Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta ekonominio nusikalstamumo kriminologinė charakteristika Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. Pagrindinis darbo tikslas: pateikti nusikalstamų veikų ekonomikai Lietuvos Respublikoje kriminologinę charakteristiką ir identifikuoti ekonominio nusikalstamumo ryšį su makroekonominiais rodikliais. Pirmoje darbo dalyje aptarta ekonominių nusikalstamų veikų samprata ir ekonominio nusikalstamumo struktūra. Antroje darbo dalyje pateikta statistinių duomenų analizė apie ekonominio nusikalstamumo Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. sklaidą. Nustatyta ekonominio nusikalstamumo augimo tendencija. Šioje darbo dalyje taip pat pateikta asmenų, įtariamų 2011–2013 m. įvykdžius ekonomines nusikalstamas veikas, charakteristika. Trečioje darbo dalyje regresinės analizės metodu tirtas ryšys tarp ekonominių nusikalstamų veikų ir makroekonominių determinantų. Skaičiuojant koreliacijos bei determinacijos koeficientus, rastas statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys tarp ekonominio nusikalstamumo ir bendro vidaus produkto rodiklių. Tarp nedarbo lygio ir ekonominio nusikalstamumo tiriamuoju periodu nerasta statistiškai reikšmingo ryšio. / The Master‘s thesis presents criminological characteristic of economic criminality in Lithuania during years 2004–2013. It aims to present the analysis of economic criminality in Lithuania by examining the relationship between macroeconomic variables and number of economic crimes. In the first part of the study theoretical background and concepts of economic criminality and economic crimes are presented. In the second part statistical analysis of 2004–2013 registered economic crimes in Lithuania is performed. Moreover, there is presented generalized characteristics of persons who committed economic criminal offences. The third part of the work investigates the relationship between macroeconomic determinants and economic criminality. Conclusions that there exist a statistically significant negative relationship between GDP and economic criminality are drawn by determining the coefficients of correlation. Number of economic crimes is declining in case there is a growth of national GDP. However, the obtained analysis part does not show a significant relationship between unemployment and economic criminality.

Šio darbo tikslas – atskleisti valstybės išlaidų apimties ir struktūros įtaką šalies ekonominiam augimui. Sąryšis tarp valstybės išlaidų ir šalies ekonominio augimo yra dviprasmiškas. Tam tikro lygio valstybės išlaidos yra pageidaujamos sėkmingam ekonomikos vystymuisi. Tačiau pasiekus tam tikrą tašką, valstybės išlaidų augimas yra nepalankus ir pradeda slopinti ekonominį augimą, t.y. valstybės išlaidų apimtis turi būti nei per didelė, nei per maža. Ryšį tarp valstybės išlaidų apimties ir ekonominio augimo paaiškina Rahn‘o kreivė. Valstybės išlaidų poveikis šalies ekonominiam augimui stipriai priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Pagal galimą poveikį šalies ekonominiam augimui, valstybės išlaidos skirstomos į produktyvias (teigiamas poveikis) ir neproduktyvias (neigiamas poveikis). Prie produktyvių išlaidų siūloma priskirti tokius funkcinius valstybės išlaidų elementus kaip gynyba, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, ekonomika, aplinkos apsauga, būstas ir komunalinis ūkis, sveikatos apsauga, švietimas. Prie neproduktyvių išlaidų siūloma priskirti bendras valstybės paslaugas, socialinę apsaugą bei poilsį, kultūrą ir religiją. Didinant produktyvių išlaidų procentinę dalį visų valstybės išlaidų struktūroje, galima pasiekti spartesnio ekonominio augimo. Nustatyta, kad produktyvių ir neproduktyvių išlaidų poveikis ekonominiam augimui taip pat priklauso nuo valdymo kokybės bei išlaidų finansavimo būdo. Ištyrus priklausomybę tarp valstybės išlaidų apimties ir BVP pokyčių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal how public expenditures volume and composition can contribute to the economic growth. The relation between public expenditures and economic growth is ambiguous. A certain level of public expenditures volume is desirable for the successful economic development of a country. However, at the particular point the increase in public expenditures volume becomes unfavourable and leads to the sluggish rates of economic growth. The Rahn curve explains the relation between public expenditures volume and economic growth rates. The impact of public expenditures on the economic growth depends on the development level of a country. According to the influence that can be made to the economic growth, public expenditures are classified as productive (positive impact) and non-productive (negative impact). Expenditures on defence, public order and safety, economic affairs, environmental protection, housing and community amenities, health, education are ought to be productive public expenditures. Expenditures on general public services, recreation, culture and religion, social protection are attributed to non-productive public expenditures. The increasing share of productive expenditures in total volume of public expenditures might lead to more rapid rates of the economic growth. However, it was settled that the impact of productive and non-productive expenditures depends on the management quality and the financing way of expenditures. The analysis of the... [to full text]

This dissertation paper defends a thesis that as the Lithuanian enterprises more actively participate in international contracts, the need for financing grows. In order to minimize possible microeconomic and macroeconomic loss, it is necessary to form the expediente strategy of financing; emphasizing costs of alternatives financial sources under conditions of risk and uncertainty. Analyses conducted in the thesis were sought to contribute both conceptually (by formation of systems and models of capital structure) and practically (by implementation of such systems and models) to financing of companies activities, and to maximizing of EVA. The EVA reveals the dependence of an enterprise’s profitability on the employed capital for gaining that profit. The conceptual need urges to determine the zone of effectiveness of rational capital structure, which stipulates the growth of EVA. Scientific relevance of the dissertation is the main results of the scientific study presented for public maintenance. First, one studied adequate motives under Lithuanian conditions that encourage enterprises to study the substantiation of capital structure formation. The preconditions and criteria affecting the financing decisions of Lithuanian enterprises were conceptually grounded while stressing the aspects of finance market globalization. Second, the systemic capital leverage management model was created; involves the three main ranges that affect enterprises’ activity: internal enterprise’s... [to full text]

Tirtas labiausiai paplitusių Lietuvoje medžių rūšių (P, E, Ą, U, B, D, J, Bt) grynų medynų auginimo derlingose augavietėse (c, d, f dirvožemio derlingumo ir N, L dirvožemio drėgnumo indeksai) ekonominis efektyvumas. Darbo objektas –ūkinių miškų labiausiai paplitusių medžių rūšių grynų medynų (P išskyrus d, f derlingumus, E, Ą, U, B, J, D, Bt) derlingose augavietėse (c, d, f dirvožemio derlingumo ir N, L dirvožemio drėgnumo indeksai) auginimo ekonominis efektyvumas, išreikštas grynosios dabartinės vertės rodikliais. Šios derlingos augavietės sudaro 44,1 proc. visų Lietuvos miškų. Tyrimų tikslas – palyginti dirbtinai atkuriamų ąžuolynų, uosynų, eglynų bei pušynų ir savaime atželiančių beržynų, juodalksnynų, drebulynų ir baltalksnynų auginimo ekonominį efektyvumą. Darbo metodai - taikytas variantų skaičiavimo metodas. Darbo rezultatai. Taikant įvairius nenukirsto miško kainų variantus ir 3 proc. diskonto normą, nustatyta, kad derlingose augavietėse savaiminis miško atžėlimas minkštųjų lapuočių medžių rūšimis (B, J, D, Bt) yra ekonomiškai efektyvesnis nei ąžuolynų, uosynų, eglynų ar pušynų dirbtinis įveisimas. Nustatyta, kad nenukirsto miško kainos padidėjimas, tiesiogiai veikia medynų auginimo ekonominio vertinimo rodiklius, šiuo atveju GDV. Raktažodžiai: medynų auginimas, technologinė savikaina, ekonominis efektyvumas, grynoji dabartinė vertė, diskonto norma, vidutinė metinė grynoji dabartinė vertė, nenukirsto miško kaina. / The economic efficiency of growing the pure stand of the most common tree species ( pine, spruce, oak, ash tree, birch, aspen, black an dgrey alder) inLithuania‘s fertile site type habitats ( c,d,f – soil fertility and N,L indice of soil moisture) has been studied. Research object: Economic efficiency of growing pure stand of the most common tree species in fertile habitats, expressed by the net present value of the indicators ( soil fertility, soil moisture indice). The fertile sites constitute 44,1 percent of all the forests in Lithuania. Researchaim: To compare the economic efficiency of artificially reforested oak, ash, spruce and pine stands with natural regeneration of birches, black alders, grey alders and aspens. Research methods: Variant calculation method was applied. Research outcomes: By applying diverse price options for uncut forest and 3percent discount rate, it was estimated that self – regeneration of soft deciduous tree species in fertile habitats is more cost effective than artificial afforestation with oaks, ash trees, spruces and pines. The price increase was found to have a direct effect on the economic indicators of forest growing. Keywords: forest growing, technological cost, economic efficiency, net present value, discount rate, the average annual net present value, the price of uncut forest.

Lietuva nuo 2004 metų gegužės 1 dienos yra pilnateisė ES narė. Narystė ES reiškia daugelio supranacionalinių politikų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, o ES regioninė politika yra viena iš jų. Regioninės politikos įgyvendinimo efektyvumo vertinimas Lietuvoje yra vienas esminių narystės ES klausimų. Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas konkretus žemės ūkio sektorius bei ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu efektyvumo vertinimas šiame sektoriuje. Darbo tikslas yra įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje. Detalizuojant darbo tikslą, išskirtini trys pagrindiniai darbo uždaviniai. Pirma, darbe siekiama įvertinti ES regioninės politikos žemės ūkio sektoriaus plėtros priemonių, skirtų žemės ūkio sektoriaus plėtrai, efektyvumą tiek bendrai, tiek ir pagal atskiras jos dalis. Antras darbo uždavinys yra konkrečių veiksnių, mažinančių priemonių įgyvendinimo efektyvumą, identifikavimas. Trečia, darbe siekiama pateikti rekomendacijas ES regioninės politikos įgyvendinimo Lietuvoje efektyvumo didinimui 2007-2013 metų programavimo periodu. Pagrindinė darbo hipotezė formuluojama taip: santykinai neefektyvų ES regioninės politikos žemės ūkio plėtros priemonių įgyvendinimą Lietuvoje 2004-2006 metų programavimo periodu labiausiai įtakoja neefektyvios administracinės procedūros, apimančios paraiškų teikimo ir vertinimo tvarką bei projektų administravimo tvarką. Kadangi egzistuoja... [toliau žr. visą tekstą] / In 2004 Lithuania joined the European Union. The membership in this organization inter allia determines the implementation of supranational EU policies on the national level. One of such policies is EU regional policy, influencing the development of various economical sectors including agricultural sector. The development of this sector is co-financed by The European Agricultural Guidance and Guarantee Fund. The main goal of this research was to find out how effectively Lithuania implements the EU regional policy means in the agricultural sector. It is important to point out, that the term “means implementation” in this particular case involves the selection, the administrative procedures and the institutional implementation of the measures. First of all, it is necessary to define the appropriate evaluation methodology. In the first section of this paper the client-oriented and the economic effectiveness models are chosen as appropriate theoretical models for evaluation. The use of these two different models increases amplitude and impartiality of analysis. In the second section of this paper is given main empirical data about the implementation of EU regional policy means in agricultural sector. This analysis includes respondents’ estimation of means objectives, task, goals, administrative system and main financial indicators. Defined theoretical methodology and given empirical data are used to evaluate effectiveness of EU regional policy means implementation in the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas anti-amerikanizmo fenomenas apskritai Vakarų Europoje ir konkrečiai Italijoje. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV iš daugumos pasaulio valstybių sulaukė užuojautos ir palaikymo. Tačiau po šių tragiškų įvykių nepraėjus nei dvejiems metams, pasaulio arenoje ėmė vyrauti priešingos nuotaikos: JAV inicijuotas karas su terorizmu ir galiausiai 2003 m. be JT rezoliucijos prasidėjusi karinė kampanija Irake sukėlė didžiulę priešišką pasaulio reakciją. Viešosios nuomonės tyrimai rodė bendrą tendenciją – stiprėjantį neigiamą likusio pasaulio požiūrį į JAV. Tuo metu ypač dažnai imtas vartoti anti-amerikanizmo terminas ir vis labiau stiprėjo nuomonė, jog galiausiai XX amžius (dažnai vadinamas Amerikos amžiumi) užleidžia vietą naujajam XXI – neapykantos Amerikai – amžiui. Suprantama, jog dėl terorizmo grėsmės svarbiausia anti-amerikanizmo tyrimų po rugsėjo 11-osios ašimi tapo priešiškų JAV tendencijų islamiškose, ypač Artimųjų Rytų, valstybėse analizė. Vis dėlto anti-amerikanizmas egzistuoja ir Vakarų Europoje, nepaisant ilgos glaudžių JAV-Vakarų Europos santykių istorijos. Be to, karinės intervencijos Irake atvejis atskleidė, jog šio fenomeno pasekmės taip pat gali būti labai įvairios. Tad pagrindinis šio darbo tikslas yra nuodugniai išnagrinėjus anti-amerikanizmo fenomeną ir naudojant Italijos atvejo analizę, išskirti pagrindines šio reiškinio atsiradimo/egzistavimo Vakarų Europoje priežastis ir pasekmes. Atitinkamai tai leis patvirtinti/paneigti šias hipotezes:... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the phenomenon of anti-Americanism in Western Europe in general and in Italy in particular. After the events of September 11th the US had received sympathy and support from many states of the world. However, just in two years all this disappeared: the war on terrorism incited by the US and finally the military offensive of 2003 against Iraq without a resolution of the UN brought an immense negative reaction in the world. The results of the opinion polls showed a general trend: the rise of negative attitudes towards America. Though the manifestations of anti-Americanism existed long before, it seems as many scholars have discovered the phenomenon of anti-Americanism anew and the main idea is that the 20th century (often called the American century) is giving the way to the new one – the century of hatred for America. Of course, after September 11th the main research area of anti-Americanism became analysis of this phenomenon in the Middle East. However, anti-Americanism exists also in Western Europe notwithstanding a long history of close US-Western Europe relations. Besides, the case of military intervention in Iraq had shown that also the consequences of this phenomenon can vary a lot. Hence, the main aim of this thesis is to analyze anti-Americanism in Western Europe and by analyzing the case of Italy distinguish the most important causes and consequences of this phenomenon. This analysis eventually allows to confirm/to deny such hypothesis: H1:... [to full text]

Pastaruosius dešimtmečius vykstantys ekonominės globalizacijos procesai bei didėjantis valstybių ūkio ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai smarkiai pakeitė pasaulį bei tradicinius valstybių santykius. Iškilo kokybiškai naujų įvairiapusių tarpusavio santykių poreikis, kuriuose išskirtinis vaidmuo tenka valstybės ekonominiams interesams. Akademinėje literatūroje dažnai minima egzistuojanti įtampa (konkurencija) tarp politikos ir ekonomikos. Kyla klausimas dėl Lietuvos ekonominių ir politinių interesų suderinamumo, t.y. ar šie interesai suderinami tarpusavyje, ar egzistuoja jų konkurencija? Šio darbo objektas: Lietuvos ekonominių interesų atstovavimas ir šalies ekonominių ir politinių interesų sąveika. Darbo tikslas: analizuojant dabartinę Lietuvos užsienio politiką, išsiaiškinti, kokią reikšmę joje vaidina šalies ekonominiai interesai, t.y. ar Lietuvos ekonominiai interesai formuoja šalies užsienio politiką, ir kiek bei kaip gali jai daryti įtaką. Siekiant įgyvendinti darbe keliamą tikslą, sprendžiami šie uždaviniai:  Apžvelgti ekonomikos ir politikos santykio aiškinimą tarptautinių santykių disciplinoje;  Išanalizuoti kokie [ir kokiu mastu] ekonominiai interesai minimi svarbiausiuose užsienio politikos dokumentuose ir kokia reikšmė jiems teikiama;  Išnagrinėti ekonominių užsienio interesų atstovavimo institucionalizavimą;  Identifikuoti ekonominių interesų atstovavimo užsienyje silpnybes;  Ištirti ekonominių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Ongoing economic globalization processes of the late decades and the increasing integration of markets and societies have changed the world and the traditional intercourse among states. The importance of economic interests of countries is constantly rising. Academic literature often mentions and existing tension (competition) between politics and economics. That is why there is a question,- are these interests compatible or competing in Lithuania? The object of this study: Lithuanian economic interest representation and the interaction among economic and political interests of the state. Purpose: to find out how important are economic interests in the contemporary Lithuanian foreign policy; in what way and how much can they influence it. In order to implement the main purpose of this study these objectives are being met:  To review the interpretation of the relation between economics and politics in the internationa relations discipline;  To analyze which [and in what extent] economic interests are being mentioned in the most important foreign policy documents and what is their significance in those documents;  To explore the institutionalization of economic interest representation;  To identify the weaknesses of economic interest representation in foreign countries;  To study the interaction between economic and political interests according to the most important Lithuanian foreign policy regional courses - Europe, CIS, Asia and... [to full text]

Lietuva per paskutinius keletą metų prarado lyderės pozicijas Vakarų Europoje lyginant apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles ir pelno mokesčio tarifo dydį, tačiau iš pirmaujančių šalių grupės nepasitraukė, nenusileidžia ji ir Latvijai bei Estijai, kuriose yra sukurtos taip pat vienos patraukliausių investuotojams pelno mokesčio sistemų Europos Sąjungoje. Siekiant įvertinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams reikia įvertinti apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles bei apžvelgti pelno mokesčio tarifą. Šio darbo objektas yra apmokestinamasis pelnas. Tikslas – išsiaiškinti apmokestinamojo pelno apskaičiavimą. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: 1) išnagrinėti pelno sampratą bei pateikti informaciją apie pelno valdymą; 2) išanalizuoti Lietuvos akcinių bendrovių apmokestinamojo pelno apskaičiavimą; 3) išnagrinėti ir palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką; Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje “Pelno samprata ir valdymas“ nagrinėjama pelno sąvoka, išskiriami neatitikimai tarp finansinio ir mokestinio pelno bei pateikiamos pelno valdymo galimybės pasirenkant apskaitos politikos priemones. Antroje dalyje „Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas Lietuvoje“ analizuojama akcinių bendrovių apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka, pateikiamos neapmokestinamosios pajamos, neleidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Nagrinėjami galimi pelno mokesčio sumažinimo būdai bei metinė pelno... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania during several recent years has lost its leading position in Western Europe compared to calculation of taxable profit rules and income tax rate, but it is still one of leading countries, it keep up with Latvia and Estonia where also are developed one of the most attractive income tax systems in the European Union. In order to evaluate country’s attractiveness to foreign investors we need to evaluate calculation of taxable profit rules and review corporate income tax rate. The subject of this investigation is taxable profit. Purpose is to find out calculation of taxable profit rules. There are main tasks to achieve the purpose: 1) to investigate concept of profit and to give information about profit management; 2) to analyze calculation of taxable profit of Lithuanian stock companies; 3) to consider and compare Lithuanian, Latvian and Estonian calculation of taxable profit. This paper consists of three main parts. In the first part “Concept of profit and management”, is considered the profit concept, differences between taxable and accounting profit, also there is written about profit management opportunities choosing of accounting policy tools. In the second part “Calculation of taxable profit in Lithuania” is analyzed stock companies calculation of taxable profit and is introduced non-taxable income, not allowed and limited amount allowed deductions. Also there is written possibilities of reducing income tax and about profit tax declaration as well its purpose. The... [to full text]