Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, buvo suteikta tam tikų naujovių bei reglamentavimo aiškumo darbo santykių pasibaigimui, darbdavio iniciatyva nutraukinat darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), kai darbuotojas kėsinasi į nustatytą darbo tvarką (DK 235 str. 2 d. 8, 9 ir 10 punktai). Taigi šiame darbe atliekama trijų konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų analizė yra aktuali praktine teisės taikymo prasme, siekiant išaiškinti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktų tinkamo taikymo sąlygas, tuo pačiu suteikiant daugiau informacijos darbdaviams ir darbuotojams šių DK normų sampratos, jų taikymo bei su šiomis DK normomis susijusių teisės aktų tinkamo taikymo srityje. Pasirinktos temos aktualumas akivaizdus, nes mokslinių tyrimų ar publikacijų šia tema nuo DK įsigaliojimo beveik nėra. Darbo teisės teorijos šaltiniuose galima rasti tik bendras šiurkščių darbo pareigų pažeidimų charakteristikas, atskleidžiamas per teisės aktų reglamentavimą. Tuo tarpu detalios ir išsamios konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąlygų susisteminto tyrimo ir analizės, kokią bandyta pateikti šiame darbe, nebuvo atlikta. / New edition of the Labour Code of the Republic of Lithuania (hereinafter, the LC) has stipulated the reform of labour law and regulation of a number of labour relations. This LC has also developed and set some light on the regulation of termination of labour relations, in particular – termination by the employer of employment contract due to gross violation of labour duties (LC Article 136, Section 3, Subsection 2) whereas encroaching on the labour treatment by the employee (LC Article 235, Section 2, Subsections 8, 9 and 10). Therefore, analysis of three specific gross violations of labour duties provided herein is highly relevant in terms of legal practice, seeking to identify the provisions of appropriate application of LC Article 136, Section 3, Subsection 2 and Article 235, Section 2, Subsections 8, 9, and 10, and at the same time to provide employers and employees with more detailed information about the conception of these LC provisions, their implementation and proper application of the relevant legislation. Moreover, the relevance of this topic is supported by the fact that there are scarcely few researches or publications on this issue since the operation of the new LC. The sources of labour law contain only general characteristics of gross violations of labour duties, represented through the regulation of legislation. While so far there is no detailed or explicit analysis on the conditions of gross violations of labour duties.

Žmogaus teisės – esminė šiuolaikinės civilizacijos vertybė. Viena iš tokių vertybių yra darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą grupės darbuotojų atleidimo atveju. Darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą atleidimo atveju susijusi ir su socialinėmis, ekonominėmis asmens teisėmis, todėl informavimas, konsultavimas privalo būti įgyvendinami laiku kaip turintys įtakos užimtumo politikai. Darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą grupės darbuotojų atleidimo atveju yra reglamentuota tiek nacionaliniu lygiu (LR DK, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas ir kt.), tiek tarptautiniu lygiu (Tarybos direktyva 98/59/EB, TDO konvencija Nr. 158 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, Tarybos direktyva 2001/23/EB ir kt.). Šiame darbe yra siekiama išanalizuoti ir nustatyti įstatymais ir kitais teisės normų aktais įtvirtintas teises į informavimą ir konsultavimą grupės darbuotojų atleidimo atveju. Darbas buvo rašomas remiantis lietuvių ir užsienio moksline literatūra, įvairiais teisės normų aktais, teismų praktika, internetinėse teisinėse sistemose pateikta informacija. / Human rights are the basic value of nowadays civilization. One of the values is employees’ of the group right to information and consultation on discharge from employment. The right to information and consultation on discharge from employment is related to person’s social, economic rights; therefore, information and consultation must be enforced on time because it has some influence on employment policy. The right to information and consultation on discharge from employment is regulated on national level (Labour Code of the Republic of Lithuania, Law of the employement promotion of the Republic of Lithuania, etc.) and international level (Council directive 98/59/EB, Convention of International Labour Organization No. 158 “On breaking work contract”, Council directive 2001/23/EB, etc) The present work seeks to analyze and determine the right to information and consultation on discharge from employment established by laws and other legal acts. The present work is based on Lithuanian and foreign scientific literature, various legal acts, practice of courts, and information presented in on-line legal systems.

Magistrinis darbas Gupės darbuotojų atleidimas iš darbo Grupės darbuotojų atleidimas iš darbo sukelia neigiamas pasekmes ne tik atleistiems darbuotojams, nes jie netenka darbo vietos, nuolatinių pajamų, jiems tampa sunkiau konkuruoti pasikeitusioje darbo rinkoje, bet taip pat nukenčia ir to regiono ekonominis augimas. Tai yra kompleksines neigiamas pasekmes turintis reiškinys. Nustačius griežtas taisykles siekiant apsaugoti darbuotoją nuo atleidimo iš darbo, gali nukentėti darbdavys, o dėl to - ir kiti žmonės darbuotojai. Todėl atleidžiant grupę darbuotojų būtina skatinti šalių – darbdavio ir darbuotojų atstovų (darbuotojų kolektyvo) – bendradarbiavimą siekiant sumažinti neigiamas kolektyvinio atleidimo pasekmes, bei padėti darbuotojams prisitaikyti darbo rinkoje. Lietuvoje grupės darbuotojų atleidimas iš darbo yra nepakankamai reglamentuotas, todėl Magistriniame darbe analizuojama Europos Sąjungos teisė aktai, kitų valstybių ir Lietuvos įstatymai, teismų praktika ir teisinė doktrina, bei pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip turėtų būti reglamentuojami kolektyviniai atleidimai Lietuvoje. / Summary Master thesis Dismissal of a Group of Employees Group redundancies cause many negative outcomes not only for the redundant employees, because they loose their work place, incomes, and face difficulties in a changed labor market, but also the economical growth and stability of that region may stop developing for some time. That is a complex negative phenomenon. If the laws implement very strict liability to an employer for not following procedure of a group redundancies, the consequences of this strict regulation may face other employees. That is why collective negotiations of employer and employees or their representatives should be promoted seeking to reduce negative subsequences of group redundancies for both parties. Group redundancies in Lithuanian Labor law are not regulated enough. In this Master thesis is mainly analyzed laws, case law and legal doctrine of European Union and other foreign countries in case to compare and to give proposals how to regulate that phenomenon in Lithuanian Labor law.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiu asmeniu teorinės nuostatos, išanalizuotos jų problemos, išnagrinėtas šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies teorinis reglamentavimas Lietuvoje bei jo taikymo Lietuvos teismų praktikoje problemos, pateikiami pasiūlymai taikymo praktinėms problemoms išspręsti. Pirmoje dalyje nagrinėjami teoriniai baudžiamosios atsakomybės, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aspektai, nurodoma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiu asmeniu vieta baudžiamosios teisės sistemoje, jos požymiai, skirtumai nuo kitų baudžiamosios teisės institutų bei reikšmė. Antroje dalyje analizuojami teoriniai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius aspektai, taikymo pagrindai, teorinės ir praktinės problemos, su kuriomis susiduriama taikant šiuos pagrindus, galimi jų sprendimo būdai. Trečioje dalyje yra nagrinėjami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius taikymo apribojimai bei teisiniai padariniai. / The final Master's thesis analysed and evaluated the theoretical approaches for exemption from criminal liability when the perpetrator reconciles with the victim, analyzing their problems and theoretical regulation of dealing with the exemption of from criminal liability of this kind in Lithuania, and problems of its application in the Lithuanian case law, by providing the recommendations for solving practical problems for its application. The first part deals with theoretical aspects of criminal liability and with exemption from criminal liability, pointing out the role in the criminal justice system of exemption from criminal liability when the perpetrator reconciles with the victim, its features, differences from other criminal justice institutions, and the value. The second part examines the theoretical aspects of exemption from criminal liability in case of reconciliation of the victim and the offender, the basics of its application, theoretical and practical problems encountered in the application of these fundamentals, and their possible solutions. The third part analyses the limitations for application of exemption from criminal liability in case of reconciliation of the perpetrator and the victim, and legal consequences.

Magistro darbe nagrinėjamas darbo konfliktų ir darbo ginčų institutas, aptariami svarbiausi aspektai, individualūs darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, jų įstatyminis reguliavimas bei teismų praktika Lietuvoje ir Vokietijoje. Palyginama Lietuvos ir Vokietijos įstatyminė bazė ir jurisprudencija, išskiriami pagrindiniai bruožai, būdingi Lietuvos darbo teisei ją lyginant su Vokietija, turinčia stiprų darbo teisės reguliavimą ir darbuotojų apsaugą. Pateikiama specializuotų darbo teismų vokiškoji koncepcija ir alternatyvūs darbo ginčų sprendimo būdai. Manoma, kad specializuotų darbo teismų Vokietijoje pavyzdys gali būti naudingas kuriant specializuotų darbo teismų mechanizmą Lietuvoje. Paminima ir socialinių partnerių įtraukimo į darbo ginčų dėl darbuotojo atleidimo sprendimo procesą Lietuvoje būtinybė, darbo ginčo pradžios ir pabaigos teisminiame procese išskyrimas, jo reikšmės įvardinimas praktikoje. Kadangi darbo ginčams yra būdingas latentiškumas, nes ne kiekvienas darbo konfliktas tampa darbo ginču, kurių viena iš priežasčių nurodytini darbuotojų baimė ar neryžtingumas ginti savo teises ir interesus, todėl iškeliamas klausimas dėl sprendimo būdų taikymo darbo konflikto stadijoje. Taip pat detaliau aprašomi alternatyvių darbo ginčų sprendimo būdai, tarp jų ir darbo ginčų perdavimo arbitražui ir darbo inspektoriams įtvirtinimo galimybės, darbuotojų atstovavimo darbo tarybose stiprinimas, taikinimo procedūros efektyvinimo problematika, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / In der Masterarbeit wird das Institut für Arbeitskonflikte und Arbeitsstreitigkeiten analysiert, werden die wichtigsten Aspekte genannt, Individualstreitigkeiten um den Kündigungsschutz, die Gesetzregelung und Rechtsprechung über den Kündigungsschutz werden in Litauen und Deutschland vorgestellt . Die Rechtsprechung und Gesetzregelung des Kündigungschutzes in Litauen und Deutschland werden verglichen, die Haupteigenschaften der Regelung des Kündigungschutzes in Litauen wird veräußert und mit Deutschland als Land, das starke Arbeitsrechtregulierung und Kündigungschutz von Arbeitnehmern hat. Folgend die deutsche Konzeption der Arbeitsgerichte und alternative Lösungen der Arbeitsstreitigkeiten werden vorgestellt. Das Vorbild der Arbeitsgerichte in Deutschland könnte sehr wichtig für die Einrichtung des Arbeitsgerichts in Litauen sein. Außerdem beinhaltet die Masterarbeit die Bedeutsamkeit der Teilnahme des Sozialpartners an den Streitprozess zwischen Arbeitnehmer und Arbeitgeber um den Kündigungschutz, Bedeutung von Anfang und Ende der Arbeitstreitigkeit im Gerichtsprozess sowie die Rolle im Praxis. Die Arbeitsstreitigkeiten sind in der Regel latent, aus dem Grunde, dass die Arbeitnehmer vor dem Arbeitgeber nicht selten Angst oder Unschlüssigkeit haben. Dementsprechend werden in der Masterarbeit die Möglichkeiten der Lösung des Arbeitskonfliktes angegeben, bis es noch nicht in die Arbeitsstreitigkeit sich entwickelt hat. Es wird genauso die Auseinandersetzung der... [to full text]

Nušalinimo ar atleidimo iš darbo teisiniai aspektai, kai darbuotojas darbe yra neblaivus aktualūs daugeliui darbdavių. Įstatymai įpareigoja darbdavį kontroliuoti, kad darbuotojas nedirbtų neblaivus. Savo ruožtu darbuotojas taip pat turi žinoti kokios pasekmės gali kilti jeigu jis darbo metu darbe vartoja alkoholį. Pats faktas, kad darbuotojas darbe buvo neblaivus, suteikia darbdaviui teisę ne tik nušalinti darbuotoją nuo darbo, bet ir nutraukti su juo darbo sutartį. Darbuotojui teisinė atsakomybė taikytina, kai jo neblaivumas ar apsvaigimas konstatuojamas darbo metu. Ir nesvarbu, ar tai būtų darbo dienos pradžioje, po pietų pertraukos ar darbo dienos pabaigoje. Darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ši aplinkybė turi būti nustatoma pagal tokias aplinkybes: darbuotojo neblaivumo faktą; darbuotojo buvimo darbe faktą, t.y. buvimą darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis; buvimo darbo metu faktą, tai reiškia asmens buvimą darbe tuo metu, kai jis turi atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis. Kai darbuotojas dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš jo kreipiasi į teismą, darbdaviui išlieka pareiga įrodyti teismui, kad darbuotojas nušalintas nuo darbo arba atleistas iš jo pagrįstai ir teisėtai. Darbuotojo neblaivumo darbo metu darbe faktas, sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį gali būti patvirtinamas visais... [toliau žr. visą tekstą] / This article focuses on the issue if an employee comes to work intoxicated with alcohol an employer shall not allow him working on that day and shall suspend his wage. Also an employment contract must be terminated without notice in the following cases: an employer shall be entitled to terminate an employment contract without giving an employee prior notice if during the working time, the employee is under the influence of alcohol with the exception of cases where intoxication was caused by the industrial processes at the enterprise. Description and analysis of Lithuanian legal situation was chosen as the metods to examine the current problems. Author examines statutes and precedens regulating the using of alcohol during the working time. The most urgent problems are examined in detail. These are the correct procedure of suspension from work and the indication of circumstances, grounds and evidence on which the termination of an employment contract are based. Work must be organised in compliance with the requirements laid down in regulatory acts on safety and health at work. An employer shall monitor if the employee during the working time is under the influence of alcohol or not. A gross breach of work duties shall involve: where, during the working time, the employee is under the influence of alcohol. It does not mater when the employee will be under the influence of alcohol – at the beginning, at the middle or at the end of the working time. If the employer wants to... [to full text]

Darbo tema yra darbo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties, nagrinėjimo tvarka ir jos ypatumai. Darbo tikslas yra, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės doktrina bei teismų praktika, išnagrinėti tokios ginčų rūšies išskirtinumą, ypatumus ir problematiką, pasireiškiančius per šių ginčų nagrinėjimą, sprendimų vykdymą, reglamentavimą, o taip pat suformuluojant išvadas. Ginčai dėl darbo sutarties išskirti atskiru Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 297 straipsniu. Šiame straipsnyje įvardinti konkretūs atvejai, kuriuos įstatymų leidėjas vadina ginčais dėl darbo sutarties, o taip pat pačiame straipsnyje numato tokių ginčų nagrinėjimo ypatumus. Darbo pradžioje analizuojama darbo ginčų dėl darbo sutarties vieta darbo ginčų kontekste, aptariant istorinę įstatymų raidą, keik ji susijusi su nagrinėjama tema. Po to pereinama prie atskirų darbo ginčų dėl darbo sutarties atvejų analizavimo, naudojantis teismų praktikos pavyzdžiais. Didžiausias dėmesys skiriamas ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo stadijoms, reglamentavimo neaiškumams. / The theme of this work is the disquisition order and peculiarities of labour disputes concerning labour contract. The main purpose of the work is to show the oneness, peculiarities and problems of such labour disputes on the base of legislation, doctrine and case law which come out from disquisition, execution of decisions and regulation of such labour disputes, making outcomes of all that. Labour disputes concerning labour contract are abstracted into separate 297 article of Labour Code. In this article we can find concrete kinds of labour disputes, which the legislator defines as labour disputes concerning labour contract. In the same article there are some peculiarities of such labour disputes weighty for its disquisition. At the beginning of this work is analyzed the place of labour disputes concerning labour contract in the context of all labour disputes looking to historical development of laws as far as it is related with the theme of the work. Further is discussed particular disputes concerning labour contract on the ground of case law. Supreme attention is given to the disquisition stages and regulation uncertainty of labour disputes concerning labour contract.

Darbe nagrinėjami apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo klausimai. Tema nėra nauja, tačiau nepakankamai išsamiai nagrinėta. Apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo analizei teisinėje literatūroje skiriamas nepakankamas dėmesys. Siekiant įrodyti iškeltą hipotezę, kad Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys apsaugą nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, atitinka tarptautinius standartus, analizuojamos tarptautinės ir nacionalinės apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo teisės normos. / There are researched questions of protection from unjustified dismissal in this work. This theme is not new, but it is not properly studied. There is given too little attention for analysis of protection from unjustified dismissal in law literature. In pursuance of hypothesis, that Lithuanian law, which regulate protection from unjustified dismissal, are parallel to international standards; there are analyzed international and national law standards for protection from unjustified dismissal. In the first part of work there is analyzed conception of unjustified dismissal, which is consolidated in International Law Organization, Europe Union as international regional organization and national law acts. After accomplishing of law analysis of standard acts it is concluded, that there is not given definition of unjustified dismissal in the researched international and national law acts. Legitimacy of dismissal is related with criteria of important reasons. In the second part of work there is discussed and by comparative aspect analyzed measures of protection from unjustified dismissal, which are consolidated in international and Europe Union member states national law acts. In the third part generalised the practice of Lithuanian Highest Court in cases of unjustified dismissal. There is given the interpretation of Labour Code of Lithuanian law standards by Lithuanian Highest Court, because judiciary practice is promoting application of fair and equal law standards. Also reviewing... [to full text]

Kaip vieną iš civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato nenugalimą jėgą (force majeure). Siekiant nustatyti kokiais atvejais asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, darbe buvo išsikeltas tikslas - atskleisti nenugalimos jėgos force majeure) aplinkybės sampratą bei taikymo ypatumus atleidžiant asmenį nuo civilinės atsakomybės taikymo. Siekiant užsibrėžto tikslo magistro baigiamajame darbe buvo analizuojama teisės doktrina bei Lietuvos Respublikos teismų praktika. Darbe buvo nagrinėjama nenugalimos jėgos aplinkybės sąvoka bei būtinieji kriterijai siekiant aplinkybę pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybe. Buvo nagrinėjamas kaltės, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, aspektas, kas leido nustatyti, kuriais atvejais nenugalima jėga yra pagrindas asmenį nuo civilinės atsakomybės atleisti, o kuriais atvejais yra pagrindas civilinės atsakomybės netaikymui. / The Civil Code of the Republic of Lithuania defines force majeure (also known as “superior force”, “unavoidable accident”) as one of the bases of exclusion of civil liability and exemption from civil liability. In order to determine the situations, when the person may be exempted from civil liability because of force majeure, the author sets the target to reveal the possible circumstances of force majeure and its application, exempting the person from civil liability. In order to achieve the aim of Master’s Thesis there has been analyzed legal doctrine and Lithuanian judicial practice in this work. The author has overviewed the concept of circumstances of force majeure and mandatory criteria for it. Analyzing fault element as the necessary condition of civil liability helped to determine the cases, when force majeure is the basis to exempt the person from civil liability, and the cases, when it is the basis to exclude civil liability.

This work analyses producer‘s and service supplier‘s grounds of exoneration from liability for damage, caused by defective products and services. Author presents the conception of producer‘s and service supplier‘s exonerating grounds and designates their place in Lithuanian civil liability system. Thurthermore, work presents an explanation of relationship between circumstances exonerating from liability those of defective product producer and defective service supplier, also their relationship with other circumstances exonerating from civil liabity.