Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

Šiame darbe nagrinėjamas Konstitucinio teismo nutarimų sisteminimas civilinės atsakomybės instituto aspektu bei Konstitucinio Teismo nutarimų civilinės atsakomybės klausimais reikšmė perimamumas žemesnės instancijos teismais, formuojant vienodą visų Lietuvos Respublikos teismų sistemoje esančių institucijų praktiką. Darbe iškeliamas klausimas dėl Konstitucinio Teismo vadovavimosi jo paties nutartimis nagrinėjant vėlesnes bylas. Atsižvelgiant į numatytus darbo tikslus šiame darbe dėmesys skiriamas tiek istorinei civilinės atsakomybės instituto kilmei, tiek ir jo reglamentavimui kitose valstybėse. Tačiau didžiausias dėmesys vis dėl to buvo skiriamas Konstitucinio Teismo praktikos civilinės atsakomybės klausimų aiškinimo analizei. Darbe ganėtinai plačiai yra atskleidžiama Konstitucinio teismo vieta Lietuvos teisės sistemoje. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką civilinės atsakomybės klausimais. Darbe Konstitucinio Teismo praktika civilinės atsakomybės klausimais išdėstyta dalimis, kurių kiekvienos pavadinimas atspindi civilinės atsakomybės nagrinėjimo aspektą. Tokiu būdu darbe yra bandomos susisteminti Konstitucinio Teismo nutartys. Darbe, taip pat pateikta Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinių teismų praktikos, civilinės atsakomybės aiškinimo klausimais, lyginamoji analizė, kuria siekiama išnagrinėti kaip Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintos analitinio pobūdžio nuostatos taikomos minėtų teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Decisions of Constitutional Court of Republic of Lithuania are being examined in present study in order to systematize the practice of the court in the field of civil responsibility; the value and interception of the practice was examined as well in order to form equal practice in all courts of Lithuanian Republic. It is discussed about previous judgments of Constitutional Court in meanings of present lawsuits. Review of historical civil responsibility meaning as well as regulation in other countries was one of the goals of this study, but the biggest consideration was about analysis of matters of responsibility in civil practice in Constitutional Court. What is more the position of Constitutional Court in Lithuanian law system was widely analyzed. Main goal of the study was to analyze practice of Constitutional Court of Lithuanian Republic in meanings of civil responsibility. This practice was overlooked in parts where the title of each part represents aspect of analysis in civil responsibility. In this way Constitutional Court decisions are being systemized. This study also presents practice of Supreme Court and Supreme Administrative Court in means of explanation of civil responsibility. Also analysis that examines how analytical attitude formed in Constitutional Court is used in mentioned law practice. In this master study of law where theory and practice are almost equally important a lot of efforts are made to discuss about main problems, find solutions and make... [to full text]

Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą Santrauka Teismų praktika rodo, kad tinkamai įvertinti gyvūnų padarytos žalos aplinkybes, jų savininkų (valdytojų) atsakomybės laipsnį yra pakankamai sudėtinga. Darbo tikslas remiantis teisės norminiais aktais, teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos teismų praktika išanalizuoti civilinės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą taikymo sąlygas, jų ypatumus. Atskleisti Lietuvos teismų praktikoje išryškėjusias problemas sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimus dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos bei išnagrinėti civilinės atsakomybės ypatumus dėl naminių gyvūnų padarytos žalos asmens sveikatai bei turtui, taip pat pateikti savo nuomonę aktualiausiais temos klausimais. Siekiant šio tikslo apžvelgiama deliktinės atsakomybės samprata, funkcijos, taikymo sąlygos gyvūnų padarytos žalos kontekste; atskleidžiami civilinės atsakomybės ypatumai laukinių gyvūnų sukeltuose eismo įvykiuose, aptariama civilinė atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą asmens sveikatai bei turtui. Civilinė atsakomybė, už gyvūnų padarytą žalą, yra deliktinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 4 d. apibrėžia deliktinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, atsirandančią dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartinais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusiais su sutartiniais santykiais. Civilinę atsakomybę, už gyvūnų padarytą žalą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... [toliau žr. visą tekstą] / Civil Liability for Damage Caused by Animals Summary Court practice reveals that proper assessment of circumstances of damage caused by animals as well as evaluation of the level of liability of their owners is quite troublesome. The thesis is devoted to an analysis of legal doctrine, legal acts and jurisprudence on pre-conditions for application of civil liability for damage caused by animals in order to reveal problems that occur in practice. The thesis covers conceptual issues of tort liability, its functions and pre-conditions for its application in the context of damage caused by animals; peculiarities of tort liability for damage caused by wild animals in traffic accidents as well for damage to health and property of persons caused by domestic animals are revealed. Jurisprudence of the Lithuanian courts on damage caused by wild animals Liability for damage caused by animals is tort liability. Paragraph 4 of the article 6.245 of the Civil Code of the Republic of Lithuania defines tort liability as a pecuniary obligation which is not related with contractual relations, except in cases where it is established by laws that delictual liability shall also result from damage related with contractual relations. Civil liability for damage caused by animals is being regulated by Article 6.267 (Chapter XXII, third section) of the Civil Code of the Republic of Lithuania, the Law of the Republic of Lithuania on Wild Fauna, the Law of the Republic of Lithuania on the Care, Keeping... [to full text]

Civilinei atsakomybei šeimos teisėje būdinga pirmiausia tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose civilinės atsakomybės subjektais, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo bei pobūdžio, gali būti tiek vienas sutuoktinis, tiek abu sutuoktiniai kaip bendraskoliai. Antra, sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles pasižymi tuo, kad gali būti tiek dalinė, tiek solidari, tiek subsidiari ar asmeninė. Trečia, esant sutuoktinių civilinei atsakomybei pačių sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymai pagal vykdytinas prievoles įgyvendinami per kompensavimo mechanizmą bei regreso teisę. Sutuoktiniai dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose dažnai sudaro įvairiausius sandorius, kurie būna susiję tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinio asmeniniais interesais. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių prievoles galima skirstyti į bendras ir asmenines, o bendras prievoles savo ruožtu į dalines ir solidariąsias. Bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat už kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios prievolės. Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra paprastai susijusios su asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Konstatavus, kad prievolė yra bendra, ji bus vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o solidariųjų prievolių... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability in family law, in particular, is characterized by the fact that the legal relations in civil liability entities, depending on the obligation is incurred and the reason, could be a spouse by himself and the both spouses as total debitors. Second, civil liability of the spouses under the burden of property characterized by the fact that there may be both partial solidaric and subsidiary, or personal. Third, civil liability of the married spouses settled between the obligations is implemented through the reimbursement mechanism and the right of regress. Spouses participating in legal civil relations often include a wide range of transactions that are related both to the family and the personal interests of each spouse. According to this the matrimonial obligations can be divided into general and personal, and general obligations in relation to partly and partly solidaric. Total obligation of the spouses are, that are associated with the common joint property deriving from one of the spouses, on behalf of the transactions, but in the other spouse's consent or after the spouse's approval, as well as other obligations assumed by other family interests, as well as joint and several liability. When is held that the obligation is generic, it will be accused from a joint matrimonial property, and for joint and several obligations situation, for lack of a common property of spouses for the fulfilling the obligation, the recovery will be directed to personal property of... [to full text]

Viena iš Lietuvos Respublikoje pripažįstamų žalos rūšių, negautos pajamos, kurių sąvoką šiame darbe siūloma pakeisti „negauto pelno“ sąvoka, garantuoja tinkamą konstitucinės asmens teisės į žalos atlyginimą užtikrinimą. Tačiau teikiant reikalavimą dėl negauto pelno atlyginimo, reikia turėti omenyje, kad tokio reikalavimo pagrįstumą vertinantis teismas atsižvelgs į tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Gautinų pajamų numatymas yra susijęs ne tik su tinkamu pareigų vykdymu, bet ir su sąžiningumu bei bendradarbiavimo pareiga, kadangi vertinant negauto pelno atlyginimo galimybę ypač svarbūs ne tik atsakovo, bet ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Jeigu žalą negauto pelno forma patiriantis asmuo, nesiima jokių priemonių, kad akivaizdžiai gresiančių nuostolių dydis būtų sumažinamas, tuomet jis savo veiksmais prisiima tam tikrą dalį negauto pelno rizikos. Tai aktualu ir sprendžiant priežastinio ryšio klausimą: jeigu atsakovo veiksmai nėra ieškovo negauto pelno priežastis arba negautą ieškovo pelną sąlygojo abiejų šalių veiksmai, remiantis civilinio kodekso 6.253 straipsniu bus sprendžiamas atsakomybės ribojimo ar netaikymo klausimas. Pažymėtina, jog negautam pelnui taikoma ius impossibilitum est non iuris (teisė nustato tik tai, kas įmanoma ir galima tikrovėje) taisyklė: ieškovas savo patirtą žalą turi pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne... [toliau žr. visą tekstą] / Lost profit is a sort of damage recognized in Lithuania which ensures the guarantee of the constitutional individual‘s right for the award of damage. Despite the fact that in the Lithuanian legal acts this sort of damage is called „lost proceeds“ (direct translation from lithuanian), in this graduation dissertation it is suggested to change this concept to „lost profit“ as it is called in international legal acts. The person who prosecutes a claim for the lost profit has to keep in mind that the court which examines the issue will consider these circumstances: whether the profit were predicted in advance, whether this prediction was reasonable during normal operations and whether the profit was lost as a result of unlawful actions. The prediction is based not only on diligent duty performing but also on good faith and co-operation because while considering the opportunity of the damages award both the debtor‘s and the aggrieved part‘s actions are important. It is also relevant for considering the causation: in case if debtor‘s actions were not the reason of the lost profit or the lost profit was conditioned by both parties actions, these events might be a ground for non-application of civil liability or completely or in part release form civil liability as it is regulated in the Article 6.253 of the civil code of the Republic of Lithuania. It should be noted that for the lost profit is applicable ius impossibilitum est non iuris (law provides only possible in reality things)... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjami žalos, padarytos pacientams, atlyginimo teisinio reguliavimo ypatumai, įvertinant Lietuvos valstybės pasirinktą žalos atlyginimo modelį, procedūrinius žalos atlyginimo klausimus, apžvelgiama pacientams padarytos žalos atlyginimo teisinio reguliavimo raida. Taip pat analizuojami mažai nagrinėti pacientams padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų konkurencijos bei dualizmo klausimai bei šių normų taikymo skirtumai teismų praktikoje. Darbe analizuojamas pacientams padarytos žalos atlyginimo teisės normų taikymas teismų praktikoje, aprašomi probleminiai aspektai, susiję su šių normų praktikoje taikymu. Šio darbo tikslas yra nustatyti ar Lietuvos Respublikoje galiojantis pacientams padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas yra tinkamas, efektyvus ir ar jis užtikrina sklandų paciento teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimą praktikoje. Darbe nustatomi žalos pacientui atlyginimo teisiniai pagrindai, sąlygos, šalys, žalos atlyginimo būdai, taikomos atsakomybės rūšys ir ribos, nagrinėjami procedūriniai klausimai bei atliekamas šių teisės normų ir praktikos palyginimas. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos galimam situacijos pagerinimui. / In this master thesis pecularities in legal regulation of damage remuneration caused to patients are analised, assessing the Lithuanian state selected damage compensation model, procedural damage compensation issues and an overview of evolution in legal regulation for remuneration of damages to patients is provided. The issues of competition and dualism in legal acts regulating remuneration of damage to patients and the differences in application of these legal acts in the cases of courts of law are analised, which were examined very little. In this thesis the application of legal acts regulating remuneration of damage to patients in judicial practice are analised, describing problematic aspects related to such application of these legal norms. The aim of this master thesis is to determine wheather the legal regulation for remneration of damages to patients in Lithuanian Republic is relevant, effective and whether it ensures a smooth patient's right to remuneration of damages in practice. In this work legal grounds, conditions, parties, means of compensation of damages, types of liability applied and its‘ limits are identified and procedural issues of compensation of damages to patients are analised, also the comparison of legal norms and judicial practice is carried out. Conclusions and recommendations for possible improvement are as well introduced.

Auganti draudimo rinka ir draudimo reikšmė visuomenėje verčia valstybę pradėti reguliuoti santykius tarp draudikų ir draudėjų. Valdžios institucijos siekia apriboti draudiko galimybes piktnaudžiauti savo pranašumu sutartiniuose santykiuose. Yra stengiamasi, kad draudimo išmokos būtų išmokamos kaip įmanoma dažniau. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais prioritetinis draudėjo teisių gynimas draudiko ir draudėjo ginčuose pasireiškia nepagrįstu draudimo apsaugos išplėtimu ir draudėjo nebaudžiamumu. Draudikai gali bandyti pasinaudoti draudėjų silpnumu. Draudikai sudarydami draudimo taisykles, dažnai įtraukia neaiškias ir klaidinančias sąlygas. Bando įtvirtinti draudėjo pareigas draudimo sutartyje tokiu būdu, kad jų pažeidimas sudarytų sąlygas taikyti griežčiausias pasekmes. Naudodamiesi draudėjo ribotu teisiniu išsilavinimu, draudikai aiškina teises normas sau naudinga linkme. Tokia draudėjo padėtis kelia susirūpinimą. Darbo objektas – draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį pažeidimo teisinės pasekmės. Yra analizuojamos bendrų prievolinių pažeistų teisių gynybos būdų ir specialių draudimo teisėje įtvirtintų gynybos būdų ryšys, jų taikymo galimybės, draudėjui pažeidus sutartį. Nagrinėjamos už draudimo sutarties pažeidimą skiriamų sankcijų taikymo sąlygos ir jų griežtumo nustatymo kriterijai. Draudimo sutarties pažeidimo teisinės pasekmės turi būti subalansuotas. Iš vienos pusės, jis turi sudaryti galimybes draudikui nubausti draudėją už sutartinių santykių nevykdymą ir efektyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Legal Consequences of Breach of the Insured’s Obligations under an Insurance Contract Insurers can try to exploit policyholders’ lack of information on insurance. They incorporate ambiguous and misleading clauses in the insurance policy. Insurers try to imbed insured’s contractual obligations in such manner that their breach would evoke the strictest legal consequences. By using limited policyholder’s understanding of insurance contract law, insurers interpret terms of insurance contracts lucratively. Such abuse causes concern. Insurers are private enterprises. Insurers by seeking to increase their profits can attempt to impose stricter sanctions than it would be just on the insured for breach of his contractual obligations. Jeopardy arises that the insurer will impose sanctions on the policyholder in an abusive manner. The subject matter of this writing is legal consequences of the insured’s obligations under an insurance contract. Provisions of the Civil Code on breach of contractual duties and civil liability are being analyzed together with special provisions of insurance contract law. Their comprehensive and systematic study reveals the scope of sanctions available for insurer’s use and the conditions that must be met before applying the sanctions. At the present the number of disputes between insurers and policyholders is increasing. The reason behind the disputes often is lack of clearness in legal regulation. Insurers abuse the lack of clearness by abusively... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos Lietuvos, užsienio valstybių, tarptautinių teisės aktų nuostatos, atskleidžiant sutarties neįvykdymo sampratą bei detaliai nagrinėjamos civilinės teisinės pasekmės, kylančios dėl sutarties neįvykdymo. Vienai iš šalių neįvykdžius sutarties, nukenčia kitos šalies teisės ir interesai, taigi atsiranda civilinės teisinės pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su teisės gynimo būdais. Teisės aktuose numatytos sutarties neįvykdymo civilinės teisinės pasekmės apsaugo šalis nuo galimų nuostolių ar netekčių dėl sutarties neįvykdymo ir suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti tam tikrų veiksmų iš sutartį neįvykdžiusios šalies, o sutartį pažeidusi šalis priverčiama atsakyti už savo su sutarties vykdymu susijusius netinkamus veiksmus ar neveikimą. / Master’s final paper analyzes and compares provisions of Lithuanian, foreign and international legislation revealing the concept of failure to fulfill a contract and making a detailed analysis of civil legal consequences arising due to failure to fulfill contracts. When one of the parties fails to fulfill a contract, rights and interests of the other party suffer, thus resulting in civil legal consequences that are directly related to the ways of rights protection. Civil legal consequences of the failure to fulfill a contract defined in legislation protect the parties from possible damages or losses incurred due to failure to fulfill a contract and gives the other party the right to demand certain actions from the failing party and the failing party is forced to account for improper actions or inaction related to fulfillment of the contract. The paper analyzes and reveals only the civil legal consequences that are applied independently from the type of contract concluded between the parties. The essence, content and features of civil legal consequences of failure to fulfill a contract are revealed in investigation of certain legal consequences: suspension of contract fulfillment; assigning additional term for contract fulfillment; requirement to fulfill an obligation in kind, which includes the requirement to fulfill both monetary obligations and nonmonetary obligations, also requirement to eliminate deficiencies of fulfillment, to change the fulfillment itself or in other... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įtvirtino teisminio precedento privalomumo taisyklę, todėl sprendimai turi būti priimami remiantis visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, t.y. teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės taikymo ypatumus Lietuvos teismų praktikoje. Magistro darbo temą analizuojant įmonių teisės prasme, neapsiribojant prievolių teisės civilinės atsakomybės instituto apimtimi, taip pat norima pabrėžti, kad civilinė atsakomybė gali būti neefektyvus pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, todėl aptariamas (teismų praktikos kontekste) juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas (ultra vires doktrinos prasme). Bendrovės valdymo organų teisinį statusą svarbu nustatyti norint suprasti, kokie santykiai – civiliniai ar darbo – sieja bendrovę ir jos valdymo organo narį, o ši problema aktuali Lietuvoje, nes civilinę ir materialinę atsakomybę reglamentuoja skirtingos teisės šakos. Teismų praktikos analizė patvirtina, kad pripažįstami civiliniai santykiai, todėl, pavyzdžiui, kad ir sudaroma darbo sutartis su bendrovės vadovu, jam negali būti visa apimtimi taikomas Darbo kodeksas. Bendrovės valdymo organai – vienasmeniai ar kolegialūs – dalyvauja dvejopo pobūdžio santykiuose, iš vienos pusės, valdymo organus sieja santykiai su pačia bendrove, t.y. taip vadinami vidiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Company governance body – sole or collegiate – participates in ambivalent relationship. At one hand they take part in every action inside the company, on the other hand they are involved in correlation with the third parties out of the company. Those two mentioned types of relationships are respectively called internal and external relationships. In the master paper it is anylised the liability of the company executives, which emerge in both types of relationships. An extensive attention is paid to the newly recognised instute of Lithuanian Law – fiduciarial obligations to the company and its members.It covers the essence of internal relationships. This includes obligations of bona fides, discretion and equity, also described obligations of confidentiality and loyality to the company. Also it was mentioned obligations of the evasion and disclosure of the conflicts of interests in the company and use of the company property satisfying personal needs implemented in the Civil Code of Lithuania. The external relationship covers the obligation of the company reimburse the damages to the third parties, and only after that they obtain the right to regress all the suffered damages, which were suffered by the guilt of the company governance body according to Lithuanian Laws and The Supreme Court practice. It was mostly refered to the Lithuanian Courts decisions and settled practice, also were analysed Lithuanian Civil Code and other Laws provisions reffered to the topic in the final... [to full text]

Magistro darbe apžvelgiamos gydytojo profesinės atsakomybės, neturtinės žalos atlyginimo, medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimo istorinės ištakos ir dabartinis teisinis reguliavimas bei jo taikymo ypatumai Lietuvoje. Detaliai analizuojamas gydytojo padarytos žalos pacientui kompensavimas taikant gydytojo profesinę civilinę atsakomybę, atkreipiamas dėmesys į teorines ir praktines problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimui, nes didžiausi pacientų ieškiniai pareiškiami prašant atlyginti būtent neturtinę žalą. Nagrinėjamos neturtinės žalos atlyginimo galimybės dydžio ir subjektų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atžvilgiu. Darbe akcentuojami medikų profesinės civilinės atsakomybės ypatumai, analizuojama Lietuvos teismų praktika pacientų sveikatos sužalojimo bylose. Dabartinės Lietuvos sveikatos sistemos būklės kontekste įvertinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija gydytojams keliamo maksimalių pastangų standarto klausimu. Svarbią vietą užima asmens sveikatos priežiūros įstaigų draudimo, kaip alternatyvaus pacientui padarytos žalos kompensavimo būdo, analizė. Darbe įvardijami privalomojo medicinos darbuotojų draudimo ypatumai ir trūkumai, tiriamos šios draudimo rūšies įgyvendinimo problemos Lietuvoje, jo santykis su savanoriškuoju medicinos darbuotojų draudimu. Autorė siūlo būdus, kurie galėtų padėti įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų privalomąjį draudimą Lietuvoje. / The Master thesis provides an overview of historical origins of the medical professional liability, compensation of non-material harm, insurance of civil liability of medical employees, as well as the current legal regulation of the field and the peculiarities of its application in Lithuania. A detailed analysis of the compensation of harm, caused by a doctor to a patient, with the application of the doctor’s professional civil liability, is provided, highlighting theoretical and practical problems. A special attention is accorded to the compensation for non-material harm, since the biggest claims of patients are usually related to this kind of harm. Possibilities of compensating non-material harm are considered, in terms of size and persons, possessing the right to such compensation. The thesis highlights singularities of medical professional civil liability, analyses the practice of Lithuanian courts of law in cases involving injuries to patients. In the current context of the Lithuanian healthcare system, the position of the Lithuanian Supreme Court in relation to the standard of maximum effort, applied to doctors, is evaluated. Analysis of insurance of personal healthcare institutions, as an alternative method of compensating harm done to the patient, is given an important place in the thesis. The study presents peculiarities and shortcomings of the obligatory insurance of medical employees, examines the problems of implementing such system in Lithuania, its relation to... [to full text]