Magistro darbe analizuojami darbuotojų, dirbančių statutinėse įstaigose pagal darbo sutartis, drausminės atsakomybės ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės panašumai ir skirtumai. Remiantis galiojančiais teisės aktais nagrinėjama tema, darbe mėginama atriboti šias teisinės atsakomybės rūšis ir palyginti jas teoriniame bei praktiniame lygmenyje. Pirmiausia darbe aptariamos darbo drausmės, drausminės bei tarnybinės atsakomybės sampratos; drausminė ir tarnybinė atsakomybė palyginamos su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis; atribojami ir apibūdinami drausminės ir tarnybinės atsakomybės pagrindai. Toliau darbe analizuojama darbuotojų, dirbančių statutinėse įstaigose pagal darbo sutartis, drausminės atsakomybės ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės panašumai ir skirtumai, aptariant darbuotojų pasiaiškinimo, nuobaudų parinkimo, įforminimo, jų skyrimo procedūros ir kitus susijusius klausimus. Darbe taip pat pateikta glausta drausminės ir tarnybinės atsakomybės praktinio taikymo Lietuvos Respublikos muitinėje apžvalga. Išanalizavus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, drausminę atsakomybę ir statutinių valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę, pastebėtina, kad šių teisinių atsakomybių reglamentavime yra daugiau panašumų nei skirtumų, todėl galima daryti išvadą, kad šie institutai yra artimi, o jų skirtybes lemia tik statutinės tarnybos specifika. / This Master‘s thesis comprises the analysis of similarities and disparities of disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations. On the ground of current legislation of the question being analyzed, the paper tries to draw a distinction between these legal responsibilities and compare them on theoretical and practical basis. In the first place, the paper describes the conception of discipline at work and also the conception of disciplinary responsibility and official responsibility. Besides it compares disciplinary responsibility and official responsibility to other kinds of legal responsibilities and also demarcates and defines the basics of those two kinds of responsibilities. Further the paper analyses similarities and disparities of disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations. This analysis is done on the grounds of such questions as the employee’s explanation, also selection, perfection and the procedure of the appointment of punishments. Besides this Master’s thesis also gives an example of the case analysis of practical application of disciplinary responsibility and official responsibility in Lithuanian Customs. After having analyzed disciplinary responsibility of contractual employees and public officials employed in statutory organizations, it can be stated that in the regulation of those two responsibilities there are more similarities than... [to full text]

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, buvo suteikta tam tikų naujovių bei reglamentavimo aiškumo darbo santykių pasibaigimui, darbdavio iniciatyva nutraukinat darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), kai darbuotojas kėsinasi į nustatytą darbo tvarką (DK 235 str. 2 d. 8, 9 ir 10 punktai). Taigi šiame darbe atliekama trijų konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų analizė yra aktuali praktine teisės taikymo prasme, siekiant išaiškinti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktų tinkamo taikymo sąlygas, tuo pačiu suteikiant daugiau informacijos darbdaviams ir darbuotojams šių DK normų sampratos, jų taikymo bei su šiomis DK normomis susijusių teisės aktų tinkamo taikymo srityje. Pasirinktos temos aktualumas akivaizdus, nes mokslinių tyrimų ar publikacijų šia tema nuo DK įsigaliojimo beveik nėra. Darbo teisės teorijos šaltiniuose galima rasti tik bendras šiurkščių darbo pareigų pažeidimų charakteristikas, atskleidžiamas per teisės aktų reglamentavimą. Tuo tarpu detalios ir išsamios konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąlygų susisteminto tyrimo ir analizės, kokią bandyta pateikti šiame darbe, nebuvo atlikta. / New edition of the Labour Code of the Republic of Lithuania (hereinafter, the LC) has stipulated the reform of labour law and regulation of a number of labour relations. This LC has also developed and set some light on the regulation of termination of labour relations, in particular – termination by the employer of employment contract due to gross violation of labour duties (LC Article 136, Section 3, Subsection 2) whereas encroaching on the labour treatment by the employee (LC Article 235, Section 2, Subsections 8, 9 and 10). Therefore, analysis of three specific gross violations of labour duties provided herein is highly relevant in terms of legal practice, seeking to identify the provisions of appropriate application of LC Article 136, Section 3, Subsection 2 and Article 235, Section 2, Subsections 8, 9, and 10, and at the same time to provide employers and employees with more detailed information about the conception of these LC provisions, their implementation and proper application of the relevant legislation. Moreover, the relevance of this topic is supported by the fact that there are scarcely few researches or publications on this issue since the operation of the new LC. The sources of labour law contain only general characteristics of gross violations of labour duties, represented through the regulation of legislation. While so far there is no detailed or explicit analysis on the conditions of gross violations of labour duties.

Magistro darbo tikslas – atskleidus ir išanalizavus pagrindinius drausminės atsakomybės bruožus (ypatumus), palyginti drausminę atsakomybę su administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe. Magistro darbe analizuojama problematika, susijusi su drausminės atsakomybės sąvoka, drausminės atsakomybės principais, drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe) atskleidimu ir analize. Minėti klausimai Lietuvos teisės literatūroje yra mažai nagrinėti, pasigendama Lietuvos teisės mokslininkų diskusijos drausminės atsakomybės sąvokos klausimu, lygiai taip pat ir išsamesnės drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis analizės. Todėl darbe formuluojama originali drausminės atsakomybės sąvoka, siūloma ją apibrėžti kaip savarankišką teisinės atsakomybės rūšį, kurią taiko darbdavys darbuotojo atžvilgiu už jo padarytą darbo drausmės pažeidimą, paskirdamas jam drausminę nuobaudą, laikantis Darbo kodekso ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ketvirtoje magistro darbo dalyje, pasitelkus atitinkamus kriterijus, tiriamas drausminės atsakomybės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, atkreipiamas dėmesys ir į kitus šio santykio aspektus. / The goal of master work is to reveal and to analyze the peculiarities of disciplinary liability, also to compare the disciplinary liability with administrative, criminal, civil, legal liability according to labour law and state service liability. The master work deals with the problems that are related to the concept of disciplinary liability, the legal principles of disciplinary liability and the finding of the disciplinary relation with other types of legal liability (administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability). Unfortunately, there is no Lithuanian law academics discussion related with the disciplinary liability concept, equally there is no comprehensive analyze of disciplinary liability relation with other types of legal liability in legal literature. Therefore the master work formulates the original concept of disciplinary liability. The author suggests to define disciplinary liability as the separate type of legal liability, which can be applied only by the employer to the employee who has committed a breach of labour discipline, thereby the employer imposes a disciplinary sanction according to procedures, which are defined by the Labour Code and other laws, legal acts. Moreover, in the fourth part of the master work, author pays attention not only to the original finding of the disciplinary relation with administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability, but also to... [to full text]

Santrauka Išskirtinę teisminės valdžios vietą valstybės valdžios sistemoje apibūdina tai, jog teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šios funkcijos negali įgyvendinti jokia kita valdžios institucija, išskyrus teismus. Minėta konstitucinė nuostata, numatanti ypatingą teisminės valdžios statusą, leidžia daryti išvadą, kad asmenims, norintiems tapti teisėjais, taip pat turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Tokie asmenys turi būti pavyzdžiu visuomenei, kad jų priimti sprendimai būtų gerbiami ir vykdomi. Todėl labai svarbu, kad teisėjai laikytųsi teisėjų elgesio principų tiesioginių pareigų atlikimo metu ir nesusijusio su tiesioginių pareigų atlikimu. Kiekvieno teisėjo, tuo pačiu ir visos teisinės sistemos, geras vardas ir procesinių sprendimų pripažinimas ir vykdymas tiesiogiai priklauso nuo teisėjų etikos suvokimo ir laikymosi. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas nors ir įtvirtina pagrindinius tesėjų elgesio principus, tačiau kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo mechanizmo. Teisėjų elgesio etikos klausimus būtina aptarti dėl įvairių priežasčių: ginčų sprendimo būdai turėtų nuolat kelti pasitikėjimą; teisėjams suteikta valdžia yra glaudžiai susijusi tokiomis vertybėmis kaip teisingumas, teisybė ir laisvė, teisėjams taikomi elgesio standartai – šių vertybių padarinys ir būtina pasitikėjimo teisingumo vykdymu sąlyga. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / JUDICIAL ETHICS AND DISCIPLINARY AMENABILITY: PROBLEM AREAS Summary The exclusive location of the judicial authorities in the government system, describes the judicial power of justice function in the country. This is the main function of the judiciary, enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania. Any other authority other than the courts cannot implement these functions. According to that constitutional provision for the special status of the judiciary, can be concluded that persons who wish to become a judge, must also be made extremely high demands. Such persons must be the example of the public, that their decisions are respected and enforced. It is therefore very important that judges comply with the principles of conduct for judges at the time of the direct and unrelated to the direct duties. The judge, at the same time and all of the legal system, good name, and procedural decisions and execution directly depends on the perception of judicial ethics and compliance. The current Code of Judge Ethics of the Republic of Lithuania and any continuation of conduct lay down the basic principles, however, casts doubts on its implementation mechanism. The ethical conduct of judges of the issues will be discussed for various reasons: dispute resolution should be to raise the confidence, the judges granted power is closely related to values such as justice, truth and freedom, the judges applied the standards of conduct - these values as a necessary condition for... [to full text]

In the paper Legal Liability from the Point of View of Normativist and Democratic Law Concepts concept of liability is briefly described. Social liability and its kinds are analysed. Legal liability is distinguished like a separate kind from the social liability, featuring a unique obligatory legal definition sign. Its application is assured by the state. Kinds of legal liability analysed: positive and tortious (negative) legal liability. Basis for occurrence of legal liability are described. Dependence of the legal liability upon the legal system of a state is described in the paper. In the non-democratic states, where the laws become a tool for the rulers to give law to the masses, other kinds of social liability, e.g. moral liability, contradict with the legal liability. All kinds of the social liability, except the legal liability, feature no forced measures applicable upon the violator. It is stressed that the non-democratic legal systems fail to accept the positive legal liability. Unsuccessful efforts of the Soviet law theoreticians to introduce the concept of positive legal liability into the law science are mentioned. Tortious legal liability is a sequel and guarantee of the positive liability. Therefore it is the secondary and the positive liability is the primary (main) form of the legal liability. It becomes especially vivid in the democratic society, when its right ceases being repressive and implementation of the positive law is first of all assured by the... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo teisinis statusas. Siekiant apibrėžti, apie kokio teisės subjekto vadovą bus kalbama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skirtingų juridinių asmenų vadovų teisinis statusas skiriasi, darbe pateikiama juridinio asmens samprata, kilmė bei klasifikacija. Nagrinėjama privačių ir viešųjų juridinių asmenų vadovų teisinio statuso raida, lyginant, kaip keitėsi ir koks šiuo metu yra įstatymų leidėjo bei teismų praktikos požiūris į juridinių asmenų vadovus. Detaliau analizuota dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių privačių juridinių asmenų – akcinių bendrovių – bei viešųjų juridinių asmenų – viešųjų įstaigų vadovų teisnio statuso raida. Vienas iš vadovo teisinio statuso elementų, jo teisės ir pareigos, lyginamos su paprasto darbuotojo teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis Darbo kodekse. Aprašoma juridinio asmens vadovo teisės, pareigos, garantijos darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo metu. Analizuojant teisės aktus bei teismų praktiką, nagrinėjama akcinės bendrovės vadovui taikytina atsakomybė, siekiant nustatyti, kuriais atvejais jam taikoma civilinė t. y. visiška, o kada ribota materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, taip pat kokios yra vadovo atsakomybės ribos. Juridinio asmens vadovo atsakomybė lyginama su darbuotojui taikoma atsakomybe. Trumpai aptariama drausminė, administracinė bei baudžiamoji vadovo atsakomybė bei viešųjų juridinių asmenų vadovų etinės atsakomybės problema. / Juridical Status of the Manager of Enterprise, Institution or Organization is analyzed in the Thesis. Aiming to define the Manager of which Legal Person will be discussed also based on the situation that juridical status of a Managers of different Juridical Persons differ, the conception, origin and classification of Juridical Persons is given in the Thesis. Development of juridical status of private and public Juridical Persons is analyzed while comparing the development and current status of the Mangers of Juridical Persons from the point of view of legislative establishments and juridical opinion. The development of juridical status of Managers of most common Private Juridical Persons – Joint Stock Companies and Public Juridical Persons – Public Entities was analyzed more precisely. One of the elements of juridical status of a Manager – his rights and obligations are compared to the rights and obligations of common employee as foreseen in the Labor Code. The rights, obligations, functions, guarantees of a Manager of Juridical Person at the moment the Labor Contract is signed, executed, and terminated are described. Based on the analysis of legislation of juridical practice the responsibility employed to the Manager of Joined Stock Company aiming to determine in which cases civil liability i.e. total responsibilities and in which cases limited material liability based on the Labor Legislation is to be employed is analyzed as well as the limits of liability of a Manager. The... [to full text]