No description available.

No description available.

Die chirurgische Labmagenreposition ist ökonomisch sinnvoll. Bei älteren Kühen (>5 Jahre) mit hoher Milchleistung und gleichzeitig schweren Begleiterkrankungen (Risikopatienten) ist eine kritische Prognose der Nutzungsdauer angezeigt. Bei Kühen mit einer Nutzungsdauer <1 Monat sind die Laborparameter Protein, Albumin, Beta-Hydroxybutyrat und Cholesterol für die Prognose der Nutzungsdauer nutzbar.

Hypokaliämie ist bei Kühen mit Labmagenverlagerung und zusätzlichen Komplikationen eines der klinischen Probleme. Besonders bei Kühen mit rechtsseitiger Labmagenverlagerung werden Beziehungen des Kaliums zum Krankheitsverlauf deutlich. Serum-Kalium-Konzentrationen < 2 mmol/l sind prognostisch infaust. Durch Begleiterkrankungen werden bei Kühen mit Labmagenverlagerung Kalium sowie Cholesterol, Protein, Albumin, Bilirubin und Beta-Hydroxybutyrat zusätzlich negativ beeinfllusst.

A study was conducted to examine the impact of diet and cold weather on the excretion of nitrogen (N) and phosphorus (P) from beef cows, and the potential for these nutrients to be lost to waterways or as greenhouse gases (GHG). Feces and urine were collected from mature cows fed low-quality forage supplemented with DDGS to 0%, 10%, and 20% ww-1 in the fall of 2008 and winter of 2009. A detailed nutrient analysis was performed to determine forms of N and fractions of P in excreta. Feces, urine, and a simulated bedding pack were then applied to grassland to determine soil GHG emission. Cattle receiving DDGS supplementation excreted greater proportions of labile P in feces and greater concentrations of P in urine. The 20% DDGS diets had greater nitrous oxide emission from urine patches and greater proportions of available N in urine and feces.

Mikroelementai – tai tokie elementai, kurie organizmui yra reikalingi miligraminiais ir mikrograminiais kiekiais. Šių medžiagų disbalansas organizme sutrikdo normalias organizmo funkcijas. Galvijai ypač jautrūs mikroelementų trūkumui. Šių mineralinių medžiagų stoka organizme pasireiškia kailio pakitimais, odos žaizdomis, nagų opomis, mastitais, metritais, nevaisingumu ir kitais organizmo funkcijų sutrikimais. Visą tai sumažina bandos naudingumą, dėl to gyvulių augintojai patiria didelių ekonominių nuostolių. Norint užtikrinti galvijų sveikatingumą ir pagerinti eksploatacines savybes, reikia įvertinti visus veiksnius, sąlygojančius mikroelementų kiekio kaitą galvijo organizme. Tam reikia įvertinti mineralinių medžiagų kiekį dirvožemyje, pašaruose, vandenyje ir atsižvelgti į organizmo sveikatos būklę, produktyvumą, amžių, veislę, klimato sąlygas. Mikroelementų trūkumas paplitęs visame pasaulyje. Intensyvi žemdirbystė, įvairių trąšų, pesticidų ir herbicidų naudojimas pakeičia dirvožemio ir jame augančių augalų biochemines savybes, o tuo pačiu tai įtakoja mikroelementų kiekio dinamiką organizme. Su pašarais naudojamų mineralinių priedų poveikis organizmui skiriasi, priklausomai nuo jų cheminės formos, mikroelementų balanso ir sudėties. Literatūroje daugiausia duomenų randama apie makroelementus ir jų biologinę reikšmę galvijų organizmui. Duomenų apie mikroelementų kiekio kaitą galvijo organizme, Lietuvoje, trūksta. Nėra žinoma, kaip kinta mikroelementų kiekis karvių kraujo serume... [toliau žr. visą tekstą] / Microelements are such elements, which are necessary for the body in quantities of milligrams and micrograms. Any imbalance of these substances in the body disturbs normal body function. Cattle are especially vulnerable to deficiency of microelements. The lack of minerals in the body is evidenced by changes of coat, skin wounds, nail ulcers, mastitis, metritis, infertility and other disorders of the body function. All these factors reduce the utility of herd, and cattle breeders are experiencing severe economic losses. To ensure the health of cattle and to improve features of exploitation, it is necessary to evaluate all factors, that determine the change of microelements’ level in the animal body. This requires evaluation of microelements in soil, fodder and water. A well in order to determine microelements’ level in the body, it is necessary to consider the condition of health of the cattle, their productivity, age, breed and climate conditions. Deficiency of microelements is spread worldwide. Intensive farming, use of various fertilizers, pesticides and herbicides exhausts the soil and modifies biochemical features of the soil and plants growing in it, and at the same time it modifies microelements’ level in the body. Effect of mineral additives that are used along with the fodder on the body varies depending on their chemical form, balance and composition of microelements. Most of the data, found in the literature, is about the macro elements and their biological... [to full text]

In the 1990s internationally renowned Indian artist Sheela Gowda exchanged oil paint for cow-dung. This dramatic shift occurred in response to the rise in Hindu fundamentalism and as way to voice her distress at the violence of the Hindu / Muslim riots. From a eurocentric art-historical perspective, adopting cow-dung to create art may seem like a radical move, but in India it is a material rich in multi layered histories and one resonating with ritual, economic and gendered subtexts and overtones. This thesis analyzes Gowda's multi-coded artworks in an attempt to render more visible an artist who is an important contributor to the international contemporary art scene, to render viable arts usually considered marginal, minor or folk, and to balance an art historical canon which still favours the "high arts" as well as white, western or male artists. It argues not only for the validity of art in its many forms, but also for art historical scholarship which functions as bridge to forge meaning and open up dialogue between artists, viewers, critics and curators.

Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti žirnių ir vikių mišinio įtaką pieno sudėčiai X ūkyje. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti žirnių ir vikių mišinio įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai. 2. Palyginti pieno sudėties rodiklius ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. 3. Apibendrinti tyrimų rezultatus, pateikti išvadas ir pasiūlymus. Išvados: 1. Karvių, šertų žirnių ir vikių mišinio grūdų koncentruotaisiais pašarais, vidutinis pieno riebumas 0,08 proc.ir baltymingumas 0,04 proc. buvo mažesnis nei karvių, kurios buvo šertos visaverčiais kombinuotais pašarais. 2. Karvės, šertos visaverčiais kombinuotais pašarais, davė 0,023 kg pieno daugiau, nei karvės, šertos žirnių ir vikių mišinio koncentruotaisiais pašarais. 3. Laktozės kiekis piene buvo didesnis vidutiniškai 0,01 proc karvių , šėrtų žirnių ir vikių mišinio koncentruotaisiais pašarais. Laktozės kiekis statistiškai patikimas ( p<0,05). 4. Vidutinis urėjos kiekis abiejų grupių karvių piene buvo vienodas (18,77 mg/proc.). 5. Ganykliniu laikotarpiu 0,3 proc.(p<0,05) riebesnio ir 0,25 proc.(p<0,05) baltymingesnio pieno primelžta iš visaverčiais kombinuotais pašarais šertų karvių, o tvartiniu laikotarpiu 0,29 proc.(p<0,05) riebesnio pieno davė žirnių ir vikių mišinio miltais šertos karvės. / Tasks of work: overlook basis and ration of fodder given to milch-cows. Clarify how preparation of concentrated fodder, portioning out, and norming to the cows is managed. Identify what is the impact of concentrated mixture of vetch and bean stems to the cow’s productivity of milk composition. Generalize results of research, give conclusions and suggestions. Work placement and method. Work accomplished in X farm, in district of Rokiškis, duration 2011.11.01 – 2012.09.30. During the work: science literature was used, as well as statistical analysis, methods of data filing and summation. From results of research was found out that cows which were fed with concentrates of peas’s and vetch mixtures, average of milk fat 0.08% and proteins 0.04% was lower then cows which were fed full combined forage. Cows which were fed with complete combined forage gave 10.6kg more milk then those which were fed with concentrates of peas and vetch mixtures. Quantity of lactose in milk was higher average 0.01% of those cows which were fed with peas and vetch mixtures concentrates. Average urea quantity were equal (18,77 mg/%) in both cows groups. During pasturable period cows which were fed complete combined forage were milking 0.3% fatter and with more proteins 0.25% milk. During the cow-house period fatter milk 0.29% were given from cows which were fed of peas and vetch mixtures concentrates. In research it was observed lack of cellular tissue and protein in milk. Suggestion - pay... [to full text]

Tyrimų metu nustatyta, kad iš visų tešmens ketvirčių daugiau primelžta pieno rytinio nei vakarinio melžimo metu. Rytinio melžimo metu nustatytas 1,39 proc. didesnis tešmens indeksas palyginus su vakariniu melžimu. Palyginus primelžto pieno kiekį iš priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių nustatyta, kad daugiau pieno primelžta iš užpakalinių tešmens tiek rytinio, tiek vakarinio melžimo metu. Rytinio melžimo metu iš užpakalinių tešmens ketvirčių primelžta vidutiniškai 3,05 kg daugiau, o vakarinio melžimo metu 2,76 kg daugiau negu iš priekinių ketvirčių (p<0,01). Išanalizavus priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo trukmę rytinio ir vakarinio melžimo metu, nustatyta ilgesnė melžimo trukmė užpakaliniuose tešmens ketvirčiuose. Rytinio melžimo metu užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo trukmė buvo 1,07 min. ilgesnė nei priekinių (p<0,01). Vakarinio melžimo metu šis skirtumas buvo 0,95 min. (p<0,01). Priekiniuose tešmens ketvirčiuose melžimo trukmė buvo 0,53 min. (p<0,01) ilgesnė, o užpakaliniuose 0,65 min.(p<0,01) rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Tiek priekinių, tiek užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo greitis didesnis nustatytas rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Priekiniuose tešmens ketvirčiuose nustatyta 0,09 kg/min., o užpakaliniuose 0,07 kg/min. didesnis melžimo greitis rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Suskirsčius karves į grupes pagal SLS klases palygintas atskirų tešmens ketvirčių primelžto pieno kiekis rytinio ir... [toliau žr. visą tekstą] / The analyses showed that all quarters of the udder produced more milk during the morning milking compared to the evening milking. During the morning milking the udder index was by 1.39 % higher than during the evening milking. The comparison of the quantity of milk produced by the front and rear quarters of the udder showed that the rear quarters of the udder produced more milk both during the morning and evening milking. During the morning milking the rear quarters of the udder produced 3.05 kg more milk on average compared to the front quarters, whereas during the evening milking they produced 2.76 kg more milk on average compared to the front ones (p<0.01). The analysis of the duration of milking the front and rear quarters of the udder during the morning and evening milking showed that the milking duration was longer in the case of the rear quarters of the udder. During the morning milking the duration of milking the rear quarters of the udder was by 1.07 min longer compared to the front quarters (p<0.01). During the evening milking the difference was 0.95 min (p<0.01). During the morning milking the milking duration was by 0.53 min (p<0.01) longer in the case of the front quarters and by 0.65 min (p<0.01) longer in the case of the rear quarters compared to the evening milking. After dividing the cows into groups according to the classes determined by the number of somatic cells, the quantities of milk produced by the separate quarters of the udder during the morning and... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti karvių tešmens matų pokytį prieš melžimą ir po melžimo. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti pasirinktos karvių bandos tešmens vertinimą balais. 2. Išmatuoti karvių tešmens balus centimetrais. 3. Atlikti karvių tešmens atstumo tarp priekinių ir užpakalinių bei dešinės ir kairės pusės spenių palyginimą prieš ir po melžimo. 4. Išanalizuoti karvių tešmens spenių ilgio ir storio palyginimą prieš ir po melžimo. 5. Atlikti karvių tešmens matų ir produktyvumo bei somatinių ląstelių skaičiaus koreliacinę analizę. Išvados: 1. Karvių tešmens rodiklių įvertinimas balais parodė, kad užpakalinės dalies aukštis, tešmens gylis, spenių ilgis, priekinių ir užpakalinių spenių išsidėstymas buvo arti optimalių balų. Suskirsčius duomenis pagal karvių laktacijas nustatyta, kad daugiausiai rodiklių (užpakalinės dalies aukštis, tešmens gylis, spenių ilgis, užpakalinių spenių išsidėstymas)arti optimalių buvo trečios ir vėlesnių laktacijų karvių. 2. Išanalizavus tyrimų duomenis nustatyta, kad didesnis atstumas tarp priekinių ir atstumas tarp užpakalinių spenių nustatytas prieš melžimą nei po melžimo. Nuo 3,46 cm (atstumas tarp užpakalinių spenių) (p<0,01) iki 3,54 cm (atstumas tarp priekinių spenių) (p<0,01). 3. Pagal tyrimų duomenis nustatyta, kad priekiniai speniai buvo ilgesni nei užpakaliniai prieš ir po karvių melžimo. Nustatyta, kad priekinių spenių ilgis skyrėsi nuo 5,72 cm prieš melžimą iki 6,16 cm po melžimo. Užpakalinių spenių ilgis buvo nuo 5,26 cm prieš melžimą iki 4,84 cm... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper is the following: To evaluate the change in the measurement of cow udder before and after milking. Objectives of the paper: 1. To perform udders numerical score of selected herd of cows. 2. To measure cows udder scores in centimeters. 3. To compare the distance between front and rear, right and left side cows udder teats before and after milking. 4. To analyze the comparison of cows udder teat length and thickness before and after milking. 5. To perform correlation analysis of cows udder measurements and productivity and number of somatic cells. The scientific research was carried out between 2011-2013 at the Department of Animal Breeding of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences and dairy farm. The study evaluated 50 cows. The morphological indices of cow udders were evaluated before and after evening milking during the 2nd – 6th lactation month. During the research the following were determined: the shape of the udder, udder exterior indicators (in scores), and measurements of the udder (in centimeters). Descriptive statistics: the average of investigated traits (M), standard errors (SE), and the coefficient of phenotipical correlation (r) between the indications were calculated using the EXEL and “R” (The R Project for Statistical Computing, 2012) statistical packages. The results are reliable when p≤0.05. When comparing cows udder indicators with optimal indicators (Gedgaudas, 2008), it was found that the height of the... [to full text]