Nors galimybė dirbti yra traktuojama kaip viena pagrindinių asmens teisių bei visaverčio gyvenimo prielaidų, tačiau neįgalieji vis dar patiria rimtus adaptacijos darbo rinkoje sunkumus. Tam, kad užtikrinti ne tik pačių neįgaliųjų bet ir visos visuomenės socialinį bei ekonominį gerbūvį, labai svarbu suprasti ir palyginti, kaip neįgaliųjų padėtį bei galimybes darbo rinkoje traktuoja darbdaviai, darbuotojai ir patys neįgalieji. Tokių tyrimų stoka Lietuvoje neleidžia tiksliai įvertinti realios situacijos, bei neįgaliųjų galimybių kintančioje darbo rinkoje. Visa tai leido suformuluoti tyrimo problemą: asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybių vertinimas darbdavių, darbuotojų ir pačių neįgaliųjų požiūriu. Problemos suformulavimas leido iškelti tokią hipotezę: darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų netinkamas asmenų su fizine negalia darbo rinkos galimybių traktavimas, stipriai apsunkina asmenų su fizine negalia integraciją darbo rinkoje. Tyrimo problema ir hipotezės iškėlimas leido apibrėžti tyrimo objektą: asmenų su fizine negalia galimybių darbo rinkoje vertinimą darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų požiūriu. Iškeltai tyrimo hipotezei patikrinti buvo siekiama tikslo: išanalizuoti asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybes darbdavių, darbuotojų ir neįgaliųjų požiūriu. Siekiant užsibrėžto tikslo darbe buvo keliami tokie tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti, kaip asmenų su fizine negalia integracijos darbo rinkoje galimybes vertina I, II ir III-čios... [toliau žr. visą tekstą] / Even if possibility to work is treated as one of the main person’s right and regular prerequisite of life, however persons with disabilities still have hard experience in labour market. For that reason, it is very important to understand and compare how employers, employees and disabled people treat the facilities of people with physical disabilities in labour market, then we could make social and economic goodness not only for disabled, but for all social. The lack of research like this in Lithuania, do not let strictly value the real situation and facilities of disabled in variable labour market. All this let me to formulate the problem of this research: the evaluation of integration facilities of people with physical disabilities in labour market from employers, employees and disabled people attitude. This problem let me to moot this hypothesis: wrong treat of people with physical disabilities labour market’s facilities from employers, employees and disabled peoples, makes harder integration for people with physical disabilities in labour market. The problem or research and mooted hypothesis let me to describe the object of research: the facilities evaluation of employers, employees and disabled people. Because of need to examine for mooted hypothesis, it was fallowing for this purpose: to exam the facilities of people with physical disabilities in labour market from employers, employees and disabled people attitude. At fallowing for this study, it was posed these... [to full text]

Atlikus empirinį tyrimą nustatyta, kad dešimtadalis absolventų pasirengę profesinei veiklai labai gerai. Agronomijos absolventai savo pasirengimą profesinei veiklai įvertino geriausiai, o studentų tarpe gerai pasirengę žemės ūkio technologijų ir jų vadybos studijų programos studentai. Nustatyta, kad dauguma studentų ir absolventų savo specialybę vertina kaip paklausią darbo rinkoje, tačiau įsidarbinimo galimybes - mažos. Sodininkystės ir apželdinimo bei žemės ūkio technologijų ir jų vadybos absolventams rasti darbą nėra sunku, o biosocialinio ūkio ir mitybos ir agronomijos absolventams sudėtinga. Pagrindinėmis neįsidarbinimo priežastimis, tiek studentai, tiek absolventai įvardina darbo patirties neturėjimą, nepakankamą praktinį pasirengimą, darbo neradimą pagal įgytą kvalifikaciją.Daugumos darbdavių nuomone, absolventai profesinei veiklai yra pasiruošę patenkinamai. Teorines žinias vertina kaip daugiau pakankamas nei nepakankamas. Studijų metu įgytus praktinius įgūdžius daugelis vertina kaip nepakankamus. Absolventų neįsidarbinimo priežastimis darbdaviai įvardina darbo patirties neturėjimą, nepakankamą teorinį pasirengimą, praktinių įgūdžių neturėjimą, taip pat nenorą dirbti pagal įgytą profesiją.Tyrimo hipotezė, kad AF absolventai sunkiai integruojasi į darbo rinką, pasitvirtino iš dalies. / The data of empirical research showed that one tenth of the graduates are ready for the professional activity very well. The graduates of agronomy evaluated their readiness for professional activity the best; the graduates of agricultural technologies and their management were prepared well as well. It was determined, that most of the students and graduates see their profession as requested in labor market, but the possibilities of employment were evaluated as low. It is not difficult to find a job to the graduates of gardening and planting or agricultural technologies and their management specialties, but it is very complicated for the graduates of biosocial farm and nutrition or agronomy specialties. Students and graduates named the lack of experience, not sufficient practical training, and incapacity to find the work by their qualification as the main reasons of unemployment. Most of the employers think that the graduates are suitably ready for the professional activity. The theoretical knowledge was evaluated more sufficient than insufficient, but the practical skills from the studying were evaluated as insufficient. The employers see the following reasons why graduates are unemployed: lack of experience, insufficient theoretical preparation, lack of practical skills and indisposition to the profession.

Magistro darbe yra suformuluotos Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo rinkų vystymosi problemos, identifikuotos vystymosi tendencijos ir numatomos perspektyvos. Darbe išanalizuoti teoriniai darbo rinkos formavimosi aspektai: samdomojo darbo istorinė raida, darbo jėgos pasiūla ir paklausa, darbo rinkos struktūros elementai, reguliavimas. Magistro darbe išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių rinkos, vertinant užimtumo rodiklius pagal lytis, pagal ūkio sritis, atlikta retrospektyvinė darbo rinkos rodiklių analizė, atlikta darbo užmokesčio ir nedarbo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir BVP augimo tarpusavio priklausomybės analizė. Patvirtinama autorių suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos rodikliai kinta tendencingai panašia kryptimi. / This Master’s work is analyzing Lithuanian and European Union labour market development problems, identifies the tendencies of development and predicts the perspectives. The paper analyzes the theoretical aspects of labour market formation: historical development of hiring labour, supply and demand of labour force, elements of labour market structure, control. The Master’s paper analyzes the markets of Lithuania and EU countries, considering the occupational indicators based on gender and areas of economy. The aim was to perform a retrospective analysis of labour market indicators, work salary and unemployment level, minimal salary and GDP increase inter-relation. The author’s formulated scientific investigation hypothesis is confirming that indicators of Lithuanian and European labour markets are changing accordingly in the same direction.

Darbe atlikta užimtumo vaidmens neįgaliųjų socialinės integracijos procese analizė ir neįgaliųjų integracijos į darbo rinką naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis galimybių analizė, apibūdintos pagrindinės neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir įdarbinimo problemos, nurodoma ypatinga užimtumo kokybės reikšmė neįgaliesiems. Neįgaliųjų užimtumas susietas su šalies socialinių ir užimtumo kokybės modeliu. Darbo tikslas – išnagrinėjus neįgaliųjų užimtumo bei nuotolinio darbo būklę ir galimybes, sukurti Lietuvos neįgaliųjų nuotolinio darbo organizavimo modelį, pasiūlyti jo diegimo būdus, įvertinti neįgaliųjų užimtumo kokybę. Lietuvos neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir įdarbinimo sistemos ekspertinė analizė atskleidė šios sistemos trūkumus bei leido nustatyti reikiamus pakeitimus, kurie sudarys sąlygas tobulinti šią sistemą ir kurti bendrą neįgaliųjų nuotolinio darbo sistemą. Autorės sukurtas neįgaliųjų nuotolinio darbo modelis tinka dabartinei neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir įdarbinimo sistemai tobulinti. Sukurtas neįgaliųjų nuotolinio darbo modelis pritaikytas prie dabartinės neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos sąlygų. Tyrimas bei jo rezultatai bus naudingi tobulinant Lietuvos neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemą, taikant neįgaliųjų nuotolinio darbo organizavimo modelį. Darbe pateiktos neįgaliųjų nuotolinio darbo organizavimo praktinės rekomendacijos. Tyrimo rezultatai suteikė galimybę nustatyti veiksnius, nuo kurių priklauso neįgaliųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of disabled persons’ employment role in social integration process and analysis of opportunities of disabled persons integration in labour market using information and communication technologies were accomplished in work, the main problems of disabled persons professional rehabilitation and employment were described, the particular importance of employment quality for disabled persons was indicated. Disabled persons’ employment is connected with social and employment quality model of state. The purpose of research is analysing opportunities and condition of disabled persons’ employment and telework to create organisational model of disabled persons’ telework, to suggest opportunities of its implementation, to evaluate disabled persons’ employment quality. Experts’ analysis of present system of disabled persons’ professional rehabilitation and employment revealed the weak aspects of this system and let to establish required changes that will create conditions for improvement of this system and for creation of universal system of disabled persons’ telework. Created by author model of disabled persons’ telework is suitable for improvement of present system of disabled persons’ rehabilitation and employment. Created model of disabled persons’ telework was fitted to conditions of present system of disabled persons’ professional rehabilitation. Dissertational research and its results would be useful for improvement of Lithuanian system of disabled persons’ professional... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjama aukštojo mokslo teikiamų paslaugų kokybės problema. Iškeltas klausimas, kaip darbdaviai vertina darbuotojų įgytas aukštojo mokslo žinias, teikiamų aukštojo mokslo paslaugų kokybę Lietuvos universitetuose. Darbe išanalizuota ir susisteminta įvairių tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autorių publikuota medžiaga bei atlikti tyrimai, susiję su aukštojo mokslo institucijų teikiamų paslaugų kokybe bei studijų programų (vadybos/verslo administravimo) kokybe. Darbe išsamiai išanalizuota Lietuvos aukštojo mokslo poreikio esmė, studijų kokybės vertinimas Lietuvoje bei aukštojo mokslo kokybės ir pokyčių darbo rinkoje sąsajos. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė pasitvirtina, kadangi dauguma apklaustų organizacijų vadovų yra nepatenkinti Lietuvos aukštojo mokslo sistema bei jos teikiamų paslaugų kokybe Lietuvoje. / The Master‘s thesis concerns with the problem of quality of services rendered by higher educational institutions. It contains the question posed revealing both employers‘ viewpoint on knowledge acquired by employees while studying and quality of services provided at Lithuanian universities. The thesis presents the analysis and systematization of material published by various (both Lithuanian and foreign) authors, and tests /the research conducted, associated with the quality of services rendered by higher educational establishments and the quality of curricula (of management/business administration). It also reveals the detailed analysis of the core of need for higher education, the attitude towards the quality of studies in Lithuania and the relationship between the quality of higher education and changes in labour market. On the grounds of the research conducted the stated hypothesis has been proved, since the majority of the heads of organizations questioned are dissatisfied with Lithuanian higher educational system and the quality of services rendered by it in Lithuania.

Bakalauro baigiamajame darbe teorinėje dalyje pateikiama darbo rinkos samprata ir funkcijos, analizuojama valstybės politika darbo rinkoje, išskiriamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rūšys ir tikslai, taip analizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumo įvertinimo ir apskaičiavimo galimybės. Praktinėje darbo dalyje atliekama aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kaštų ir pajamų dinamikos bei struktūros analizė, nustatomas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominis efektyvumas, analizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumo kitimo tendencijos bei atliekamas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atskirų pajamų ir kaštų komponentų įtakos ekonominiam priemonių efektyvumui vertinimas. / In the bachelor‘s thesis is examined the conception and function of labor market, analysis of public policy in the labor market, active labor market policies categories and objectives, active labour market policies efficiency evaluation and calculation. Practical part of Bachelor paper examines active labor market policies categories cost and revenue dynamics and structure, evaluates active labor market policies categories economic efficiency and it’s trends, analyzes active labor market policies categories revenue and cost components impact on active labour market policies efficiency.

Daugybė priežasčių turi įtakos gyventojų užimtumui bei verčia darbdavius ir darbuotojus taikytis prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų. Pastaruoju metu tai ypač aktualu valstybėms siekiant likviduoti pasaulinės ekonominės krizės padarinius. Švedijai, kaip vienai stipriausių ekonomikos požiūriu ES valstybių, taipogi nepavyko išvengti pasaulinės ekonominės krizės. Svarbu išsiaiškinti ar Švedijoje egzistuoja darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyra, padedanti užtikrinti didesnį asmenį užimtumą šalyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti Švedijos vykdomą darbo rinkos politiką ir situaciją darbo rinkoje, pateikiant galimus problemų sprendimus. Pateikiama darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo (flexicurity) samprata, komponentai, principai bei pavyzdžiu ES laikytinas Danijos „auksinio trikampio“ modelis. Nagrinėjamas darbuotojų mobilumas šalyje bei užimtumo apsauga. Aptariami įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai turintys įtakos darbuotojų mobilumui ir darbo santykių lankstumui bei jo reglamentavimas teisės aktuose. Darbe analizuojamos Švedijoje paplitusios lanksčios darbo organizavimo formos: terminuotos sutartys, laikinasis įdarbinimas, ne visas darbo laikas, darbas pagal iškvietimą, lankstus darbo grafiko organizavimas ir nuotolinis darbas. Nagrinėjama Švedijoje vykdoma mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo politika ir reikšmė užimtumui, taip pat socialinė apsaugos sistema, garantuojanti nedarbo draudimo išmokas, išeitines išmokas. ... [toliau žr. visą tekstą] / A number of factors influence employment and make employers and employees adapt to rapidly changing market conditions. This has recently been particularly pertinent to countries seeking to address the consequences of the world economic crisis. Sweden, which is one of the most powerful economic players in the EU, has also failed to avert the crisis. It is important to determine whether in Sweden there is flexicurity, which helps to ensure higher employment rates. The aim of the thesis is to analyse the Swedish labour market policy and the labour market situation and provide possible solutions to problems. The paper provides the concept, components and principles of flexicurity and the Danish “golden triangle” model, which is considered to be an example by the EU. The paper also examines the mobility of workers within the country and employment protection. Further, it discusses termination of employment contracts in respect of the notice period, which has influence over the mobility of workers and the flexibility of labour relations, and the regulation thereof. The thesis analyses flexible forms of work organisation prevalent in Sweden, i.e. fixed-term employment contracts, temporary employment, part-time employment, on-call work, flexible organization of working time and telework. Finally, the paper focuses on the Swedish lifelong learning policy and its significance to employment, as well as the social security scheme, which guarantees unemployment insurance benefits and... [to full text]

Nuteistasis, išėjęs į laisvę iš įkalinimo įstaigos, dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių, susiduria su įvairiais sunkumais: neturi darbo, būsto, jo išsilavinimas dažniausiai būna menkas, prarasti kai kurie socialiniai įgūdžiai, artimieji, vengdami naštos bei visuomenės pasmerkimo, nutraukia socialinius ryšius su nuteistaisiais. Nuteistieji jaučia socialinę atskirtį bei visuomenės pasmerkimą, kuris pasireiškia kaip stigma. Tikėtina, jog praradę viltį bei pasitikėjimą nuteistieji yra linkę nusikalsti pakartotinai. Įsidarbinimas ir parama padeda formuotis teigiamam nuteistųjų požiūriui į save ir nepasiduoti stigmos įtakai, taip padidinant savo įsidarbinimo galimybes. Tyrimo objektas - asmenų grįžusių iš įkalinimo įstaigų įsidarbinimo galimybės. Tyrimo tikslas - atskleisti prieštaravimus tarp formaliai apibūdinamos nuteistųjų grįžimo į darbo rinką situacijos ir realios nuteistųjų padėties. Rengiant darbą atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo rezultatai Buvusių kalinių integracija į visuomenę – aktuali Lietuvos socialinė problema. Laisvėje kaliniai susiduria su daugeliu problemų, kurių sprendimas susijęs su psichosocialiniais aspektais, pasireiškiančiais kaip nuteistųjų stigma, trikdanti jų saviidentifikaciją ir integraciją į visuomenę. Išejus į laisvę nuteistieji dažnai stigmatizuojami, priskiriant jiems išankstinius stereotipinius vaidmenis ir savybes. Visuomenės reakcija daugeliu atvejų priklauso nuo ankstesnio nuteistojo gyvenimo būdo, patirties ir paties nuteistojo... [toliau žr. visą tekstą] / The convicted, released rom prison, because of the subjective and objective reasons, is facing with various challenges: out of work, home, his education is often poor, he loose the social skills and relationships. There is a social exclusion and condemnation of the convict in the society, which manifests as a stigma. It is likely that the loss of hope and confidence makes the prisoners to commit crimes again. Employment and support helps to shape a positive attitude towards prisoners themselves and to resist the influence of stigma, thereby increasing their employability. The object of research – the possibilities of the convicts employment. The aim of research – to disclose the contradictions between the formal description of convicts return to the labor market situation and the actual situation. The ground of the work is qualitative research. The results of research: the integration of former prisoners into society – is the actual problem in the Lithuania. The former prisoners are facing many problems, which relates with the psychosocial aspects of the expression of condemnation stigma disturbing their self-identification and integration into society. After his release inmates are often stigmatized as through pre-stereotypical roles and features. Public reaction in most cases depends on the previous convict lifestyle, experience and the personal position of the convicts. The successful integration depends on the convicts autonomy, initiative and motivation. Family is... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama lyčių lygybės politikos įgyvendinimas Šiaulių miesto viešojo sektoriaus institucijose. Tiriamą problemą apibūdina šie klausimai: Kaip lyčių lygybė yra apibrėžiama teisės aktuose ir politinėse dokumentuose, kurie reguliuoja darbo rinkos santykius? Kokios institucijos įgyvendina lyčių lygybės politiką darbo rinkoje? Kokios priemonės gali būti taikomos siekiant lyčių lygybės darbo rinkoje? Šis darbas susideda iš įvado, keturių pagrindinių dalių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Teorinėje dalyje pateikiama lyčių lygybės samprata moksliniame ir teisiniame diskurse bei pristatomas lyčių lygybės politikos įgyvendinimo mechanizmas. Taip pat remiantis moksline literatūra ir įvairiais ataskaitos tyrimais, atskleidžiama Lietuvos darbo rinkai būdingos diskriminacijos formos. Empirinėje dalyje pristatomi kokybinio tyrimo metu apklaustų 10 informantų analizės rezultatai. Informantų vertinimai leidžia teigti, kad viešojo sektoriaus institucijos siekiant lyčių lygybės politikos darbo rinkoje taiko įvairaus pobūdžio priemones (lanksčias darbo formas, atostogas ir kt.). Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad priemonių taikymas priklauso nuo organizacijos darbo veiklos specifikos, jos dydžio ir darbuotojų pasiskirstymo lyties bei amžiaus atžvilgiu. / Undergraduate thesis examines the implementation of gender policy of the Public Sector Institutions in the Siauliai city. The investigated problem is defined by the following questions: What is the meaning of gender equality in the legislation and policy documents that regulate the relationship of labor market? What are the institutions that implement gender equality policies in the labor market? What measures can be applied to achieve gender equality in the labor market? This work consists of introduction, the four main components, conclusions, recommendations, references and appendices. The theoretical part presents the conception of the gender equality in the scientific and political discourse and the mechanism for its implementation. Also on the basis of scientific literature and various research reports, the forms of discrimination typical of the Lithuanian labor market are disclosed. The empirical part presents the results of analysis of 10 informants interviewed during the qualitative study. Informants estimation suggests that public sector bodies to achieve gender equality in employment policy is applied by various means (flexible forms of work, holidays, etc.). Also, the study shows that the apllication of measures is depended on the organization's activities, its size and the distribution of employees in respect of gender and age.

Visuomenėje šalia įvairių socialinių grupių egzistuoja specifinė grupė – neįgaliųjų mažuma. Anksčiau visuomenėje neįgaliųjų lyg ir nebuvo, nes jie gyveno uždarose institucijose, už socialinio gyvenimo ribų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įvyko daug esminių pokyčių. Demokratiniams procesams atvėrus uždarų specialiųjų institucijų duris, nuo užuojautos neįgaliesiems pereita prie praktinės socialinės integracijos. Nors visoje Lietuvoje galioja palankūs neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai, o darbdaviams sudaromos sąlygos neįgaliųjų įdarbinimui, ryškėja nauja neįgaliųjų mažos motyvacijos dirbti problema, kuri iki šiol nebuvo nagrinėta ir yra neabejotinai aktuali. Magistro darbe teoriškai analizuojama neįgalių asmenų integracijos samprata, apžvelgiami neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje reglamentuojantys teisės aktai. Pristatomas tyrimas, kuriuo nustatytos neįgalių asmenų mažos motyvacijos dirbti priežastys ir darbdavių požiūris į neįgalų darbuotoją Vilniaus mieste. Tyrimo hipotezė, kad neįgaliųjų integraciją į darbo rinką Vilniaus mieste riboja pačių neįgaliųjų motyvacijos dirbti stoka, pasitvirtino iš dalies. Daugumos darbdavių nuomone, neįgalieji stokoja motyvacijos dirbti, kvalifikacijos ir kompetencijų, bijo būti atstumti ir neįvertinti. Tačiau išaiškėjo, kad daugelis neįgaliųjų jau yra bandę dirbti ir save realizuoti profesinėje veikloje, dirbti jiems yra svarbu. Integruojantis į darbo rinką neįgaliesiems nėra svarbiausi tik finansiniai motyvai... [toliau žr. visą tekstą] / In the society among various social groups there is a specific group – the disabled minority. Previously, people with disabilities in society lived in closed institutions for social life outside. After restoration of independence took place in a number of significant changes. From compassion disabled transition to practical social integration. Throughout Lithuania in favor of persons with disabilities is valid legislation, and employers to employ people with disabilities. However, people with disabilities, a new low motivation to work for a problem that so far has not been considered and is certainly relevant. Ihe Master work theoretically analyzes the concept of the integration of people with disabilities and this people an overview of labor market legislation. The survey, which provides people with disabilities to work in low motivation and reasons, analyzed employers' attitudes to disabled worker in Vilnius. The research hypothesis, that the people with disabilities integration into the labor market in Vilnius limited by the disabled lack of motivation to work, proved in part. Most of the employers says, that people with disabilities lack the motivation to work, skills and competencies that are afraid of being rejected and unappreciated. However, it turned out that many people with disabilities are already trying to work and realize their professional life, their work is important. Integration into the labor market for disabled people is not only the most important... [to full text]