Darbo aktualumas: Vaikų su įgimta širdies yda gyvenimo kokybės tyrimas atskleidžia ir padeda suvokti pagrindines vaikų ir jų tėvelių, šeimos problemas, poreikius, vertybes, nuostatas. Šių vaikučių gyvenimo kokybės vertinimas yra papildomas sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumo kriterijus. Juo remdamiesi galime stebėti sveikatos priežiūros veiksmingumą, esant reikalui, jį koreguoti, tobulinti. Tyrimo tikslas: Įvertinti 2–18 metų amžiaus vaikų, sergančių įgimta širdies yda, ir jų tėvų gyvenimo kokybę. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti vaikų su įgimta širdies yda ir jų tėvų socialines-demografines charakteristikas. 2. Įvertinti vaikų, sergančių įgimta širdies yda, gyvenimo kokybę vaikų požiūriu. 3. Įvertinti vaikų, sergančių įgimta širdies yda, gyvenimo kokybę tėvų požiūriu. 4. Palyginti vaikų su įgimta širdies yda ir jų tėvų gyvenimo kokybės vertinimo požiūrio skirtumus. 5. Pateikti praktines rekomendacijas, šeimoms auginančioms vaikus su širdies yda, siekiant pagerinti tėvų ir vaikų gyvenimo kokybę. Tyrimo populiacija. Vaikai su ĮŠY ir jų tėveliai–gydyti Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose II širdies chirurgijos skyriuje bei atvykę konsultuotis į klinikos konsultacininę polikliniką, dėl širdies ydos. Tyrimo metodai:. Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu. Tyrimo instrumentai – anketa: PedsQLTM (Pediatric Quality of Life Inventory ™) širdies modulis versija 3.0, PedsQLTM įtakos šeimai modulis versija 2.0 bei papildoma anketa, skirta šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / Urgency of the problem: research of quality of life of children with CHD uncovers and helps to understand the main children‘s and their parents‘, families‘ problems, demands, valuables, attitudes. Evaluation of quality of life of such children is an additional criterion to effectiveness of public health service. It can be used as a base for monitoring of effectiveness of public health service, to improve or adjust it, if needed. The aim of the research work was to evaluate quality of life of 2-18 years old children with CHD and their parents. Tasks of the research: 1. To review social–demographic characteristics of children with CHD as well as their parents. 2. To evaluate quality of life of children with CHD in children‘s point of view. 3. To evaluate quality of life of children with CHD in parent‘s point of view. 4. To compare evaluation approaches to quality of life of children with CHD and their parents. 5. To provide practical recommendations for families with CHD in order to improve quality of life of children and their parents. Sampling. Children with CHD–cured at II Surgery Department of Vilnius University hospital Santariškių klinikos as well as consulted at Consultation Clinic of the same hospital as well as their parents. Methods: The research was performed by questioning. Used tools were questionnaires PedsQLTM Cardiac module 3.0, PedsQLTM Family impact module 2.0 and additional questionnaire to evaluate family demographic data. The data was processed using... [to full text]

Ūminis širdies nepakankamumas yra vis dažniau sutinkama patologija, reikalaujanti didelių diagnostikos ir gydymo resursų, o šios patologijos baigčių prognozavimas išlieka mažai tyrinėtas. Tyrimui pasirinktas sergančių ligonių ūminiu miokardo infarktu, komplikuotu ūminiu širdies nepakankamumu, kontingentas. Darbe siekiama nustatyti hemodinamikos rodiklių ir biocheminių žymenų vertę prognozuojant ūminio miokardo infarkto sąlygoto širdies nepakankamumo eigos ypatumus, komplikacijų išsivystymo riziką, gydymo efektyvumą ir baigtis. Keliami uždaviniai nustatyti intervencinio gydymo metodų derinimo vertę ligoniams, sergantiems ūminio miokardo infarkto sąlygotu širdies nepakankamumu. Taip pat šiems ligoniams darbe numatyta įvertinti hemodinaminių oksigenacijos rodiklių pokyčius, jų kitimo dinamiką ir vertę prognozuojant gydymo baigtis; įvertinti invaziniais hemodinamikos tyrimo metodais nustatytų hemodinamikos rodiklių bei biocheminių žymenų pokyčių vertę prognozavimui. Taip pat siekiama nustatyti ligonių, sergančių ūminiu širdies nepakankamumu, sąlygotu ūminio miokardo infarkto, ribines hemodinaminių ir biocheminių žymenų vertes gydymo baigčių prognozavimui ir pagrįsti biocheminių žymenų bei nepertraukiamo hemodinamikos stebėjimo tikslingumą skirtingo lygio pagalbą teikiančiuose gydymo centruose, numatant ligonių tikslingą perkėlimą, savalaikiai numatant diagnozuojant būklės sunkumą, gyvybei grėsmingų komplikacijų kilimą, vertinant gydymo efektyvumą, prognozuojant gydymo baigtis. / Heart failure is a significant issue in the healthcare system, and its prevalence in developed countries tends to increase due to the increasing proportion of the aging population. Acute heart failure as a complication of acute myocardial infarction is explored in the study. The aim of the study was to determine the value of hemodynamic indices and biochemical markers in the prognostication of the peculiarities of the course of acute heart failure, the risk of complications, and the effectiveness and outcomes of its treatment. The main objectives of the study were the following: to evaluate changes in hemodynamic oxygenation markers, and the dynamics and value of these changes in the prognostication of treatment outcomes in patients with acute heart failure depending on complications and therapeutic techniques;. to evaluate the value of the combination of interventional treatment techniques in patients with acute heart failure; to evaluate the prognostic value of hemodynamic markers identified via invasive hemodynamic examination techniques and changes in biochemical indices; to identify marginal values of hemodynamic and biochemical markers in the prognostication of treatment outcomes; to substantiate the expedience of and indications for biochemical markers and continuous monitoring of hemodynamics during the acute period of heart failure for timely detection of life-threatening complications, evaluation of treatment efficiency, and prognostication of outcomes.

Atlikti tyrimai, kuriuose nagrinėjamas mitybos apribojimo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai (ŠKS). Taip pat nagrinėjami kognityviniai pokyčiai bei funkcinių organizmo sistemų ir jas atspindinčių rodiklių pasikeitimai. Atliktas darbas papildė žinias apie trumpalaikio badavimo įtaką sveikiems asmenims, fiziškai aktyviems ir neaktyviems, taip pat turintiems viršsvorį bei normalų kūno svorį. Tyrimui pasirinktas integralusis vertinimo modelis, leidžiantis įvertinti ŠKS funkcinę būklę sukuriant specialias sąlygas – badavimą. Ši naudojama mokslininkų metodika nusako tarpusavyje susijusias kelias pagrindines holistines organizmo sistemas, t.y. vykdomąją (V), aprūpinamąją (A) bei reguliuojamąją (R). Norėdami ištirti šių sistemų tarpusavio ryšius po trumpalaikio badavimo nagrinėjome dar mažai žinomas, tačiau įvairiuose darbuose fizinio krūvio metu nagrinėtas sąsajas. Po atlikto tyrimo stebėtos tarparametrinės sąsajos akivaizdžiai patvirtino, kad trumpalaikis badavimas žmogaus organizmą veikia teigiamai, didėja organizmo funkcionavimo kompleksiškumas, t.y. reaguojant vienai sistemai tuo pačiu metu ir adekvačiau sureaguoja ir kita sistema. Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimų rezultatai po trumpalaikio badavimo įrodė, kad ramybės bei krūvio metu skirtingose grupėse ŠKS funkciniai rodikliai yra reikšmingai veikiami, sveikatos tausojimo kryptimi. Taikant integraliojo vertinimo modelį atsiveria naujos erdvės tyrimams papildant žinias apie žmogaus organizmo reakcijas į... [toliau žr. visą tekstą] / The studies that analysed the effects of nutrition limitation on the heart autonomic mechanism mostly focused on the changes of long-term fasting. The also examines changes in cognitive and functional systems of the body and are them of indicators reflecting changes. The study supplemented knowledge of the effect of short-term fasting on healthy, physically active and inactive individuals as well as overweight and individuals with normal body weight. The novelty of our study is that the integrated assessment model that allows to evaluate the CVS state under special conditions – fasting was chosen. This method used by researchers describes the basic body systems that are interrelated, i.e. executive (E), supplying (S) and regulatory (R). To investigate the relationships between these systems after short-term fasting, we analysed the associations during workload that were still little known but investigated in different studies. The test proved that associations observed between parameters showed that short-term fasting affected the human body in a complex way, response of one system triggered an immediate response of the other system. The study results of the cardiovascular system after short-term fasting proved that cardiovascular parameters at rest and during workload in different groups were affected by the direction of health preservation. Integrated assessment model opens new research fields that supplement knowledge of body‘s responses to altering conditions.

Research shows that the interaction between the weather conditions and human health exists and this interaction has a very wide range, from subjective well-being to death. With respect to reactions to weather variations, people can be divided into weather-resistant and weather-sensitive. However, there is the lack of standardised tools to evaluate weather sensitivity. People with heart disease and people with sensitive nervous system are considered to be more sensitive to weather change than others. There are evidences that psychological distress and Type D personality are both associated with development and progression of coronary artery disease. Also, it is hypothesized that individual differences such as personality traits may have an effect on sensitivity to weather. The aim of this study was to examine and to evaluate associations between weather parameters and subjective well-being of patients with coronary artery disease. The objectives of the study: 1) to examine the validity of Type D personality assessment instrument used in this study; 2) to develop and test the psychometric properties of self-assessment diary for weather sensitivity in patients with coronary artery disease; 3) to evaluate associations between the subjective well-being of patients with coronary artery disease and the weather parameters; 4) to evaluate associations between anxiety, depression and personality and the subjective weather-related well-being in patients with coronary artery disease. / Moksliniai tyrimai rodo, kad egzistuoja sąveika tarp orų pokyčių ir žmonių sveikatos ir ši sąveika sudaro labai platų spektrą – nuo subjektyvios savijautos pablogėjimo iki mirties. Dėl reakcijų į orų pokyčius, žmonės gali būti suskirstyti į dvi grupes – jautrius orų pokyčiams ir atsparius. Tačiau standartizuotų instrumentų, kurie leistų įvertinti jautrumą orams ir atskirti jautrius orų pokyčiams asmenis, ypač skirtingų susirgimų grupėse, trūksta. Sergantieji širdies ligomis ir asmenys išgyvenantys psichologinį distresą priskiriami prie vienų iš jautriausių orų pokyčiams. Įrodyta, kad tiek psichologinis distresas, tiek asmenybės D tipas yra susiję su išeminės širdies ligos išsivystymu ir progresavimu. Be to, pastaraisiais metais keliamos hipotezės, kad individualūs skirtumai, tokie kaip asmenybės bruožai, taip pat gali įtakoti jautrumą orams. Darbo tikslas buvo išnagrinėti ir įvertinti sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios savijautos sąsajas su orais ir jos ryšį su asmenybės bruožais, nerimo ir depresijos simptomais. Darbo uždaviniai: 1) validizuoti tyrime naudojamą instrumentą asmenybės D tipui vertinti; 2) sukurti savikontrolės dienyną jautrumui orams įvertinti ir atlikti jo psichometrinę analizę; 3) nustatyti sąsajas tarp sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios savijautos ir orų, 4) įvertinti sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios orų sąlygotos savijautos sąsajas su nerimu, depresija ir asmenybės bruožais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia neįgalumo ir ankstyvos mirties priežastis pasaulyje. Modifikuojant rizikos faktorius galima sumažinti klinikinių atvejų bei ankstyvų mirčių skaičių. Prevenciją būtina taikyti žmonėms, kuriems jau diagnozuota koronarinė širdies liga, ir žmonėms, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Darbo tikslas: Koronarine širdies liga persirgusių pacientų sveikatos priežiūros ir slaugos poreikių tyrimas. Darbo uždaviniai: Įvertinti rizikos veiksnius, veikiančius koronarine širdies liga sergančius pacientus, ir nustatyti pacientų žinias apie rizikos veiksnių modifikavimo būtinumą; Ištirti koronarine širdies liga sergančių pacientų biopsichoemocinę būklę; Išanalizuoti koronarine širdies liga sergančių pacientų fizinį aktyvumą; Ištirti pacientų gyvenimo kokybę, susijusią su sveikatos būkle; Pasiūlyti galimus slaugytojo darbo su pacientais metodus, siekiant įgyvendinti širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų prevenciją. Medžiaga ir metodika: Tyrimo objektas – koronarine širdies liga sergančių pacientų žinios, sveikatos priežiūros ir slaugos poreikiai. Tyrimo populiacija - 100 pacientų, sergančių koronarine širdies liga. Tyrimo metodas – koronarine širdies liga sergančių pacientų apklausa (interviu) panaudojant standartizuotus klausimynus, ligos istorijų analizė, fizinių paciento duomenų matavimai. Panaudoti klausimynai: Klausimynas, parengtas Europos kardiologų draugijos, skirtas ES šalių... [toliau žr. visą tekstą] / Following the information by the World Health Organization (WHO) CHD is the leading cause of disability and early death all over the world. Modification of risk factors may reduce the number of clinical records and early deaths. Prevention measures need to be taken for individuals with already diagnosed CHD as well as those with risk factors for CHD. Thesis objective: Investigation of healthcare and nursing needs of patients after CHD. Thesis tasks: Assessment of risk factors affecting patients suffering from CHD and knowledge possessed by patients suffering from CHD about the need for modification of the risk factors; Examination of biopsychoemotional condition of patients suffering from CHD; Analysis of physical activity of patients suffering from CHD; Examination of health condition–related quality of life of patients suffering from CHD; Suggesting possible methods of nursing staff working with the patients aiming at CHD prevention. Material and methodology: Investigation target: Knowledge possessed by patients suffering from CHD; healthcare and nursing needs. Investigation method: interviewed patients suffering from CHD through applying standardized questionnaires; analysis of case records, measurements of physical data of patients. Questionnaires used: Questionnaire developed by the European Society of Cardiology, aimed to assess the level of knowledge on prophylaxis of CHD EU-wide; HADS Questionnaire – Hospital Anxiety and Depression scale; EUROQOL 5D Questionnaire... [to full text]

Baigiamajame magistriniame darbe nagrinėjama kardiologinių rodiklių priklausomybė nuo žmogaus amžiaus ir fizinės apkrovos. Pateikta kardiologinių rodiklių kriterijų analizė. Išnagrinėti pagrindiniai kardiologiniai rodikliai trijose skirtingose amžiaus grupėse, pateikta jų lyginamoji analizė. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius kardiologinių rodiklių vertinimo aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados. / In this final master thesis are research cardiovascular parameters dependence of human purchasing power and age. There are given test analysis of cardiovascular parameters. It was research the main cardiovascular parameters in three different groups of age and was given comparable analysis of parameters. All theoretical and practical results are given in conclusion.

Tyrimo objektas. Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų aerobinis pajėgumas ir kvėpavimo sistemos rodiklių sąryšis. Tyrime dalyvavo 19 vidutinio bei didelio meistriškumo vidutinių (pagrindinis varžybinis nuotolis – nuo 600 m iki 2 km, n =9) ir ilgųjų (3 km arba daugiau, n =10) nuotolių bėgikai. Tiriamiesiems buvo atliktas kvėpavimo sistemos funkcinės būklės nustatymas ramybėje ir aerobinio pajėgumo nustatymas atliekant nepertraukiamą nuosekliai didėjantį krūvį. Tikslas - nustatyti vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų aerobinio pajėgumo ir kvėpavimo sistemos funkcijos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti vidutinių ir ligų nuotolių bėgikų aerobinį pajėgumą. 2. Palyginti vidutinių ir ligų nuotolių bėgikų kvėpavimo sistemos funkcinius rodiklius. 3. Įvertinti sąryšį tarp bėgikų aerobinio pajėgumo ir kvėpavimo sistemos funkcijos rodiklių. Išsikėlėme hipotezę, kad kvėpavimo funkcinės galimybės dėl skirtingo intensyvumo treniruotės ir varžybinių krūvių turėtų būti didesnės tarp vidutinių nuotolių bėgikų, o aerobinės ištvermės rodikliai turėtų būti didesni tarp ilgų nuotolių bėgikų. Išvados 1. Absoliutus maksimalus deguonies suvartojimas lyginant vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikus nesiskiria, o santykinės šio rodiklio reikšmės reikšmingai didesnės ilgų nuotolių bėgikų grupėje. 2. Ilgų nuotolių bėgikų pirmasis ventiliacinis slenkstis ir jį atitinkantis ŠSD didesni ilgų nuotolių bėgikų grupėje, nors maksimalios ŠSD reikšmės nuosekliai didinamo krūvio metu nesiskiria. 3. Bėgimo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research. Middle distance and long distance runners aerobic capacity and the connection of respiratory system indicators. We researched 19 superior level middle distance (main competition distance from 600m to 2 km, n = 9) and long distance (3 km or more, n = 10) runners. Researched sportsman have undergone respiratory system functional condition test in tranquility state and aerobic capacity test during consecutively heavier physical load. Goal of research. To determine the functional features of middle distance and long distance runners aerobic capacity and respiratory system. Tasks: 1. To compare aerobic capacity between middle distance and long distance runners. 2. To compare respiratory system functional indicators between middle distance and long distance runners. 3. Analyze and connection between runners aerobic capacity and respiratory system indicators. Hypothesis. Because of different training intensiveness and competition loads, functional capacities of respiration system are greater of the middle distance runners, and aerobic capacity indicators are greater of the long distance runners. Conclusion. 1. Absolute maximum oxygen consumption is almost the same of both middle distance and long distance runners, while relative indicators are significantly greater in the long distance runners group 2. Long distance runners first ventilator threshold and its corresponding heart contraction rate is greater in the long distance runners group, while maximum heart... [to full text]

SUMMARY Purpose of work: Ascertain and estimate the change of arterial blood pressure in the areas of arm, wrist, finger and the change of heart��s systole frequency using static and dynamic strain for all kinds of groups: different age and sex. Goals: 1. Ascertain the effect of static and dynamic strain for arterial blood pressure and for heart‘s systole frequency. 2. Examine the phenomenon of blood repartition and the arterial blood pressure registering investigative groups of different age and sex. 3. Estimate the effect of static exercise for the change of arterial blood pressure in different investigative groups. 4. Estimate the effect of dynamic exercise for the change of arterial blood pressure in different investigative groups. Contingent of investigative and the methods of investigation: The contingent of investigative is constituted by 67 sound investigative, without any clinical complaints: 38 are men and 29 – women. 15 men and 16 women, they performed the static exercise to fortify the muscles of back. 23 men and 13 women, they performed the dynamic exercise to fortify the muscles of shoulders. To estimate functional rate of heart we were using the measurers of arterial blood pressure OMRON. The measurers were registered 2 times: before the exercise and 60s after the exercise. Arterial blood pressure was measured in 3 places of left hand-in the areas of arm, wrist and finger registering systolic and diastolic blood pressure. The systole frequency of heart... [to full text]

Contents 1. Introduction 7 1.1. The aim of the study 8 1.2. Tasks of the study 9 1.3. The scientific novelty and originality of the study 9 1.4. Practical importance of the study 9 2. Material and methods 11 2.1. The contingent of studied patients 11 2.2. Methods 12 2.2.1.Coronary artery bypass grafting 12 2.2.2. The used equipment 12 2.2.3. The method of myocardial SPECT performance 12 2.2.4. Evaluation of myocardial SPECT 13 2.3. Statistical analysis of data 15 3. Results 16 3.1. The evaluation of influence of left ventricular ejection fraction on postoperative changes of perfusion of revascularized myocardium 16 3.2. The evaluation of influence of left ventricle ejection fraction on postoperative changes of contraction of revascularized myocardium 18 3.3. The evaluation of influence of collaterals on postoperative changes of perfusion of revasculized myocardium 19 3.4. The evaluation of influence of collaterals on postoperative changes of contraction of revasculized myocardium 21 3.5. The prediction of postoperative myocardial perfusion and contraction 23 3.6. The identification of period of the maximal recovery of myocardial perfusion and contraction after surgical revascularization 27 4. Conclusions 29 5. List of publications 30 6. Summary in Lithuanian 31 7. Autobiography 34 1. Introduction Heart and blood vessels diseases, the most common of which is coronary artery disease (CAD), are the leading causes of death and disability of middle-aged and elderly... [to full text]

Purpose: The aim of this study was to determine the influence of 30min. of moderate and heavy intensity aerobic exercise to heart rate during interval incremental exercise. Methods: Eight healthy males (mean SD 23 1yr; 76 4,8 kg; 178 6,6 cm) were tested 3 times. They performed incremental veloergometer exercise test until subjective exhaustion. Pedalling rate was maintained constant at 70 rpm. Test began with 4 min. of cycling at 25 W. Then the workload was increased by 25 W and maintained for 3 min. until participant ,s heart rate (HR) reached 90 % of HRmax (220 - age, year). Between workloads the participants rested for 4 min. Two times exercise was preceded by 30 min. of moderate (equal to lactate threshold), heavy intensity (50 W heavier than lactate threshold) or no warm-up. Capillary blood samples were drawn from finger to measure lactate concentration at rest and 5, 10, 20, 30, min. during work. HR was registered before exercise and every 5 min. during work. Also HR was recorded every 5 s. during interval incremental veloergometer test. The heart rate data were modelled using single exponential models, which included amplitudes, time constants and asimptotics values. Results: Heart rate was more elevated during heavy warm-up compared to the moderate (3 min. – 140 13,7; 13 min. – 158 16,1; 23 min. – 164 13,6; 26 min. - 167 13,7 and 3 min. – 128 8,7; 13 min. – 134 11,2; 23 min. – 140 11,2; 26 min. – 142 10,9 beats/min. respectively). Heavy warm-up resulted... [to full text]