Doctoral thesis Evolution of wooden architecture of manor houses in Lithuania (from the middle of 16th century till the middle of 19th century) explore and present an evolution of the wooden architecture of manor houses since the middle of the 16th century till the middle of the 19th century. The thesis investigates the existing and not existing (known from the sources) wooden residential buildings of Lithuanian nobility, identifies their dominant types and reasons, which influenced the change of architecture, and reveals the singularities of the architecture and the relation of a manor’s house with ethnic and professional architecture. The research has shown that the architectural evolution of the manor house owned by nobility of different rank was developing differently. The development of great and middle-class nobility’s manor house was intense, especially influenced by the changes in style architecture. The small noblemen‘s houses were changing a little, their construction followed the ethnic traditions. According to the layout and shape of structures and forms of the buildings set on the manors of great and middle-class nobility, three stages of their architectural evolution were singled out: the period of early formation (till the middle of the 17th century), “baroque” period (from the middle of the 17th century till the seventh decade of the 18th century) and the “classicism” period (from the end of 18th century till the end of the 19th century). The doctoral thesis... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos bajorijos mediniai gyvenamieji pastatai, darbe vadinami ponų namais. Darbo tikslas – išaiškinti ir pateikti Lietuvos bajorų namų medinės architektūros raidą nuo Valakų reformos iki 1861 Valstiečių reformos. Darbe tirti esami bei neišlikę (žinomi dėka šaltinių) mediniai bajorijos namai, nustatyti vyravę pastatų tipai, priežastys, lėmusios tipų kaitą, atskleidžiami architektūros ypatumai, ponų namo santykis su etnine ir profesionaliąja architektūra. Tyrimai parodė, kad skirtingų bajorijos sluoksnių ponų namų architektūros raida vyko skirtingai. Stambių ir vidutinių bajorų namų raida buvo intensyvi, ją ypač veikė stilinės architektūros pokyčiai. Smulkių bajorų namai kito mažai, statyboje laikytasi etninių tradicijų. Pagal stambių ir vidutinių bajorų XVI a. vidurio– XIX a. vidurio pastatų planines ir tūrines –erdvines struktūras ir formas, išskirti trys architektūrinės raidos etapai: ankstyvasis- formavimosi (iki XVII a. vidurio), „barokinis“ (XVII a. vidurio – XVIII a. septinto dešimtmečio); „klasicistinis“ (XVIII a. pabaigos – XIX a. vidurio). Pirmajame etape iš esmės pakito gyvenamosios erdvės sankloda ir namo įvaizdis: vietoje kelių skirtingų funkcijų namų, skirtų bajoro šeimai ir jo svečiams (gyvenamojo, pokylių namo, ir kt.) susiformavo vienas daugiafunkcinis, parterinis, simetriškos kompozicijos ponų namas. Antrajame ir trečiajame etapuose daugiafunkcinis ponų namas buvo tobulinamas pagal etiketo (gyvenimo būdo) ir vyravusių stilių... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe, remiantis archyvine ir ikonografine medžiaga atskleidžiama Lietuvos tiltų statybos raida ir jų architektūros bruožai. Darbe analizuojamas tiltų ir aplinkos santykis, tiltų tipologija, išryškinami reikšmingiausi tiltai - kultūros paveldo objektai. Lietuvos tiltų ikonografija nagrinėjama dokumentiškumo aspektu, remiantis senaisiais atvaizdais ir rašytiniais šaltiniais. Iki šiol Lietuvos tiltų istorija tyrinėta labai fragmentiškai. Tiltai - sudėtingi specifiniai inžineriniai statiniai. Visa tiltų statybos istorija byloja apie kiekvieno laikotarpio kultūrą, statybos meną, mokslo ir technikos pažangą. Šie statiniai turi istorinę, techninę, architektūrinę vertes ir yra neatsiejamas kelių plėtros atributas. Mūsų dienomis, kai kelių ir tiltų tinklas yra labai platus, tiltai tapo tarsi nepastebimi ir jų svarba šiandien iki galo nebesuvokiama. Inžinieriai visais laikais siekė statyti tvirtus, ilgaamžius ir grakščius tiltus. Dabartiniame pasaulyje vyrauja tradicija, kur tiltų architektūrai suteikiamas ypač svarbus vaidmuo. Darbe pristatomi senieji Lietuvos tiltai (XIII-XVIII a.); apžvelgiami ankstyvieji geležinkelių tiltai; aptariama tiltų statyba bei jų architektūriniai bruožai XX a. (nepriklausomoje Lietuvoje, Sovietmečiu bei dabartiniais laikais). / The final paper presents a review of the development of bridge construction technology and architectural design. The review is based on the materials obtained from historical archives and iconographic resources. The paper analyzes the impact of bridges on the environment and their typology, and highlights the most important bridges which are the objects of cultural heritage. The iconography of Lithuanian bridges is analyzed in terms of documentation. The study is based on the historical images and literature sources. Until the present day, the history of Lithuanian bridges has not been devoted consistent attention. Bridges are complex and exceptional engineering structures. The history of bridge construction narrates an exciting story about the culture, the art of construction, and the scientific and technological progress of the particular historical period. These structures have indisputable historical, technological and architectural value. Moreover, they are a major integral part of road construction. Nowadays, the infrastructure of roads and bridges has expanded to the extent where people no longer realize the utmost importance of bridges. The engineers of all times attempted to design strong, durable and elegant bridges. The contemporary architects tend to devote an especially great deal of attention to the design of bridges. The paper presents the old Lithuanian bridges (from the 13th -18th centuries) and reviews the early railroad bridges. The development of the... [to full text]

Išanalizuotos informacijos pagrindu sukurta 26 modelių drabuţių kolekcija „Mėnuo Sauluţę vedė“, iš kurių 4 pasiūti bei pagaminti jiems tinkantys aksesuarai. Kolekcija norima atkreipti dėmesį į senąjį tikėjimą, kultūrą, papročius ir suteikti galimybę XXI a. ţmogui iš naujo pajusti, kokia plona riba yra tarp realybės ir mitų. Sukurti 2 planšetai, kuriuose pristatoma kolekcija. Filmavimas ir fotosesija vykdyta kartu su ketvirto kurso audiovizualinio meno studentu Mantu Galvičiumi. Kolekcijos pristatymas vykdomas kartu su specialiai tam paruoštomis videoprojekcijomis ir erdvės ketimu videoinstaliacijos pagalba. / According to analyzed information the collection of 26 clothes was designed, 4 of them were sewn and appropriate accessory were made. The purpose of this collection is to attract the attention into old beliefs, culture, and custom and provide the possibility for 21st century human to find the slight boundary between the reality and myths. There were created 1 plane–table where the collection is represented. Filming and photos where made together with the 4th year student of audiovisual art Mantas Galvičius. The presentation of the collection is made with the help of special for this purpose created video-projections and space shifting video-installations.

Bakalauro darbe analizuojama gyvenimo kelionės samprata, bei kelionės interpretacijos meno kūriniuose, aprangos madoje siekiant geriau paţinti šį reiškinį ir jo pagrindu suprojektuoti meninę eksperimentinę drabuţių kolekciją. Teorinės informacijos analizė atskleidė, jog kelionė neatsiejama ţmogaus gyvenimo dalis. Kelionė visų pirmą prasideda nuo miglotos vaikystės ir tęsiasi iki vėlyvos senatvės. Keliaudami gyvenimu, mes patyriame daug įvairių potyrių iš kurių mokomės, vaikas nuo pat savo gimimo mokosi valgyti, kvėpuoti, jausti, vaikščioti taip mes kiekvienas pradedame savo gyvenimo kelionės pradţią. Ţmogus negali stovėti vietoje, nes jo kelionė per gyvenimą yra trumpa jam reikia pasiekti vis daugiau ir daugiau, tai yra jo gyvenimo kelionės tikslas, kurio jis ir siekia keliaudamas iš vieno gyvenimo tarpsnio į kitą. Nuo kūdikystės iki vaikystės, nuo vaikystės iki paauglystės, nuo paauglystės iki pilnametystės iki subrendusio ţmogaus ir kuo toliau tuo jis tobulėja savo kelionėje savyje ir aplinkoje. / Bachelor's work examines the notion of travel thru life, travel interpretation in the art work's, fashion clothing in order to understand better this phenomenon and on its basis designed artistic experimental clothing collection. Theoretical analysis of the information revealed that the trip is part of an integral part of human life. Journey starts from the first vague childhood and lasts until late old age. Traveling thru life, we experience a lot of different sensations of which we are learning, the child learns to eat, breathe, feel, walking since its birth as we each start our journey since our life began. Man can not stand still, as his journey through life is short he needs to reach more and more, it is the destination of his life, he travels to and from one life stage to another. From infancy to childhood, from childhood to adolescence, from adolescence to adulthood to mature people, and the farther the journey, the more he improves himself and his environment.

DISERTACIJOS SANTRAUKA ĮVADAS Problema Vis labiau plečiant ir perkeliant nusistovėjusias ribas, apibrėžiančias, kas gali būti menotyros mokslinio tyrimo objektas, atrandami įvairesniems kontekstams ir praktikoms nei tradicinis atvaizdas-kaip-meno kūrinys priklausantys atvaizdai. Šalia Lietuvos mažosios grafikos (Pleikienė, 2005 ), Lietuvos taikomosios fotografijos (Jaškūnienė, 2011 ) arba Lietuvos grafinio dizaino (Jakaitė ) istorinių tyrimų tokio pat pobūdžio tyrimą, nagrinėjantį knygų Brailio raštu iliustravimo praktiką Lietuvoje, būtų galima laikyti dar vienu naujų tyrimo objektų įtraukimo į menotyrinių studijų lauką pavyzdžiu. Tačiau grafiniai atvaizdai, skirti aklam suvokėjui (tarp jų – ir iliustracijos Brailio rašto knygose) nėra vien tik dar vienas naujas, netyrinėtas reiškinys, kuriam atskleisti užtektų istorinės analizės. Iki pat šiol menotyros studijų rėmuose nagrinėtas problemas, susijusias su įvairių skirtingos paskirties (skirtingos kūrybinės praktikos, etc.) atvaizdų tyrimais, vienija tai, kad niekada nebuvo ginčijamas tokių atvaizdų suvokimo būdas: įprasta, kad atvaizdų sritis priklauso vizualumo diskursui. Tuo tarpu grafinių atvaizdų, skirtų aklam suvokėjui, kūrimo praktika verčia kelti klausimus, kurie, visų pirmiausia paliečia raiškos formos specifiškumo (the specificity of media, Mitchell, 2005) problemą, o kartu neišvengiamai atskleidžia tarpdisciplininių prieigų pasitelkimo būtinybę. Grafinis atvaizdas, skirtas suvokimui lytėjimu – nauja, dar netyrinėta... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY OF THE DOCTORAL DISSERTATION INTRODUCTION Research problem Increasingly expanding and moving the established boundaries that define what can be the research object of art criticism, images belonging to more diverse contexts and practices than the traditional image-as-an-art-piece are discovered. Alongside Lithuanian small graphics (Pleikienė, 2005 ), Lithuanian applied photography (Jaškūnienė, 2011 ) or Lithuanian graphic design (Jakaitė ) historical studies, the same kind of the research, dealing with books in Braille illustration practice in Lithuania, can be regarded as yet another example of the inclusion of new research objects into the field of art criticism studies. However, graphic images, intended for the blind perceiver (also including illustrations in Braille books), is not simply another new, unexplored phenomenon, revealing which historical analysis would be enough. Problems, related to the explorations of various images of different purpose (miscellaneous creative practices and etc.), which were up to now analysed within the framework of art criticism studies, are unified by the fact that the way of perceiving such images was never under dispute: normally, the field of images belongs to visual discourse. Meanwhile, the practice of creating graphic images for the blind perceiver raises questions, which primarily affects the problem of the specificity of media, and thus inevitably reveals a need to invoke interdisciplinary approaches. Graphic image... [to full text]

Tikro, programinio, siurrealizmo Lietuvoje nebuvo tarpukariu, t. y. istorinio siurrealizmo laikais, nebuvo jo ir XX a. II pusėje. Negalime kalbėti apie siurrealizmą Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad siurrealumo apraiškų yra mūsų XX a. II pusės dailėje. Šiame darbe terminas siurrealumas naudojamas kaip estetinė kategorija, nurodanti sąsajas su kai kuriais siurrealizmo, kaip modernizmo judėjimo, bruožais, vaizdo kūrimo principais. Disertacijoje svarbi sąvokų siurrealumas ir siurrealistiškumas skirtis: pirmasis terminas nebūtinai susijęs su istoriniu siurrealizmu. Pirmiausia mėginama išgryninti aktualius XX a. II pusės Lietuvos dailei siurrealumo bruožus, išnagrinėti siurrealumo bruožų turinčią lietuvių dailininkų kūrybą kaip savitą meninį reiškinį. Siurrealūs kūriniai dažnai priklauso XX a. antrosios pusės Lietuvos dailės istorijos „paraštėms“, jos mažajam naratyvui, ir gali būti traktuojami kaip dalinė opozicija didžiajam, kanoniniam naratyvui, ekspresionistinės krypties dominavimui. Nors siurrealumo apraiškos Lietuvos dailėje nesuformavo savarankiškos dailės krypties, siekta XX a. antrosios pusės pagrindinį Lietuvos dailės istorijos naratyvą papildyti mažuoju siurrealumo naratyvu. / There was no real, programmatic Surrealism in Lithuania between the two wars, when the historical Surrealist movement was at its peak; nor was there any influence of Surrealism here in the second half of the twentieth century. In this work the term the surreal is used as an aesthetic category pointing to the links with some of the features of Surrealism as a modernist movement and its principles of image creation. The divide between the concepts of the surreal and the surrealist aspect is important in this dissertation: the former term is not necessarily related to historical Surrealism. In this dissertation an attempt is made to crystallize the features of the surreal which were topical for Lithuanian art in the second half of the twentieth century. The thesis aims to single out the concept of the surreal and develop its content; to examine the artwork of Lithuanian painters that contains the features of the surreal as an original artistic phenomenon. Surreal artwork belongs to the 'margins' and 'the small narrative' of Lithuanian art in the second half of the twentieth century, and can be treated as a partial opposition to the big canonical narrative and the predominance of the expressionist trend. Although the manifestations of the surreal in Lithuanian art did not shape an independent trend in art, an attempt has been made to expand the main narrative of the Lithuanian art of the second half of the twentieth century with the a small narrative of the surreal.

Tikro, programinio, siurrealizmo Lietuvoje nebuvo tarpukariu, t. y. istorinio siurrealizmo laikais, nebuvo jo ir XX a. II pusėje. Negalime kalbėti apie siurrealizmą Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad siurrealumo apraiškų yra mūsų XX a. II pusės dailėje. Šiame darbe terminas siurrealumas naudojamas kaip estetinė kategorija, nurodanti sąsajas su kai kuriais siurrealizmo, kaip modernizmo judėjimo, bruožais, vaizdo kūrimo principais. Disertacijoje svarbi sąvokų siurrealumas ir siurrealistiškumas skirtis: pirmasis terminas nebūtinai susijęs su istoriniu siurrealizmu. Pirmiausia mėginama išgryninti aktualius XX a. II pusės Lietuvos dailei siurrealumo bruožus, išnagrinėti siurrealumo bruožų turinčią lietuvių dailininkų kūrybą kaip savitą meninį reiškinį. Siurrealūs kūriniai dažnai priklauso XX a. antrosios pusės Lietuvos dailės istorijos „paraštėms“, jos mažajam naratyvui, ir gali būti traktuojami kaip dalinė opozicija didžiajam, kanoniniam naratyvui, ekspresionistinės krypties dominavimui. Nors siurrealumo apraiškos Lietuvos dailėje nesuformavo savarankiškos dailės krypties, siekta XX a. antrosios pusės pagrindinį Lietuvos dailės istorijos naratyvą papildyti mažuoju siurrealumo naratyvu. / There was no real, programmatic Surrealism in Lithuania between the two wars, when the historical Surrealist movement was at its peak; nor was there any influence of Surrealism here in the second half of the twentieth century. In this work the term the surreal is used as an aesthetic category pointing to the links with some of the features of Surrealism as a modernist movement and its principles of image creation. The divide between the concepts of the surreal and the surrealist aspect is important in this dissertation: the former term is not necessarily related to historical Surrealism. In this dissertation an attempt is made to crystallize the features of the surreal which were topical for Lithuanian art in the second half of the twentieth century. The thesis aims to single out the concept of the surreal and develop its content; to examine the artwork of Lithuanian painters that contains the features of the surreal as an original artistic phenomenon. Surreal artwork belongs to the 'margins' and 'the small narrative' of Lithuanian art in the second half of the twentieth century, and can be treated as a partial opposition to the big canonical narrative and the predominance of the expressionist trend. Although the manifestations of the surreal in Lithuanian art did not shape an independent trend in art, an attempt has been made to expand the main narrative of the Lithuanian art of the second half of the twentieth century with the a small narrative of the surreal.

Disertaciją pradeda bendra visos Vakarų Europos tapybos kūrinių atnaujinimo istorijos apžvalga, pirmųjų žinomų faktų apie tapybos kūrinių priežiūrą ir atnaujinimus Lenkijos karalystėje ir Rusijoje, o pratęsia Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų sakralinių bei privačiuose rinkiniuose buvusių paveikslų tvarkybos analizė, tikintis išsiaiškinti bendrus istorinius dėsningumus. Bendrųjų Vilniaus miesto paveikslų tvarkybos istorijos bruožų kontekste šioje disertacijoje kaip atskiras tyrimo objektas nagrinėjami Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio (Bernardinų) bažnyčios ir bernardinų vienuolyno aplinkoje sukurti paveikslai bei jų atnaujinimo darbai. Disertacijoje pateikti paveikslų tvarkybos faktai kultūros istorijos kontekste atskleidžia, kodėl buvo atnaujinami meno kūriniai, kaip tokių darbų metu keitėsi paveikslai, kokie veiksniai buvo lemiami parenkant kūrinius tvarkyti: ar darbus lėmė kūrinio autorystė, siužetas, istorija, „dieviška kilmė“, „stebuklų veikimo laukas“ ir gerbimas – o galbūt tiesiog kūrinio būklė. Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų paveikslų tvarkybos istorija nagrinėjama platesniame kultūrinių reiškinių kontekste, apimančiame ir bendras paveikslų atnaujinimo tendencijas Vilniaus vyskupijoje bei įvairius istorinius ir kultūrinius įvykius, kurie irgi lėmė meno kūrinių išsaugojimą. Dėl didelės darbo apimties, tyrimo naujumo ir pobūdžio nesiekta surinkti visų įmanomų duomenų apie nagrinėjamu laikotarpiu atnaujintus tapybos kūrinius, o tik... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation starts with a general overview of painting restoration history in Western Europe, the analysis of the first known facts about care and maintenance of paintings in the Kingdom of Poland and Russia, and is followed by an analysis of management of sacral paintings those were located in Vilnius churches and monasteries or were a part of private collections, conducted in order to determine general historical regularities. Comprehensive research on paintings of Vilnius Bernardine Church and Monastery from the aspect of management history is a factor that reveals broader and more in-depth processes of the phenomenon under investigation. The facts of painting management in the historical context that are presented in this dissertation reveal why these pieces of art were restored, how did the paintings change in the process of such work, what were the key factors behind choosing the pieces for restoration: was the choice based on the artist, or painting’s content, history, “heavenly origin”, “field of its miraculous influence” and respect – or just the condition of the piece. This creates favourable conditions to examine the paintings from a chosen aspect, i.e. to analyse the history of painting restoration in a specific environment, and to compare the results of the analysis with general tendencies in Vilnius church and monastery painting management. Due to the large volume of work, the novelty of the research and its nature, there was no intention to gather all the... [to full text]

Disertaciją pradeda bendra visos Vakarų Europos tapybos kūrinių atnaujinimo istorijos apžvalga, pirmųjų žinomų faktų apie tapybos kūrinių priežiūrą ir atnaujinimus Lenkijos karalystėje ir Rusijoje, o pratęsia Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų sakralinių bei privačiuose rinkiniuose buvusių paveikslų tvarkybos analizė, tikintis išsiaiškinti bendrus istorinius dėsningumus. Bendrųjų Vilniaus miesto paveikslų tvarkybos istorijos bruožų kontekste šioje disertacijoje kaip atskiras tyrimo objektas nagrinėjami Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio (Bernardinų) bažnyčios ir bernardinų vienuolyno aplinkoje sukurti paveikslai bei jų atnaujinimo darbai. Disertacijoje pateikti paveikslų tvarkybos faktai kultūros istorijos kontekste atskleidžia, kodėl buvo atnaujinami meno kūriniai, kaip tokių darbų metu keitėsi paveikslai, kokie veiksniai buvo lemiami parenkant kūrinius tvarkyti: ar darbus lėmė kūrinio autorystė, siužetas, istorija, „dieviška kilmė“, „stebuklų veikimo laukas“ ir gerbimas – o galbūt tiesiog kūrinio būklė. Vilniaus bažnyčių ir vienuolynų paveikslų tvarkybos istorija nagrinėjama platesniame kultūrinių reiškinių kontekste, apimančiame ir bendras paveikslų atnaujinimo tendencijas Vilniaus vyskupijoje bei įvairius istorinius ir kultūrinius įvykius, kurie irgi lėmė meno kūrinių išsaugojimą. Dėl didelės darbo apimties, tyrimo naujumo ir pobūdžio nesiekta surinkti visų įmanomų duomenų apie nagrinėjamu laikotarpiu atnaujintus tapybos kūrinius, o tik išryškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation starts with a general overview of painting restoration history in Western Europe, the analysis of the first known facts about care and maintenance of paintings in the Kingdom of Poland and Russia, and is followed by an analysis of management of sacral paintings those were located in Vilnius churches and monasteries or were a part of private collections, conducted in order to determine general historical regularities. Comprehensive research on paintings of Vilnius Bernardine Church and Monastery from the aspect of management history is a factor that reveals broader and more in-depth processes of the phenomenon under investigation. The facts of painting management in the historical context that are presented in this dissertation reveal why these pieces of art were restored, how did the paintings change in the process of such work, what were the key factors behind choosing the pieces for restoration: was the choice based on the artist, or painting’s content, history, “heavenly origin”, “field of its miraculous influence” and respect – or just the condition of the piece. This creates favourable conditions to examine the paintings from a chosen aspect, i.e. to analyse the history of painting restoration in a specific environment, and to compare the results of the analysis with general tendencies in Vilnius church and monastery painting management. Due to the large volume of work, the novelty of the research and its nature, there was no intention to gather all the... [to full text]

Veidrodis mene neretai pasitelkiamas dėl simboliškai suvokiamo reflektavimo reiškinio. Šiuolaikiniame mene kombinuojant ne tik materialias medžiagas, bet ir mentalinio pobūdžio elementus, veidrodis tampa priemone įprasminti simbolinį atspindžio motyvą. Veidrodis svarbus ne tik kaip medžiaga, bet visų pirma kaip „atspindėjimo“ idėjos ir semantinių prasmių realizacija. Jis naudojamas dėl atspindžio motyvo, dėl galimybės transformuoti ar deformuoti erdvės įspūdį, keisti jos suvokimą, kurti originalų estetinį vaizdą. Tokio pobūdžio kūriniai nėra apibrėžti į vieną kryptį ar judėjimą, terminas veidrodžių menas egzistuoja dailės praktikoje kaip darbinis, nėra apibrėžiamas dailės terminų žodynuose ir nėra sunormintas. Šiame tyrime siekiama išanalizuoti, kaip veidrodžio pagalba meno kūrinyje konstruojamas savivokos ir savistabos elementas, kaip veidrodis dalyvauja autokoncepcijos kūrime, kaip menininkas „įtraukia“ žiūrovą į kūrinį arba, transformuodamas erdvę ir dezorientuodamas pasąmonę, žaidžia stebėtojo percepcija. Darbe akcentuojama semantinė veidrodinio atspindžio funkcija dailės kūriniuose. Tyrime pateikiamos teorinės idėjos – daugiausia iš Lietuvos autorių verstų, interpretuotų tekstų, kuriuose kalbama apie savęs suvokimą, antrininko vaizdinį, psichoanalizę. Šios teorijos atrinktos pagal darbo probleminius aspektus, apibendrintos ir pritaikytos veidrodžių meno teoriniam kontekstui. Magistriniame tyrime nagrinėjamas ir savivokos aspektas, per kurį saviidentifikacijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / In this research is emphasized the semantic function of reflection in art. Analyzed which significances gain reflections, optically transforming the space and how they reveal the perception of human introspection and relation with surrounding. Mirror in art often is invoked exactly due to symbolically perceptible phenomenon of reflection. In contemporary art mirror becomes the medium to give a sense to symbolical motive of reflection. The aim is to analyze how is constructed the element of introspection and self-concept, how mirror participating in founding of self-perception, how artist involves the viewer into the artwork, and how manipulates the perception of spectator by optically transforming a space and disorientating the subconsciousness by using mirror in art. In this research are presented theoretical ideas mainly from Lithuanian authors translations. Theories are sorted out by problematical aspects of research, summarized and adapted to theoretical context of mirror art. There is mentioned the idea that physical qualities of mirror could be associated with semantic meanings, so often aspect of reflexion is compared with motif of reflection as a representation of different phenomenons. The object of this research is the phenomenon of mirror art. The aim is to investigate this phenomenon in various ways and expose the role of reflection in art. This work is the first in Lithuanian art history, where is described and structured phenomenon of mirror art, justified... [to full text]