ES leido privatiems subjektams teisminėmis gynybos priemonėmis, tiek tiesiogiai ETT, tiek netiesiogiai per preliminaraus nutarimo procedūrą, ginti savo teises, kurias jiems suteikia EB teisė, todėl jie, kai tik to prireikia, neturėtų vengti pasinaudoti šia privilegija. Dėl šios priežasties, šio magistro darbo tikslas yra padėti asmenims geriau suvokti preliminarių nutarimų procedūros esmę ir atkreipti jų dėmesį į tai, jog jie, būdami bylos šalimis EB Sutarties 234 str. pagalba gali daryti įtaką nacionalinio teismo sprendimui, kadangi prašymas dėl preliminaraus nutarimo pateikimo – tai ne tik būdas užtikrinti vienodą EB teisės aiškinimą ir taikymą valstybėse narėse, bet kartu tai ir netiesioginė galimybė privatiems subjektams patekti į ETT, siekiant apginti savo pažeistas teises. Taigi, šiame darbe trumpai apibūdinus pačią preliminarių nutarimų procedūrą, didžiausias dėmesys skiriamas vienai iš svarbiausių šios procedūros funkcijų – asmens teisių apsaugai. Siekiant geriau atskleisti preliminaraus nutarimo reikšmę privačių subjektų interesų užtikrinimo srityje, darbe pateikiamos reikšmingos naujausios ETT bylos bei duomenys apie valstybių narių praktiką taikant EB Sutarties 234 str. Preliminarių nutarimų procedūros palyginimas su kitomis EB Sutartyje įtvirtintomis teisminėmis gynybos priemonėmis leis suprasti, kodėl preliminarūs nutarimai yra laikomi viena iš galimybių, o neretai ir vienintele asmenims apginti savo pažeistas teises. Nacionaliniai teismai per preliminarių... [toliau žr. visą tekstą] / European Union allow private persons, by means of judicial protection measures, to defend their rights, which they derive from EC law, directly before the European Court of Justice (i.e. ECJ) as well as indirectly through the preliminary reference procedure; therefore, these persons should take advantage of such privilege, whenever they need that. Accordingly, one of the main objectives of this master thesis is to help individuals to perceive in a better way a core nature of the preliminary rulings procedure and call their attention to the fact, that they, being parties at particular case, pending before a national court, have a possibility through the Art. 234 of EC Treaty to influence the decision of the national judge. This is because, the preliminary reference is not any longer only a mean of ensuring uniform interpretation and application of EC law throughout the Member States, but also it is an indirect opportunity for private persons to access the European courts for protecting their rights. Thus, after shortly describing the main points of the preliminary reference mechanism, the greatest attention in this thesis is paid to one of the most important functions of this procedure – protection of the rights of persons. In order to reveal more clearly a significance of the preliminary ruling in the context of securing the interests of private persons, this thesis contains important up to date ECJ cases and data about the practice of the Member States, while applying Art. 2... [to full text]

Tradiciškai sveikatos apsaugos sistemos veikia pagal teritorinį principą, todėl pacientams paliekama galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tik savoje šalyje. Nepaisant to, teisė į sveikatos apsaugą užtikrinama tiek tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktais. Žmogaus teisė į sveikatos apsaugą, kaip viena iš socialinių teisių, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos sistemų organizavimas priklauso valstybių nacionalinei kompetencijai, yra nemažai antrinio reguliavimo institutų egzistuojančių Bendrijoje, kurie netiesiogiai, bet reikšmingai įtakoja šios socialinės sferos teisinį pagrindą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat prisidėjo prie teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimo, nuspręsdamas, kad sveikatos paslaugos ir medicinos gaminiai patenka į vidaus rinkos veikimo sferą. Darbe analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, siekiant atskleisti, kaip Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo išplėstos, papildant ES pagrindines laisves. Dėl to aptariama paslaugų ir prekių samprata, jų požymiai, ribojimai ir galimi pateisinimo pagrindai sveikatos apsaugos kontekste. Darbe taip pat nagrinėjamos valstybių narių ir ES kompetencijos ribos, atskleidžiant ribotą valstybių narių diskreciją teisinėmis priemonėmis izoliuoti nacionalines sveikatos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Essentially health protection systems operate on the principle of territoriality, therefore allowing patients to use free health care services only in their home country. Nonetheless, the right to health protection is secured both by international and European Union (hereinafter referred – EU) law. Right to health protection, as one of social rights, obligates member states to ensure that every person has equal opportunities to get access to high quality health care. Although in EU health care falls within the national competence of the member states, a number of secondary legal regulation institutes exist in the Community, which indirectly, but substantially affect the legal basics of this social sphere. The Court of Justice of the European Communities has also highly contributed to ensuring the right to health protection by concluding that health services and medical products fall within the sphere of the internal market. The work analyses the Court of Justice of the European Communities practice with the intention to reveal how the opportunities to get access to health care cervices for patients living within the EU were expanded thus complementing the fundamental freedoms of the EU. To that end, the concepts of services and goods, their elements, limitations and possible justifications in the sphere of health care are discussed. The work also deals with the competence limits of the member states and the EU, revealing limited discretion of the member states to isolate, by... [to full text]

Šiame magistro darbe yra plėtojama tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) kaip institucija, veikianti Europos Sąjungos viešojo administravimo sistemoje, atlieka Bendrijų konstitucinio teismo funkcijas kaip aukščiausiasis konstitucijos aiškintojas ir turi pareigą, esant normų kolizijai, apibrėžti konstitucinio pagrindo, reikalingo dalyvaujant Europos integracijos procese, turinį, apimtį ir ribas. Darbe yra siekiama parodyti, kad ETT, vykdydamas viešojo administravimo reguliavimo funkciją, savo praktikoje priimamais sprendimais neleidžia valstybių narių, kaip ES administracinių vienetų, nacionaliniams teismams jų nagrinėjamose bylose priimti sprendimus, išeinančius už ES teisės ribų, tai yra priimtus, vadovaujantis netinkamai išaiškinta teisės norma arba nuostata, prieštaraujančia Europos Bendrijos teisei. Darbe taip pat yra siekiama parodyti, kad ETT kaip EB institucija, įkurta Europos Bendrijos teisės vienodinimui ir darniam taikymui užtikrinti, negalėjo sėkmingai funkcionuoti, neatsižvelgiant į istorinės EB raidos metu atsiradusius naujus poreikius. ETT sėkmingai vykdydamas savo funkcijas įtakojo tokios Bendrijos teisinės sistemos, kokią mes turime dabar – vieningos, harmoningos, nepriklausomos -, suformavimą, įgyvendindamas EB sutarties 220 straipsnyje nustatytą Bendrijos teisės sergėtojo vaidmenį, jis ir toliau aktyviai dalyvauja šios teisės tobulinimo procese. ETT jam suteiktos apibrėžtos jurisdikcijos ribose vykdydamas jam priskirtas funkcijas prašymų priimti... [to full text] / The present Master degree thesis develops the concept that the Court of Justice of the European Communities (ECJ), as an institution functioning within the system of the European public administration, performs the functions of a Community Constitutional Court acting as the supreme constitutional interpreter and, in the event of a collision of norms, is vested with the responsibility to determine the content, scope and limits of the constitutional basis that is necessary for the participation in the process of European integration. The work aims to show that in the performance of the function of regulating public administration, the ECJ by means of its judgements prevents the national courts of Member States – as administrative entities of the EU – to take such decisions in the cases before them that could exceed the boundaries of the EU law, i.e. would be taken on the basis of a wrongly interpreted legal norm or a provision that contradicts the Community law. It is also attempted to demonstrate in the work that the ECJ, as an institution of the European Communities founded with the aim to unify the Community law and ensure consistency in its application, could not function effectively without taking regard of the new demands that emerged in the course of the historical development of the European Communities. By successfully performing its functions and implementing the role of the ‘supervisor’ of Community law attributed to him by Article 220 of the Treaty of the European... [to full text]

Tautinių mažumų klausimas Lietuvoje dažniausiai minimas politiniame kontekste kaip tam tikra konflikto išraiška, kuomet nesutarimai nagrinėjami tik paviršutiniškai ta prasme, jog jų priežastingumas maskuojamas stereotipais grįstu mąstymu ir tokio mąstymo formų palaikymu. Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai galima atrasti publikacijų apie tas tautines mažumas, kurios yra didžiausios, o mažosioms skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog smulkiosios tautinių mažumų bendrijos nesusiduria su problemomis, kylančiomis tiek dėl bendros šalies politikos nukreiptos jų atžvilgiu, tiek ir dėl vietos valdžios sprendimų ar netgi dėl tarpusavio bendravimo ypatumų. Todėl svarbu ngrinėti šias bendrijas tiek mikro lygmenyje tiek ir bendrame šalies kontekste. Juolab, jog tyrimų šioje srityje yra atlikta labai mažai. Šiam tyrimui įtakos turėjo tai, jog buvo siekiama atskleisti konkrečių tautiniu pagrindu susiformavusių bendrijų atstovų patirtis, tačiau tai vienas iš pirmųjų tokių tarpdisciplininių bandymų todėl jame remiamasi tiek sociologų, tiek istorikų, tiek filosofų įžvelgomis. Vienas tokių – Pierre Bourdieu, kurio pasiūlyta kapitalų teorija šiame darbe taikoma plačiausiai. Ši teorija siejama su vokiečių bendrijų veikla ir kasddieninėmis praktikomis, kurių pagalba palaikoma šios tautinės mažumos tapatybė Lietuvoje. Tyrimo metu atskleista, jog šią temą galima pavadinti problemiška net keletu aspektų. Pirmiausiai svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, jog ši tema susijusi su tam... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the question of ethnic minorities is frequently mentioned as an expression of some sort of conflict in political context, when the controversies are analysed only passingly. In the sense that this question's causality is disguised with stereotypes based reasoning and the support of this kind of thinking. In the media most publications can be found on the largest ethnic minorities, while smaller ones receives little attention. However this does not mean that smaller ethnic minorities do not face the problems arising as a result of a general national policy. It is directed towards them, as well as on local government decisions. Or even on the characteristics of their intercommunication. Research is limited in this area therefore it is important to study those communities in the micro level as well as in the national context. This study aims to reveal the experience of community. These communities had formed on specific ethnicity representatives. Yet this is one of the first such inter-discipline attempts to analyse this question so it is based on insights of sociology, history and philosophy. One of those insights is the capital theory by Pierre Bourdieu and this study has applied this theory the most. The theory is associated with activities and everyday practise of German community through which this ethnic minority's identity is being maintained. This study reveals that the topic is problematic according to several aspects. First of all, it is important to... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]