Daugelis svarbių įvykių, turinčių įtakos tolesniam gyvenimui, nutinka jaunystėje ir per gana trumpą laiką. Vienas iš tokių svarbių įvykių yra jauno žmogaus pirmasis įsidarbinimas. Lietuvos padėtį Europos Sąjungos šalių bendrijoje lemia ne tik gera infrastruktūra, investicijos, laisvas asmenų judėjimas, kitos socialinės bei ekonominės sąlygos, bet ir darbo jėgos kvalifikacija. Didžiausia Lietuvos vertybe tampa Lietuvos žmonių profesinis ir kultūrinis pasirengimas veikti didžiulėje naujoje vientisos rinkos erdvėje. Demografiniai pokyčiai, Europos ekonomikos globalizacijos poveikis ir besikeičianti visuomenė reikalauja iš naujo pažvelgti į jaunimo problemas. Jaunimo karta vaidins didžiulį vaidmenį Europos plėtrai. Tačiau nemaža dalis jaunų žmonių lieka „neįtraukti į darbo rinką“, o tai didžiulis potencialo švaistymas ir rizika socialinei sanglaudai. Pastarųjų metų tendencijos rodo, jog nekvalifikuotų jaunų bedarbių dalis ne mažėja, o, palyginus 2006 m. ir 2007 m., jaučiamas jų skaičiaus augimas. 2008 m. situacija panaši: 60 proc. jaunų bedarbių neturi profesijos, nekvalifikuoti (Jankauskienė, 2008). Nemažai jaunų bedarbių neturi vidurinio ar net pagrindinio išsilavinimo, neturi motyvų dirbti ir mokytis, nepasirengę konkuruoti darbo rinkoje. Dažniausiai tai jaunuoliai iš socialinės rizikos šeimų, kurių nepalaiko aplinka, kurie sulaukę pilnametystės paliko globos namus, kurie nesimoko, nedirba ir dažnai neturi pagrindinio išsilavinimo. Darbo biržai tenka spręsti nelengvą... [toliau žr. visą tekstą] / The Lithuanian status in the EU depends not only on infrastructure, investment, free movement of persons, and other social and economic factors, but also on the qualification of the labour force. The professional and cultural readiness of Lithuanian people for acting in the enormous EU market space is becoming one of the main Lithuanian assets. Demographic changes, the impact of European economy globalization and the changing society require a new approach to youth problems. Thus, referring to this situation, the thesis problem has emerged: the Lithuanian Labour Exchange does not provide enough services of youth career planning that could contribute to a successful development of youth professional career. Thesis subject: the adequacy of Labour Exchange youth career planning services to meet youth needs. Thesis question: in what ways do Labour Exchange career planning services meet youth needs? Thesis aim: reveal how Labour Exchange career planning services meet youth needs. Thesis objectives: 1. Reveal the conception and role of employement and unemployment in the contemporary world. 2. Describe the problems of youth integration into the labour market. 3. Describe Labour Exchange youth career planning services. 4. Using empirical data, evaluate the adequacy of Labour Exchange career planning services to meet youth needs (both from career counsellors' and youth points of view). One of the main conclusions of this thesis is that school education serves as the crucial... [to full text]

Tyrimo problema: neapibrėžtos vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos ir jų sprendimo būdai. Tyrimo objektas: vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos. Tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas ir pateikti jų sprendimo būdus. Tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste; 2. apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus; 3. apibūdinti esamą vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse narėse; 4. atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas; 5. pateikti rekomendacijas vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemų sprendimui. Teoriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros, vadovėlių, mokslinių straipsnių, dokumentų, įstatymų ir teisės aktų analizė, siekiant apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste, apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus, apibūdinti situaciją susijusią su vyresnio amžiaus bedarbiais. Empiriniai tyrimo metodai. Siekiant atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas buvo parengta anketa vyresnio amžiaus bedarbiams. Magistro darbą sudaro įvadas ir dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Tyrime dalyvavo 100 Joniškio darbo biržoje registruotų vyresnio amžiaus bedarbių. Tyrimas atliktas 2008 metų spalio – lapkričio mėn. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę bei empirinį tyrimą, suformuluotos išvados ir rekomendacijos, atskleistos vyresnio... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research – the problems of employment of the unemployed senior people are not defined and the ways to solve these problems are not determined. The object of research – the problems of employment of the unemployed senior people. The aim of research - to define the difficulties faced by the unemployed senior people while looking for a job and determine the ways for their solution. The tasks of research:: 1. to define the relevance of career designing in the context of lifelong learning; 2. to define the theoretical aspects of career concept; 3. to describe the situation of employment of the unemployed senior people in Lithuania and European Union countries; 4. to reveal the problems of employment of the unemployed senior people; 5. to provide recommendations for solving the employment problems of the unemployed senior people. The theoretical methods of research: the analysis of the scientific sources, textbooks, scientific articles, documents and legislation has been used to determine the relevance of career designing in the context of lifelong learning as well as to define the theoretical aspects of career concept and to describe the situation of unemployed senior people in labour market. The empirical methods of research: questionnaire has been used to reveal the problems of employment of the unemployed senior people. The master thesis is composed of introduction and two main parts: theoretical and empirical. 100 of unemployed senior people registered in... [to full text]

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pirmajame straipsnyje sakoma: visi žmonės yra laisvi ir lygūs jų orumo ir teisių atžvilgiu. Norint pasiekti šį tikslą, valstybė turi pagarbiai žiūrėti į savo visuomenės įvairovę ir siekti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis: civilinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis. Šiuolaikinėse teorijose ir praktikoje pereinama nuo socialinės integracijos prie socialinio dalyvavimo idėjos, kuri išlieka tokia pat turininga kaip ir socialinės integracijos konceptas, tiksliau apibrėžia mažumų integracijos visuomenėje turinį ir kryptingumą. Neįgaliųjų socialinio dalyvavimo plėtotė reiškia , kad ne tik šalinamos kliūtys ir sudaromos galimybės neįgaliesiems lygiomis teisėmis ir savaime suprantamais (normaliais, įprastais, tokiais pat kaip ir kitiems žmonėms) būdais dalyvauti socialiniame gyvenime, neįgaliųjų karjeros projektavime, bet ir priimti sprendimus, ir įnešti savą indėlį į bendros veiklos produktą ar norimą rezultatą (Ruškus, 2003). Nagrinėjama tema siejama su humanistinėmis nuostatomis akcentuojamomis neįgaliųjų bedarbių karjeros projektavimo galimybių atskleidimą, atsižvelgiant į žmogiškąsias vertybes. PROBLEMA – Neįgaliųjų profesinės karjeros galimybių diskriminacija TIKSLAS - atskleisti Zarasų rajono neįgaliųjų bedarbių profesinės karjeros projektavimo galimybes. TYRIMO OBJEKTAS - Neįgaliųjų bedarbių profesinės karjeros projektavimo galimybės. TEMOS AKTUALUMAS Neįgaliųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Planning the career for handicapped people norvadays is becoming more complicated because of faster change of labour market needs. The changes in labour marked are determined by fast progress in science and modern technologies, It is important not only to find a job to earn one‘s living but also be competitive on labour market. Handicapped people need society support to ensure the same living conditions as well- bodied have.This support should not be considered as a priviledge, it is just a human right. I, Rima Prapuolenaitienė, a student for Master of science at Vytautas Magnus University, The centre of Professional studies, Educology Branch, carried out the programme of extended studies on Career Design. To my strong belief the handicapped people must have the same human rights as well- bodied citizens I have chosen. The title of the work - The Possibilities of Designing Handicapped People‘s who are Registered on Labour Exchange List Professional Career. Supervisor of the work – Živilė Navikienė. The Problem – discrimination of the possibilities of professional career for handicapped people. The Object of the research – the possibilities of designing professional career for handicapped people. The Aim of the research – to reveal the possibilities of designing the professional career for the handicapped unemployed people in Zarasai district. The Objectives of the research: 1. To define the conception of the handicapped and their... [to full text]

Nedarbo problema yra viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų. Kaimo gyventojų tarpe nedarbo problema kiekvienais metais tampa vis aktualesnė. Siekiant padėti integruotis į darbo rinką asmenims, padidinti jų įsidarbinimo motyvaciją bei mažinti nedarbą taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Šiame darbe mėginama išsiaiškinti kaip dalyvavimas vienoje ar kitoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje veikia bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, kokiose priemonėse dažniausiai dalyvauja miesto ir kaimo bedarbiai, kas lemia žmogaus veržimąsi į darbą. Tyrimo problema - informacijos apie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą, skatinant kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, stoka. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės labiausiai skatina kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo klausimas - kokios aktyvios darbo rinkos priemonės labiausiai skatina įsidarbinimo motyvaciją kaimo ir miesto bedarbiams? Tyrimo objektas - aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skatinančios kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo uždaviniai - Apžvelgti vykdomą Lietuvos darbo biržos bei Prienų rajono politiką bei apibūdinti kaimo ir miesto bedarbių grupes. Išanalizuoti siūlomas aktyvias darbo rinkos politikos priemones kaimo ir miesto bedarbių užimtumo gerinimui. Apibūdinti asmenybės poreikius grindžiančias motyvacijos teorijas. Empiriškai patikrinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / An unemployment problem is one of the biggest social and economic problems. Every year unemployment issue among the rural inhabitants is becoming more and more relevant. Active labour market policy is applied in order to help people to integrate themselves into labour market, to increase their employment motivation and to decrease unemployment. In this work there has been tried to clarify how participation in one or another mean of active labour market policy influences employment motivation of the unemployed, in which means the rural and urban inhabitants more often take part, what determinates a person’s push to work. The issue of the research – lack of information of applying means of active labour market policy encouraging employment motivation of the rural and urban unemployed. The aim of the research is to ascertain what means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. The question of the research - What means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed? The object of the research - means of active labour market policy which encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. Goals of the research - to survey underway policy of Lithuanian labour exchange and Prienai district and define groups of the rural and urban unemployed. To analyze suggested means of active labour market policy in order to improve employment of the rural and... [to full text]

Sutrikus darbo rinkos pusiausvyrai, susiformavo grupės žmonių, nesugebėjusių prisitaikyti prie sparčiai besikečiančių darbo rinkos reikalavimų. Didžiausi pokyčiai įvyko Lietuvos kaime, kur, nykstant kolūkiams, įsivyravo smulkūs ūkininkų ūkiai, kuriuose pastebimas nepilnas ūkio narių užimtumas, neefektyvus darbas, mažas darbo našumas. Nekūrę savo ūkio, neradę ar neieškoję darbo kitur, kaime vis daugiau žmonių tapo bedarbiais. Didėjantis bedarbių skaičius kaime, pakoregavo ir darbo biržos veiklą, kadangi reikėjo sukurti prieinamą kaimo žmogui konsultavimo paslaugų tinklą. Taip darbo biržos darbuotojai susidūrė su specifine bedarbių grupe, kaimo gyventojais, kurie, turėdami savo mažus ūkius ir iš principo galintys pragyventi iš jų ar trumpai dirbant pas ūkininkus, nerodo didelio suinteresuotumo ir motyvacijos susirasti pastovų darbą. Darbo biržai, konsultuojant tokius bedarbius, iškyla būtinybė numatyti ir suformuluoti efektyvias bedarbių konsultavimo formas bei priemones, atrasti galimybę padaryti konsultavimo paslaugas labiau prieinamas, plėsti jų tinklą. Besikreipiantys į darbo biržą kaimo gyventojai yra specifinė grupė ne tik todėl, kad turėdami savo ūkį visada turi erdvę savęs realizavimui, bet dažnai būna ir nepakankamo išsilavinimo ar turi nepaklausią profesiją. Kaimo gyventojų finansinė padėtis dažnai riboja jiems galimybę persikvalifikuoti laisvai renkantis mokymo įstaigą. Ilgalaikių bedarbių, nedirbančių metus ir ilgiau, kaime yra apie trečdalis. Kaime didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / After the balance of the work market went to pieces, a group of people who did not manage to adapt to the changing requirements of the work market was formed. The biggest changes hit the countryside of Lithuania where tiny individual farms were introduced after the collapse of collective farms. These farms feature incomplete employment of its members as well as ineffective work and low productivity. Some of the villagers who did not found their own farms, did not find or did not try to search for a job elsewhere, so that is why more and more people became jobless in the countryside. A rising number of the unemployed people in the countryside had an influence upon the activities of the Labor Exchange Office, because the net of the consulting services that would be available to every villager had to be founded. The specialists from the Labor Exchange Office faced a specific group of the unemployed people – the villagers – in this way. These unemployed people do not demonstrate a particular interest in finding a full-time job, because are either working at their own tiny farms and can survive in such way or find temporary work at the other villagers’ farms. While consulting this kind of the clients, it is essential for the Labor Exchange Office’s employees to foresee and formulate effective means and forms of consulting this group of the unemployed people as well as to find ways to make consulting services more available, to develop their net. Villagers who come to the Labor... [to full text]

Analizuojant dabartinę darbo jėgos pasiūlą, galima pastebėti, kad kas trečias bedarbis yra nekvalifikuotas, maždaug ketvirtadalis darbo biržoje registruotų bedarbių – ilgą laiką nedirbę asmenys (Jovaiša, Orenienė 2003). Tokie duomenys rodo atotrūkį nuo Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančiųjų skaičius. Nors šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje auga ir bedarbystė mažėja, tačiau bedarbių skaičius vis dar yra didelis. Bedarbiams būdinga ryški socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas, todėl įvertinus specifiškumą, bedarbių integracija į darbo rinką reikalauja specialaus požiūrio ir nestandartinių sprendimų padedant jiems įsidarbinti. Tačiau šioje vietoje galima įžvelgti kontroversiją tarp bedarbių nenoro keistis ir nemotyvuotumo ir darbo biržos misijos tokius žmones įdarbinti. Šioje sistemoje galima pastebėti „uždarą ratą“: didžioji dalis bedarbių registruojasi darbo biržoje po kelis kartus, nenori dalyvauti darbo biržos siūlomuose perkvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo priemonėse, o jei įsidarbina, neišdirba ilgesnį laiką. Dažnai bedarbiai, o ypač ilgesnį laiką nedirbę turi labai mažas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes dauguma jų neturi profesinio pasirengimo arba turi nepaklausią darbo rinkoje profesiją ar mažą veiklos praktiką. Ilgai nerandantys darbo praranda pasitikėjimą savo galimybėmis ir nustoja jo ieškoti, taip auga psichologinė įtampa, didėja socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / While analyzing the current supply of the working force, it is worth noticing that every third unemployed person is non-qualified and approximately one fourth of the unemployed, who are registered by the Labor Exchange Office, haven’t worked for long periods of time (Jovaiša, Orenienė 2003). These figures demonstrate the gap between the current situation in Lithuania and socio-economic model of the European Union that features the well-being of the state, low levels of unemployment, solid social guarantees, a minimal number of those living in poverty. Even though the employment rates in Lithuania are going up these days and the unemployment is decreasing, the number of unemployed people is still high. The unemployed are subject to social isolation and vulnerability. Because of these specifics, the integration of the unemployed into the work market needs to be treated with a special attitude and application of non-standard solutions while helping them to find a job. On the other hand, the controversy between unemployed people’s unwillingness to change as well as the lack of motivation and the mission of the Labor Exchange Office to employ these people can be observed here. This system can be compared to a vicious circle, because the majority of the unemployed are being registered by the Labor Exchange Office for several times in a row, and they do not want to participate in the courses provided by the Labor Exchange Office (updating qualification or changing it). If they are... [to full text]

Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva išgyvena tuos pačius migracijos procesus, kuriuos jau išgyveno Vakarų Europa. Lietuvos piliečiams atsivėrė platesnės galimybės atrasti savo nišą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, o tai be abejonės turi įtakos tolesnei darbo jėgos emigracijai. Tačiau vykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams Lietuva susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia “protų nutekėjimo” problema. Tai reiškia, kad nerasdami savo lūkesčius patenkinančios aplinkos šalį palieka geriausi savo srities specialistai, tokiu būdu mažėja intelektinis kapitalas. Nuo šios produktyviausios visuomenės dalies efektyvaus panaudojimo ir priklauso bendro šalies pragyvenimo lygio augimas bei ekonominių-socialinių šalies problemų sprendimas. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti „protų nutekėjimą“, priežastis bei įtaką Lietuos darbo rinkai. Tyrimo objektas: “protų nutekėjimas”. Tyrimo hipotezė: 1) išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos specialistų emigracijos motyvai gali būti skirtingi, siekiant įgyvendinti įvairiausius tikslus bei lūkesčius, tačiau pagrindinė priežastis - ekonominiai motyvai; 2) pagrindiniai veiksniai/motyvai/poreikiai, skatinantys specialistus pasilikti Lietuvoje – dominuojantys individo lygio poreikiai; 3) motyvai, sąlygojantys specialistų pasirinkimą išvykti gyventi ir dirbti/studijuoti svetur arba pasilikti Lietuvoje – dominuojantys organizacijos lygio poreikiai. Darbą sudarė trys dalys. Teorinė dalis... [toliau žr. visą tekstą] / After becoming member of EU, Lithuania experiences the same emigrational processes, which Western Europe has already experienced. Lithuanian citizens have broader possibilities to find their niche not only in Lithuania, but also in other EU countries, and it has effect for further employees’ emigration. There are still international job market liberalization processes going on and Lithuania has not just emigrational, but also very important “brain drain” problem. It means that the best professionals leave the country searching for better jobs, so the intellectual capital decreases. General increase of living standard in the country and solving economical and social problems depends upon effective usage of the most productive part of the society. The goal of the research: analyze “brain drain”, the reasons and influence on Lithuanian job market. Object of the research: “brain drain”. Hypotheses of the research: 1) Motives of professional workers to emigrate might be different; they could be trying to reach different goals and expectations, the main reason-economical motives. 2) The main factors, motives, demands, which motivate specialists to stay in Lithuania-dominating demands at individual level. 3) Motives, that influences specialists’ choice to leave and work or study abroad or to stay in Lithuania-dominating demands at corporate level. Master thesis has three parts. Theoretical part has literature review on international emigrational phenomenon –deals with conception of... [to full text]

Šiuolaikinėje darbo rinkoje darbuotojams yra keliami labai dideli reikalavimai. Prie tokių didelių reikalavimų ypač sunku prisitaikyti žmonėms su negalia. Ši socialinė žmonių grupė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalių. Žmonių su negalia integracija į darbo rinką ypač svarbi šiandienos gyvenime. Tam skiriama vis daugiau dėmesio. Lietuvos įstatyminė bazė įtvirtina teisę į darbą visiems asmenims, tačiau praktikoje šios normos nėra pakankamai efektyvios žmonėms su negalia siekti darbo. Todėl jų padėtis darbo rinkoje yra gana sudėtinga, o realios jų įsidarbinimo galimybės iš tiesų yra mažos. Nors tuo rūpinasi daugelis valstybinių ir visuomeninių institucijų, nepaisant to, didžioji dauguma darbingo amžiaus, net ir jaunų žmonių su negalia neturi darbo. Šio darbo tikslas –išsiaiškinti, kaip neįgalieji žiūri į įsidarbinimo galimybes ir kaip tai vertina Panevėžio miesto gyventojai ir darbdaviai. Darbe pateikiama negalios samprata, aptariami veiksniai, įtakojantys žmonių su negalia dalyvavimą darbo rinkoje, įvertinamas teisinės bazės palankumas žmonių su negalia integracijai į darbo rinką, taip pat išsiaiškintas Panevėžio miesto gyventojų, darbdavių ir žmonių su negalia požiūris į neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką galimybes. Darbe keliamos hipotezės: 1) Žmonės su negalia nėra motyvuoti dirbti, nes socialinė aplinka nepalanki jų integracijai į darbo rinką; 2) Gyventojai abejingai žiūri į žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, nes visuomenėje egzistuoja... [toliau žr. visą tekstą] / In the present labour market requirements for employees are great. Disabled persons find it extremely difficult to match them. Disabled are the most vulnerable segment of society and their integration into labour market is very significant nowadays, so it draws more and more attention. A survey has been conducted to set and find out the Panevezys society point-of-view on the disabled integration into labour market. For this three groups of respondents have been chosen. The questionnaire was helpful to find out the Panevezys citizens opinion about the disabled situation in the society, their relations with labour market, importance of professional training, peculiarities of relations with co-workers, occuring obstacles and difficulties. The interview with Panevezys enterprises managers and their personnel staff aimed at defining managers point-of-view on the disabled, their employment opportunities; what according to them are the unemployment reasons and what should be changed so that they could be hired. The interview with the disabled revealed their experience seeking for employment, their own skills and abilities as well as their opinion about their employment opportunities. The research has proved the hypothesis that employers lack information regarding the disabled employment process. Employers are not sufficiently informed about employment opportunities,ways to support and the projects connected with their employment. They know very little about the state privileges... [to full text]

Baigiamajame bakalauro darbe analizuojama specialisų pritraukimo į Gruzijos energetikos sektorių problema. / This final bachlor thesis analyzes object: Attracting specialist to Georgian energy sector.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos migracijos įtakos Lietuvos darbo rinkai problemos. Išnagrinėti pagrindiniai darbo rinkos rodikliai, migracijos samprata ir migraciją lemiantys veiksniai. Atlikta migracijos teorijų lyginamoji analizė, remiantis analizės išvadomis atliktas užsienio lietuvių bendruomenių apklausos tyrimas. Trumpai apžvelgiami Lietuvos politikos veiksmai reguliuojant migraciją ir skatinant emigrantų sugrįžimą. Remiantis Lietuvos darbo biržos bei Statistikos departamento duomenimis, baigiamajame darbe pateikiama Lietuvos darbo rinkos ir migracijos analizė. Vertinant darbo rinkos rodiklių ir migracijos veiksnių tarpusavio ryšius, atlikta koreliacinė veiksnių analizė. Išanalizavus teorinius ir praktinius migracijos įtakos Lietuvos darbo rinkai aspektus, pateikiamas migracijos įtakos Lietuvos darbo rinkai tyrimo modelis, baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro penkios dalys: įvadas, teoriniai darbo rinkos ir migracijos klausimai, migracijos teorijų analizė, migracijos įtakos Lietuvos darbo rinkai tyrimo modelis, Lietuvos darbo rinkos ir migracijos analizė, emigracijos įtakos Lietuvos darbo rinkai tyrimas, remiantis užsienio lietuvių bendruomenių apklausa, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 80 p. teksto be priedų, 40 iliustr., 8 lent., 51 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / It the final master work, the theme of the migration impact on Lithuanian labor market is researched. The main labor market indicators, the concept of migration and factors influencing migration are analyzed. A comparative analysis of migration theories are done, and based on the findings of the analysis, there was accomplished the poll of the foreign Lithuanian communities. Brief overview of Lithuanian political actions in regulating migration and encouraging return of emigrants is presented. According to the data of Lithuanian Labor Exchange and the Department of Statistics, in the final master work the Lithuanian labor market and migration analysis is presented. Evaluating the interrelationship between labor market indicators and migration factors a correlation analysis is done. After analyzing the theoretical and practical aspects of migration‘s impact on Lithuanian labor market, conclusions, recommendations and the research model of migration impact on Lithuanian labor market are presented. The work consists of five parts: introduction, theoretical questions of labor market and migration, analysis of migration theories, migration affect the Lithuanian Labor market research model, analysis of Lithuanian Labor market and migration, analysis of the impact of emigration on Lithuanian labor market, based on the poll of Lithuanian foreign communities, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 80 p., 40 figures, 7 tables, 51 bibliographical entries... [to full text]