„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos interneto žiniasklaida. Darbo tikslas –– išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono konfliktų (1996–2008 m.) vaizdavimo ypatumus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, taip pat nustatyti, kurios – į taiką, ar į karą orientuotos žurnalistikos principus atitinka šis konfliktų vaizdavimas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Remiantis moksline analizuojamų sričių literatūra, išnagrinėti karinių konfliktų vaizdavimo žiniasklaidoje prielaidas, esamas karo žurnalistikos tendencijas ir kryptis, aptarti interneto žiniasklaidos ypatumus; žvelgiant per tarptautinės teisės prizmę, išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono karinių konfliktų ypatumus, aprašyti jų sąsajas; remiantis pirmojoje darbo dalyje pateikta medžiaga, empiriškai ištirti konfliktų vaizdavimo Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje tendencijas. Naudojantis teorinių nuostatų visuma, atlikto tyrimo (kokybinės turinio analizės su lyginamosios analizės elementais metodas) duomenimis ir gautų rezultatų analize, prieita prie išvados, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje pateikiamame Šiaurės Kaukazo konfliktų diskurse gausu klaidinančių vaizdavimo priemonių, nėra naujų, kūrybiškų taikaus konfliktų sprendimų idėjų ir pasiūlymų. Šie ypatumai rodo, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje dominuoja į karą orientuotos žurnalistikos tipas. Pirmą kartą Lietuvoje tiriama, kuriai iš minėtų karo žurnalistikos krypčių – taikos, ar karo žurnalistikai galima priskirti Lietuvos interneto žiniasklaidos publikacijas apie... [toliau žr. visą tekstą] / Summary of the work: Representation of Military Conflicts in Lithuanian Internet Media (North Caucasus, 1996-2008). Mindaugas Savickas The subject of this scientific research work is Lithuania’s internet media. The objective is to analyze the features of Lithuanian Internet media coverage of the North Caucasus conflicts (1996–2008). Also to estimate which journalistic principles – peace oriented or violence oriented – this media coverage of conflicts involves. The main goals of the research are: while using the scientific literature of the topics involved, to analyze the background in which the representation of military conflicts is made and to look at the tendencies and trends of war journalism, as well as the features of internet media; to discuss the properties of the conflicts in the North Caucasus region in regard to principles of international law and to characterize the links between them; to explore empirically the tendencies of the military conflict representation in Lithuania’s internet media considering the material given in the first part of this research work. Keeping in mind theoretical attitudes altogether, the data from the research (the method of qualitative content analysis with elements of comparative analysis) and the results that came from the analysis, a conclusion can be drawn, that the North Caucasus conflicts discourse delivered by Lithuania’s Internet media is full of misleading portrayals and lacks novel and creative decisions and suggestions for... [to full text]

Šio magistro darbo objektas – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau Šiaurės Korėja) branduolinė programa ir jos keliamos grėsmės tarptautiniam saugumui. Pastarosios yra nagrinėjamos pasitelkiant realizmo teoriją ir jos atstovo Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę, R. Cooper senosios ir naujosios pasaulio tvarkos sąvokas, Šiaurės Korėjos reakcijas į tarptautinės bendruomenės galios demonstravimą tarptautinėje arenoje. Taip pat analizuojamos tarptautinės bendruomenės pastangos spręsti susidariusią situaciją plėtojant daugiašalius santykius (dėmesį sutelkiant į keturšales ir šešiašales derybas). Šiame darbe yra teigiama, jog Šiaurės Korėja traktuoja tarptautinę aplinką kaip priešišką sau, nes vis dar grindžia savo politiką senosios pasaulio tvarkos koncepcija, t. y. Šaltojo Karo laikotarpio nustatytomis taisyklėmis, todėl daugiašalės derybos netenka prasmės. Galiausiai yra pateikiamos įžvalgos, kaip ateityje gali klostytis įvykiai Korėjos pusiasalyje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirma – realizmo teorijos analizė pasitelkiant Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę. Antra – Šiaurės Korėjos branduolinės programos įtaka tarptautiniam saugumui. Trečia – daugiašalių santykių neefektyvumo priežastys, Šiaurės Korėjos reakcija į tarptautinės politikos pokyčius ir ateities perspektyvos. Darbe pateikiama sutrumpinimų rodyklė ir priedai. / The object of this major thesis is the Democratic People’s Republic of Korea’s (North Korea) nuclear program and the threat it possesses to international security. The latter are being analyzed within realism theory and Hans J. Morgenthau’s systemic and non-systemic view to the state, R. Cooper’s new and old world order concepts, North Korea’s reactions to international community’s power demonstration in international system. Also, the analysis of international community’s efforts to deal with the emerging situation through multilateral negotiations is being carried out (concentrating the attention to four and six-party talks). In this thesis the statement is being made, that North Korea is viewing international system as rival to her, because it still forms politics according to the old world order concept, that is according to the rules that emerged during Cold War, and this is why the multilateral talks most of the times are meaningless. Lastly, the insights to the future events in Korea peninsula are being proposed. The thesis is composed of three parts. In the first part the analysis of realism theory according to Hans J. Morgenthau is being carried out. In the second part the influence of nuclear North Korea’s program to international security is pointed out. The third part tells why multilateral negotiations were not effective, what is the North Korea’s reaction to the changes in international politics and the future perspectives are being told. This analysis includes... [to full text]

La morphologie du parler de Pasvalys n’avait pas encore fait l’objet d’une analyse précise. Dans ce travail nous traitons du substantif de ce parler et de son systeme de déclinaison. A cette fin nous présentons les principales variantes de celui-ci et nous démontrons les différences existant par rapport a la langue commune. Nous abordons également les variations relatives aux déclinaisons des radicaux, ainsi que les causes et les conséquences de celle-ci. Nous avons également tenu compte des autres parlers de la région de Pasvalys. C’est pourquoi nous avons introduit dans ce travail des textes issus du parler de Krinèinas. Ce dernier a conservé toutes ces particularités, tandis que le parler de Pasvalys a subi l’influence de la langue commune. Les conclusions de ce travail sont basées sur les spécificités du dialecte du nord, appelée paneveþiðkiai, définies par plusieurs linguistes. Nous avons également pris appui sur les enregistrement de textes du parler de Krinèinas. Les exemples proviennent dans la mesure de possible des enregistrements.

Bandymų plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Šiaurės šalių buvo, tačiau nė viena iniciatyva iki šiol nesusilaukė sėkmės, dažnai vienos iš Šiaurės šalių sprendimas sužlugdydavo bandymus pasiekti bendrus susitarimus gynybos ir saugumo srityje. Pasibaigus Šaltajam karui, atsivėrė galimybės naujiems gynybos projektams. Tačiau Šiaurės šalių gynybos identitetai, formavęsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, liko tokie patys. Dėl to naujos iniciatyvos Šiaurės šalyse dėl Jungtinės Šiaurės šalių federacijos reikėjo laukti 20 metų ir vis dėlto nėra aišku, ar ji bus sėkminga, nes bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimo sėkmė priklauso ne tik nuo šalių interesų, tikslų, grėsmių saugumo srityje sutapimo, bet ir jų gynybos identitetų suderinamumo. Šio darbo tyrimo objektas yra Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) bendri gynybos identitetų elementai ir galimybė jiems artėti. Darbo tikslas – išskirti Šiaurės šalių gynybos identitetams būdingus bruožus. Kad būtų pasiektas darbo tikslas, išsikelti šie uždaviniai: remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių teorija apibrėžti gynybos identiteto sąvoką, išskirti esminius jos elementus, bei tyrimo analizės kintamuosius; išskirti ir išnagrinėti Šiaurės šalių gynybos identitetų esminius kintamuosius; išanalizuoti Šiaurės šalių gynybos identitetų panašumus bei skirtumus, įvertinti palankumą bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrai ir galimybę konstruoti kolektyvinį Šiaurės šalių gynybos identitetą... [toliau žr. visą tekstą] / There were attempts to develop the defence cooperation between the Nordic states often were interrupted by one or two of the Nordic states. The end of the Cold War opened up opportunities for new defence projects. But the Nordic defence identities which were shaped since the Second World War, remained the same. Therefore, Nordic states had to wait for 20 years for the new common defence cooperation initiative to emerge. Still it is not clear whether it will be successful, because the success of cooperation in the field of defence development depends not only on the overlap of parties’ interests, objectives, threats, security, but also on the compatibility of their defence identities compatibility. The object of this paper is the common elements of defence identities of the Nordic states, and the possibility for them to ally. The aim of this paper aim is to distinguish the characteristic features of defence identities of the Nordic states. To achieve the aim the following goals are settled: to define the concept of the defence identity, highlight its essential elements and analytical variables on the basis of constructivist theory of international relations; to single out and examine the essential variables of the defence identities of he Nordic states; to analyze the similarities and differences between defence identities of the Nordic states, to assess the favor on the development of cooperation in the field of defence, and the possibility to construct a collective Nordic... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau populiarėjant sąvokai ,,regionų Europa”, regionams tampant vis svarbesniais veikėjais nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, daugiau dėmesio skiriama ir regionalizmo studijoms bei regionalizacijos procesams. Šie procesai neaplenkia ir Šiaurės šalių, kurios skatina bendradarbiavimą Baltijos jūros regione į regioninius procesus įtraukdamos ir Baltijos valstybes. Baltijos jūros regiono, kuriam priklauso tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalys, raidos procesuose svarbus vaidmuo teko ir JAV, kurioms šis regionas tapo patraukliu dėl jo augančios įtakos regione bei Europoje, tuo pačiu tai buvo puiki galimybė JAV išsaugoti įtaką Europoje pasibaigus Šaltajam karui. Pagrindinis darbo objektas – Šiaurės ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimas regioninių iniciatyvų raidos kontekste. Darbe siekiama išnagrinėti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV dinamiką, įvertinant šios supergalybės poveikį ir įtaką dviejų Baltijos jūros regione esančių subregionų bendradarbiavimui. Vertinant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV tendencijas daugiausiai dėmesio skiriama regioninės grupės NB8, bendradarbiaujančios su JAV, formatui bei šios valstybės inicijuotai Sustiprintos Partnerystės Šiaurės Europai programai (E-PINE). Darbo tikslui pasiekti, buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai: apžvelgta regionų raidos ir regionalizmo/subregionalizmo samprata bei pagrindinės sąvokos ir terminai, aptarta regioninio lygmens analizės vieta politikos... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades when the concept ‘Regional Europe’ is becoming more popular and regions are becoming more significant players on national and international levels, bigger attention is paid to regionalism studies and regionalisation processes as well. These processes have not bypassed Nordic countries, which promote cooperation within the Baltic region by involving the Baltic States into the regional processes as well. USA has received an important role in the processes of development of the Baltic Sea region, to which belong both Northern and the Baltic States; this region has become attractive to USA because of its increasing influence in the region and Europe, and it was a good opportunity for USA to maintain its influence in Europe after the end of the Cold war. The main object of this work is cooperation between Nordic - Baltic countries and USA in the context of development of the regional initiatives. This paper work tries to investigate dynamics of cooperation between Nordic and the Baltic States and USA by assessing the superpower impact and influence on cooperation of two sub-regional states in the Baltic Sea region. When assessing tendencies of cooperation between Northern and the Baltic States and USA, most attention is paid to the format (NB8+1) of regional group NB8 collaborating with USA, JAV, and Enhanced Partnership in Northern Europe (E-PINE) program initiated by this state. In order to achieve the goal, the following tasks have been fulfilled: review of... [to full text]

Magistro darbe „Ginčas dėl Arkties teritorijų: teisiniai, politiniai ir geopolitiniai valstybių interesai“ tiriamas XXI amžiaus pradžioje vykstantis ginčas dėl Arkties teritorijų, kuriame dalyvauja penkios arktinės valstybės: Danija, JAV, Kanada, Norvegija ir Rusija. Darbe atskleidžiama ginčo dėl Arkties teritorijų problematika. Tai daroma aiškinantis penkių arktinių valstybių interesus Arktyje, kurie tiesiogiai susiję su iškylančiais valstybių tarpusavio nesutarimais Arkties regione. Taip pat analizuojamas šių valstybių tarpusavio bendradarbiavimas regione, kuris prisideda prie tarpusavio nesutarimų išsprendimo ir ginčo konfliktiškumo sumažinimo. Tyrimo pabaigoje apžvelgiami galimi ginčo dėl Arkties sprendimo būdai. Darbo tikslu laikomas siekis išsiaiškinti ar įmanomas greitas ginčo dėl Arkties teritorijų išsprendimas. Tikslas įgyvendinamas atliekant išsikeltus penkis uždavinius, kurių kiekvienas yra tiesiogiai susietas su atitinkamu darbo skyriumi. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Arkties regiono geopolitinė kaita. Remiantis Tradicinės geopolitikos teorijomis nustatyta, kad Arktis gali būti traktuojama didžiųjų valstybių kovos dėl galios regionu. Didžiosios galios, JAV ir Rusija, yra labiausiai suinteresuotos Arkties teritorijų panaudojimu savo galios didinimui. JAV ir Rusijos geopolitiniai interesai neaplenkia ir likusių ginčo dalyvių: Danijos, Kanados ir Norvegijos, kurios visada dominuojamos didžiųjų galių, todėl formuodamos savo geopolitinius interesus turi atsižvelgti... [toliau žr. visą tekstą] / In a Master thesis „Battle for the Arctic: Juridical, Political and Geopolitical Interests of States“ is examined the battle for the Arctic in a 21st century, which includes five Arctic states: Denmark, US, Canada, Norway and Russia. The main idea of this research is to examine current situation in the Arctic Region, to discover the main interests of Arctic five in the High North and to foresee possible solutions of current disagreements. The research is implemented through fulfillment of five goals which are the basis of each chapter of this research. First chapter is committed to the analysis of the geopolitical changes in the Arctic Region. By using Traditional geopolitical theories is discovered that Arctic territories plays a huge role in great power politics. Arctic territories are like a playground for US and Russia, where they are struggling for increasing their power. In the mean time, the rest participants of the battle for the Arctic are dominated by Russia‘s and US interests. But it is noticed that Canada has a potential to compete with the great powers, Russia and US. The second chapter is an analysis of legal norms which regulates battle for the Arctic. Analysis of The United Nations Convention on the Law showed that possible solutions mainly depend from the Arctic five, because The Commission on the Limits of the Continental Shelf is only able to give its recommendations about possible sea borders delimitation. The third chapter gives broader view about Arctic... [to full text]

In master thesis researches to appreciate the agrarian strain to basin of river Tatula in the North karst region area of Lithuania. Object of the work: The basin of river Tatula, which is in the North karst region area of Lithuania. Aim of work: 1. gather up the water samples of river Tatula in autumn and spring; 2. to do ourselves the water quality researches of river Tatula; 3. to collect farmers in basin of river Tatula by questionnaires method; 4. to sum up the results and to dimension pollution’s sizes and sources; Methods of the work: The river samples were taken in 2003, 2004 autumn and 2004, 2005 spring. Water samples were taken up to the river, middle of the river and down to the river. Then water samples were transported to a laboratory, where would be setted: pH of the water, permanganate oxidation, BDS, ammonium azote concentration, phosphate phosphorus. Also were collected farmers who were farming in basin of Tatula by questionnaires method. Work out results of the waters quality shows that agrarian work effect partially influence pollution basin of river Tatula. When were done water‘s researches of river Tatula were setted ammonium azote concentration exceeded DLK and river water's quality was bad, compare with the other assay parameters water‘s quality is unbroken DLK. Keywords: The North karst region area of Lithuania, the basin of river, the agrarian strain, BDS7, pH, ammonium azote.

Lietuvos archeologiniuose tyrimuose iki pastarojo laiko didžiausias dėmesys buvo skiriamas materialinei ir dvasinei kultūrai. Paskutiniaisiais metais pradėta daugiau domėtis socialiniais ir demografiniais procesais, kuriuos geriausiai atspindi laidojimo paminklų duomenys. Tokius tyrimus apsunkina medžiagos fragmentiškumas, todėl tyrinėjamos temos chronologinės bei teritorinės ribos yra plačios. / Until recently in Lithuanian archaeological researches the biggest attention was paid to the material and spiritual culture. In recent years, the interest is growing in social and demographic processes which are reflected by burial data. The researches are aggravated because of material fragmentation, consequently chronological and territorial margins of topic explored are wide. Not all cemeteries and data of them allow to draw conclusions.

Disertacijoje apjungiant tarpdiscipliniškumą, antropologinį požiūrį bei metodologiją bandoma naujai – teoriškai ir empiriškai – pažvelgti, kaip vietos/erdvės klausimai gali būti susieti su migracijos procesais. Disertacijoje keliami tokie probleminiai klausimai: Kaip tarptautinė migracija transformuoja (sustiprina, susilpnina ir kt.) šiandieninio (trans)migranto ryšius su gyventomis/gyvenamomis vieta/vietomis (teritorija/teritorijomis)? Kaip (trans)migracinė patirtis daro įtaką sociokultūrinės erdvės konstravimui? Kaip vyksta migrantų „savos erdvės“ formavimas? Disertacijoje remiamasi antropologine metodologija struktūruojant bei organizuojant visą tyrimą. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje tyrimo (2006 m. pb. – 2007 m. vid.) strategija. Lauko tyrimo metu buvo derinami dalyvaujamojo stebėjimo, pusiau struktūruotų interviu, neformalių pokalbių, stebėjimo metodai. Teorinėje disertacijos dalyje nagrinėjami vietos, erdvės ir migracijos tarpusavio ryšiai, transnacionalizmo/transmigracijos paradigma, „namų“ ir „pragyvenimo“ koncepcijos, įvedama „savos erdvės“ sąvoka. Atskiroje dalyje apžvelgiami Lietuvos ir Šiaurės Airijos regionai šiandieninės migracijos atžvilgiu. Metodologinėje dalyje aptariama ne tik metodologinė prieiga, lauko tyrimo eiga, bet ir tyrėjos refleksijos. Empirinėje dalyje aptariami ir apibendrinami lauko tyrimo metu gauti empiriniai duomenys, išskiriant migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje „savos erdvės“ konfigūracijai... [toliau žr. visą tekstą] / In the dissertation the combining both the interdisciplinarity and anthropological approach and methodology enables us to have a new look at how questions of place can be linked to migration processes, that is how (trans)migrants connect themselves with place/places in their daily lives. The main questions of the dissertation are: How the international migration transforms (strengthens, weakens etc.) current connections of a (trans)migrant with a place/places (territory/territories) where he or she lived/lives? How (trans)migrational experience makes impact on the construction of sociocultural space? How the formation of “own space” takes place? This dissertation relies namely on the anthropological methodology in structuring and organizing the whole research. The research strategy of particular case - migrants from Lithuania in Northern Ireland (end of 2006 – middle of 2007) enabled the analysis of the phenomenon at a particular point in time. Fieldwork included a combination of research methods: participant observation, semi structured interviews, informal conversations, observation. The theoretical part of dissertation reviews evolution of the term “place” in anthropology, analysis the paradigm of transnationalism and transmigration, the concepts of “home” and “livelihood”, theoretically defines “own space”. Methodological part not only discusses methodological approach and describes evolution of fieldwork, but presents researcher’s reflections as well. Empirical part... [to full text]