Darbe tirta tiekiamo oro temperatūros, deginių recirkuliacijos ir degalų savybių įtaka suslėgimu uždegamo homogeninio oro – bioetanolio mišinio degimo procesui, variklio darbo ir deginių emisijos rodikliams. Nustatytos variklio darbo homogeniniu oro – bioetanolio mišiniu maksimalios apkrovos zona, kurią riboja slėgio didėjimo greitis ir susidarantis detonacinis degimas. Gautieji rezultatai varikliui veikiant bioetanoliu, lyginti su rezultatais gautais varikliui veikiant baziniais degalais – benzinu. Dyzeliniam varikliui dirbant homogeniniu oro ir bioetanolio mišiniu, keičiant tiekiamo oro temperatūrą, naudojant deginių recirkuliaciją ir įmaišant 20 % reaktyvinių degalų, azoto oksidų emisijos lieka dešimtis kartų mažesnės negu tradicinio dyzelinio variklio. Slegiamo homogeninio oro – bioetanolio mišinio užsiliepsnojimui valdyti pirmą kartą panaudoti reaktyviniai degalai. / It was found that the intake air temperature, exhaust gas recirculation and fuel properties have the influence on the combustion characteristics of homogeneous air – bioethanol mixture, engine performance and emissions. The operating region was found at which critical rate of pressure rise was unacceptably high and engine worked at “knocking” combustion. In order to assess the combustion process in homogeneous charged compression ignition (HCCI) mode fuelled with the air – bioethanol mixture, it was compared whit the combustion process in HCCI mode fuelled with the air – gasoline mixture. When the diesel engine works in HCCI mode fuelled with air – bioethanol mixture, the nitrogen oxides can be reduced more than 10 times compared with normal diesel operation. For the first time, to control the autoignition of compressed homogeneous air and bioethanol mixture, the JET A1 fuel was simultaneously added in to combustible mixture in this study.

Avec le développement des réfrigérateurs cryogéniques mécaniques et des capteurs de plus en plus sensibles, l’emploi d’un volant thermique (Energy Storage Unit ou ESU) doit permettre de stopper temporairement le cryoréfrigérateur et de fonctionner en l’absence de vibration. L'utilisation d'un ESU limite également la nécessité de surdimensionner le système cryogénique pour absorber les éventuelles surcharges thermiques transitoires; ce qui est particulièrement utile pour les applications spatiales. Dans tous les cas, la dérive en température doit rester limitée pour garantir la bonne performance du détecteur. Dans cette thèse, des ESUs basés sur la chaleur latente associée au changement de phase liquide-vapeur ont été étudiés. Afin de limiter la dérive en température, tout en maintenant un volume réduit pour la cellule à basse température, une solution possible consiste à séparer l'ESU en deux volumes: une cellule à basse température reliée au doigt froid du cryoréfrigérateur à travers un interrupteur thermique et un volume d'expansion à la température ambiante permettant de réduire l’augmentation de température liée à l'évaporation du liquide. Pour diminuer encore la dérive en température, une nouvelle amélioration a été testée avec de l'azote: elle consiste en la mise en place d'une vanne commandée entre les deux volumes permettant de contrôler la pression de la cellule froide (remplie d’azote liquide-vapeur). De plus, un matériau poreux a été introduit à l'intérieur de la cellule pour rendre l'ESU indépendant de la gravité et donc approprié aux applications spatiales. Dans ce cas, les expériences révèlent des résultats inattendus concernant le stockage d'énergie et la différence de température entre le liquide et les parois. Pour caractériser l'influence des milieux poreux sur les transferts thermiques d’un volant thermique liquide-vapeur chauffé, une cellule dédiée avec des parois latérales non conductrices a été construite et testée avec de l'hélium diphasique liquide-vapeur. Après caractérisation complète de cette cellule en dehors des conditions de saturation (conduction, convection), des expériences ont été effectuées avec ou sans milieu poreux, en chauffant la cellule en haut ou en bas de la cellule et pour différents flux de chaleur et températures de saturation. En parallèle, un modèle décrivant la réponse thermique d'une cellule contenant liquide et vapeur avec un milieu poreux chauffée en haut (contre la gravité) a été mis en œuvre. L'ensemble des données a ensuite été utilisé comme référence pour ce modèle qui repose sur un équilibre de trois forces: la force de capillarité, la force de gravité et la perte de pression induite par l'écoulement du liquide. / With the development of mechanical coolers and very sensible cryogenic sensors, it could be interesting to use Energy Storage Units (ESU) and turn off the cryocooler to operate in a free micro vibration environment. An ESU would also avoid cryogenic systems oversized to attenuate temperature fluctuations due to thermal load variations which is useful particularly for space applications. In both cases, the temperature drift must remain limited to keep good detector performances. In this thesis, ESUs based on the high latent heat associated to liquid-vapor phase change to store energy have been studied. To limit temperature drifts while keeping small size cell at low temperature, a potential solution consists in splitting the ESU in two volumes: a low temperature cell coupled to a cryocooler cold finger through a thermal heat switch and an expansion volume at room temperature to reduce the temperature increase occurring during liquid evaporation. To obtain a vanishing temperature drift, a new improvement has been tested using two-phase nitrogen: a controlled valve was inserted between the two volumes in order to control the cold cell pressure. In addition, a porous material was used inside the cell to turn the ESU gravity independent and suitable for space applications. In this case, experiments reveal not fully understood results concerning both energy storage and liquid-wall temperature difference. To capture the thermal influence of the porous media, a dedicated cell with poorly conductive lateral wall was built and operated with two-phase helium. After its characterization outside the saturation conditions (conduction, convection), experiments were performed, with and without porous media, heating at the top or the bottom of the cell with various heat fluxes and for different saturation temperatures. In parallel, a model describing the thermal response for a cell containing liquid and vapor with a porous media heated at the top (“against gravity”) was developed. The experimental data were then used as a benchmark for this model based on a balance of three forces: capillarity force, gravity force and pressure drop induced by the liquid flow. / O desenvolvimento de criorrefrigeradores e de sensores cada vez mais sensíveis, tornainteressante usar unidades de armazenamento de energia (Energy Storage Unit-ESU) e desligaro criorrefrigerador para funcionar num ambiente sem vibrações. Em particular para asaplicações espaciais, seria também útil, utilizar um ESU para evitar sistemas criogénicossobredimensionados para atenuar as flutuações de temperaturas devidas às variações de cargatérmica. Em ambos os casos, a deriva de temperatura deve manter-se limitada para manter obom desempenho dos detectores.Nesta tese, ESUs utilizando o calor latente associado à mudança líquido-vapor comoreservatório de energia foram estudados. A fim de limitar a deriva de temperatura, enquanto semantém de tamanho reduzido a célula a baixa temperatura, uma solução possível consiste emdividir o ESU em dois volumes: uma célula a baixa temperatura acoplada ao dedo frio docriorrefrigerador mediante um interruptor térmico conectado a um volume de expansão àtemperatura ambiente para reduzir o aumento de temperatura que ocorre durante a evaporaçãodo líquido. Para diminuir ainda mais a deriva de temperatura, foi testado uma nova ideia queconsiste na introdução de uma válvula entre os dois volumes a fim de controlar a pressão nacélula. Para tornar o ESU independente da gravidade e assim adaptado às aplicações espaciais,os efeitos da capilaridade foram utilizados usando um material poroso na célula. Neste caso, asexperiências revelam resultados inesperados referentes ao armazenamento de energia e àdiferença de temperatura entre o líquido e as paredes.Para descrever as modificações térmicas devidas ao meio poroso, uma célula comparedes laterais pouco condutoras foi construída e testada com hélio. Após uma caracterizaçãocompleta fora das condições de saturação (condução, convecção), esta célula foi utilizada paraexperiências com e sem meio poroso, aquecida na parte superior ou na parte inferior comdiferentes fluxos de calor e para várias temperaturas de saturação. Em paralelo, um modelo quedescreve a resposta térmica de uma célula contendo líquido e gás num meio poroso aquecido naparte superior (“contra a gravidade”) foi desenvolvido. Os resultados obtidos foram utilizadoscomo referência ao modelo que se baseia no equilíbrio de três forças: a força de capilaridade, aforça da gravidade e perda de carga induzida pelo escoamento do líquido.

The impact of different agricultural systems used in agriculture on the leaching of nutrients and nitrates first of all depends on many factors that are not noticed and sometimes even underestimated by farmers trying to reach larger yields and better economic results. This article analysis the issue of changes in water regime and nitrate nitrogen leaching under the change of agricultural systems; such issue has not been investigated in Lithuania before. This research is especially relevant under the conditions of the Middle Lithuanian Lowland, where annual crops (cereals and sugar beet) area mainly cultivated, the ground is aerated in-tensely thus increasing the mineralization of organic substances and a lot of fertilizers are used. The change of conventional tillage for reduced tillage resulted in the decrease of the resources of surface soil water by 4,91-5,85 % and after changing it into no-tillage water resources decreased by 23,4 %. Reduced tillage and late ploughing are appropriate environmental means reducing nitrate nitrogen leaching from soil. / Įvairių žemdirbystės sistemų naudojamų žemės ūkyje poveikis maisto medžiagų ir labiausiai nitratų išsiplovimui priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių žemdirbiai siekdami didesnių derlių ir geresnių ekonominių rezultatų nepastebi, o kartais ir reikiamai neįvertina. Šiame darbe, nagrinėjamas šalyje netirtas vandens režimo ir nitratų azoto išplovimo pasikeitimų, keičiantis žemdirbystės sistemoms, klausimas. Šie tyrimai ypač aktualūs Lietuvos Vidurio lygumos sąlygomis, kur daugiausia auginama vienmečių augalų (javų ir cukrinių runkelių), kasmet žemė intensyviai aeruojama, taip didinant organinių medžiagų mineralizaciją, naudojama daug trąšų. Pakeitus tradicinį žemės dirbimą į sumažintą žemės dirbimą paviršinio dirvožemio sluoksnio vandens atsargos sumažėjo 4,91-5,85 %, o pakeitus į neariminį žemės dirbimą vandens atsargos sumažėjo 23,4 %. Sumažintas žemės dirbimas bei vėlyvas arimas yra tinkamos aplinkosauginės priemonės, mažinančios nitratų azoto išplovimą iš dirvožemio.

Magistro darbe tiriama dirvinio ir karčiojo kiečių biologinės cherakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose. Darbo tema: Dirvinio ir karčiojo (pelyno) kiečių biologinės charakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose Darbo objektas - dirvinis kietis ir pelynas - paplitę Lietuvoje augalai, pasižymintys gausiomis vaistingomis medžiagomis - eteriniais aliejais ir flavonoidais. Darbo tikslas - nustatyti skirtingų (AB "Achema" atžvilgiu) vietų karčiojo kiečio, pelyno (Artemisia absinthum L.) ir dirvinio kiečio (Artemisia campestris L.) fiziologines-biochemines savybes. Darbo metodai - Kjeldalio metodas azoto nustatymui, atominės absorbcijos spektroskopija sunkiųjų metalų nustatymui. Salsburo ir sojos agaras mikroorganizmų auginimui. Darbo rezultatai - ištirtos tokios dviejų rūšių kiečių fiziologinės-biocheminės savybės: dirvožemio azoto ir sunkiųjų metalų koncentracija, kiečių įvairių organų masė, kiečių įvairių organų azoto koncentracija, kiečių antžeminių organų flavonoidų koncentracija, kiečių epifitinių mikroorganizmų skaičius, įvertinta kaip oro amoniakinė tarša ir dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais reikšmingai įtakoja ištirtus kiečių fiziologinius rodiklius. Atlikti tyrimai parodė, kad dirvožemio ir abiejų rūšių augalų azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < stiebų < lapų < žiedų < skrotelių. Tirtos vietos pagal dirvožemio ar organų azoto koncentraciją nesiskyrė. Didžiausios dirvožemio sunkiųjų metalų koncentracijos nustatytos abiejų... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the master degree diploma: Various biological parameters of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. growing in the areas effected by different level pollution by ammonia. Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. are common wild growing species in Lithuania. Despite these species are rich in flavonoids and essential oils till now in our country biology and biochemistry of these species have not received bigger attention. Present work aimed at evaluation of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. physiological-biochemical parameters depending on sampling site distance from the nitrogen fertilizer factory. Methods. Following physiological-biochemical parameters of these species were analysed: soil nitrogen and heavy metal concentrations, dry mass and nitrogen concentration of various organs of selected plant species, abundance of epiphytic microflora. Results. During vegetation period sampling was performed three times: in July, 2; July, 24, and September, 24. Obtained parameters were evaluated in respect of aerial ammonia pollution and heavy metal pollution of the soil. Present study showed that nitrogen concentration of the soil and various organs of both Artemisia species fell into following ascending order: soil < stems < leaves < inflorescences and fruits < rosettes. Between selected sites no differences were observed according to the soil and plant nitrogen concentration. The highest concentrations of heavy metals were observed... [to full text]

Viena didžiausių problemų, atsirandančių dėl oro taršos miestų ore, yra tarša, sukelta fotocheminių oksidantų, tarp jų, ir priežemio ozono. Darbo tikslas: nustatyti priežemio ozono koncentracijos sklaidą Kauno mieste ir jos ryšį su meteorologinėmis sąlygomis. Tyrimai buvo vykdomi 2006 - 2009 metais. Darbo objektas - Kauno miestas. Visoje miesto teritorijoje priežemio ozono koncentracija buvo matuota 10 skirtingų matavimo vietų. Ozono koncentracijai nustatyti buvo naudotas „Aeroqual 300 Series” ozono matuoklis. Priežemio ozono koncentracija buvo matuota vidudienį nuo 12 iki 14 ir vakare nuo 17 iki 19 valandos. Kiekvienoje vietoje buvo atlikta nuo 4 - 6 matavimų, kiekvieno sezono metu. Tyrimų metu nustatyta, kad priežemio ozono koncentracijos pasiskirstymas kiekvieno sezono metu yra skirtingas. Didžiausia vidutinė sezoninė priežemio ozono koncentracija buvo nustatyta pavasario - vasaros sezonų metu (72 g/m3), o mažiausia žiemos sezono metu (7 g/m3). 2009 m. pavasario sezono metu Vileikos g., prie GMF nustatyta didžiausia vienkartinė priežemio ozono koncentracija (128 g/m3). Buvo vertintas priežemio ozono koncentracijos ryšys su meteorologinėmis sąlygomis ir azoto oksidų (NOx) koncentracija. Gauti rezultatai parodė, statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp ozono koncentracijos ir temperatūros (r = 0,73; p = 0,00) ir NO2 koncentracijos (r = 0,48; p = 0,03). Tai rodo, kad didėjant temperatūrai ir NO2 koncentracijai, didėja ir priežemio ozono koncentracija. Tarp priežemio... [toliau žr. visą tekstą] / One of the major problems resulting from air pollution of the urban area, is the pollution caused by photochemical oxidants, among their, ground level ozone. The aim of this work was to assess distribution of ground level ozone concentration in Kaunas and its relationship to meteorological situation. Measurements was carried out in 2006 - 2009. Object of work has been selected Kaunas city. Throughout the city area ground level ozone concentration was measured by a sampling scheme for the 10 different measurement points. For determinate of ground level ozone concentration, we used ozone quality monitor „Aeroqual 300 Series“. Ground level ozone concentration was measured at midday from 12 to 14 and in the evening from 17 to 19 hours. Each site was carried out from 4 - 6 measurements. Study rezults revealed, that ground level ozone concentration distribution of each season is different. The maximum average ozone concentration was found in spring - summer season (72 g/m3), and the lowest in winter season (7 g/m3). The higher ground level ozone concentration episode (128 g/m3) was stated in spring season in 2009 year. Relationship between ground level ozone concentration and meteorological situations and nitrogen oxides (NOx) concentration was evaluated. The results showed statistically significant positive relationship between ozone concentration and temperature (r = 0,73; p = 0,00) and NO2 concentration (r = 0,48; p = 0,03). Between ground level ozone concentration and wind... [to full text]

Tyrimo metu nustatyta, jog Panevėžio rajono vandenviečių tiekiamas vanduo dažniausiai neatitinka bendrosios geležies, mangano nustatytų ribinių verčių. Vandens kokybė pagal analizuojamas vertes yra geresnė stambiose vandenvietėse (Ramygala, Naujamiestis). Ištirtų šulinių vanduo daugiausiai neatitinka nustatytų mikrobiologinių, toksinių rodiklių ir didžiausia vandens tarša išsiskyrė Smilgių, Paįstrio seniūnijų šulinių vanduo. Vyresnio amžiaus gyventojai, turintys žemesnį išsilavinimą, gaunantys mažesnes pajamas yra mažiau patenkinti vartojamo vandens kokybe. Kuo aukštesnės respondentų pajamos, tuo daugiau besinaudojančių centralizuotai tiekiamu vandeniu, žinančių, kad už geriamojo vandens kokybę atsakingi tiek vandens tiekėjai, tiek vartotojai, kad esant netenkinamai vandens kokybei reikia kreiptis į VMVT. Dauguma Panevėžio rajono gyventojų nepakanka informacijos apie šulinių geriamojo vandens priežiūrą, gerinimo galimybes, žinių, kas gali bloginti šulinio vandens kokybę, apie sanitarinių apsaugos zonų svarbą. Kuo aukštesnis respondentų išsilavinimas, mėnesinės pajamos, jaunesnis amžius, tuo didesnis skaičius žmonių turi vietinę kanalizaciją, nuotekas šalina centralizuotai, dažniau prižiūri šulinius, tiria juose esantį vandenį. Specialistai dirbantys Panevėžio rajono šulinių geriamojo vandens kokybės klausimais pagrindines prastos šulinių vandens kokybės priežastis nurodė netinkamą jų priežiūrą, neteisingai parinktą eksploatavimo vietą, sanitarines apsaugos zonas. Pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą] / During the study it has been established that the water supplied from the Panevėžys Region water stations does not meet the threshold values for general iron and manganese. As far as the parameters taken into consideration the water quality supplied from larger water works (Ramygala, Naujamiestis) proved to be higher. The water from the wells tested in most cases does not meet the prescribed microbiological and toxical limits. The water from wells in Smilgiai, Paįstrys elderates proved to be the most polluted. Senior people with lower educational background and lower income are less satisfied with the drinking water quality. The higher the income of the respondents the more of them are using drinking water supplied from the centralized systems and they know that both the suppliers and users of water are responsible for its quality, and that in case of unsatisfactory quality they have to apply to the State Veterinary and Food Service. Most of the residents of the Panevėžys Region lack information about the water wells maintenance, methods of their improvement, factors that might worsen water quality, and about importance of sanitary zones. The higher is educational background level, monthly income, and younger age of the people the bigger is the number of them running local waste water treatment systems or disposing effluent water through centralized sewer, maintaining water wells, ordering analysis of water in them. The specialists working in the Panevėžys Region on wells... [to full text]