the positive effect of clinoptilolite for wellness, consumption of food and effect for environment was proven by our experiments. In 2012-2013 year the experiment was conducted with both genders of Yorkshire Terriers, females of English Cocker Spaniel and German shepherd males. Household study took six months and experiments were made in different breeding grounds. Results were concluded by evaluating differences in body weight of dogs during different time periods, measuring amount of feces excreted, speed of food transition through the entire gastrointestinal tract, measuring body weight in the start and in the end of the experiment and measuring amount of consumed food. Experiment groups: small breed dogs consumed different amount of foods. Experiment group consumed 60,1 g of food with additive, and... [to full text]

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Malassezia pachydermatis paplitimą sveikų ir kliniškai dermatitu sergančių šunų tarpe. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas su 118 šunimis. 33 šunys buvo kliniškai sveiki, o 85 – turėjo dermatitus įvairiose kūno vietose. Šunims buvo atliekamas odos citologinis tyrimas. Mėginys tyrimui buvo imamas objektinį stiklelį priglaudus prie odos ir gautą mėginį nudažius Diff-Quik® (Dade AG, Dudingen, Switzerland) dažais. Tyrimo metu buvo ieškoma M. pachydermatis mielių. Mėginiai kliniškai sveikiems šunims buvo imami nuo kaklo, alkūnių, kirkšnių, tarpupirščių ir iš ausų. Sergantiems dermatitu mėginiai buvo paimti iš ausų, alkūnių, kaklo, kirkšnių, kojų, krūtinės, nugaros, pilvo, snukio. Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatėme, kad kliniškai dermatitu sergančiųjų tarpe M. pachydermatis paplitimas buvo didesnis 59% (p<0,05), negu kliniškai sveikų šunų tarpe. M. pachydermatis mielės sergančių šunų grupėje daugiausia buvo paplitusios ausyse (p<0,05). Tokie veiksniai kaip šunų lytis, veislė, amžiaus grupė, plauko ilgis, ausų kaušelio tipas M. pachydermatis paplitimo neįtakojo (p<0,05). Lauke laikomų šunų tarpe M. pachydermatis paplitimas buvo 21 % didesnis (p<0,05), negu tarp patalpose laikomų šunų. O tarp dažnai maudomų šunų M. pachydermatis pasireiškia 2,5 karto dažniau, nei tarp retai maudomų (p<0,05). Išsiaiškinome, kad konkurentinės ligos ir gydymas gliukokortikoidais įtakoja M. pachydermatis mielių sukeltą dermatitą. Šunys, sergantys konkurentinėmis... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study was to assess the prevalence of Malassezia pachydermatis in clinically healthy and ill dogs that were suffering from dermatitis Research methodology. The test was performed with 118 dogs. 33 dogs were clinically healthy but 85 had dermatitis in various body areas. The dogs were examined by performing skin cytological examination. The sample for examination was taken by touching glass slide on the skin and staining the resulting sample with Diff-Quik® (Dade AG, Dudingen, Switzerland) paint. During the investigation was sought to find M. pachydermatis yeast. The samples of clinically healthy dogs were taken from the neck, elbows, groin, toes and ears. Dogs that were suffering from dermatitis, samples were taken from the ears, elbows, neck, groin, legs, chest, back, abdomen and foot. The research results and conclusions. We determined that among patients that were clinically ill with dermatitis M. pachydermatis prevalence was higher by 59 % (p<0.05) than among clinically healthy dogs. The group of dogs with M. pachydermatis was mostly prevalent in the ears (p<0.05). Factors such as gender, breed, length of hair, earlobes and age group type of dogs did not affect the incidence of M. pachydermatis (p<0.05). Among dogs that were held outdoor the prevalence of M. pachydermatis was 21 % higher (p<0.05) than for dogs in the premises. For dogs that were often bathed M. pachydermatis occurs 2.5 times more often than rarely bathed (p<0.05). We found out that... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti šunų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų susirgimų dažnumą, priežastis, klinikinių simptomų pasireiškimą, efektyviausius diagnozavimo bei gydymo metodus. Pasiekti šį tikslą, pirmiausiai mes išanalizavom virškinamojo trakto ligų bei skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų dažnumą. Antra, mes statistiškai isanalizavome labiausiai išreikštus klinikinius simptomus, budingus kraujo morfologinių ir biocheminių rodiklių pakitimus. Galiausiai, nustatėme efektyviausia diagnozavimo metodą bei taikomą gydymą. Nustatėme, kad 2012 metais, 16,66 proc. visų šunų ligų sudarė virškinamojo trakto ligos. Iš šių virškinamojo trakto ligų 3,04 % buvo skrandžio opaligė, tuo tarpu dvylikapirštės žarnos opų nebuvo nustatyta 2012 metais. Labiausiai išreikšti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų klinikiniai simptomai buvo vėmimas (90,48 % pacientų) ir viduriavimas (57,14 % pacientų). Išanalizavus kraujo morgfologinius tyrimus buvo nustatyta neutrofilija (79,31 ± 0,9875 proc.), tuo tarpu kiti kraujo morfologiniai rodikliai buvo fiziologinėse normos ribose. Išanalizavus kraujo biocheminius tyrimus buvo nustatytas nežymus bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje (8,59 ± 0,9549 µmol/l) ir sumažėjęs ALT (67,03 ± 9,7915 U/l). Endoskopinis tyrimas buvo nustatytas kaip efektyviausias diagnozavimo metodas. Naudojant šį metodą buvo diagnozuota 90,47 proc. pacientų. Gydymui dažniausiai buvo naudojama: gastroprotektoriai (90,48 proc.), gastroprokinetikai (80... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this thesis was to determine and evaluate the frequency, ethiology, clinical symptoms, the most effective diagnostic and treatment methods for gastroduodenal ulcers in dogs. To achieve this goal at first we analized the frequency of gastrointestinal diseases and the frequency of gastroduodenal ulcers in dogs. Secondly, we statistically analized the most expressed clinical symptoms, the characteristic morphological and biochemical abnormalities of blood in dogs with gastroduodenal ulcers. Finally, we determined the most effective diagnostic and treatment methods. We determined that during 2012 years 16,66 % of all dogs diseases were gastrointestinal diseases (3,04% gastric ulcers, duodenal ulcers were not determined). The most expressed clinical symptoms for patients with gastroduodenal ulcers were vomiting (90,48%) and diarrhea (57,14%). Blood morphology showed high percentage of neutrophils (79,31 ± 0,9875 %), other morphological parameters were in physiologically normal range. Blood biochemistry showed little rise in bilirubin (8,59 ± 0,9549 µmol/l), and low ALT (67,03 ± 9,7915 U/l). We determined that the endoscopic method is the most effective method in diagnosing gastroduodenal ulcers. 90,47 % of gastroduodenal ulcers were diagnosed by using the endoscope. The most frequent treatment methods for gastroduodenal ulcers were gastro-protectors (90,48 % patients), gastroprokintetics (80,95 % patients), anti-acids (66,67 % patients), and diet (52,38 %... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti šunų gerklų edemų etiotropinius faktorius, taikomas diagnostikos priemones bei gydymo ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti literatūroje pateikiamus duomenis apie gerklų edemų šunims etiologiją. 2. Išanalizuoti patologinio proceso pagrindinius ir pagalbinius diagnozavimo metodus. 3. Išanalizuoti gerklų edemų gydymui taikomas priemones, pateikti patologinio proceso prevencijos būdus. Buvo renkami duomenys 2005–2012 m. pacientų, kurie sirgo ligomis, sukeliančiomis gerklų edemą. Nuo 2005–2008 m. analizuotos tik pacientų ligos istorijos, kuriems buvo diagnozuota gerklų edema (n=133), o nuo 2008–2012 m. – gyvūnai (n=163) tirti kartu su veterinarijos gydytojais, dalyvauta atliekant diagnostines procedūras bei paskiriant gydymą. Išnagrinėti gerklų edemos etiologiniai veiksniai, jų diagnozavimo ir gydymo būdai. Tyrimų rezultatai ir išvados: išanalizavus surinktus duomenis apie pacientus, sergančius ligomis, kurios iššaukia gerklų edemą, nustatyta, kad pagrindiniai etiologiniai veiksniai, sukėlę gerklų edemą šunims, buvo laringitas (54 proc. arba 159 atvejai, p>0,05), laringotracheitas (27 proc. arba 78 atvejai, p>0,05), trachėjos kolapsas (11 proc. arba 34 atvejai, p<0,05), brachicefalinis sindromas (6 proc. arba 19 atvejų, p<0,05), navikai gerklų srityje (1 proc. arba 4 atvejai, p>0,05), vabzdžių įgėlimai (0,3 proc. arba 1 atvejis, p>0,05) ir šunidžių kosulys (0,3 proc. arba 1 atvejis, p>0,05). Gerklų edema dažniau diagnozuota patinams (58 proc. arba 17... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the research–to understand factors about dogs laryngeal oedema, laryngeal oedema diagnostic and treatment. Task of the research: 1. To analyze information about dogs laryngeal edema in literature. 2. To identify pathological process main and supporting diagnostic procedures. 3. To analyze treatment and ways of prevention of the laryngeal edema in dogs. 2005–2012 years, the information was picked about pacients, who had diseases, which stimulate laryngeal edema, from 2005–2008 information was picked about patients who has diseases which stimulate laryngeal edema, and from 2008–2012, the pacients were researched with vet doctor near abay. Were identifyied 296 pacients and their causes and treatment of laryngeal edema. Results and conclusions: main etiology factors of laryngeal edema in dogs were: laringytis (54 percent or 159 cases, p>0,05), laringotracheitis (27 percent or 78 cases, p>0,05), collapse of trachea (11 percent. or 34 cases, p<0,05), brachicefalic syndrome (6 percent. or 19 cases, p<0,05), tumours (1 percent or 1 case, p>0,05), bite of insect (0,3 % or 1 case, p>0,05) and kennel cough (0,3 % or 1 case, p>0,05). laryngeal edema,was identified more in males (58 percent or 172 cases), than females (42 percent or 124 cases). The patient average age was from 5,2±1,17 years old. Laryngeal edema diagnosed more in pedigreed dogs (72 percent or 214 cases) than in hybrids (28 percent or 82 cases). Major pedigreed dogs had ilnesses, who were from 1 to 5... [to full text]

Darbe aprašoma blusų sandara, jų vystymas ir paplitimas, taip pat labiausiai paplitusių alerginių dermatitų patogenezė bei simptomai. Atlikto tyrimo rezultatai, kad būtų aiškiau, pateikiami diagramomis su trumpu jų aprašymu, jie apibendrinami ir padaromos išvados. / Thesis describes the structure of the fleas, their development and distribution, as well as the most common allergic dermatitis pathogenesis and symptoms. The research results are clearly presented charts with a short description of it, they are summarized and lead to conclusions.

„Naudingosios“ ar probiotinės bakterijos ypač išpopuliarėjo per paskutinius dešimtmečius. Kaip manoma, pirmasis mokslininkas pradėjęs tyrimus šioje srityje buvo rusų mokslininkas mikrobiologas E. Mečnikovas. XX a. pradžioje jis teigė, kad rauginto pieno produktai yra naudingi sveikatai dėl savo antagonistinio poveikio patogeninėms bakterijoms storajame žarnyne. Taip pat teigė, kad žmonių ir gyvūnų žarnyno mikroflora padeda kovoti su infekciniais agentais patenkančiais į virškinamąjį traktą. Darbo tikslas – nustatyti natūralaus probiotiko panaudojimo įtaką maisto medžiagų pasisavinimumui didelių, vidutinių ir mažų veislių šunų organizme ir įvertinti jų sveikatingumo būklę. Uždaviniams įgyvendinti buvo atlikti trys moksliniai bandymai, o jų eigoje atitinkamais laikotarpiais  virškinamumo bandymai. Tiriamosios grupės mažų veislių šunys per parą suvartojo 60,3 g sauso visaverčio ėdalo, arba 3,5 proc. mažiau (p<0,001), vidutinių veislių  200,3 g, arba 2,6 proc. mažiau, didelių veislių  530,3 g, arba 2,8 proc. mažiau palyginti su ėdalo suvartojamu kiekiu šunų kontrolinės grupės. Jogurto priedas turėjo įtakos drėgnio kiekiui išmatose: mažų veislių šunų išmatų sudėtyje nustatyta 35,2 proc., arba 1,6 proc. daugiau (p<0,001), vidutinių veislių  26,2 proc., arba 1,4 proc. daugiau (p<0,001), didelių veislių  24,2 proc., arba 1,6 proc. daugiau (p<0,001) sausosios medžiagos palyginti su šunų išmatų konsistencija, kurie natūralaus probiotiko negavo. Mažų veislių šunų organizme maisto... [toliau žr. visą tekstą] / “Beneficial” and probiotic bacteria became popular during the last decades. As it thought, the first scientist started these researches in this area was Russian scientist E. Mečnikov. At the beginning of the twentieth century, he stated that sour milk goods are very useful for health for their antagonistic effect to pathogenic bacteria in the large intestine. Also he stated that intestine micro flora of people and animals help to fight with infectious agents which get into the digestive tract. The aim of this study – to set influence of used natural probiotic for nutrient intake in organism of large, medium and small breed dogs, evaluating their state of health. Trying to implement tasks it was made three scientific tests and during them during appropriate periods – digestibility tests. Exploratory group – small breed dogs consumed 60.3 g dry full-rate food or 3.5 percent less (p<0.001) during the day; medium breed – 200.3 g or 2.6 percent; large breed – 530.3 g or 2.8 percent less compared with consumed amount of food of control dog group. Addition of yogurt had influence for humidity amount in excrements of dogs: in the composition of excrements of small breed dogs set 35.2 percent or 1.6 percent more (p<0.001); medium breed – 26.2 percent or 1.4 percent more (p<0.001); large breed – 24.2 percent or 1.6 percent more (p<0.001) dry matters compared with excrements of dogs, which did not get natural probiotic. In the organism of small breed dogs extra probiotic did not... [to full text]

Darbo tikslas: atlikti palyginamąją rudųjų lapių ir usūrinių šunų kaukolių, ilgųjų ir plokščiųjų galūnių kaulų osteologinę ir osteometrinę analizę. Darbo uždaviniai: 1. Išmatuoti ir palyginti usūrinių šunų ir rudųjų lapių patinų ir patelių kaukoles su apatiniais žandikauliais, krūminius dantis, plokščiuosius galūnių kaulus – mentę ir dubens kaulus ir ilguosius galūnių kaulus – petikaulį, dilbio kaulus, šlaunikaulį ir blauzdos kaulus. 2. Naudojantis gautais matmenimis atlikti tarprūšinį usūrinių šunų ir rudųjų lapių kaukolių su apatiniais žandikauliais, krūminių dantų, plokščiųjų galūnių kaulų – mentės ir dubens kaulų ir ilgųjų galūnių kaulų – petikaulio, dilbio kaulų, šlaunikaulio ir blauzdos kaulų palyginimą. 3. Apskaičiuoti kaukolių ir nurodytų ilgųjų galūnių kaulų – petikaulio, stipinkaulio, šlaunikaulio ir blauzdikaulio indeksus ir atlikti šių indeksų palyginimą tarp lyčių ir tarp tirtų gyvūnų rūšių. 4. Atlikti tarprūšinį kaukolių su apatiniais žandikauliais, plokščiųjų galūnių kaulų – mentės ir dubens kaulų, ilgųjų galūnių kaulų – petikaulio, dilbio kaulų, šlaunikaulio ir blauzdos kaulų morfologinį tyrimą palyginamosios anatomijos metodu. 5. Nustatyti tarprūšinius rudųjų lapių ir usūrinių šunų kaukolių vidinių struktūrų ir kaktikaulio ančių morfologinius ypatumus naudojant kompiuterinės tomografijos metodą. Pirmą kartą Lietuvoje atlikta palyginamoji usūrinių šunų ir rudųjų lapių kaukolių ir galūnių kaulų morfologinė analizė. Laukinės faunos osteologiniuose tyrimuose... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present study is: to carry out a comparative osteological and osteometric analysis of skulls and long and flat bones of extremities of red foxes and raccoon dogs. The tasks include: 1. Measuring and comparison of the bones of male and female red foxes and raccoon dogs: skulls with jawbones, molars, the flat bones of extremities – scapula and pelvic bones – and the long bones of extremities – humerus, forearm, femur and crural bone. 2. Comparison of the bones of raccoon dogs and red foxes based on the obtained osteometric data about: skulls with jawbones, molars, the flat bones of extremities – scapula and pelvic bones – and the long bones of extremities – humerus, forearm bones, femur and crural bone. 3. Calculation of the indices of skulls and the indicated long bones of extremities – humerus, radius, femur and tibia – and comparison of these indices in the studied animals of different gender and species. 4. Morphological analysis of the bones – skulls with jawbones, the flat bones of extremities (scapula and pelvic bones) and the long bones of extremities (humerus, forearm, femur and crural bone) – of the studied species of animals by the method of comparative anatomy. 5. Determining the morphological features of the bones – internal structure of the skulls and frontal sinuses – of the studies species of animals (red foxes and raccoon dogs) by the method of computer tomography. The present work is a first attempt of comparative morphological analysis of the... [to full text]

SANTRAUKA Šio darbo tikslas – atlikti rudųjų lapių ir usūrinių šunų priekinės galūnės ilgųjų kaulų morfometrinę analizę. Pagal gautus duomenis nustatyti skirtumus esančius tarp rūšių ir lyčių. Tyrimui panaudoti LSMU Veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje sukaupti 12 – os suaugusių usūrinių šunų ir rudųjų lapių ilgieji kaulai: iš jų usūrinių šunų – 6 (3 patelės, 3 patinai), rudųjų lapių – 6 (3 patelės, 3 patinai). Atsiţvelgiant į tai, kad nebuvo pastebėta esminių ilgio ir pločio skirtumų tarp kaitės ir dešinės pusės galūnių, buvo tiriamos tik kairės pusės galūnės. Tirtas petikaulis, dilbio kaulai (stipinkaulis ir alkūnkaulis), plaštakos kaulai. Kaulai išmatuoti pagal (Bisaillon A., De Roth L., 1979) metodiką, naudojant mechaninį slankmatį 0,01 mm tikslumu. Pagal gautus duomenis išmatuoti septyni kaulų indeksai. Išmatavus ir palyginus usūrinių šunų ir rudųjų lapių patinų ir patelių ilguosius kaulus nustatyta, kad lapių patinų petikaulis, dilbio ir plaštakos kaulai ilgesni nei lapių patelių. Tarp kaulų pločio reikšmingų skirtumų nebuvo aptikta. Usūrinių šunų patinų petikaulis ir stipinkaulis ilgesnis nei usūrinių šunų patelių. Usūrinių šunų patelių alkūnkaulis ilgesnis nei usūrinių šunų patinų. Plaštakos kaulų ilgis ir plotis skyrėsi neţymiai. Palyginus tarprūšiniu poţiūriu, lapių patinų ilgieji kaulai ilgesni nei usūrinių šunų patinų. Tarp kaulų pločio esminių skirtumų nebuvo. Lapių patelių petikaulis ir dilbio kaulai ilgesni nei usūrinių šunų patelių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Aim of this work – to perform morphometric analysis of the long bones of the foreleg of raccoon dogs and red foxes. To determine the differences between the sorts and sexes according to the data got. Long bones of 12 adult raccoon dogs and red foxes, kept at the Department of Anatomy and Physiology of Academy of Veterinary of Lithuanian University of Health Sciences, have been analysed: 6 – of raccoon dogs (3 females, 3 males), 6 – of red foxes (3 females, 3 males). Humerus, forearm bones (radius and ulna), and metacarpal bones have been investigated. Bones have been measured according to (Bisaillon A., De Roth L., 1979) method, using mechanical calliper (precision of 0.1 mm). Seven indexes of the bones have been measured according to the data got. When the long bones of female and male raccoon dogs and red foxes have been measured and compared, it has been determined that humerus, forearm and metacarpal bones of the male foxes are longer compared to the female foxes. Significant differences of the bone width have not been determined. Humerus and radius of the male raccoon dogs are longer compared to the female raccoon dogs. Ulna of the female raccoon dogs is longer compared to the male raccoon dogs. Length and width of the metacarpal bones were different marginally. When compared according to the interspecific point of view, long bones of the male foxes are longer than bones of the raccoon dogs. There were no essential differences between widths of the bones... [to full text]