Baigiamajame magistro darbe remiantis užsienio ir Lietuvos autorių pateikta moksline medžiaga atskleidžiamos probleminės darbo rinkos grupės, kurios ilgiausiai patiria socialines ir ekonomines pasekmes. Teorinė analizė padeda atskleisti veiksnius darančius poveikį darbo rinkos segmentų nedarbo lygiui. Analitinėje-tiriamojoje darbo dalyje siekiama įvertinti ekonominių veiksnių poveikį skirtingiems darbo rinkos segmentams, siekiant sumažinti jų nedarbo lygį. / The thesis of foreign and Lithuanian authors provided scientific material disclosed problematic labor market groups that the longest experience in social and economic consequences. Theoretical analysis helps to reveal the factors affecting the labor market segments unemployment. The analytical part of the study-to assess the economic factors on different segments of the labor market in order to reduce the unemployment rate.

Youth face a lot of problems when trying to enter and sustain in the labour market after high education. According to statistical data, youth unemployment rates are significantly higher in comparison with common unemployment level in all European countries. Level of youth integration into the labour market in Lithuania is one of the lowest in the context of Europe. Institutions of European Union and member states implements measures, initiatives and programs in order to improve youth situation in employment after education as soon as possible. Comparative overview of youth employment situation in Lithuania and Finland reveals data of implemented international surveys in youth employment field and highlights differences between selected countries. Qualitative research seeks to reveal what kind of difficulties youth in Lithuania face when trying to enter the labour market and how implemented youth employment policies helps to combat with these obstacles. / Jaunimas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, susiduria su daugeliu problemų siekdamas įžengti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Statistiniai duomenys rodo, kad jaunimo nedarbo lygis yra ženkliai didesnis už bendrąjį nedarbo lygį visose Europos šalyse. Lietuva Europos kontekste atsiduria vienoje iš paskutinių pozicijų pagal jaunimo integracijos į darbo rinką lygį. Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės įgyvendina priemones, iniciatyvas, programas, kuriomis siekiama suteikti jaunimui daugiau galimybių įsilieti į darbo rinką kuo greičiau po mokslo laipsnio įgijimo. Lyginamoji, jaunimo užimtumo situacijos Lietuvoje ir Suomijoje, apžvalga pateikia tarptautinių tyrimų duomenis jaunimo užimtumo srityje ir atskleidžia pagrindinius skirtumus šalyse. Kokybiniu tyrimu siekiama išsiaiškinti su kokiais sunkumais jauni žmonės susiduria, siekdami įsilieti į darbo rinką, baigę aukštąjį mokslą Lietuvoje ir kaip šalyje įgyvendinamos politinės priemonės padeda šiuos sunkumus įveikti.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami vadybos specialistų įsidarbinimo tarptautinėje darbo rinkoje veiksniai, švietimo sistemos, darbo rinkos poreikių harmonizavimo galimybės Lietuvoje. Išnagrinėta organizacijų tarptautiškumo įtaka žmonių išteklių vadybos pokyčiams, pateikiamos Lietuvos švietimo sistemos ypatybės rengiant vadybos specialistus. Pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, kurioje nagrinėjama vadybos specialistų kompetencijos, žmonių išteklių vadybos principai, specialistų integracijos į darbo rinką modeliai. Pristatoma mokslinio tyrimo metadologija. Siekiant nustatyti vadybos specialistų įsidarbinimo tarptautinėje darbo rinkoje veiksnius, Lietuvos organizacijų keliamus reikalavimus įdarbinant vadybininkus, atlikta darbo rinkos struktūros statistikos ir mokslininkų atliktų tyrimų analizė bei atlikta anketinė vadybos studijų studentų ir absolventų ir įvairių organizacijų atstovų apklausa. Atsižvelgiant į literatūros šaltinių, statistikos analizę bei atliktus tyrimus, parengti strateginiai sprendimai, kurie leidžia vadybos specialistui pasirinkti įsidarbinimo tarptautinėje darbo rinkoje strategiją. Apibendrinamos išvados ir pateikiami pasiūlymai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, 4 dėstymo dalys, išvados, literatūros sąrašas. / This Master thesis has its main focus on managers training for activities in the international market, considering the needs of labour market and education institutions in order to harmonise specialist training system. It covers human resource management changes regarding business internationalisation process and influence of human resource management changes in the Lithuanian education system for the training of management specialists. This Master thesis evaluates labour market and education system requirements regarding managers’ competence and his integration in the international labour market. Scientific literature review examined the management expertise of specialists, human resource management principles, basic models of specialsits integration into the labour market. Statistical mathematic and empirical research analysis presents nowadays market situation in training management specialists and covers the need of harmonisation of all training system. This Master thesis offers strategic decisions focused on trinomial managers training model. Considering all analysis of theoretical and practical manager’s approach, there are given findings of this Master thesis. The structure of this thesis: introduction, 4 main chapters, conclusions, and references. Thesis consists of: 102 p. texts without appendixes, 29 pictures, 12 tables, and 183 bibliographical entries. Appendixes included.

Sėkminga integracija į darbo rinką, tai mūsų visuomenės, šalies socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo stiprinimas. Integracija, problemos su kuriomis susiduria jaunimas, norėdamas įsidarbinti ir sėkmingai išlikti bei konkuruoti darbo rinkoje buvo ir yra ypač aktualios visuomenės gyvenime. Kiekvienas specialistas, siekia įsitvirtinti darbo pasaulyje ir atlikti savo, kaip pilnaverčio žmogaus, piliečio pareigas, funkcijas. Tačiau nepalankiomis šiandienos ekonominėmis sąlygomis, tampa vis sunkiau integruotis į norimą darbinę veiklą. Keičiantis šalies ekonominei, socialinei padėčiai, keičiasi ir kai kurių profesijų paklausa, vienos jų nyksta, vietoje jų atsiranda naujos. Vis sunkiau tampa žengti kartu su naujais pokyčiais, planuoti savo profesinę karjerą, nežinant kas gali nutikti rytoj. Taigi, svarbu parengti sporto trenerių integracijos į darbo rinką modelį ir remiantis šiuo modeliu, nustatyti veiksnius, jų grupes kurios daro įtaką sporto trenerių profesinei integracijai. Tai leistų daryti objektyvesnes išvadas, kurie faktoriai jiems yra svarbesni, kurie mažiau ir kurie padėjo įsidarbinimo procese. Tai galimybė iš arčiau pažinti integracijos į darbo rinką proceso struktūrą, norint nustatyti sporto trenerių mokymosi, įsidarbinimo, įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybes. Tyrimo problema: Nepakankamai aiškūs veiksniai, įtakojantys sporto trenerių integraciją į darbo rinką. Tyrimo tikslas: Sukurti sporto trenerių integracijos į darbo rinką modelį, analizuojant integracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Successful integration into the job market is the strengthening of our society, as well as social, economic and political life. Integration and problems that young people encounter when seeking to get employed, as well as stay successfully and remain competitive in the job market have always been and still are of great relevance in the society life. Each specialist aims to strengthen his position in the job world and carry out his responsibilities and functions as a full-fledged human and a citizen. However, it is becoming more and more difficult to integrate into a desired job field (activity) under current unfavorable economic conditions. As the economical and social situations of the country change, the demand for certain professions change as well. Some of them disappear and new professions take their place. It becomes more difficult to keep up with the new changes and plan one’s own professional career without knowing what tomorrow might bring. Therefore, it is important to prepare a model of sports coach integration into the job market and by relying upon this model to determine the factors and their groups that influence the professional integration of sports coaches. This would allow to draw objective conclusions as to which factors are more important to them and which of them helped them more or less in the employment process. It is an opportunity to get to know the structure of the integration into the job market process while seeking to identify the possibilities... [to full text]

Vykstant ekonominiams pokyčiams šalyje, vienu iš prioritetinių švietimo sistemos tikslų tampa aukštos kvalifikacijos specialisto rengimas, orientuotas į darbo rinkos poreikius. Šalies aukštosiose mokyklose specialistų rengimas nepakankamai siejamas su jų poreikiu darbo rinkoje ir galimybėmis baigus studijas gauti darbą, atitinkantį absolventų įgytą kvalifikaciją. Magistriniame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas aukštos kvalifikacijos specialistų prognozavimui bei realaus specialistų poreikio nustatymui. Todėl būtina numatyti aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio prognozes, užimtumo bei įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybes, tenkinant besiplėtojančios ekonomikos poreikius. Šiame darbe išanalizuotas aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas šalies aukštosiose mokyklose. Ištirtas aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlos atitikimas darbo rinkos poreikiams. Atskleistos pagrindinės priežastys, trukdančios aukštųjų mokyklų absolventams įsitvirtinti darbo rinkoje. Atliktas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio empirinis tyrimas, atsižvelgiant į verslo subjektų interesus. Darbo tikslas - Ištirti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir jų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Tyrimo hipotezė - Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas neatitinka darbo rinkos poreikių. Remiantis išvadomis galima teigti, jog darbdavių ir darbo rinkos tyrimų institucijų įtraukimas į mokymo programų sudarymo procesą, tikslingas profesinės praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / During the economic changes in the country, one of the priority objectives of the education system becomes a highly qualified professional development geared to the needs of the labor market. Country's higher education professionals are lack of trainings, linked to their labor market needs and opportunities after graduation to obtain employment-graduate qualification. This master thesis focuses on the high-skilled professionals, and forecasting systems in the real demand for specialists setting. It is therefore necessary to provide highly skilled professionals demand forecasts of employment and stay in the labor market opportunities for meeting the evolving needs of the economy. In this paper the preparation of highly qualified specialists in the country's higher education institutions are analyzed. The preparation of high qualified specialist in country’s high schools is analyzed in this paper. The main reasons hindering the high school graduates in the labor market are revealed. An empirical study of business entities' interests of highly skilled professionals need was made. The aim - to investigate the training of highly qualified specialists and their relevance to the labor market needs. The hypothesis - Highly qualified specialists not fully fit for labor market needs. Based on the findings it can be said that the employers and the labor market research institutions in the curriculum process, targeted promotion of professional practice, should facilitate the... [to full text]

Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text] / Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą]

Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą] / Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text]

In dieser Magisterarbeit wird die Bedeutung und Entwicklung des lebenslangen Lernens auf der Ebede der EU und in Litauen analysiert. Die passive Einstellung der Litauer zum lebenslangen Lernen wird als Problem dieser Magisterarbeit hervorgehoben. In der Arbeit werden die Besonderheiten der Mittgliederländer bei der Verwirklichung der Konzeptionen des lebenslangen Lernens erforscht, geklärt, wie das sich auf den Beteiligungsraten am lebenslangen Lernen widerspiegelt. Besondere Aufmerksamkeit wird für Schaffung der Bedingungen für das lebenslange Lernen in Litauen geschenkt. In diesem Kontext wird die rechtliche Basis Litauens und Organisationssystem der Verwirklichung des lebenslangen Lernens erforscht.