Magistro darbe „Lietuvos dailės muziejų edukacinė veikla: problemos ir perspektyvos“, analizuojama šiuolaikinėje muziejininkystėje aktuali edukacinės veiklos sritis, nes muziejai realizuoja esmines kultūros funkcijas: socializacijos, integracijos, kūrybinę, pažintinę, komunikacijos, informacijos, vertybinę ir kitas. Tyrimo tikslas — atskleisti Lietuvos dailės muziejų edukacinės veiklos problemas ir perspektyvas. Tyrimo objektas — Lietuvos dailės muziejų edukacinės veiklos problemos ir perspektyvos. Remiantis moksline, istorinė pedagogine, psichologinė bei metodine literatūra išaiškinta dailės, muziejaus sampratą, funkcijas, bei aptarta Lietuvos dailės muziejų edukacinę patirtis. Išanalizuotos muziejinės edukacijos ypatumai, ištirti dailės muziejų edukacinės veiklos dalyvių požiūriai į rengiamą ir vykdomą edukacinę veiklą. Iškelta darbe hipotezė, kad įvertinant moksleivių, mokytojų ir muziejininkų požiūrį į Lietuvos dailės muziejuose vykdomą ir rengiamą edukacinę veiklą, galėsime atskleisti problemas ir perspektyvas ir pateikti rekomendacijas kaip reikėtų tobulinti muziejų edukacinę veiklą. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmoje dalyje analizuojama dailės muziejaus mokslo objektas, metodai samprata ir funkcijos. Lietuvos dailės muziejaus dabartinė būklė ir teisinė bazė. Antroji dalis skirta dailės muziejaus edukacinei veiklai, analizuojama muziejaus paskirtis tenkinant gyventojų kultūrinius poreikius, muziejaus kaip švietimo institucijos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY In the Master‘s Thesis „The Educative Activities of Lithuanian Arts‘ Museums: the Problems and the Perspectives“, the educative activities that is an urgent sphere of the modern museology, because museums are engaged in realization of the essential cultural functions, such as socialization, integration, creative and cognitive communication, information, assessing and so on, are analyzed. The object of the investigation – to disclose the problems and perspectives of the educative activities of Lithuanian arts museums. On the base of the scientific, historical pedagogical, psychological and methodical references, the definitions of arts and a museum as well as their functions; the educative experience of Lithuanian arts museums is discussed upon as well. The peculiarities of museum education are analyzed; the attitudes of the participants of the educative activities at museums towards the developed and executed educative activities are explored. The hypothesis provided in the Paper: an assessment of the attitude of schoolchildren, teachers and museum employees towards the developed and executed educative activities at Lithuanian arts museums will enable us to disclose the problems and perspectives as well as to provide recommendations for improving the educative activities of museums. The Paper consists of the Introduction, three parts, the list of references and annexes. In the Part One, the scientific object of an arts museum, its methods, concepts and functions are... [to full text]

Disertacijoje analizuojami XX a. paskutiniojo dešimtmečio meno diskurso ideologiniai procesai: skirtingų vertybinių, ideologinių orientacijų formavimasis, nykimas ir jų koreliacija, daranti įtaką meno ir menininko sampratos kaitai. Šie procesai analizuojami remiantis aptariamo laikotarpio parodų recenzijomis, pačiomis parodomis, aktyviai meno scenoje veikusių menininkų pasisakymais, jų kūriniais, formavusiais viešąjį dailės gyvenimą. Atskiras dėmesys skiriamas įvairiems meno lauko pjūviams – sociopolitiniam kontekstui, meno kūriniams, institucinėms parodoms ir tekstams kultūros savaitraščiuose. Ideologijų ir vertybių pokyčiai, vykę Lietuvos meno diskurse XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, darbe tyrinėjami akcentuojant meninius, institucinius ir sociopolitinius kontekstus, atskleidžiant kintantį simbolinių konstrukcijų turinį bei jų poveikį meno lauko kovoms už legitimaciją. Disertacijoje keliami šie uždaviniai: apibrėžti posovietinio intelektualo (menininko) vaidmenį atgimimo ir nepriklausomybės metų Lietuvos meno procesuose; ištirti viešajame diskurse įtvirtintas atminties politikos formas; apibrėžti ideologijos sampratos specifiškumą posovietinėje visuomenėje, analizuoti ideologinį modernistinio meno pobūdį; apibrėžti pagrindinių meno institucijų ideologines nuostatas, atskleisti institucijų ideologinių susidūrimų pobūdį ir priežastis; išanalizuoti reikšmingiausias parodas ir atskleisti jų konstruotų naratyvų ideologines potekstes; atskleisti svarbiausius šio laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation thesis analyses the ideological processes of art discourse in the last decade of the 20th century – the formation and decline of different value related and ideological orientations, and their correlation, which makes an influence upon the changing conception of art and artist. These processes are analyzed referring to the reviews of the exhibitions of the discussed period, the exhibitions themselves, the declarations by the artists, who actively participated on the art scene, and their works, which were shaping the public art life. A separate attention is devoted to various layers of the artistic field – to the sociopolitical context, the works of art, the institutional exhibitions, and to the texts in cultural periodicals. The main aim of the thesis is to make a thorough analysis of the ideological and value related changes, which took place in the Lithuanian art discourse in the 1990s, and by underlining the artistic, institutional and sociopolitical contexts to reveal the changing content of symbolic constructions and their influence on the struggles for legitimization in the artistic field. The tasks of the research are: to define the role of the postsoviet intellectual (artist) in the Lithuanian art processes during the Rebirth period and in the years of independence; to explore the forms of politics of memory, which were established in the public discourse; to define the specificity of the concept of ideology in the postsoviet society; to analyze the... [to full text]

Disertacijoje apibrėžiami ir analizuojami Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijoje gilinamasi į Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidas ir galimybes. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]

Baigiamojo magistro darbo tema - naujas keleivių terminalas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Tyrimo tikslas – remiantis literatūros ir informaciniais šaltiniais, atliktais projektais ir prieš projektinėmis studijomis, išanalizuoti oro uostų terminalų pastatų projektavimo principus ir keliamus reikalavimus, atitinkančius šiuolaikiniams poreikiams. Tyrimo objektas – terminalo pastato vietos parinkimas ir projektavimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Tyrimo problema glūdi šiandienos situacijoje Vilniuje – augantis keleivių skaičius per metus, transporto infrastruktūros savitumas ir palankus urbanistinis kontekstas yra pagrindiniai veiksniai, sąlygosiantys netolimoje ateityje, šalia jau pastatyto terminalo, naujo terminalo statybą TVOU. Terminalo pasiūlą ir kokybę lemia augantis keleivių skaičius ir naujos technologijos. Darbo autorė siūlo Vilniaus tarptautiniame oro uoste statyti jos suprojektuotą keleivių terminalo pastatą. Projektuojant naują keleivių terminalo pastatą buvo siekiama išraiškingesnės architektūros, komfortabilesnės aplinkos ir mažinti eksploatacines išlaidas. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, analitinė dalis (iki projektiniai tyrimai), projektinė dalis (eksperimentinis projektavimas ir pastato projektas), išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 87 p. teksto be priedų, 35 iliustr., 2 lent., 17 bibliografiniai ir informaciniai šaltiniai; darbo priedai. Atskirai parengti projekto 10 brėžinių ir 2 maketai. / Theme of master final work – new passenger terminal in Vilnius International airport. Objective of the reseach – to analyse the principles and requirement for the passenger terminal building designing on the base of feasibility studies and projects, lieterature and information resources. Subject of reseach – the choice of plane and designing of passenger terminal building in Vilnius International airport. The problem is today‘s situation in Vilnius – increacing passenger number ,transport infrastructure peculiarity and urbanistic context are the key factors, which influence the construction of the new passenger terminal in International Vilnius airport in the near future. The supply of passenger terminal and their quality is predetermined by the passenger and new technology. Author of thesis offers to construct her designed passenger terminal in International Vilnius airport. In this project author try to reach more expressive architecture, better comfort for passengers and to reduce the exploitation expeditures. Structure: introduction, analytic part, design and pilot project, conclussion and suggestions, referentes. Thesis consists of : 87 p. text without appendixes, 35 pictures, 2 tables, 17 bibliographical entries. Appendixes included.10 drawings and 2 models.

Apibrėžiamos pramoninės architektūros paveldo regeneracijos ir pritaikymo idėjos, būdai ir formos. Analizuojami post-industrinio Kauno pramoninės architektūros paveldo objektai; jų architektūrinė ir paveldosauginė specifika, išsidėstymas urbanistinėje miesto struktūroje. Svarstomos kūrybinių industrijų ir turizmo plėtros galimybės pramoninės architektūros paveldo kompleksuose bei istorinėse pramoninėse teritorijose. Pramoninės funkcijos išsaugojimo ir realizuotų konversijų atvejų studijos rodo dabartinę Kauno pramoninės architektūros objektų paveldosauginę situaciją, regeneracijos privalumus ir trūkumus. Revitalizacijos ir kūrybinės veiklos formų analizė atskleidžia pramoninės architektūros paveldo pritaikymo galimybių įvairovę ir nurodo pagrindines panaudos tendencijas. Darbe sumodeliuotos, Nemuno slėnyje esančių pramoninės architektūros paveldo objektų, pritaikymo vizijos yra teorinio pobūdžio. Sukurtas koncepcinis Kauno pramonės paveldo turistinis maršrutas gali būti taikomas praktiškai. Pramoninės architektūros paveldo pristatymui internetinėje medijoje sėkmingai pritaikytas pasaulinis interneto socialinis tinklas, ateityje gali būti įvairiai plėtojamas. / The research provides the ideas, methods and forms of regeneration and adaptation of the industrial architectural heritage. The analysis of the industrial architectural heritage objects in post-industrial city Kaunas, gives an information about heritage preservation, architectural specifics and location of objects in urban city structure. The research also provides the opportunities of creative industries and tourism for the development in industrial complexes and the historic industrial sites. The study of saved industrial function and implemented conversions shows: current situation of Kaunas industrial architectural heritage objects, the advantages and disadvantages of regeneration. The analysis of revitalization and creative activities - reveals the diversity of adaptation opportunities in industrial architectural heritage, and indicates the trends of using. There was also designed some theoretical visions of adaptation of industrial architectural heritage objects in the Valley of Nemunas. Developed conceptual Kaunas heritage tour route may be applied in practice. The presentation of industrial heritage realized in internet media. It successfully adapted in global internet social network. In the future this online project can be developed in different ways.

The subject of this scientific research is urban artistic lighting, analyzed herein as a means for highlighting the urban and architectural features and aimed at evaluation of aesthetic qualities of the nightscape depending on its illumination. Aesthetic (application and keeping to the beauty criteria) illumination development, contemporary trends and their influences on the nightscape formation is under analysis in the present work. Any psychological, physiological, ecological, economical, different technological and any other aspects are analyzed only in so far as they are related to the field of art criticism. The development analysis covers the entire history of human kind with the main focus being made on the period starting with electricity invention and spread of lighting, i. e. from the second half of the 19th century till nowadays, in foreign, as well as Lithuanian practice. / Darbo mokslinių tyrimų objektas – miestų meninis apšvietimas, kuris nagrinėjamas kaip urbanistikos ir architektūros požymius išryškinanti priemonė, siekiant įvertinti naktinio miestovaizdžio estetines kokybes ir jų priklausymą nuo apšvietimo. Nagrinėjama estetinė (grožio kriterijų taikymas ir laikymasis) apšvietimo raida, šiuolaikinės tendencijos ir įtaka naktinio miestovaizdžio formavimui. Psichologinis, fiziologinis, ekologinis, ekonominis, įvairūs technologiniai ir kiti aspektai nagrinėjami tik tiek, kiek yra susiję su menotyros sritimi. Raidos tyrimas apima visą žmonijos istoriją, tačiau dėmesys telkiamas į laikotarpį nuo elektros apšvietimo išplitimo, t. y. nuo XIX a. pabaigos, iki šių dienų.

Magistro baigiamajame darbe „Molbertinės tapybos darbai Lietuvos visuomeninių pastatų architektūroje“ nagrinėjami XX-XXI a. pr. Lietuvos visuomenių pastatų interjerai, kurių svarbi meninės raiškos priemonė yra molbertinės tapybos paveikslai. Išsamiai analizuojamos paveikslų naudojimo visuomeniniuose interjeruose prasmės, tapybos integravimo architektūroje istorinės raidos ir dabarties tendencijos. Išryškinami tapybos ir interjero architektūros sąveikos kompoziciniai principai ir dermės dėsningumai. Daroma išvada, kad tiek estetiniu, tiek semantiniu požiūriu tapybos kūriniai gali būti svarbūs architektūrinės erdvės formantai ir, nepaisant daiktinės aplinkos formavimo tendencijų XX a. pabaigoje - XXI a. pr. pokyčių, molbertinės tapybos naudojimas architektūroje išlieka tvarus. Darbo apimtis - 94 psl. 97 iliustracios, 1 lentelė, 94 bibliografiniai šaltiniai. / In master's thesis final paper work “Easel painting in the architecture of Lithuanian public buildings” interiors of public buildings at the period of XX and the beginning of XXI century in Lithuania are considered. Easel paintings have a very important mean of art expression in these interiors. Meanings of use of paintings in interiors of public buildings, historical developments and tendencies of paintings integration in nowadays architecture are analyzed at length. Fundamentals and consistent pattern of harmony of interaction between painting and architecture of interior are highlighted. The conclusion is done that painting works could be important formants of architectural space in esthetical and semantic points of view. Moreover, the usage of easel painting remains stable despite the tendency changes in formation of materialistic surrounding at the end of XX century and at the beginning of XXI century. Size of the paper work - 94 pages, 97 figures, 1 table, 94 bibliographical sources.

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos bajorijos mediniai gyvenamieji pastatai, darbe vadinami ponų namais. Darbo t i k s l a s – išaiškinti ir pateikti Lietuvos bajorų namų medinės architektūros raidą nuo Valakų reformos iki 1861 Valstiečių reformos. Darbe tirti esami bei neišlikę (žinomi dėka šaltinių) mediniai bajorijos namai, nustatyti vyravę pastatų tipai, priežastys, lėmusios tipų kaitą, atskleidžiami architektūros ypatumai, ponų namo santykis su etnine ir profesionaliąja architektūra. Tyrimai parodė, kad skirtingų bajorijos sluoksnių ponų namų architektūros raida vyko skirtingai. Stambių ir vidutinių bajorų namų raida buvo intensyvi, ją ypač veikė stilinės architektūros pokyčiai. Smulkių bajorų namai kito mažai, statyboje laikytasi etninių tradicijų. Pagal stambių ir vidutinių bajorų XVI a. vidurio– XIX a. vidurio pastatų planines ir tūrines –erdvines struktūras ir formas, išskirti trys architektūrinės raidos etapai: ankstyvasis- formavimosi (iki XVII a. vidurio), „barokinis“ (XVII a. vidurio – XVIII a. septinto dešimtmečio); „klasicistinis“ (XVIII a. pabaigos – XIX a. vidurio). Pirmajame etape iš esmės pakito gyvenamosios erdvės sankloda ir namo įvaizdis: vietoje kelių skirtingų funkcijų namų, skirtų bajoro šeimai ir jo svečiams (gyvenamojo, pokylių namo, ir kt.) susiformavo vienas daugiafunkcinis, parterinis, simetriškos kompozicijos ponų namas. Antrajame ir trečiajame etapuose daugiafunkcinis ponų namas buvo tobulinamas pagal etiketo (gyvenimo būdo) ir vyravusių... [toliau žr. visą tekstą] / Doctoral thesis Evolution of wooden architecture of manor houses in Lithuania (from the middle of 16th century till the middle of 19th century) explore and present an evolution of the wooden architecture of manor houses since the middle of the 16th century till the middle of the 19th century. The thesis investigates the existing and not existing (known from the sources) wooden residential buildings of Lithuanian nobility, identifies their dominant types and reasons, which influenced the change of architecture, and reveals the singularities of the architecture and the relation of a manor’s house with ethnic and professional architecture. The research has shown that the architectural evolution of the manor house owned by nobility of different rank was developing differently. The development of great and middle-class nobility’s manor house was intense, especially influenced by the changes in style architecture. The small noblemen‘s houses were changing a little, their construction followed the ethnic traditions. According to the layout and shape of structures and forms of the buildings set on the manors of great and middle-class nobility, three stages of their architectural evolution were singled out: the period of early formation (till the middle of the 17th century), “baroque” period (from the middle of the 17th century till the seventh decade of the 18th century) and the “classicism” period (from the end of 18th century till the end of the 19th century). The doctoral thesis... [to full text]

Bakalauro darbas „Protėvių aidas” atspindi šių dienų aktualijas, paliesdamas visuomenei svarbų klausimą apie mūsų senovės baltų kostiumą. Nagrinėjamos aprangos dalys ir fragmentai šių dienų aplinkoje, aiškinamasi kaip baltiškumo simboliai atsispindi drabužių kolekcijose. Analizė buvo atliekama siekiant geriau susipažinti su senovės baltų apranga ir suprojektuoti moteriškų drabužių kolekciją. Pirmame skyriuje analizuojami baltų aprangos istoriniai ypatumai, moterų drabužiai, papuošalų nešiojimas kaip pagrindinis dekoro elementas. Antrame darbo skyriuje nagrinėjami archeologų, filosofų, menininkų pagrindimai, argumentai apie baltų kultūros problemas. Argumentuojami dizainerių pasisakymai apie baltiško kostiumo interpretavimą šiandien. Trečiajame skyriuje pateikiamos įvairios baltų kostiumo refleksijos lietuvių kostiumo dizainerių kūryboje, menininkų kūrybinių darbų pavyzdžiai, bei įvairių autorių sukurtos drabužių kolekcijos. Ketvirtame skyriuje pristatomi lininių drabužių ansamblių vizualūs baltiško kostiumo meniniai ieškojimai, formų, faktūrų, simbolių, kolorito ypatumų analizė, siekiant tai interpretuoti drabužių kolekcijoje, pagrindžiama idėja, pateikiami eskizai, projektai, technologiniai mėginiai, aprašomas drabužių ansamblių kūrimo procesas – konstravimas, modeliavimas, siuvimas. Pateikiamos įvykdytų drabužių modelių fotografijos ir numatomas kolekcijos pristatymas. Penktame skyriuje aptariamos sukurtos drabužių kolekcijos realizavimo galimybės, pateikiama... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor’s Work “The Echo of the Ancestors” reflects the urgent problems of recent time. It touches upon a subject of the ancient Baltic costume. The parts and the fragments of the clothes are analyzed in the modern surroundings. It is explained how the Baltic symbols are reflected in the collections of clothes. Analysis was made in order to find out more information about the ancient Baltic clothes and to design the collection of female clothes. Historic features of the Baltic female clothes, wearing jewelry as the main element of decoration are analyzed in the first chapter of this work. The main arguments about the problems of the Baltic culture given by archeologists, philosophers and artists are given in the second chapter of this work. The designers’ attitude towards the modern interpretation of the Baltic costume is also disclosed here. Different reflections of the Baltic costume in the creative works of Lithuanian costume designers, the examples of creative works and collections of different authors are described in the third chapter. Presentation of the linen collection of clothes by showing artistic search for Baltic costume is given in the fourth chapter. There is also analysis of peculiarities of form, texture, symbols and colors in order to interpret it in the clothes collection there is a well-founded idea. Sketches, projects and technological samples are presented. The process of creation of clothes ensemble (construction... [to full text]

Darbe aptariami paauglių muzikos mokymosi motyvaciją lemiantys veiksniai, jų įtaka miesto ir rajono muzikos mokyklose. Baigiamojo darbo tikslas - atskleisti veiksnius, lemiančius muzikos mokymosi motyvaciją miesto ir rajono muzikos mokyklose. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) pristatyti ir apžvelgti muzikos mokymosi motyvacijos sampratą; 2) apibūdinti paauglių muzikinio ugdymo problemas; 3) išskirti muzikos mokymosi veiksnius, turinčius įtakos miesto ir rajono mokinių motyvacijai mokytis muzikos; 4) palyginti miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvaciją groti pasirinktu instrumentu. Tyrimo objektas - veiksniai, lemiantys mokinių muzikos mokymosi motyvaciją miesto ir rajono muzikos mokyklose. Tyrimas atliktas Mažeikių mieste ir rajone, tai Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje bei Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos skyriuose – Laižuvos, Sedos bei Židikų skyriuose. Tyrime dalyvavo 120 respondentų iš miesto ir rajono muzikos mokyklų. Tyrimas vyko anketavimo metodu, kuriuo buvo siekta sužinoti kaip darbe nagrinėti veiksniai įtakoja miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvaciją mokytis muzikos. Išanalizavus muzikinio ugdymo ir motyvacijos literatūros šaltinius, išnagrinėjus veiksnių įtaką paauglių muzikos mokymosi motyvacijai bei atlikus miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvacijos groti pasirinktu instrumentu lyginamąją analizę galima daryti šias bakalaurinio darbo išvadas: 1) Motyvacija išskiriama į dvi pagrindines grupes:... [toliau žr. visą tekstą] / The BA paper focusses at discussing the factors which determine teenagers’ motivation to learn music in city and district music schools. The aim of the present paper is to identify the factors contributing to motivation to learn music in city and district music schools. To this purpose, the following tasks were set out: 1) to present the conception of motivation to learn music; 2) to name the problems of music education of teenagers; 3) to single out the factors which have an impact on the motivation of city and district pupils to learn music; 4) to compare the motivation of teenage pupils to play a musical instrument in a city music school with motivation in a district music school. The subject matter of the study is factors determining the motivation of pupils to learn music in city and district music schools. A survey was conducted in the Mažeikiai city and district – the Mažeikiai Vytautas Klova Music School and the branches of the school in Laižuva, Seda and Židikai. Questionnaires were administered to 120 pupils at the city and district music schools to determine how the factors analysed in the paper influence the motivation of teenage pupils to learn music. The review of the literature on music education and motivation, assessment of the influence of factors on teenagers’ motivation to learn music and comparative analysis of motivation of pupils at the city and district music schools to play the musical instrument suggest the following conclusions: 1) motivation is... [to full text]