The aim of the research is, having evaluated attitude peculiarities of the participants of the research, revealed real collaboration practices and applied action research, to construct methodology and a model of collaboration, meeting special educational needs. The research has been carried out in accordance with the principle of triangulation, combining quality and quantity methods (questionnaire method, individual semi-structured interview, action research using the focus group method). The results of the research revealed that children, having special educational needs and their parents often appear in the situation of isolation in comprehensive schools. teachers’ communication among themselves is more often oriented to individual conversations, consultations, individual perfection, but not to team work and collegial solution of problems. Students often feel teachers’ negative attitudes towards them, ignorance, rejection. Structure and expressiveness of parents’ and teachers’ attitudes towards special education and collaboration has been identified. Considering the collaborative situation (on a country scale) and concrete institutional context (on a school scale), collaboration methodology has been suggested, the basis of which is action research with focus group method applied. The results of the research confirm effectiveness of the methodology. Analysis of individual cases when there is common problem solution and participation of all the members of educational process... [to full text]

The aim of the research is, having evaluated attitude peculiarities of the participants of the research, revealed real collaboration practices and applied action research, to construct methodology and a model of collaboration, meeting special educational needs. The research has been carried out in accordance with the principle of triangulation, combining quality and quantity methods (questionnaire method, individual semi-structured interview, action research using the focus group method). 1445 participants were involved. The results of the research revealed that children, having special educational needs and their parents often appear in the situation of isolation in comprehensive schools of Lithuania – SEN students lack communication, often there are no possibilities to involve and solve children’s educational problems together, their possibilities and needs are not evaluated enough. Parents’ and specialists’ interactions are especially limited. It was stated that teachers’ communication among themselves is more often oriented to individual conversations, consultations, individual perfection, but not to team work and collegial solution of problems. One way information provision dominates in communication with parents. Underefficient system of communication and information spread limits possible interactions, does not encourage complex interaction of all the participants of the process of education and common problem solution. Leaders underestimate the results of common work... [to full text]

Darbe aptariamos bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių nuomonių įvairovė į specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integruotą ugdymą ir jų kaita nuo integracijos proceso pradžios. Iškelta hipotezė, kad tarp teorinio integracijos modelio ir praktinio jo pritaikymo yra tam tikrų nesutapimų, kurie trukdo kokybiškam integracijos proceso vystymuisi. Gali išryškėti kontroversiškos bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės nuostatos, nepalankiai veikiančios integruotai ugdomų mokinių socializaciją. Turinio analizės metodu apžvelgti panašūs atlikti tyrimai, siekiant įžvelgti integracijos proceso dalyvių nuostatų kaitą. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, mokinių bei jų tėvų požiūrius į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus bei įvertinti integruotai ugdomų specialiųjų poreikių vaikų savijautą mokyklos aplinkoje. Tyrime dalyvavo 130 bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių normalios raidos ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, 75 šių mokinių tėvai ir 115 pedagogų, dirbančių tose pačiose mokyklose iš įvairių Lietuvos regionų. Empirinėje dalyje nagrinėjamos bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių nuostatos į specialiųjų poreikių vaikų socializacijos sėkmę, į integruotą ugdymą bei jo efektyvumą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės nariai pakankamai geranoriškai ir tolerantiškai nusiteikę specialiųjų poreikių vaikų atžvilgiu. Tėvų nuostatos netgi teigiamesnės... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the variety of opinions of mainstream school community members’ about the integrated education of children with special educational needs (SEN children) also how these opinions have been turnover from the beginning of the integration’s process. Hypothesis: there are some discrepancies between the theoretical pattern of integration and it’s practical adaptation with discourages the qualitative progress of the integration’s process. The controversial attitudes of the mainstream school community can be found which could adversely operate the integrated training pupils socialization. The review of similar navigated investigations was done using content analysis method on purpose to penetrate the alternation of the integration process members. Questionnaire survey method was used to accomplish the research which purpose is to investigate the attitude of mainstream school teachers, pupils and their patents about the SEN children and to appreciate how SEN children feel themselves in the school environment. The presence of 130 mainstream school pupils with SEN and non-disabled children, 75 their parents also 115 general teachers from various Lithuanian regions caused a successful research. The most important empirical conclusions that were drawn are: ● Community members of mainstream school are benevolently and tolerantly minded in point of SEN children enough. The attitudes of parents are even more positive than their children’s are. SEN children feel fairly... [to full text]

Gyvename įvairovės ir neapibrėžtumo, o kartu ir būdravimo, kritiškumo, kūrybos laikais, kai reikia daugiau individualių įžvalgų, nuovokos, refleksijos, atsakomybės už teisingus pasirinkimus. Teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra ta terpė, kuri ugdo sąmoningus, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius išmoktas teisines žinias pritaikyti konkrečioje situacijoje, konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime, mokinius – piliečius. Ugdymo realybėje kylančios problemos susijusios su visuomenės gyvenimo pokyčiais, ugdymo turinys, kaip socialinio užsakymo raiška, atspindi šiandieninės visuomenės poreikius, lūkesčius, problemas. Visuomenei ir asmenybei prasmingas toks ugdymo turinys, kuris atitinka konkrečios visuomenės materialinę ir dvasinę kultūrą. Todėl modernioje visuomenėje yra svarbios ir reikšmingos teisinio ugdymo programos bei jų turinys, nes tik tikslingai ir kompetentingai sudarytos programos ir jų turinys sąlygos progresą tarp besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokykloje. Kalbant apie sparčią socialinę kaitą, tuo pačiu ir apie teisinio ugdymo turinio kaitą, reikia pabrėžti kompetencijos reikšmę Bendrosiose programose (ugdymo turinyje). Šis globalizacijos laikmetis yra pažymėtas ypatingu ženklu, kai globali ideologija, žadanti patogesnį, kokybiškesnį, įdomesnį gyvenimą, persmelkia visų valstybių politiką, kultūrą, švietimą, socialinį gyvenimą, siūlydama tvarkytis pagal tuos pačius principus, t.y. kompetencijas. Kompetencijos samprata... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the world that is full of variety and uncertainty together with subterfuge, criticism and creativity and it is the time that we need more individual abortions, perception, reflection and responsibility for the legal choices. Legal education at secondary school is the environment that educates students, namely citizens that are conscious, realizing their rights and duties, able to adjust legal knowledge in certain situations, constructively participate in changing society life. The obstacles that appear in education reality are associated with social life changes, the education content as social expressions, reflects the changes of today’s society, as well as expectations and problems. Education content will be meaningful only when it will correlate with society and person’s material and emotional culture. As a consequence, modern society should take into consideration education syllabus and their content as only the competent and meaningful syllabus as well as content may be useful and influence the progress among secondary school students. As far as quick social and legal education content change is concerned, it is important to note the significance of competences in General syllabus. This globalization era is marked with exceptional mark when global ideology assuring easier, of more quality and interesting life pierces the politics, culture, education, social life of every country suggesting living according common principles, namely, competences. The... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas informacinių technologijų taikymas Lietuvos logopedų darbe. Apie IKT ir KMP taikymą Lietuvos logopedų darbe nėra daug žinoma, nėra parengta išsamių mokslinių straipsnių ar apžvalgų, kurie nurodytų, kokiomis informacinių technologijų programomis ar priemonėmis naudojamasi logopedų darbe, kokios iš jų vyrauja ir kurios yra efektyviausios dirbant su kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų turinčiais asmenimis. Praktinis tyrimo naudingumas – atskleisti informacinių technologijų taikymo realybę logopedų darbe su kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiais asmenimis. Palyginti pasiekimus šioje srityje Lietuvoje ir užsienio šalyse. Prieduose pateikiamas internetinių svetainių sąrašas, kur galima rasti logopedinėse pratybose pritaikomų lavinimo užduočių. / Master’s thesis analyzes the informational technologies application in Lithuanian speech and language therapists’ work. The aim of this research - to assess the informational and communication technology (ICTs) and computer-based speech training system (CBST) use at the speech and language therapists work in comprehensive schools who work with persons who have language, speech and communication disorders. The empirical part of the paper deals with the use of ICTs/ CBST at speech and language therapists work, their possibility of usage, the coherence between speech therapists qualification and their age, the usage of the programs for development educable self-dependent tools, speech and language therapists interest in various sources of work-related topics and others. In the questionnaire survey (in electronic form) have participated 258 speech and language therapists who work in comprehensive schools.