Kintant fotografijos technologijoms, kito ir fotografijos mokymas, fotografinės išraiškos priemonės bei uždaviniai, keliami fotografiniam vaizdui. Dabar galima rinktis daugelį fotografinės raiškos variantų. Senieji fotografijniai procesai praplečia ribas ir sudaro galimybes kūrėjui pasirinkti savitą fotografinės raiškos būdą. Todėl svarbu atskleisti kaip galima senuosius fotografijos procesus integruoti į ugdymo procesą, plėtojant mokinių meninės raiškos priemonių pažinimą. Remiantis fotografijos ir fototechnikos istorinės literatūros, kitos temai aktualios literatūros bei mokymo programų analizė, darbe keliamas tikslas ištirti senųjų fotografijnių procesų panaudojimą mokant fotografijos. Siekiant tikslo buvo suformuluoti trys uždaviniai: atskleisti senųjų fotografijnių procesų sampratą ir pateikti fotografijos procesų istorinės raidos apžvalgą bei foto techninės raiškos tendencijas; išanalizuoti fotografijos mokymo raidą, fotografijos mokytojų rengimą Lietuvoje ir fotografijos programą; atlikti senųjų fotografijnių procesų edukacinio užsiėmimo tyrimą. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama senųjų fotografijnių procesų samprata ir istorinės raidos apžvalga. Išryškėjo fotografinės terminologijos problematika ir specifinių terminų trūkumas lietuvių kalba. Apžvelgta senųjų fotografinių procesų padėtis šiandienos fotografijos kontekste ir išanalizuotos dabartinės foto techninės raiškos tendencijos. Antrojoje darbo dalyje apžvelgiamas fotografijos mokymas Lietuvoje, nuo ankstyvojo... [toliau žr. visą tekstą] / While the technologies of photography were changing, the photography teaching, means of expression and aims that pose the challenges for photographic view, were changing as well. Nowadays, it is possible to choose many variants of photographic expression. The old photographic processes expand limits and make possibilities for a creator to choose his own way of photographic expression. Therefore, it is important to reveal the possibilities to integrate the old processes of photography into the teaching process in order to develop the cognition of artistic means of expression of students. On the basis of historic literature for photography and photographic technology, other literature that is relevant to the topic and analysis of teaching programme, the aim of this final thesis is to research the appliance of the old photographic processes in photography teaching. For this purpose three goals were formulated: to reveal the conception of old processes of photography, to present a review of timeline of photographic processes and to introduce the tendencies of photo technical definition; to analyze the development of photography teaching, training of photography teachers and teaching programme in Lithuania; to accomplish a research of educational activity on old processes of photography. The first part of this final thesis analyzes the conception of old processes of photography and surveys the timeline. There revealed problems of terminology of photography and deficiency of... [to full text]

Современное искусство, фотография, живопись. / Daugiausia dėmesio skirdama XX ir XXI amžiaus fotografijai ir tapybai, pasirinkau buvimo/nebuvimo temą. Mane domina vieneto buvimo santykis visuomenės kontekste. Ieškau skirtumų, panašumų, išraiškos bei priklausomumo priemonių tarp aukščiau pateiktų meno sričių. Fotografiją reprezentuoja Toddo Hido (Houses), Cindy Sherman (Untitled Film Still, History Portraits) ir Andrzejo Kramarzo (Things, Home – bendradarbiaujant su Weronika Łodzińska) pasirinkti kūriniai. Tapybos atveju nurodau į kūrinius: Franciso Bacono (Head I-IV, Study of Pope Innocent X by Velazquez, Three Studies a Portrait of Lucian Freud, Triptych Studies from the Human Body), Romano Opałkos (ОPALKA 1965/1-) ir Gerhardo Richtero (Mrs Wolleh with children, Nanni and Kitty, White). / Contemporary art, photography, painting.

The Existention in Photography.

<p>U ovom radu kreiran je novi poluautomatski normativni sistem za generisanje prostora na osnovu perspektivnih slika. Sistem obuhvata niz postupaka čijim korišćenjem se na osnovu dvodimenzionalnih medijuma, najčešće fotografija, generiše trodimenzionalna struktura. Pristup je prilagođen rešavanju složenih problema iz oblasti vizuelizacije graditeljskog nasleđa, što je u radu potkrepljeno praktičnom primenom sistema.</p> / <p> In this research a new semi-automated normative image-based modelling system is created. The system includes number of procedures that are used to transform two-dimensional medium, such as photographs, to threedimensional structure. The used approach is adjusted to the properties of complex projects in the domain of visualization of cultural heritage. An application of the system is given demonstrating its practical value.</p>

Magistro darbe ,,Humanistinio portreto raida Lietuvos fotografijoje 20 a. II p.“ aptariama šeimos mito samprata ir sampynos su fotografija. Atskleidžiamas psichologinis bei fotografijos estetinis poveikis žmogui: parodoma kūrybiškumo ir šeimos mito sąveika istoriniame, laiko, vietos ir meniniame kontekste. Tiriamas Lietuvos fotografinis kontekstas bei lyginama su Vakarų Europos ir Amerikos fotografiniu istoriniu archyvu. Šeimos mitas laikomas žmonijos asmeniniu lauku, kur susiduria tradicijos, taisyklės, kultūros, interesai, vyriškas ir moteriškas pradai. Tyrimas parodė, kad šios sritys (fotografija ir šeima) turi kai kurių persipinančių bruožų ir idėjų yra susiję ir papildo viena kitą. Skirtumas tik tas, kad sąveikauja du skirtingi reiškiniai – fotografija kaip procesas, pranešimas ir žmogus kaip procesų – šeimos mito vykdytojas arba laužytojas. Moksliniame darbe pateikiama humanizmo samprata Vakaruose ir Lietuvoje, humanistinio portreto Lietuvos fotografijoje raida, raiška ir savitumai. Humanizmas akcentuojamas kaip esminis stilistinį fotografijos klodą nulėmęs bruožas. Tačiau šio bruožo laikėsi senoji (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas) fotomenininkų karta, kuri puoselėjo Lietuvos fotografijos mokyklos (LFM) humanistines tradicijas. Šiuolaikinė fotografija apsigyvena kitose meno terpėse – medijose, kur sunku atskirti fotografiją nuo garso, vaizdo, šviesos ir kitų efektų. Šiame darbe bus apmąstoma ir svarstoma ne tik fotografija, bet ir sociologija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s paper “The development of the humanistic portrait in Lithuanian photography in the 2nd half of the 20th century” the concept of the family myth and its entanglement with photography is discussed. The psychological and aesthetical effects of photography on a person are revealed; the interplay of creativity and the mythic family in contexts of history, time, space, and the arts is shown. The context of Lithuania’s photography is analysed and compared with a historical photography archive of Western Europe and America. The family myth is deemed to be an intimate field of humanity, where traditions, rules, cultures, interests, feminine and masculine natures collide. Research showed that these domains (photography and family) have some intertwining features and ideas which complement each other. The only difference is that two distinct phenomena are at work here – photography as process and information, and a person as a process of ministry or destruction of the family myth. The concept of humanism in Lithuania and the West, the development, expression, and particularities of the humanistic photography portrait in Lithuania are provided in this research paper. Humanism is accented as a trait that fundamentally determined the style of photography. However, this trait was followed by the old generation of photographers (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas), who fostered the humanistic traditions of the Lithuanian photography school (LPS)... [to full text]

The graduating paper focuses on the digital image capture method in criminalistic and also on its legal regulation and practical resort in the law enforcement institutions‘ investigations of criminal acts. The digital image capture is one of the methods of digital image capture in criminalistic. Its structure contains digital photography and digital video recording. The digital photography is used for strategical and investigative photography. The usage of the digital image capture method investigating the criminal acts is not against the provision of the Criminal Procedure Code. This method is not regulated by any other legal instrument. It often happens that the media captured by the digital camera under investigation is not attached to the criminal case. It is the violation of the Criminal Procedure Code. The digital photography is used in the pretrial investigation institutions‘ work but the traditional photography is used as well. There are no anticipated procedures how to protect the digital photography and files from the substitution, forgery and erasure. The digital information can be protected by establishing the procedures of the standard operations. One of the ways to protect it is electronic signature.

Magistro darbo objektas – šiuolaikinis Lietuvos dokumentinis kinas. Darbo tikslas – darbo objektą išanalizuoti komunikaciniu bei kultūriniu aspektais. Pagrindiniai darbo uždaviniai – nustatyti dokumentinio filmo definiciją, ištirti dokumentinį kiną herojaus vaizdo vaidmenimis, įvardinti lietuviškų dokumentinių filmų struktūrų bei novatoriškumo tendencijas. Naudojantis kino bei fotografijos teksto kokybinės analizės metodu bei pasirinktomis komunikacijos ir kultūrų teorijomis, prieita prie išvados, kad senoji dokumentikos kaip tikrovės atspindžio definicija nebeatitinka reiškinio empirikos, todėl teikiamas naujas apibrėžimo variantas; taip pat, – kad tam tikri protagonistų vaidmenys yra būdingi tik tam tikriems dokumentikos žanrams; ir kad mūsų dokumentikos specifiką sąlygoja nacionalinis kūrėjų charakteris bei kultūrinis pagrindas. Atlikus tyrimą nustatyti trys pagrindiniai komponentai: žanrinis lietuvių dokumentinio kino laukas, jo struktūrinės sąrangos bei jame veikiančių herojų tipai. Naratyvai suskirstyti į dvi – uždarojo ir atvirojo pobūdžio struktūras. Toks struktūravimas patvirtino prielaidą, jog pasirinktas filmo naratyvas lemia vaizduojamųjų vaidmenis, jų santykį su tikrove, verbaliką. Išsiaiškinta, jog lietuvių dokumentikos kontekste tarp kitų figūruoja du žanrai: publicistika bei poetika; pirmasis jų suvokiamas sklandžiai, nes primena televizinį produktą, antrojo percepcija yra kur kas sudėtingesnė dėl nekonvencionalaus turinio, todėl jam priimti būtina speciali... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the analysis of contemporary Lithuanian documentary film in the field of communication and culture theories, where “contemporary” film is considered to be made more or less in the last ten years. It analyses the object in the terms of innovation of definition, iconography of the protagonist and structures of narratives. The definition of documentary film is examined on the one hand from the journalistic point of view, characterizing it as a fact-based film that depicts actual events and persons; on the other hand, in the film theory sight it is considered to be a manipulative narration of the story, taken out of reality. A central question is if characteristics of factuality is remaining the main one talking about the documentary film, as the examples of Lithuanian poetic documentaries are far-off exposing of reality. That is why this study suggests a new definition of the object, putting a director’s role in the narrative above actual reflection of factuality: a documentary is called here a director’s viewpoint (in the case of Lithuanian poetic genre – a meditation) on the phenomena of the objective reality. Qualitative film text analysis and the communicational approaches of John Fiske, Marshall McLuhan and Jean Baudrillard’s ideas provide the theoretical framework for the study. Documentary films are analyzed as the object of science of communication. It is focused on reading the communicational codes and conventions in different genres of documentary... [to full text]