• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 17
  • Tagged with
  • 17
  • 13
  • 7
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Grėsmingo dirgiklio aptikimo tendencijos / The tendencies of detecting threatening stimulus

Šidlauskaitė, Justina 26 June 2014 (has links)
Šiuo darbu buvo siekta labiau pasigilinti į grėsmės aptikimo tendenciją ir ją įtakojančius veiksnius, taip pat pirminio individo sprendimo įtaką tolesniems jo sprendimams. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti ryšį tarp neutralių ir socialinių situacijų vertinimo. Konkrečiai, ar egzistuoja grėsmingesnio neutralių situacijų vertinimo perkėlimas į socialines situacijas. Tyrime dalyvavo 111 tiriamųjų, iš jų 51 vyras ir 60 moterų. Visi tiriamieji buvo studentai ir jų amžius įvairavo nuo 22 iki 24 metų. Tam, kad būtų pasiektas pagrindinis tyrimo tikslas buvo sukurta anketa, kurioje tiriamieji turėjo nurodyti ar per pastaruosius dvylika mėnesių yra patyrę grėsmingų įvykių. Užpildę šią anketą tiriamieji toliau turėjo vertinti tiek septynių neutralių (mini filmukų) tiek 16 socialinių situacijų grėsmimgumą. Mūsų tyrimo rezultatai rodo tai, kad egzistuoja pirminio individo vertinimo įtaka tolesniam jo vertinimui: individas grėsmingiau įvertinęs neutralią situaciją, toliau grėsmingiau vertina ir socialines situacijas. Detalesnė tyrimo duomenų analizė parodė tai, kad grėsmingo įvykio patyrimas sąlygoja tendencingesnį ir didesnį grėsmės aptikimą tiek neutraliose, tiek socialinėse situacijose. Taip pat tyrimo duomenys parodė, jog egzistuoja specifinio potencialiai grėsmingo įvykio poveikis tolesniam grėsmės aptikimo tendencijos augimui. Buvo pastebėta ir lyčių skirtumai grėsmės aptikime. Vyrai, palyginus su moterimis, daugiau grėsmės aptinka neutraliose situacijose, kuomet... [toliau žr. visą tekstą] / The present paper attempts to provide a more coherent outlook on threat detection and perception, and the phenomenon of initial judgment’s influence on subsequent ones. The prime objective of our study was to ascertain if there exists a link between potentially neutral and social situations’ appraisals. To be more specific, our aim was to investigate the relationship of threat detection in neutral stimulus and ambiguous social situations. The study involved 111 participants, 51 male and 60 female students, falling into the age range from 22 to 24. To achieve the main goals of our study a specially designed research methodology was developed. Firstly, a questionnaire indicating potentially threatening life events was created. After completing the questionnaire, the participants were asked to rate threat levels of 7 neutral situations (mini-films) and 16 ambiguous social situations. The findings of our study suggest that initial individual’s judgment affects his/ her subsequent ones, namely if higher threat levels are detected while rating neutral stimulus it is very likely, that the same high levels of threat will be attributed to social situations. A more detailed analysis of our experimental evidence indicated that the tendency to detect threat increases when an individual has experienced one or more threatening life events during the past 12 months. Furthermore, our data suggests that there are some particular threatening life-events, which highly increase threat detection... [to full text]
2

Vidurinės mokyklos abiturientų baimės ir pažangumo ypatumai bei sąryšis / The Reletion and specialities of academic achievement and fear of the leavers of secondary school

Sugaudis, Svajūnas 16 August 2007 (has links)
Tyrimo tikslas - ištirti vidurinės mokyklos abiturientų baimės ir pažangumo ypatumus bei sąryšį. Buvo ištirta 111 moksleivių. Darbe naudota metodika - „Diferencijuotas mokyklos baimės aprašas“ - (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), leidžiantis nustatyti abiturientų baimę provokuojančių veiksnių, baimės apraiškos formų bei baimės įveikos ir įtvirtinimo būdų lygius. Ji panaudota du kartus – vieną kartą likus mėnesiui iki egzaminų buvo naudojamas ilgasis variantas, o kitas trumpasis pakartotinis variantas – prasidėjus pirmiesiem įskaitų laikymam. Tyrimo rezultatai parodė, kad abiturientų įvairių baimės rodiklių išreikštumas pirmojo bei pakartotinio tyrimo metu skiriasi, o taip pat šie rodikliai skiriasi priklausomai nuo lyties, bet fiziologinės baimės apraiškos pakartojus tyrimą išlieka nepakitusios. Humanitarinį ir realinį mokymosi profilį pasirinkę abiturientai įvairių baimės rodiklių išreikštumu nesiskiria. Tik pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad į humanitarinius mokslus linkę abiturientai labiau nei linkę į realinius kontroliuoja baimę. Be to, pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad abiturientai, pasirinkę didesnį valstybinių egzaminų skaičių, mažiau linkę į išorinį ir vidinį baimės įtvirtinimą nei abiturientai, pasirinkę mažesnį egzaminų skaičių. / The aim of this research is to assess the connection between fears of school – leavers and academic achievement peculiarity. 111 school-leavers participated in this research. These method were used for investigation – Discriminating Fear of School Inventory (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), which lets to assess factors provoking fear of school- leavers, fear‘s expressions, coping ways with fear and levels of fear fix. School – leavers were assessed two times. The results indicated that fear index are different at testing first and second time. These indexes are different to men and women, but at first and second time of testing the physiological expresses of fear are the same. The index of fear are the same in school leavers with humanitarian and real profiler (first time testing), but humanitarians can control fear more effectively than real profiler schoolchildren (second time testing). One more thing – school- leavers who have chosen more exams were more prone to fix fear than school- leavers who have chosen less exams.
3

Rašymo sutrikimų turinčių mokinių baimės / Fears of pupils with dysgraphia

Raudytė, Simona 04 July 2012 (has links)
Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamos vaikų, turinčių disgrafiją, baimės. Tyrimas buvo atliktas 2-4 klasėse bendrojo lavinimo mokyklose: Plungės ,,Saulės” gimnazijoje (pradinio ugdymo skyriuje), Plungės Akademiko Adolfo Jucio pagrindinėje mokykloje, Plungės ,,Ryto” pagrindinėje mokykloje, Plungės ,,Babrungo” pagrindinėje mokykloje, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, Pasavalio rajono Daujėnų pagrindinėje mokykloje, Joniškio rajono Skaistgirio vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo ir anketavimo būdu buvo apklausti iš viso 122 respondentai, iš kurių 50 (27 berniukai ir 23 mergaitės) vaikų turėjo rašymo sutrikimų, 50 (26 berniukai ir 24 mergaitės) nesutrikusios raidos mokinių bei 23 pradinių klasių mokytojai. Anketos tiek mokiniams, tiek mokytojams buvo sudarytos remiantis moksline literatūra. / Bachelor's thesis examines fears of the children with dysgraphia. The study was conducted in grades 2-4 of mainstream schools: Plungė ,,Saulės” gymnasium (primary section), Plungė Academic Adolfas Jucys general school, Plungė ,,Ryto” general school, Plungė ,,Babrungo” general school, Rietavas Laurynas Ivinskis’ gymnasium, Pasavalys district Daujėnai general school, Joniškis district Skaistgiris secondary school. The study included questionnaires and a total of 122 respondents were interviewed, of whom 50 (27 boys and 23 girls) children had writing disorders, 50 (26 boys and 24 girls) had no disorders and 22 primary school teachers. Questionnaires both for pupils and teachers were made on the basis of scientific literature.
4

Mokyklos baimė kaip socializacijos mokykloje problema / Fear of school as a problem of socialisation in school

Dagienė, Asta 01 July 2006 (has links)
In modern-day school a lot of attention is paid so that all educational process would be based on humanistic principles. Supposedly learning is the easiest and most effective when a schoolchild feels no fear. However, most schoolchildren at school face humiliations, they are poorly considered, are mocked at, despised, treated unfairly. The cause of fear for most schoolchildren is schoolteacher, organisation of class work, and school itself. Therefore there are considerable causes of psychical pressure in school, which are almost impossible to avoid. Schoolteachers often feel psychical pressure in school too. Often one can hear opinions, common in the society in Lithuania, that claim that teacher’s profession is particularly privileged, that is, part-time job, guaranteed remuneration and prolonged leave, unattainable for most people. Yet investigations performed in various countries stress the fatigue and exhaustion that schoolteachers face, described as school stress, which forms states of school fears, which leads to the formation of stress situations, emergence of fears and unwillingness to work in educational institutions. The aim of the thesis is to assess educational and society phenomena that produce negative impact on educational process, educational system, school as organization, so that both schoolchildren and schoolteachers experience states of school fear. The task of the thesis: 1. To perform analysis of literature and research concerning school fear. 2. To... [to full text]
5

14-17 metų paauglių mokyklos baimės ir vidinės darnos sąsajos / The interface between fear of school and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17

Dulinskienė, Vaiva 24 September 2008 (has links)
Šio darbo tikslas ištirti 14 – 17 metų paauglių baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus, baimės įtvirtinimo formas ir vidinę darną. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždavinai: 1. Palyginti 14 -17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus ir baimės įvertinimo formos pagal amžių. 2. Palyginti 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus ir baimės įvertinimo formos pagal lytį. 3. Išanalizuoti 14 - 17 metų paauglių vidinės darnos ypatumus. 4. Nustatyti 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančių veiksnių, mokyklos baimės apraiškų, įveikos būdų, baimės įvertinimo formų ir vidinės darnos sąsajas. Šiame magistriniame darbe buvo siekiama patikrinti hipotezes 1. 14 metų paaugliai, būdami ankstyvosios paauglystės pirmojoje pusėje, labiau patiria mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, labiau jaučia mokyklos baimės apraiškas nei 17 metų paaugliai. 2. 14 - 17 metų merginos labiau patiria mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, labiau jaučia mokyklos baimės apraiškas nei 14 - 17 metų vaikinai. 3. 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimės įveikos būdai susiję su vidine darna. Darbe buvo taikomos dvi metodikos: Mokyklos baimei tirti buvo naudojama D. H. Rost ir F.J Schermer klausimyno 14 – 17 metų vaikų, emocinėms problemoms tirti ilgoji versija. Vidinei darnai tirti buvo naudojamas Antanovsky , gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis object: the interface between fear of school and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Aim of the thesis: to explore provocative factors of fear of school, appearance of the fear, ways to overcome the fear, fixation on the fear and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Goals of the thesis: 1. To compare the provocative factors of fear of school of adolescents aged from 14 to 17, according to their age. 2. To compare the provocative factors of fear of school of adolescents aged from 14 to 17, according to their sex. 3. To analyse the peculiarities of inner harmony of adolescents aged from 14 to 17. 4. To find out the interface between provocative factors of fear of school, ways to overcome the fear, ways to estimate the fear and inner harmony. Hypotheses of the thesis: the following hypotheses were checked in the thesis: 1. 14 years old adolescents more often suffer the provocative factors and appearance of fear of school than 17 year old adolescents. 2. Girls aged from 14 to 17 more often suffer the provocative factors and appearance of fear of school than boys of the same age. 3. There is the interface between the ways of overcoming the fear of school and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Thesis methods: there were used two methods in the thesis: the questionnaire of D.H.Rost and F.J.Shermer , the longest version was used to examine the fear of school; the shortest version of Antonovsky questionnaire of life orientation was... [to full text]
6

Scenos baimės raiška ir jos įveikos galimybės muzikanto-atlikėjo meninės kūrybos procese / The Expression Of Scene Fair and the Possibilities to Defeat It in the Artistic Creativity Process Of a Musician- performer

Geležėlienė, Svajonė 28 August 2009 (has links)
Darbe nagrinėjama. kaip muzikantas-atlikėjas meninės kūrybos procese išgyvena daugybę įvairiausių emocijų. Pasirodymas scenoje visada susijęs su gebėjimu susikurti tinkamą sceninę būseną. Scenos baimė – psichologinis reiškinys, kurį jaučia muzikantai-atlikėjai sceninio pasirodymo metu. Tyrimo objektas – muzikantų-atlikėjų scenos baimės raiška ir jos įveikos galimybės. Tyrimo tikslas – analizuoti muzikantų-atlikėjų scenos baimės raiškos ypatumus ir jos įveikos galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti meninės kūrybos ir muzikanto-atlikėjo profesijos specifiškumą, analizuojant mokslinę, psichologinę, pedagoginę literatūrą; 2) nustatyti psichologinę, filosofinę, teologinę baimės prigimtį; 3) apibūdinti scenos baimės apibrėžtį; 4) ištirti veiksnius, lemiančius scenos baimės atsiradimo priežastis; 5) įvardinti scenos baimės įveikos būdus, kurie padėtų muzikantui-atlikėjui siekti emocinio stabilumo sceninėje veikloje. Atlikto tyrimo rezultatai, kuriame dalyvavo 28 respondentai, atskleidė, kad scenos baimė egzistuoja, kuri įtakoja muzikanto-atlikėjo sceninį pasirodymą. Pagrindinėmis priežastimis, kurios lemia scenos baimės atsiradimą, tyrime dalyvavę muzikantai-atlikėjai įvardijo: • nepakankamą profesinis pasirengimą; • koncertinės patirties stoką; • individualias charakterio savybės (nepasitikėjimas savimi, valios stoka); • aplinkinių nuomonę; • nepavykusius sceninius pasirodymus. Tyrimo rezultatai atskleidė šiuos scenos baimės įveikos būdus: • profesinio meistriškumo kėlimas... [toliau žr. visą tekstą] / The study focuses on a musician-performer‘s experiences of a lot of various emotions in his artistic creativity process. A performance on the scene is always related with the ability of creating a certain scenic state. Scene fair is a psychological phenomenon which is experienced by musician- performers while performing on the scene. The object of the investigation is the expression of scene fair of a musician- performer and the possibilities to defeat it. The aim of the investigation is to analyze specific features of the expression of the scene fair and the possibilities to defeat it. The objectives are: 1) to reveal the specific features of artistic creativity and the profession of a musician- performer while analyzing scientific, psychological, pedagogical literature; 2) to identify psychological, philosophical, theological nature of fair; 3) to characterize the definition of scene fair; 4) to investigate the factors influencing the rise of the scene fair; 5) to name the ways of coping with scene fair which would help the musician- performer to achieve emotional stability in his scenic activity. The results of the investigation, in which 28 respondents took part, showed that scene fair exists and it affects the performance of the musician- performer. As the main reasons which affect the rise of the scene fair the respondent musician- performers named the following: • insufficient professional preparation; • lack of concert experience; • individual features of character... [to full text]
7

Mokytojų subjektyvaus sveikatos vertinimo, socialinės kompetencijos ir mokyklos baimės sąsajos / Subjective links of teachers' health, social competence and school fear

Mokusienė, Rima 15 January 2009 (has links)
Tyrime dalyvavo 132 Akmenės rajono mokytojai. (94 gimnazijos mokytojai, 14 pagrindinės mokyklos mokytojų, 16 specialiosios mokyklos mokytojų, 8 muzikos mokyklos mokytojai) Visi tiriamieji - moterys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo metodai - metodika socialinei kompetencijai tirti, sudaryta iš 45 teiginių (R. Ullrich ir de R. Muynck Socialinės kompetencijos testas (Vokietija, 1994) adaptavo R.Lekavičienė, 2000). Mokytojų baimės dažnumui ir raiškai nustatyti, naudotas R.Kreitschmann, B.Weidenmann sudarytas klausimynas: „Mokytojų savijautos mokykloje, baimės turinio, dažnumo ir raiškos ypatumų klausimynas“. (1999) Subjektyvios sveikatos būklės vertinimas, pagal PSO su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimai( A.Goštautas, 2001) Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnės socialinės kompetencijos mokytojai geriau vertina savo subjektyvią sveikatą ir rečiau patiria mokyklos baimę. Išsiaiškinta, kad dažniau įžeidinėjami ir kritikuojami mokytojai, dažniau jaučia mokyklos baimę. Dauguma mokytojų: informacijos stoką organizacijoje, skubėjimą, administracijos reikalavimus, nepakeliamas užduotis - įvardija svarbiausiais mokyklos baimę keliančiais veiksniais. / The purpose of the study is to analyze the subjective health of teachers, the links between social competence and fear of school. The study included 132 Akmenė district teachers (94 gymnasium teachers, 14 primary school teachers, 16 special school teachers, 8 teachers of music schools). All of the tested subjects were women, having higher education . Research methods: techniques to investigate the social competence, which consists of 45 claims (R. Ullrich, and R. de Muynck, Social competence test (Germany, 1994) adapted by R. Lekavičienė, 2000). For the identification of incidence of fear of educators and fear expressions, a questionnaire compiled by R. Kreitschmann, B. Weidenmann was used: Questionnaire of teachers’ wellbeing at school, fear content, frequency and specifics of expression. (1999). Assessment of subjective health status, according to WHO Quality of life, health-related quality of life (A.Goštautas, 2001) The study results indicate that teachers with higher social competence tend to better evaluate their subjective health and less experience the fear of school. It was found that teachers who are more often abused and criticized, more often feel the fear of school. Most teachers identify the lack of information in the organization, rush, administrative requirements, excruciating tasks as the major school fear factors.
8

Paauglių ir studentų religingumo ir mirties baimės sąsajos / Religiousness and fear of death relations between teenagers and students

Rakauskienė, Aida 28 August 2008 (has links)
Mirtis yra vienas iš paslaptingiausių ir labiausiai bauginančių potyrių mūsų gyvenimuose. Nors tai yra toks pat natūralus dalykas kaip ir gimimas, mirtis sukelia visiškai priešingus jausmus. Dažniausiai tai yra baimė, nesaugumas, panika, kaltė ir kiti neigiami jausmai. Per amžius žmogaus santykis su mirtimi kito. Tai vyko iš lėto. Anksčiau mirtis buvo sutinkama su didele pagarba, be didelės baimės, panikos, netgi su trupučiu susižavėjimo ir smalsumo. Šiomis dienomis mirtis yra suvokiama kaip blogiausias dalykas, kuris tik gali ištikti žmogų. Dažnai ji priimama už bausmę, dėl nuodėmių ar neteisingai nugyvento gyvenimo. Kiekvieno žmogaus santykis su mirtimi priklauso nuo skirtingų dalykų. Mirties suvokimui įtakos gali turėti žmogaus amžius, lytis, išsilavinimas, ankstesnė patirtis, susijusi su mirtimi, žmogaus tikėjimas ir jo išpažįstama religija. Darbo tikslas – ištirti paauglių bei studentų religingumo ir mirties baimės sąsajas. Buvo apklausti 224 tiriamieji ( 122 studentai, iš kurių 70 merginų ir 52 vaikinai, bei 102 14 – 16 metų amžiaus moksleiviai, iš kurių 60 merginų ir 42 vaikinai ). Tiriamiesiems buvo sukurta anketa, kurioje buvo atskiros religingumo bei mirties baimės skalės bei bendri klausimai apie amžių, lytį, išsilavinimą ir šeimyninę padėtį. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus tiriamieji labiau propaguoja religinį elgesį, o jaunesniems svarbiau pats tikėjimas, religiniai įsitikinimai. Kalbant apie tiriamųjų amžiaus ir mirties baimės sąsajas, mirties baimės... [toliau žr. visą tekstą] / Death is one of the most mysteries and terrifying experiences in our life. Even if it is as natural thing as birth, death gives us completely different feelings. Most often it is fear, insecurity, panic and other negative feelings. During the ages man‘s relations with death changed. It was slow process. In the past death was met with respect, without bigger fear, panic, even with a little bit of admiration and curiosity. In our days death is considered as one of the worst things that could happen to human, taken as a punishment for all sins and the life spent in a bad way. Relationship with death depends on many different factors for each person. Age, gender, education, earlier experience with death, belief and religion could be the main criteria why people understand death one way or another. The object of this work – to investigate the connection between religiousness and understanding death, students and teenagers being as a case in this study. 224 participants were investigated (120 students – 70 girls and 52 boys, and also 102 teenagers aged 14-16, that contained 60 girls and 42 boys). Questionnaire with the separate scales for religion and understanding death and general questions about age, gender, education and marital status was presented to the participants. It was found that older participants propagate religious attitude more, while for the younger participants belief and religion creed is more important. Also it was found that intensity of the fear of death... [to full text]
9

Mirties problema E. Levino ir A. Lingio fenomenologijoje / The problem of the death in E. Levinas' and A. Lingis' phenomenology

Jurkaitė, Lina 16 August 2007 (has links)
Mirties fenomenas telkia daug laukų Levino ir Lingio filosofijoje. Mirtis tai visiškas kitybės išsiveržimas. Levinas klausia ar mirtis paskelbta kito yra dar mano mirtis? Agonijos metu negali apie savo mirtį kalbėti kaip apie kito mirtį. Mirtis kaip įmanomybės neįmanomybė. Levino atsakomybės fenomenu pereinama prie kito. Atsakomybė už kito mirtį tiek, kiek ji susijusi su mano paties mirtimi. Levino mirties fenomenas naikina savastingumą. Lingis mąsto apie tuos, kurie visa palieka, apie tuos, kurie miršta. Jis išryškina, kad mirtis tai ne niekas, kuris pasireiškia mums mirties baime, bet pati nežinomybė. Mirtis kančių riba ir anapusybė. Kančioje, pagal Lingį, išsipildo žmogaus vienatvė, arba jo sąsajos su pačiu savimi, visas intensyvumas, jo tapatybės nepakeičiamumas. Pasikartojančios aplinkybės primena, kad artėja mirtis . Išryškina komunikacijos aspektus mirties fenomene. / The phenomena of the death involves lost of fields in the philosophy of Levinas and Lingis. Death is an absoliute apearence of change. Levinas asks it the death anounced by another person is my daeth? During the periodo f the agony you can not talk about your awn death like about. Death of another person. Death is like possibility of impossibility. According to Levinas phenomena of responsibility we reach another phenomena. Each person is responsible for the death of another persona s much as it is connected with his death. The conception of Levinas death destroys moral aspects of personality. Lingis thinks about those who are leaving everyhing and about those who die. See emphasizes that death is nothing, which reveals itself by our fear of the death. But really it is something. That coeed not be explained. Death is a limits of sufferings and it is something beyond us according to Lingis lonliness of a human beingo r his connections with himself, all intensivity, unchanging of conception of yourself are revealed in suffering. Repeatedby occuring activities remind us that the death is approuching. Also Lingis emphasizes communicative aspects in the phenomena of death.
10

Pagrindinių psichofiziologinių savybių, reikalingų muzikos atlikėjui, ugdymas / Development of main psichophysiological traits of music performer

Sidaraitė, Emilija 04 June 2013 (has links)
Muzikas – atlikėjas yra tarytum tarpininkas tarp kompozitoriaus ir klausytojo. Jo valioje atsiduria kūrinys, kurį jis perleidžia per savo unikalų vidinį pasaulį. Norint pasiekti profesinių aukštumų neužtenka būti gabiu ar muzikaliu. Reikia turėti tvirtą charakterį, stiprią valią ir pasitikėjimą savimi. Problema. Skiriamas per mažas dėmesys į tai, kokią įtaką muzikantui - atlikėjui daro žema savivertė, valios stoka. Nepakankamas žinių kiekis apie kovos su scenos baime būdais. Siauras saves pažinimas užkerta kelius į sau iškeltų tikslų pasiekimą, mažina galimybes panaudoti turimus talentus, išsiugdyti naujus. Tyrimo objektas. Pagrindinės psichofiziologinės savybės, reikalingos muzikos atlikėjui. Tyrimo tikslas. Siekiama išsiaiškinti kokiais būdais muzikantai - atlikėjai kovoja su scenos baimės, valios ugdymo ir savivertės kėlimo problemomis. Taip pat identifikuoti jų požiūrį į išvardintų savybių svarbą muzikanto – atlikėjo specialybėje. Tyrimo klausimas. Koks yra muzikos atlikėjų studentų požiūris į valią, savivertę ir kovą su scenos baime? / A musician – performer is an intermediate between the composer and the listener. He controls the piece which he lets through his own unique internal world. It is not enough to be gifted or musical in order to achieve professional goals. One must also have a strong character, strong will and self-confidence. The problem. Not enough attention is paid to how low self-esteem and lack of willpower influence a musician – performer. Not enough knowledge about the methods to cope with stage-fright. Narrow knowledge of self prevents the achievement of goals, reduces the potential to use one’s talents and develop new ones. Object of the analysis. The fundamental psycho-physiological qualities necessary for a musical performer. Goal of the analysis. To find what kind of methods do musicians – performers use to cope with the problems of stage-fright, education of will and improvement of self-esteem. Also, to identify their attitude towards the importance of the listed qualities in the specialty of musician – performer. Matter of the analysis. What is the attitude of musicians – performers towards the willpower, self-esteem and struggle with stage-fright?

Page generated in 0.0387 seconds