Darbo tikslas: Įvertinti įvairių pieninių veislių karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius ir nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti: a) karvių reprodukcines savybes; b) karvių produktyvumo rodiklius; c) karvių somatinių ląstelių skaičių piene; 2. Palyginti skirtingų karvių veislių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius; 3. Nustatyti tirtų rodiklių koreliacijos koeficientus. Išvados: 1. Tirtos karvės buvo vidutiniškai 3,64±0,032 laktacijos, vidutinė laktacijos trukmė – 228,47±3,576 dienų, vidutinė veršingumo trukmė – 281,72±1,280 dienų, karvės vidutiniškai sėklintos 1,95±0,034 kartų, neveršingumo laikotarpis vidutiniškai truko 154,06±3,566 dienų ir laikotarpis tarp apsiveršiavimų – 448,76±3,156 dienų. Vidutinis pieno kiekis per laktaciją buvo 5046,8±73,817 kg, pieno riebumas – 4,35±0,016 proc., riebalų kiekis – 214,60 ±2,844 kg, baltymingumas – 3,23±0,007 proc., baltymų kiekis – 162,32±2,191 kg, SLS piene – 407,03±23,328 tūkst./cm3. 2. Išanalizavus atskirų veislių karvių reprodukcines savybes nustatyta, kad ilgiausia veršingumo trukmė buvo LŽ veislės karvių (285,14±2,040), trumpiausia – VJ veislės karvių (279,32±1,994). Mažiausiai kartų sėklintos VJ veislės karvės (1,80±0,197), daugiausiai – LŽ veislės karvės (2,02±0,086). Trumpiausias neveršingumo laikotarpis nustatytas LŽ veislės karvių (139,91±6,310), ilgiausias – SP veislės karvių (182,53±20,981). Ilgiausias laikotarpis tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To evaluate the different breeds of dairy cow reproductive performance, productivity and udder health traits and to establish interrelationships between between them. Place of research: The work was carried out in the Departament of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years studies. The results of survey: Cows were on average 3.64 ± 0.032 lactation. The average duration of lactation - 228.47 ± 3,576 days. The average gestation period - 281,72 ± 1.280 days. Cows inseminated an average of 1.95 ± 0.034 times. The servis period lasted an average of 154.06 ± 3,566 days and the interval between calving - 448.76 ± 3.156 days. Average milk production per lactation was 5046.8 ± 73.817 kg, of milk fat - 4.35 ± 0.016 percent., fat - 214.60 ± 2.844 kg, protein - 3.23 ± 0.007 percent., protein - 162.32 ± 2.191 kg, milk SCC - 407.03 ± 23,328 thousand/cm3. The analysis of individual cows reproductive traits showed that the longest pregnancy lasted Lithuanian reds cows (285.14 ± 2.040), the shortest - German black & whites cows (279.32 ± 1.994). At least once inseminated German black & whites cows (1.80 ± 0.197), mainly - Lithuanian reds cows (2.02 ± 0.086). The servis period the shortest period of Lithuanian reds cows (139.91 ± 6.310), the longest - Simental cows (182.53 ± 20.981). The longest interval between calving the Holstein black & whites cows (496.14 ± 7.152), the shortest - Lithuanian black & whites... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklius bei nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti skirtingų veislių pieninių karvių eksterjerą. 2. Palyginti skirtingų veislių karvių eksterjero rodiklius. 3. Nustatyti karvių pieno kiekį, pieno riebumą ir baltymingumą. 4. Nustatyti tirtų rodiklių tarpusavio ryšius. Išvados: 1. Įvertinus skirtingų veislių pieninių karvių eksterjero rodiklius, nustatyta, kad tirtų karvių bendras kūno įvertinimas 79,54, galūnių – 78,44, tešmens – 78,18. Bendras eksterjero įvertinimas buvo 78,71 ir atitiko gero eksterjero įvertinimą. 2. Geriausiai bendro kūno išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Danijos juodmargių veislės karvių (82,25±0,881), prasčiausiai įvertintos Lietuvos juodmargių veislės karvės (79,42±0,149). Geriausiai galūnių išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Holšteinų veislės karvių (79,71±0,707), prasčiausiai įvertintos Švedijos juodmargių veislės karvės (77,75±0,996). Geriausiai tešmens išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Švedijos juodmargių veislės karvių (79,88±0,718), prasčiausiai įvertintos Danijos juodmargių veislės karvės (78,00±0,779). 3. Įvertinus skirtingų veislių karvių pieno kiekį ir sudėties rodiklius nustatyta, kad iš visų tirtų karvių vidutiniškai primelžta 56356,0 kg, 4,71 proc. riebumo, 3,35 proc. baltymingumo pieno. Geriausiu produktyvumu išsiskyrė Danijos juodmargių veislė. Prasčiausiai produktyvumas buvo Švedijos juodmargių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To analyze dairy cattle‘s exterior and productivity traits and to define their relationships. Place of research: The work was carried out in the Department of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years of studies. The Results of Survey: Having evaluated the exterior traits of different breeds dairy cows, the general evaluation of examined cows’ body was 79.54, limb‘s – 78.44, udder – 78.71 and it coincided with a valuation of a good exterior. The best evaluation of the general body development was of Denmark‘s Black-White breed cows (82.25±0.881). The worst evaluation had Lithuanian Black-White breed cows (79.42±0.149). The best evaluation of limbs was Holstein breed cows (79.71±0.707), the worst was Sweden‘s Black-White breed cows (77.75±0.996). The best evaluation of udder development had Sweden‘s Black-White breed cows (79.88±0.718), the worst was Denmark‘s Black-White breed cows (78.00±0.779). From the analysis of different cows’ breeds milk yield and milk composition was evaluated that from the all of investigated cows, there was an average 56356.0 kg, 4.71 proc. fat and 3.35 protein milk. With the best productivity spotlighted Denmark‘s Black-White breed cows. The biggest relation was between exterior traits (p<0.01). The biggest correlation coefficients was between milk type and udder‘s band strength (r=0.649), udder back part height (r=0.576), body depth (r=0.564) and heel joint (r=0.538)... [to full text]

Pienininkystė – nuo seno Lietuvos respublikoje sparčiai besivystanti gyvulininkystės šaka, nes čia yra palankios gamtinės sąlygos. Pieno kokybė dažniausiai priklauso nuo gyvulio sveikatos ir žinoma nuo jam sudarytų laikymo sąlygų. Pieninių galvijų laikymo sąlygos turi atitikti jų biologines ir etologines reikmes. Respublikoje nuolat atliekami tyrimai siekiant užtikrinti ne tik produkcijos kiekybę, bet ir kokybę. Šiuo metu vis dažniau vyrauja reikalavimai, bei teiginiai, kad geriausiai galvijus laikyti nepririštus. Gyvulininkystės patalpų mikroklimatas įtakoja galvijų fiziologinių rodiklių normas. Būtina apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti kiekvieno aplinkos komponento svarbą, kas gali leisti išvengti didžiausią žalą gyvuliams darančių veiksnių. Daugelio mokslo darbuotojų pastebėjimais dėl blogų karvių laikymo salygų primelžiama iki 15 proc. mažiau pieno. Be to, tokio pieno kokybė bus prasta, iš jo nebus galima pagaminti aukštos kokybės produktų. Valstybė kiekvienais metais praranda šimtus milijonų litų, dėl blogos kokybės pieno. Lietuvoje yra mažai atlikta tyrimų apie aplinkos veiksnių įtaką gyvulių produktyvumui, tame tarpe ir pieno kokybei. Būtina didinti tokių tyrimų kiekį Lietuvoje. Kadangi Lietuvoje nėra nuosekliai tyrinėta laikymo sąlygų įtaka pieno galutinei produkcijai, todėl iškeltas darbo tikslas: įvertinti skirtingomis sąlygomis laikomų karvių aplinką bei pieno kokybės kitimus. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti karvių laikymo sąlygų skirtumus. 2. Nustatyti pieno... [toliau žr. visą tekstą] / Object and tasks of work: The aim of this work was to evaluate the various conditions the cows are housed, and how that change the quality of the milk. Tasks of work : 1. To evaluate the cow housing conditions. 2. To investigate the differences in milk quality indicators. 3. To investigate the possible influence of cow housing conditions of milk qualitative indicators. 4. To analyze the negative factors affecting the quality of milk. Results and conclusions: It was found that there is a connection (p <0.05) between: 1. indoor air temperature and the total number of bacteria in milk; 2. indoor air humidity, and the total number of bacteria in milk; 3. bearing surface temperature and the total number of bacteria in milk; 4. indoor air temperature and somatic cell count in milk; 5. bearing surface temperature and somatic cell count in milk. With increasing microclimatic parameters, increasing the total number of bacteria in milk, and somatic cell count in milk. In the investigated farms, the best microclimate indicators were where cows was loose. It was the same with the milk quality indicators. The most negative factor affecting milk quality indicators, is housing temperature in the barn, because it encourages the other negative factors, like indoor air humidity and bearing surface temperature.

Darbo tikslas: įvertinti amžiaus įtaką karvių fiziologinėms funkcijoms. Darbo metodika. Tyrimas atliktas 2012 metais X ūkyje su 94 Lietuvos juodmargių, 16 holšteinų ir 5 Lietuvos žalųjų veislės galvijais tvartiniu laikotarpiu. Galvijai pagal amžių buvo suskirstyti į 5 grupes: I grupė veršeliai iki 6 mėn. amžiaus, II grupė telyčios 9-29 mėn. amžiaus, III grupė karvės 29-46 mėn. amžiaus, IV grupė karvės 46-70 mėn., amžiaus ir V grupė karvės 70-125 mėn. amžiaus. Visoms grupėms buvo tiriamas kvėpavimo dažnis, arterinio pulso dažnis, didžiojo prieskrandžio susitraukimų dažnis, matuojama kūno temperatūra. Karvėms tirtos reprodukcinės ir produkcinės savybės. Rezultatai ir išvados. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis, nustatyta, kad amžiaus įtaka kvėpavimo ir pulso dažniui aiškiausiai matoma tarp suaugusių karvių rezultatus lyginant su veršelių rezultatais. Veršelių kvėpavimo dažnis, pulso dažnis daug didesnis negu kitu grupių gyvulių. Amžiaus įtaka karvių dauginimosi funkcijoms, taip pat pasitvirtino. Telyčios 9-29 mėn. amžiaus ir karvės 46-70 mėn. amžiaus apsisėklina geriausiai, 29-46 mėn. amžiaus karvių apsisėklinimas sunkesnis, dėl jų lytinės sistemos atsistatymo po veršiavimosi, o blogiausiai apsisėklina 70-125 amžiaus karvių. Karvių produktyvumui, pieno sudėčiai amžius taip pat turi įtakos. Mažiausias primilžis ir somatinių ląstelių skaičius gaunamas iš pirmaveršių karvių. Produktyvumas ir SLS kyla kartu su amžiumi. Liesiausias pienas būna senų karvių. / The study was conducted in 2012 on the farm X with 94 Lithuanian Black and White, 16 Holstein and 5 Lithuanian Red cattle during the stable period. Cattle were divided into 5 groups according to their age: Group I included calves up to 6 months age; Group II consisted of 9-29 months old heifers; Group III cows were 29-46 months old; Group IV included 46-70 months old cows; and group V cows were 70-125 months old. All the groups were studied by analyzing these factors: respiratory rate, arterial pulse rate, rumen contraction rate, measured body temperature. What is more, the reproductive and productive characteristics of cows were analyzed and conclusions provided. The results of the study and main conclusions. The analysis of the collected data showed that the effect of the age on breathing and heart rate is more apparent among adult cows in comparison to the calves. Calf respiratory rate and pulse rate is much higher than the other age group cattle. The hypothesis that age influences the reproductive functions of the cow was also proven to be correct. The most reproductive are 46-70 month old cows and heifers 9-29 month old, while the reproduction of 29-46 moth old cows is more difficult, because of the longer recovery period after calving. The worst reproduction rate is among 70-125 months old cows. It was proven, that the age also has influence on productivity and milk composition. The minimum yield and somatic cell count is obtained from young cows. Productivity and SCC... [to full text]

Endometritas – dažniausiai diagnozuojama karvių gimdos liga ir viena iš svarbiausių karvių nevaisingumo priežasčių. Endometritas apibrėžiamas kaip gimdos gleivinės (endometriumo) uždegimas, apimantis ne giliau nei Stratum spongiosum. Didelis (25,0–83,3 proc.) karvių sergamumas endometritu yra aktuali problema daugelyje šalių neišimtis ir Lietuva. Nustatyta, kad Lietuvos ūkiuose endometritu serga 11,0 proc., o kai kuriose stambiose fermose – net 33,2–48,6 proc. karvių. Beveik visoms susirgusioms karvėms ši liga pasireiškia panašiais klinikiniais požymiais, bet ligos etiologija ne visada būna aiški. Endometritas pagal tipą yra skirstomas į klinikinį ir subklinikinį arba kitaip dar vadinamas slaptos formos. Tiek klinikinis, tiek ir slaptasis endometritas, sukelia didelių ekonominių nuostolių, nes sumažėjo karvių reprodukcinė funkcija bei pieno primilžis, be to, neretai sergančias karves tenka išbrokuoti. Šio darbo tikslas – pagal klinikinius požymius ir reprodukcinius rodiklius nustatyti karvių endometritų gydymo efektyvumą priklausomai nuo karvės laktacijos ir produktyvumo. Tyrimai atlikti 2013 metais sausio-gegužės mėnesiais, Kelmės rajone esančiame X ūkyje. Tyrimo metu visos karvės buvo suskirstytos į dvi grupes: kliniškai sveikų ir endometritu sergančių karvių (kliniškai sveikų n=20, ir sergančių n=44). Karvių grupės buvo sudarytos remiantis gimdos išskyrų pobūdžiu, rektiniu tyrimu ir mikrobiologinio tyrimo rezultatais. Mikrobiologiniai karvių gimdos gleivių tyrimai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Endometritis − the most commonly diagnosed disease in the uterus of cows and one of the main causes of cows infertility. Endometritis is defined as the uterine lining (endometrium) inflammation, including no deeper than the stratum spongiosum. Large (25.0 to 83.3 %) cow incidence of endometritis is a pressing problem in many countries and Lithuania is no exception. It was found that in the Lithuanian farms from endometritis suffers 11.0 %, and in some large-scale farms – even 33.2 – 48.6 % of cows. Almost all of the sick cows have similar symptoms, but the disease etiology is not always clear. Endometritis is divided according to the type of clinical and subclinical or otherwise also known as a secret form. Both clinical and subclinical endometritis causes significant economic losses due to reduced reproductive performance of cows and milk yield, in addition, sick cows have to be culled often. The aim of this work – according to the clinical characteristics and reproductive traits to determine the effectiveness of treatment based on cow's lactation and productivity. Studies were carried out in 2013 January – May, in the X farm which is located in Kelmė district. During the study, all cows were divided into two groups: clinically healthy cows and cows infected with endometritis (clinically healthy n = 20 and sick n = 44). Cow groups were formed on the basis of uterine secretions nature, rectal examination and results of microbiological testing. Microbiological cow uterine... [to full text]

Karvių slaptojo mastito etiologija, gydymas ir prevencija Raktiniai žodžiai: Slaptas mastitas, karvių, etiologija, gydymas, prevencija Darbą atliko: Darbo vadovas: Darbo apimtis: 45 puslapiai, 5 lentelės, 17 paveikslėlių, 34 naudotos literatūros šaltiniai. Darbo tikslas: Įvertinti mikroorganizmų paplitimą karvių mastito etiologijoje ir nustatyti jų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms Darbo uždaviniai: 5. Nustatyti mikroorganizmų, sukėlusių karvėms slaptąjį mastitą paplitimą; 6. Nustatyti mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms; 7. Išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiumi 8. Įvertinti preparatų gydomąjį efektyvumą slaptuoju mastitu sergančioms karvėms; Mokslinis - tiriamasis darbas buvo atliekamas 2012 – 2014 metais Lazdijų raj. esančiame X ūkyje. Šiuo metu ūkyje kiekviena dieną melžiama ~ 500 karvių. X ūkyje melžiamos karvės yra laikomos šaltojo tipo tvarte naudojant palaidą sistemą. Tyrimams buvo atrinktos 62 karvės sergančios subklinikiniu mastitu, kurios suskirstytos į 2 grupes po 31 karvę. Grupėms buvo skirtas skirtingas gydymas, 1 –oji grupė gydyta kombinuotu gydymu- „SYNULOX RTU“ injekcinė suspensija kartu su „SYNULOX LC“ intramaminė suspensija galvijams laktacijos metu, o 2 – jai grupei skirtas paprastas gydymas „SYNULOX LC“ intramaminė suspensija. Prieš gydymą ir po gydymo buvo stebėtas SLS kitimas piene, sukėlėjų diagnozavimas, primilžio kitimas, ketvirčių užkrėstumas. X ūkyje nustatėme, kad subklinikiniu... [toliau žr. visą tekstą] / Key Words: latent mastitis, cows, etiology, treatment, prevention Work done by: Supervisor: Volume: 45 pages, 5 tables, 17 images, 34 sources of used literature Aim and goals: Aim: To evaluate spreading of microorganisms in the etiology of cow mastitis and to establish antimicrobal drug resistance Goals: 1. To establish spreading of microorganisms causing latent mastitis of cows; 2. To establish antimicrobal microorganisms resistance; 3. To analyse the relation between the types of microorganisms and number of somatic cells; 4. To evaluate the effectiveness of preparations applied to treat the cows on latent mastitis; The scientific research was carried out in the years 2012 – 2014 in the farm X located in Lazdijai district. Currently, ~ 500 of cows are milked every day in this farm. The milch - cows in the farm X are being kept in the cold type of cow - shed applying a loose system. 62 cows with subclinical mastitis were selected for research. 2 groups were formed, each consisting of 31 cow. Special treatments were applied for both groups. A combined treatment was delivered to the Ist group of cows - injection suspension „SYNULOX RTU“ together with Intramammary suspension „SYNULOX LC“ to cattles during lacation period. Meanwhile, a simple treatment was delivered to the IInd group of cows - Intramammary suspension „SYNULOX LC“. SLS change in milk, diagnosis of agents of desease, change of milk yield, infection of the quarters has been observed before and... [to full text]

Magistro darbas parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijos, gyvūnų mitybos katedroje. Darbą sudaro šios dalys: turinys, įvadas, santrauka, literatūros apžvalga, tyrimo metodai, rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacijos. Tyrimo uždaviniai buvo išanalizuoti melžiamų karvių racionus, atlikti pieno ir biocheminius kraujo tyrimus. Nustatyti mitybos įtaką melžiamų karvių sveikatingumui, ir pieno kokybei. Tyrimui buvo pasirinkti du ūkiai. Kiekviename ūkyje atrinkta po trisdešimt melžiamų karvių. Iš karvių paimtas kraujas ir atlikti biocheminiai kraujo tyrimai, nustatytos kraujo fermentų TP, GLU, AST, ALP, CREA, ALB ir mineralinių medžiagų Ca ir PHOS kiekiai. Atlikus pieno tyrimus buvo nustatyti pieno riebalų, baltymų, urėjos ir laktozės kiekiai tiriamajame piene. Analizuojant karvių racionus, įvertinta pašarinių žaliavų mitybinė ir energetinė vertė. Vertinant ūkių pašarines žaliavas akivaizdžiai matėsi, kad karvės šeriamos aukštos energetinės vertės baltymingais, pašarais. / This master work was prepared in Lithuanian University of health Science, of Veterinary Academy Department of Animal Nutrition. The master work consists of a content, introduction, summary, review of literature, research methods, results and itʹs consideration, conclusion, recomendations. The objectives of this study was to analize dairy cows rations, to perfom milk and blood biochemical tests. Results of the research to relate with cows feeding and to ascertain the impact of nutrition for dairy cows health and quality of the milk. Were selected two farms for the research. In each farm selected for thirty dairy cows. Were conducted biochemical studies of blood enzyme TP, GLU, AST, ALP, CREA, ALB and minerals concentrations of Ca and PHOS. After the milk testing was to determine milk fat, protein, lactose and urea levels in the investigated milk. After analysis of cow rations, was appreciated of feed materials and energy value. In assessment of farm feed material was seen obviously that cows fed high protein, high-energy food. In one of the investigated farms observed shortage of roughage.

Pastaruoju metu Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio valstybėse daug dėmesio skiriama gyvūnų sveikatos užtikrinimui ir naujų technologijų diegimui, susijusių su ligų prevencija. Siekiama tobulinti ir vykdyti ligų prevencijos ir kontrolės programas, ieškanti naujų modernių tyrimų metodų gyvūnų sveikatos būklei tirti.Daugelis patologinių pakitimų atsiranda dėl temperatūros pokyčių. Infraraudonųjų spindulių termografija (IRT) yra neinvazinis metodas matuojantis spinduliuojamos šilumos skleidimą iš odos, atspindintis medžiagų apykaitą (Jones, Plassmann, 2002). Šio metodo pagalba galima aptikti organizmo funkcinius sutrikimus, lūžių, sąnarių ir raiščių traumas, patempimus, uždegimo procesus, karščiavimą.Šiandien termografiniai tyrimai veterinarijos kryptyje Lietuvoje nevykdomi, jie vis plačiau naudojam medicinojoe įvairiose srityse ir net onkologijoje. Darbo tikslas- išanalizuoti, susisteminti ir ištirti infraraudonosios spinduliuotės (IFR) taikymo galimybes veterinarijoje bei atlikti karvių galūnių termografinius tyrimus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir susisteminti termografijos taikymo galimybes veterinarijoje. 2. Nustatyti FLIR sistemos. THERMA CAM P640 taikymą karvių bandoje kojų būklei vertinti kartu naudojant ir šlubavimo taškų vertinimo sistemą. 3. Atlikti karvių galūnių ortopedinį tyrimą. Darbo metodika: darbas atliktas 2012 kovo– birželio mėnesiais tirta Lietuvos juodmargių populiacijos aukšto pieningumo karvių banda (n=97).Karvių priekinių ir užpakalinių kojų... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, the European Union and other countries of the world has paid much attention to animal health security and the introduction of new technologies related to the prevention of disease. The aim is to improve and promote programs of the prevention and control of disease by searching for new modern research methods to examine the animal health condition. Many pathological changes are caused by temperature changes. Infrared thermography (IRT) is a non-invasive method of measuring the intensity of heat dissemination from the skin, reflecting metabolism (Jones, Plassmann, 2002). This method helps to detect functional disorders of the body, fractures, joint and ligament injuries, sprains, inflammation processes, and fever. Currently, thermographic research is not carried out in the field of veterinary in Lithuania, although they are widely applied in various fields of medicine and even cancer treatment. The aim of the research- to analyse, systematize and investigate the possibility to apply infrared rays (IR) in the field of veterinary medicine as well as to perform the thermal analysis of cows limbs. The tasks of the research: 1. To analyse and systematize the possibility to apply thermography in the field of veterinary medicine. 2. To determine the possibility to apply FLIR system THERMA CAM P640 in the assessment of the cow leg condition in a herd also using the assessment system of limping points. 3. To perform the orthopedic examination of the cow limbs. The research was... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti probiotikų įtaką melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos rodikliams ir sveikatingumui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti probiotiko Probio - active įtaką melžiamų karvių pieno primilžiui ir pieno rodikliams. 2. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių kraujo morfologiniams rodikliams. 3. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams. Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliekamas kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“, 2013 metų birželio – spalio mėnesiais. Bandymo metu buvo suformuotos dvi grupės melžiamų karvių: kontrolinė ir bandomoji, po 115 Lietuvos juodmargių veislės melžiamų 2-5 laktacijos karvių kiekvienoje. Kontrolinėje ir bandomojoje grupėse karvės buvo paskirstytos vienodai, atsižvelgiant į jų laktacijų skaičių ir veršiavimosi laiką. Bandomosios grupės karvės su įprastiniu racionu papildomai gavo probiotiko. Į kiekvienos bandomosios grupės karvių kombinuotuosius pašarus, kiekvieną šėrimo dieną individualiai, buvo įmaišoma po 150 ml probiotiko. Bandymas vyko nuo 60-os iki 120-os karvių laktacijos dienos ir truko 60 dienų. Pirmas 30 dienų bandymas vyko tvartiniu laikotarpiu, o paskutines 30 dienų – ganykliniu laikotarpiu . Bandymo metu buvo naudotas probiotikas Probio - active, įmaišytas į racioną normuojant po 150 ml kiekvienai karvei, normą padalinant į dvi dalis ir sušeriant paros laike per du šėrimus. Tyrimo metu mėginiai pieno tyrimams buvo imami bandymo pradžioje, praėjus 60 d., 90 ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to research the effects of probiotics on dairy cows’ productivity, productions values and the overall health. Objectives: 1. To evaluate the effects Probio – active probiotics toward dairy cows’ yield and milk index. 2. To evaluate the effects of probiotics on dairy cows morphological blood indexes. 3. To evaluate the effects of probiotics to the rumens fermentation processes on dairy cows. Methodology of the research: the research was carried out at the cooperative company “Blauzdžių Agroservisas” 2013 June - October. During the research two similar groups of dairy cows were created: the control group and experimental group. The groups were made out of 115 Lithuanian Black and White breed dairy cows in their 2-5 lactation stages each. Cows were considered and maintained under the same conditions. For the experimental group cows with normal diet each day in addition received 150 ml of a probiotic. The study samples of milk were taken for research at the beginning of the test after 60 days, 90 and 120 days, from the start. Haematological tests of dairy cows blood samples were taken at the beginning and the end. The rumen contents - at the beginning and after a two-month test. Results: during the research it was determined that the cows which received probiotics yielded 4.4 percent (p>0.05) more milk opposed to the ones that did not receive probiotics. It was also detriment that the use of probiotics have an effect on the quality indexes (protein, fat), and have... [to full text]

Rezultatai ir aptarimas: Darbas atliktas 2011-2014 metais LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedroje ir X gyvulių skerdykloje. Darbui panaudota 2011-2012 metais gyvulių skerdykloje paskerstų galvijų duomenys: 423 buliai, 492 telyčios ir 3975 karvės. Duomenys statistiniam tyrimui buvo susisteminti: galvijų svoris suskirstytas 50 kg intervalais, amžius suskirstytas 2 mėn. intervalais. Tyrimo metu nustatėme, kad galvijų masės didėjimas didino skerdenų išeigą. Bulių grupėje koreliacinis ryšys tarp priešskerdiminės masės ir skerdenos išeigos buvo didžiausias r=0,4 (p<0,001), lyginant su telyčių (r=0,3; p<0,001) ir karvių (r=0,2; p<0,01) minėtais rodikliais. Galvijų masė įtakoja skerdenų kokybę. Didėjant gyvulio masei, didėja jų raumeningumas bei riebumas ir jie priskiriami aukštesnei skerdenų klasifikacijos klasei. Bulių, telyčių ir karvių grupėse riebumo ir raumeningumo klasės yra susijusios ir statistiškai reikšmingos (p<0,01-p<0,001). Didėjant galvijų amžiui didėja ir jų skerdenų išeigos. Bulių ir telyčių grupėse koreliacinis ryšys tarp jų amžiaus ir skerdenos išeigos yra silpnas (r=0,1; p<0,05), tačiau vis tiktai didėjant amžiui pastebimas skerdenos išeigos didėjimas (p<0,05). Analizuojant koreliacinius ryšius tarp karvių amžiaus ir skerdenos išeigos yra nustatytas neigiamas ryšys (r=-0,3; p<0,01). Tai rodo, kad didėjant karvių amžiui skerdenos išeiga mažėja. Galvijų amžius turi teigiamos įtakos bulių ir telyčių svoriui bei skerdenų kokybei. Esant didesnei gyvulio... [toliau žr. visą tekstą] / The outcomes and considerations: The paper was carried out from 2011 to 2014, in LSMU Veterinary Academy, Livestock Department and X cattle slaughterhouse. For the paper was used the data of slaughtered cattle in the slaughterhouse from 2011 to 2012 : 423 bulls, 492 heifers and 3975 cows. The data was systematised for the statistics research: the weight of the cattle was divided at 50 kg intervals, the age was divided at 2 month intervals. In the research was established that the increase of the mass of the cow increased the yield of the carcass meat. The correliation between the mass of the meat before the slaughter has taken place and the carcass meat was the greatest in the group of bulls r=0.4 (p<0.001), in comparison to the group of heifers (r=0.3; p<0.001) and cows (r=0.2; p<0.01) above the pointed out quality indicators. The mass of the cattle influences the quality of the carcass meat. The increase of cattle mass increases their muscularity and fatness and as a result they are attributed to the higher carcass meat classification class. In the groups of bulls, heifers and cows the fatness and muscularity classes are connected and significant for statistics (p<0.01; p<0.001). When cattle grow older the carcass meat yield increases. In the groups of bulls and hifers the correlation between their age and carcass meat yield is weak (r=0.1; p<0.05), however, when the cattle grow older there is observed an insignificant increase in the carcass meat yield (p<0.05). While... [to full text]