Tyrimo tikslas: išanalizuoti moterų iš socialinės rizikos šeimų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos stiprinimo paslaugas, bendradarbiavimo galimybes ir kliūtis. Tyrimo klausimai: 1. Ar moterys iš socialinės rizikos šeimų yra informuotos apie visuomenės sveikatos paslaugas? 2. Koks moterų iš socialinės rizikos šeimų požiūris į bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais sveikatos stiprinimo paslaugas? 3. Kokios galimybės ir kliūtys, moterų iš socialinės rizikos šeimų požiūriu, bendradarbiauti su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais sveikatos stiprinimo paslaugas? Tyrimo metodika. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą giluminį interviu ir kokybinę turinio analizę. Pusiau struktūruotas interviu buvo atliktas naudojant parengtą klausimyną – vedamuosius klausimus. Tyrimas buvo vykdomas 2013 m. gruodžio– 2014 m. kovo mėnesiais. Viso atlikti 8 interviu. Tyrime dalyvavo 8 moterys iš socialinės rizikos šeimų, gaunančios socialinę pašalpą bei socialines paslaugas. Rezultatai. Tyrimo dalyvės yra nepakankamai informuotos apie visuomenės sveikatos biurus bei juose dirbančius specialistus. Nors sveikatos stiprinimą dauguma supranta, tačiau sveikatos stiprinimo paslaugų spektrą, teikimo būdus menkai žino. Informuotumą apie sveikatos stiprinimą lemia nesidomėjimas su sveikatos stiprinimu susijusia informacija dėl nepalankios pacientui sveikatos priežiūros sistemos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to analyze the possibilities and obstacles of cooperation between women from families at social risk and public health care specialists providing health promotion services. Research questions: 1. Are women from families at social risk informed about public health care services? 2. What is the viewpoint of women from families at social risk towards cooperation with public health care specialists providing health promotion services? 3. What are the possibilities and obstacles of cooperation with public health care specialists providing health promotion services as seen by women from families at social risk? Research methods. A qualitative research was carried out by employing a semi-structured in-depth interview and qualitative content analysis. The semi-structured interview was performed by using a prepared questionnaire, i.e. the leading questions. The study was carried out from December 2013 to March 2014. A total of eight interviews were held. Eight women from families at social risk receiving benefits and social services participated in the study. Results. The participants of the study were not sufficiently informed about public health care offices and their specialists. Even though many women understood what public promotion was, they had little knowledge about the range of health promotion services and their provision methods. The level of knowledge about health promotion depended on the lack of interest in information related to health... [to full text]

Tyrimo problema- praradę gebėjimą socializuotis, prisitaikyti visuomenėje, socialinės rizikos šeimų tėvai nesugeba patenkinti būtiniausių vaikų poreikių, neįstengia perduoti vaikams visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių. Tyrimo prielaida- socialinės rizikos šeimose augantys vaikai stokoja mokymosi motyvacijos, prisitinga pasitikėjimo savimi ir ryžto siekti tikslų, nes tėvų turimų gebėjimų nepakanka formuojant sąmoningą vaiko asmenybę. Tyrimo objektas- socialinės rizikos šeimų tėvų gebėjimai, kurie padėtų vaikams ugdytis.Tyrimo tikslas- nustatyti ryšį tarp tėvų turimų gebėjimų ir vaikų mokslo pasiekimų bei prisitaikymo mokyklos bendruomenėje. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai- išanalizavus literatūrą, apžvelgti socialinės rizikos šeimų socialines ir psichologines problemas; apibūdinti tėvų gebėjimus, kurie turi įtakos vaikų mokymosi motyvacijai; išsiaiškinti, kokių tėvų gebėjimų stoka slopina vaikų pasitikėjimą savimi, sprendžiant iškylančias mokymosi problemas. Atlikto tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad neigiamą poveikį vaikų mokymosi motyvacijai turi socialinės rizikos šeimų tėvų abejingas požiūris į išsilavinimą, nesugebėjimas konkuruoti. Artimiausioje aplinkoje- šeimoje- susiformavęs nesugebėjimas bendrauti ir užmegzti socialinių ryšių neskatina pažinti jausmų ir jų valdyti, spręsti konfliktus konstruktyviai. Tai didina socialinę atskirtį mokykloje, kuri iššaukia negatyvų vaikų nusiteikimą mokymosi atžvilgiu, vengimą lankyti mokyklą. Taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] / The statement of the research paper: parents, who have lost the ability to socialize, to adapt in society, social risk families, fail to meet the minimum needs of the children, so the children are unable to communicate socially acceptable standards of conduct and rules. The study of social presumption: children, who are raised in families at social risk, have a lack of the learning motivation, self-confidence and resolve to achieve goals as parents do not have enough capacity to shape the child's conscious personality. The study object: The parenting skills for children’s developed learning stimulation in families at social risk. The aim of the research paper is to establish a connection between parents' skills and children's academic achievement and adaptation in the school community. The main objectives of the study is the review of social and psychological problems in families of social risk according to the analysis of the literature; to describe the capacity of parents to influence children's learning motivation; to find out what kind of lack of parents capacity suppresses the children's self-confidence by dealing the rising learning problems. The survey data suggest that the negative impact on children's learning motivation to disadvantaged families’ parents’ indifferent approach to education, an inability to compete Parents in families at social risk have indifferent attitude to education and inability to compete which one has a negative impact on children's... [to full text]

Lietuvos valstybėje paramos šeimai politiką įtakoja labai daug veiksnių: bendra šalies situacija, tradicijos, požiūris į šeimą, gėrovės valstybės modelis ir pan. Šiame darbe nagrinėjama socialinių paslaugų infrastruktūra socialinės rizikos šeimoms, pateikiamos socialinės pagalbos šeimai tinklo plėtros galimybės. Magistriniame darbe apžvelgta socialinės rizikos šeimų situaciją, pokyčiai bei tendencijas. Išnagrinėti organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklos procesą, nustatant kokią vietą šios užima valstybės ir savivaldybių institucijų sistemoje. Tyrimu nustatytos socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos, įvertinta socialinių paslaugų plėtra. Tyrimo metu peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys socialinės rizikos šeimoms teikiamas paslaugas. Remiantis darbine praktika, įvairių savivaldybių patirtimi, mokslinėje literatūroje siūlomomis rekomendacijomis, mėginta išskirti problematiškiausias socialinės paramos infrastruktūros vietas bei pateikti rekomendacijas socialinių paslaugų tinklo plėtrai. Tyrimu nustatyta, kad šiai dienai dar nėra pilnai suformuota teisinė bazė, apibrėžianti socialinių paslaugų teikimo mechanizmą. Elektrėnų savivaldybėje darbas su socialinės rizikos šeimomis vyksta pakankamai vangiai. Esamos socialinių darbuotojų pajėgos yra per menkos suteikti pilną paslaugų paketą šioms šeimoms. Rekomenduotina plėsti socialinės paramos tinklą – įsteigti paramos šeimai bei krizių centrus. Norint užtikrinti efektyvų paramos teikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Republic policy of social assistance to families is influenced by many factors: general economical – political situation in the country, country traditions, general attitude toward the family, the model of state welfare, and many others. This Master Paper examines the infrastructure of social services available for families under the social risk; it also presents possibilities for development of social assistance for families’ network. In this Master Paper there was made a survey on the situation of families under the social risk, taking into account recent changes and tendencies. The activity process of organizations that provide social assistance was properly studied and their place and position in the system of country and municipality institutions was defined. There were identified the social assistance services that are available for the families under the social risk, evaluated the possibility of expansion and growth of social services. In the research process there were reviewed the law statutes regulating the services provided for the families under the social risk. There was made reference to the working experience and practice of many municipalities, an to the recommendations given in the non-fiction literature, and the most problematic points in the infrastructure of social assistance were distinguished; the recommendations how to improve social assistance for the families under the risk were introduced. The analyses showed that the legal basis, defining... [to full text]

Families which tend to face various problems are commonly called the families at risk. This term is widely used both in official acts of law, both by public institutions ensuring the protection of rights of children and giving social support for families. Social Services act of 2006 provides the definition of family at risk which we are using in this Work. We could exclude such risks: addiction, lack of responsibility or social skills as well as psychological, physical and sexual abuse against children. The analysis of the needs of families at risk is extremely relevant nowadays, when support of families at risk ensuring rights of children they are growing is priority field of the Country. It was expected that qualitative research of the needs of families at risk would induce the deeper recognition of families at social exclusion because we would try to look to various expressions from their point of view. Deeper perception of the needs of families at risk would help social workers in preventive and interventional work with these families. The aim of this Work is on the ground of qualitative research to disclose the needs of families at risk, the causes of dismissal of those needs and the support provided for families at social exclusion. During the analysis we use the ethnographic qualitative research method. For the collection of documents two methods – interview (group and individual) and observation – were used. Eight families participated in the analysis and twelve... [to full text]

Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]