Kiekviena sporto šaka, kiekviena rungtis turi savo specifinius, išskirtinius komponentus, požymius, bruožus, kurie atskleidžia tikrąją vienos ar kitos sporto šakos, rungties prigimtį ir galimybes (Karoblis, 2002; Stonkus, 2000). Nesant tyrimų ir jų išvadų, kokiais būdais veiksmingai ugdyti žolės riedulininkių sportinį meistriškumą kyla svarbi mokslinė problema: Kokie pagrindinai veiksniai determinuoja žolės riedulininkių sportinį meistriškumą? Darbe formuluojama tyrimo hipotezė, kad žolės riedulininkių sportinį meistriškumą reikšmingai determinuoja kelios veiksnių grupės. Pirma grupė – pagrindinių fizinių ypatybių (greitumo, jėgos, ištvermės) lygis. Antra grupė – techniniai-žaidybiniai gebėjimai. Trečia grupė – pagrindin��s asmenybės psichinės ypatybės: labiausiai dėmesio apimtis bei motyvacija sportui ir aukštų rezultatų siekimas. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti žolės riedulininkių sportinį meistriškumą determinuojančius veiksnius. Darbe atliktų tyrimo rezultatų pagrindu buvo formuluojamos kelios pagrindinės išvados: ����� Tirtų žolės riedulininkių amžius, sportavimo stažas, ūgio ir kūno masės rodikliai bei gyvybinė plaučių talpa neturėjo įtakos jų sportiniam meistriškumui. • Beveik visi žolės riedulininkių greitumo rodikliai, kurie buvo matuoti pasirinktais testais, reikšmingai koreliavo su žaidėjų sportiniu meistriškumu. Tik vienas parametras, t.y., judesių dažnio santykis tarp pirmųjų 10 ir paskutiniųjų 10 Tepingo testo sekundžių, neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Every branch of sports, every event has its own specific, exclusive components, features, elements, which reveal the true nature and possibilities of one or another sport branch, event (Karoblis, 2002; Stonkus, 2000). In what way the mastership of sportswomen of field hockey should be trained as there are no any analyses or conclusions. The important scientific problem arises: what are the main factors determining sport mastership of sportswomen of field hockey? The research hypothesis, that several groups of factors determine the mastership of sportswomen of field hockey, is formulated in the work. The first group – the level of the main physical qualities (velocity, power, toughness). The second group – technical-playing abilities. The third group – main personal psychic features: mostly the comprehension of attention, motivation to sports and the ambition of high results. The aim of the work is to justify theoretically and examine empirically the factors determining sport mastership of sportswomen of field hockey. Several main conclusions were formulated according to the results of the performed research: • The age of examined sportswomen of field hockey, the sports experience, indexes of height and weight and vital capacity of lungs did not have any influence on their mastership. • Almost all velocity indexes, which were examined with certain tests, of sportswomen of field hockey, importantly correlated with sport mastership of players. Only one parameter, i.e. the... [to full text]

Research objective The study was designed to investigate biomass production of tall fescue, cocksfoot, and reed canary grass and the quality of raw material for biogas as influenced by sward fertilization with different rates of nitrogen and different number of cuts per season and to establish the effect of fertilization with digestate on cocksfoot biomass production and quality. Research tasks: • to estimate the productivity of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass, fertilized with different nitrogen rates, for biogas; • to assess the effect of cutting frequency and fertilization rate of tall fescue, cocksfoot and reed canary grass on the quality composition of biomass for biogas and biogas potential; • to estimate agroecological value of perennial grasses; • to determine the energy potential of biomass of the tested perennial grasses used for biogas production and to identify the energy balance of raw material preparation for biogas. Research subject - tall fescue (Festuca arundinacea Schreb.), cocksfoot (Dactylis glomerata L.), reed canary grass (Phalaris arundinacea L.). Originality of the research work. One of the potential raw materials for biogas production is biomass of perennial grasses. Each grass species differs in growth rhythm and rate, demand for nutrients, and other characteristics, therefore the amount of biomass is highly dependent on specific growing conditions and cultivation technologies that have to ensure the quality of raw material best suited... [to full text] / Tyrimo tikslas – ištirti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių biomasės kiekį bei žaliavos biodujoms kokybę pagal skirtingas azoto normas tręštuose žolynuose, taikant nevienodą pjūčių skaičių per sezoną ir nustatyti tręšimo biosubstratu įtaką paprastųjų šunažolių biomasės kiekiui bei kokybei. Tyrimo uždaviniai: • įvertinti biodujoms auginamų nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių produktyvumą, juos tręšiant skirtingomis azoto normomis; • nustatyti nendrinių eraičinų, paprastųjų šunažolių ir nendrinių dryžučių pjūčių dažnumo ir tręšimo azotu įtaką biomasės biodujoms kokybinei sudėčiai bei dujų potencialui; • nustatyti tirtų daugiamečių žolių auginimo agroekologinę vertę; • įvertinti biomasės naudojimo biodujų gamybai energinį potencialą ir žaliavos paruošimo biodujoms energijos balansą. Tyrimo objektas – nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.), paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.), nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.) Mokslinis naujumas. Viena iš potencialių žaliavų biodujų gamybai yra daugiamečių žolių biomasė. Tačiau kiekviena žolių rūšis nuo kitų skiriasi savitu augimo ritmu, trukme, maisto medžiagų poreikiu ir kitomis savybėmis, todėl biomasės kiekis labai priklauso nuo konkrečių augimo sąlygų ir auginimo technologijų, o kokybė turėtų būti tokia, kad būtų tinkamiausia pagal numatomą žaliavos panaudojimo paskirtį. Šio tyrimo metu nustatyta, kad vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami skirtingai tręšto produktyvaus žolyno ankstyvos ir vėlyvos pirmos žolės pjūties žolynų produktyvumo ir maistingumo vertinimo rezultatai. Darbo objektas – Produktyvus sėtinis pupinių – miglinių žolių žolynas, kuriame tiriamos kompleksinių trąšų normos įvertinant ir skirtingos pirmos pjūties laiko įtaką. Darbo metodai : R.Svipo ūkyje vykdomas tikslusis bandymas, kuriame nustatomas žolyno žaliosios masės ir SM derlingumas, nustatoma išdžiovintos žolės cheminė sudėtis bei svarbiausi žolės maistingumo rodikliai (žalieji proteinai, žalioji ląsteliena, apykaitos (NEL) energija). Darbo rezultatai. Kompleksinių trąšų normos didinimas nuo 200 kg ha-1 iki 500 kg ha-1, iki 20 proc. didino žaliosios masės ir SM derlių. Vėlinant pirmosios pjūties laiką iki birželio 4 d., didėja pirmos žolės derliaus dalis metiniame derliuje. Pjaunant pirmąją žolę gegužės 18 d., tolygiau pasiskirsto atskirų pjūčių derlius metiniame žolyno derliuje. Suvėlinus pirmos žolės pjūtį iki birželio 4 d., padidėjo metinis SM derlius ir santykinai sumažėjo atolų procntinė dalis metiniame derliuje. Anksti nupjautos pirmos žolės pašaras atitiko gyvulių fiziologines reikmes ir kokybiško žolinio pašaro rodiklius. Suvėlinus pirmąją pjūtį, nepaisant didesnio žaliosios masės ir SM derlingumo padidėjimo, esmingai pablogėjo visi pašaro maistingumo rodikliai. / Master's thesis presented differently fertilized grassland productive early and late first-harvest grass sward productivity and nutritional assessment. Object of the work – Productive playpen Fabaceae - Poaceae grass sward, which investigated complex fertilizer rates and different evaluation of the first harvest time influence. Method of the work – R.Svipas farm made an exact test to determine the mass and the green grass DM yield, determined the chemical composition of the dried grass and herbs the most important nutritional indicators (crude protein, crude fiber, metabolism (NRL) energy). The results of work. Complex fertilizer rate increases from 200 kg ha-1 to 500 kg ha-1 to 20 percent. increasing green mass and SM yield. Delaying the harvest of the first time to June 4. Increases the first part of the annual grass crop yield. Cutting the grass on the first of May 18., Evenly distributed in the individual crop yields annual grass yield. Later, the first grass harvest until June 4th. Increased annual DM yield and the relative decrease in the atolls procent part of the annual yield. Early in the first cut of grass for animal feed is matched physiological needs and quality herbal feed rates. Later, the first harvest, despite the increased mass and Green DM yields increase substantially worse all the feed nutrition indicators.

Research subject Process of preparation and processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass into biogas. Objectives 1. To analyse the possibility and identify the energy potential of processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass silage into biogas. 2. To assess energy consumption during the process of preparation and processing of perennial grass biomass into biogas and draw up the energy balance. 3. To identify environmental impact of preparation and processing of perennial grasses into biogas. / Darbo tikslas Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės naudojimo galimybes biodujų gamybai, įvertinant žaliavos gamybos energinį balansą ir įtaką aplinkos taršos mažinimui.   Darbo uždaviniai 1. Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės siloso perdirbimo į biodujas galimybę ir nustatyti energinį potencialą. 2. Įvertinti daugiamečių žolių biomasės paruošimo ir perdirbimo į biodujas metu, patiriamas energijos sąnaudas ir sudaryti energijos balansą. 3. Nustatyti daugiamečių žolių paruošimo ir perdirbimo į biodujas įtaką aplinkai.

Object of investigation – Svetus river basin. The purpose of reasearch – 1) to estimame the nurture of phytomass qantity in Svetus river basin, 2) to estimame formerly and newly formed plant community‘s botanic composition, it‘s change in diferent year seasons, and source of chage, 3) to estimame eatability do dominating grass, 4) to provide thr utilization of phytomass. The reasearch was carry out during the period 2003 – 2004. The method of reasearch – the phytomass was estimated by dry digging 50x50x20 monolith. The distance between two monolith –about 100 m., and it is about 30m from river centre. 24 monolith was digged every year (48 at all), which underground part of phytomass was taken from roots. The roots was washed, all plant parts was dryed and waighed (the weatherdry biomass was estimated). Over the period 2003-2004 the biggest amount of phytomass was in natural plant community (haying and grazing) – about 1503,5g/m2 (dry). In newly formed plant community, during 2 year period, the phytomass quantity was twice less than in formerly formed meadow plant community. The growing grass eatability in reasearched plant community was 6 points. The area of Svetus river basin – 36 ha. According two years informatikon, the increase of phytomass sutable for cattles was 118,98 t. The most sutable for second breedng.

Darbo objektas – Gaisravietė Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos 48 kvartalo 10 sklype. Darbo tikslas – nustatyti žemutinių miško ardų: pomiškio, trako, žolinės augalijos ir samanų kaitą, metinį medienos prieaugio kitimą po pažeminio gaisro pušyne Nb augavietėje. Darbo metodai – gaisravietėje buvo parinkta 1 m pločio ir 20 m ilgio juostos. Apskaitos aikštelių pradžia ir pabaiga pažymėta natūroje. Vieno kv. m. (1m x 1 m) apskaitos aikštelėse nustatytas degavietės padengimas trako ir pomiškio augalų, žolių bei samanų danga procentais, suskaičiuoti medžių daigai, registruotos žolių ir samanų rūšys, įvertinant jų padengimą procentais. Šiame darbe pateikiami 2006-2011 m duomenys. Iš 20 pušų I ir II klasės pagal Krafto klasifikaciją, naudojant Pressler grąžtą 1,3 m aukštyje buvo paimti mėginiai metiniam medienos prieaugiui nustatyti. Metiniam medienos prieaugio matavimui buvo naudojama LINTAB medžių matavimo sistema ir TSAP programų rinkinys. Darbe pateikiami 1990 – 2010 metų medienos prieaugio kitimai. Duomenys kaupiami duomenų bazėje panaudojant programą EXCEL. Darbo rezultatai. Po pažeminio miško gaisro pušyne Nb augavietėje pomiškis išnyko, o trako augalų kiekis nežymiai sumažėjo ir išnyko prieš tai augęs paprastasis šermukšnis. Pažeminis miško gaisras padidino gaisravietės ploto padengimą žoliniais augalais ir žolinės dangos rūšinę sudėtį. Gaisravietėje nustatyta 16 žolių rūšių, o kontroliniame medyne 9 žolių rūšys. Po pažeminio miško gaisro atsirado 9 naujos o... [toliau žr. visą tekstą] / The object – 10th plot of 48th block of Zarasai state forests’ Salakas forestry. The aim – to determine the lower forest quarrel: the change of undergrowth forest, underbrush, herbaceous and moss, also, variation of annual timber increment after the ground-level fire in a pine forest Nb habitat. The methods – there were chosen bands of 1 meter wide and 20 meters length in the fire place. A beginning and an end of the accounting sites were marked at a ground. In a one square meter (1 m x 1 m) accounting sites there were determined percentage of the fire place’s coverage by the underbrush, undergrowth forest, grass and moss cover. In addition, there were counted tree seedlings, there were registered grass’ and moss’ species evaluating their coverage in percentage. This paper presents data from 2006 till 2011. According to Kraft classification, there were taken samples from the 20 pines of the first and the second classes, using Pressler drill in the height of 1,3 meters, to determine the annual increment. For a measuring of the annual timber increment there was used LINTAB tree measuring system and TSAP program set. This paper presents a variation of timber growth in 1990-2010. The data are stored in a data base using the EXCEL program. The results. After the ground-level forest fire in the pine forest Nb habitat the undergrowth forest disappeared and the underbrush plants slightly decreased, moreover, a rowan, which grew before the fire, disappeared. The... [to full text]

Lietuvoje prieskoninės arbatos tampa populiaresnės, dėl prieskonių ir žolių vis labiau atskleidžiamų teigiamų savybių žmogaus sveikatai. Tačiau jų pasirinkimas yra dar nedidelis. Tyrimo tikslas buvo sukurti kelias prieskoninių arbatų kompozicijas ir įvertinti jų juslines savybes bei antimikrobinį poveikį. Buvo sukurtos keturios arbatų kompozicijos: „Virškinimo arbata“, „Rytinė arbata“, „Vakarinė arbata“ ir „Afrodiziakas“. Arbatų kompozicijos buvo maišomos namų sąlygomis. Juslinės savybės vertintos taikant juslinės aprašomosios analizės metodus. Specialiai apmokyta 6 vertintojų grupė atrinko pagrindines arbatų kompozicijų savybes. Antimikrobinės arbatų kompozicijų savybės buvo įvertintos difuzijos į agarą metodu prieš Staphylococcus epidermidis, Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Salmonella typhimurium. Atlikta arbatų kompozicijų juslinė analizė parodė, kad skirtingos sudėties arbatos mėginiai skyrėsi instrumentiniu metodu įvertintos spalvos charakteristikomis. Juslinės skonio ir kvapo savybės priklausė nuo arbatos sudėties, ir nors visų arbatos mėginių skonis ir kvapas buvo gana intensyvūs, sodrūs, tačiau atskiri jaučiami skoniai ir kvapai priklausė nuo arbatos sudėties. Preliminarus priimtinumo vertinimas parodė, kad „Afrodiziako“ arbatos skonis ir kvapas vertintas kaip mažiau priimtini nei kitų arbatos mėginių, gal būt, todėl, kad jos skonis, kvapas bei pojūtis burnoje labiau priminė buljoną nei arbatą, o tai daugeliui vartotojų yra neįprasta. Priimtino vartotojams... [toliau žr. visą tekstą] / Spice tea is becoming more popular in Lithuania regarding spices and herbs growing disclosed positive characteristics to human health. However, their selection is still limited. The goal of the research was to create a few teas compositions of spices and evaluate the organoleptic characteristics and antimicrobial effect. There were created four tea compositions, "Digestive Tea", "Morning Tea", "Evening Tea" and "Aphrodisiac". Tea compositions were home-made. Organoleptic characteristics were tested using descriptive sensory analysis methods. Specially trained 6 assessors group has sorted main characteristics of the tea compositions. Antimicrobial compositions of tea were evaluated by the agar diffusion method against Staphylococcus epidermidis, Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Salmonella typhimurium. Analysed teas sensory compositions showed that differences were found in tea compositions characteristics based on instrumental colour analysis instrumental method. Sensory flavour and aroma characteristics were based on the tea composition, despite all tea samples – flavour and fragrance were quite intense, however separately felt flavours and fragrances were based on, composition of tea. Preliminary assessment of the acceptability showed that the "Aphrodisiac" tea flavour and aroma selected as less acceptable than other tea samples, perhaps because of its taste, aroma and mouth feel were more like as broth than tea, which is unusual for most of the users. To consumers... [to full text]