Diplominiame darbe nagrinėjamas žmogaus likimo suvokimas filosofiniame kontekste bei ženklo, simbolio ištakos ir vartojimas Vakarų kultūroje. Darbo tikslas – analizuoti lemties nuotaikų, nuojautų raišką fotografijoje. Šio tikslo siekiama remiantis tokių fotografų kaip A. Ostašenkovas kūryba, kuriai būdingas fatališkumas, egzistencinis laikinumas. Remiantis C. G. Jung‘o kolektyvinės pasąmonės ir archetipų teorija, taip pat Vakarų kultūroje vyraujančiais prietarais, fotografijose ieškoma lemties ženklų, simbolių. Kūrybiniame darbe įprasminamos teorinės dalies žinios. Pasiriktoje erdvėje – ligoninėje, ieškoma lemties ženklų, jie fiksuojami, analizuojami. / This study analyzes the perception of humans destiny in philosophical context and Western cultures understanding and usage of signs, symbols. The aim of this work is to analyze fateful moods and foreboding feelings in photography. The purpose is being attained by referring to creations of photographers like A. Ostašenkovas, for their characteristic fatality, existential temporality. Referring to C. G. Jungs theory of collective consciousness and archetypes, also to dominant superstitions of Western culture, it is being searched for signs, symbols of fate in photography.

Tai teorinis – praktinis darbas, kuriame nagrinėjamas, analizuojamas politinių ženklų naudojimas mene, o taip pat ir Lietuvos meninėje fotografijoje. Nagrinėjamas fotografinio portreto kaip politinio ženklo naudojimas. Taip pat svarbi teorijos dalis gilinasi į portreto bei fotografinio portreto panaudojimą mene, jį traktuojant kaip politinį ženklą. Gyvendami ženklų apsuptyje atpažįstame begales ženklų bei simbolių. Tačiau stipriausi mus veikiantys ženklai yra tie, kurie užsifiksavę mūsų atmintyje. Lengviausiai identifikuojami, dažnai matomi, kontraversiškiausi ženklai yra lengviausiai įsimenami, todėl stipriausiai veikia ne tik asmeninę, bet ir kolektyvinę pasamonę. Kūrybinio darbo objektas – fotoinstaliacija „Prarasto laiko beieškant“. Fotoinstaliacija žvelgiama į praėjusį Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, kurį nurodo politiniais ženklais pasirinkti Lietuvos Respublikos prezidentų portretai. Per portretus matoma kasdieninio gyvenimo akimirka iliustruoja tuo laikotrpio žmonių gyvenimą. / The thesis analyses how political signs are used in art as well as in Lithuania’s art photography. In this work photographic portrait is being analised as a political sign, which is being intentionally or accidentally used in photography. As we live surounded by signs we are able to recognize thousand of them. Easiest to remember are the ones, that has meaning based on our knowledge and past experiences. Easiest to identify are most widespread signs, the one, that you can see everyday. In the creative part of the study the photoinstalation created on the chosen theme summarize the essence of the final thesis. Works focus on portrait as a political signs usage in art.

Tyrimo objektas yra 1918–1940 m. Lietuvos provincijoje fotografijos verslą plėtojusių fotografų personalijos, jų darbo sąlygos, užfiksuoti vaizdai bei šių vaizdų sklaidos aplinkybės. Tai pirmasis mokslinis darbas, tiriantis Lietuvos provincijos fotografiją, žiūrint iš provincijos fotografų perspektyvos, kompleksiškai nagrinėjantis jų kilmę, išsilavinimą bei profesinę veiklą, jų savivoką, socialinį statusą bei materialinę padėtį, be ko neįmanoma atskleisti fotografavimo paskatų, o taip pat jų užfiksuotų vaizdų funkcionavimą tarpukariu, reikšmę sovietmečiu bei recepciją nepriklausomybės laikotarpiu. Nauja yra tai, kad į tiriamąjį objektą žiūrima iš muziejaus kuratoriaus pozicijų, tad nemažas dėmesys skiriamas fotografijų atribucijai bei fotografinių vaizdų reikšmei, tiriant lokalias istorijas. / The object of the research is personalities of photographers who were developing photography business in Lithuanian province in 1918–1940, their working conditions, captured photo images and the circumstances of these images dispersion. This is the first scientific study dealing with the Lithuanian province photography viewed from the perspective of photographers who lived and worked in Lithuanian province. This study researches professional activity of photographers in complex with their self-concept, their economic and social situation, and the functioning of their captured photo images in the interwar period, the importance of these photos in the Soviet period and their reception during the independence period. The novelty in this dissertation is the point of researcher view: the surveyed object is studied from the position of the museum-curator. Therefore much attention is paid to photo attribution and the significance of photographic images while researching the local histories.

Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje nagrinėjama prisiminimų reikšmė žmogui ir atminties savoka. Analizuojama žmogaus atminties ir prisiminimų reikšmė filosofijoje ir šiuolaikiniuose moksliniuose ir menotyriniuose kontekstuose. Nagrinėjamas prisiminimų vaizdavimas fotografijoje bei dailėje. Analizuojami ir lyginami šiuolaikiniai lietuvių menininkai, kurie savo fotografijuose, remiasi prisiminimų tematika (Aleksandras Ostašenkovas, Alvydas Lukys, Regina Šulskytė, Ugnius Gelguda). Praktinėje darbo dalyje pateikiamas fotografijų triptikas pavadinimu „Mano vaikystės tvenkinys“. Šiuose fotografijose siekiama perteikti asmeninius prisiminimus iš vaikystės. Fotografijų pagalba norima pavaizduoti asmeninį prisiminimą - savitą kelionę į praeitį, atsigręžimą į vaikystėje patirtus asmeninius išgyvenimus ir atsiminimus. Konkreti vieta (šiuo atvėju tvenkinys) - tai prisiminimus kelianti nostalgiška erdvė, kurioje būnant atminties verpiatuose iškyla ir ryškūs ir migloti vaikystės prisiminimai. / The work consist of theory analysis and visual practical parts. The theoretical part deals with humans memories and the concept of memory. There are analyzed the human memory and the meaning of memories in ancient antiquity and in contemporary scientific and philosophical context. Also, the memory representations in art and cinema. There are analyzed and compared contemporary Lithuanian artists, whose photographies are based on the topic of memory (Aleksandras Ostasenkovas, Alvydas Lukys, Regina Sulskyte, Ugnius Gelguda). The visual practical part are the series of photographies called “My childhood pond”. These photographies presents the personal memories from the childhood. Also, the visual part represents the unique journey to the past by thoughts and shows the personal experiences from the childhood. The specific location (in this case the pond) is giving rise to nostalgic mood, there being restore sometimes bright, sometimes blur memories.

Darbe nagrinėjama intertekstualumo ir intertekstualios kūrybos samprata, teksto ir vaizdo ryšys, intertekstualumas fotografijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti intertekstualumą fotografijos kontekste. Šio tikslo siekiama apibrėžiant intertekstualumo ir intervizualumo sąvokas, aptariant skirtingas intertekstualumo aiškinimo teorijas (Julia Kristeva, Roland Barthes), analizuojant fotografų Elena Kalis, Vladimir Clavijo-Telepnev, Dennis Ziliotto, Wojciech Prazmowski, Alvydo Lukio, Kitason Katue kūrybą ir pagrindžiant, kad intertekstualumo sąvoka tinkama vartoti kalbant apie visas meno rūšis ir aptariant konkrečius intertekstualios fotografijos atvejus. Kalbant apie fotografijos intertekstualumą galima išskirti du atvejus: fotografijos reiškinio intertekstualumą ir fotografinių vaizdų esančių nuotraukose intertekstualumą. / This study analyzes the concept of ntertextuality and intertextual creation, the relation between text and video, intetextuality in photography. The aim of this work is to analyze intertextuality in the context of photography. The purpose is being attained by describing definitions of intertextuality and intervisuality, discussing different theories of intertextuality (Julia Kristeva, Roland Barthes), referring to creations of photographers like Elena Kalis, Vladimir Clavijo- Telepnev, Dennis Ziliotto, Wojciech Prazmowski, Alvydas Lukys, Kitason Katue and justifying the term of intertextuality is proper to use talking about all the types of art. In terms of intertextuality of photography can separate two cases: the intertextuality of photography phenomena and the intertextuality of the photographic images. The analyze of specific works showed that essence of photography is intertextual.

Iš tiesų, menas žmonijos raidai padarė neginčijamai teigiamą įtaką ir mano gyvenime jis ir užima vieną iš svarbiausių vietų. Juk žmogus yra ir kūrėjas, ir menininkas, ir konstruktorius, ir meistras, ir darbininkas. Kuriant kažką svarbaus, mano nuomone, reikalinga idėja, o paskui jos įgyvendinimas. Kaip kiti pasakytų, gera pradžia - pusė darbo. Nesvarbu ar vaizduojamas mažas, ar didelis daiktas, svarbu, kad jis pasakytų tai, ką nori pasakyti. Kiekvienas eksponatas turi atskleisti žiūrovui tam tikrą informaciją. Toks kūrinys gali būti laikomas tikru meno kūriniu. Šiais laikais meno kūrinys yra istorijos ir kultūros dalis. Svarbu jam turėti išorinę ir vidinę formą. Išorinė būna susijusi su reikšme - gamtos ir žmogaus gyvenimo pokyčiais, o vidinė – su spalvų santykiais. Menininkas gal tik per formą įtvirtina harmoniją ir pusiausvyrą mene bei gyvenime. Mano kaip menininkės noras pateikti sustojusį laiką planetoje, kuris tarsi užhipnotizuoja savyje praeitu laiku. Mes atsiduriame kitoje planetoje, kitame laike, kitokio kraštovaizdžio mieste. Susiduriame su ženklais, kurie yra tarsi tos planetos kodai. Mes klajojame…žvilgsniu, mintimis, ieškome atsakymo, bet tai liks mums tik didžiulė paslaptis Tikiuosi, kad mano kolekcija jus nunešė, į mikro ir makro planetą... / In fact, the art has made undeniable positive impact on human development, and it is one of the most important positions in my life. After all, the man is the creator and artist, and the constructor, and the master, and the worker. In my view, the creation of something important first demands the idea and then the implementation. As others say, a good start for half the work. Whether displaying a small or large object, it is important that it tells what you want to tell. Each exhibit must reveal certain information to the spectator. Such creation can be a real piece of art. Nowadays a piece of art is a part of history and culture. It must have outward and inward form. Outside is related to the value - with the nature and evolution of human life, and the inner - the relationship of colors. The artist can only through form establish the harmony and a balance between art and life. My desire as an artist is to express stopped time of the planet, which hypnotize in itself in the past. We appear on another planet in other time with different city landscape. We face signs of that planet as if codes. We stroll around sighting, thinking, looking for the answer, but everything remains a black secret for us.I hope that my collection will take you to the micro and macro planet...

Darbe nagrinėjama tikrovės ir imitacijos problema fotografijoje pagal Jean‘ą Baurillard‘ą, menamos ir realios tikrovių koegzistavimo bei sąveikos problema. Darbe keliamas tikslas – imituotas peizažas: nagrinėjama imitacijos tendencija šiuolaikinėje kūrybinėje fotografijoje, kai išryškinami realybės neatitikimai, t.y. kur „imituotas peizažas“ prasilenkia su menamu realiu peizažu. Darbo objektas yra „imituoto peizažo“, kaip šiuolaikinio meno objekto, vaizdavimas, konstravimas. Klausimai, susiję su tokiu peizažu, yra nagrinėjami, vadovaujantis simuliakrų teorija. Šio tikslo siekiama analizuojant imituotą peizažą, kuris yra susijęs su šiomis problemomis: jis nėra pasaulio (tikrovės) atspindys, tačiau, nebūdamas pasaulio atspindžiu, vis tiek atspindi pasaulį (klausimas: kokį), erdvę ir laiką, aptariami tokio peizažo šifravimo kodai, ženklai ir nusakoma, kaip tai susiję ar nesusiję su simuliakrų teorija. Tyrimo metodai, naudoti teoriniame darbe: menotyrinės literatūros analizė ir apibendrinimas, komparatyvinė analizė, menininkų darbų analizavimas ir interpretavimas, sisteminimas. Tikrovės ir imitacijos problemos fotografijoje analizė išryškino, jog šiuolaikinė fotografija, dažnai apibūdinama simuliakro sąvoka, neneigia galimybę fotografuojant fiksuoti objektyvią tikrovę. Pagrindus simuliacijos esmę, išryškėja jos didelis vaidmuo šiuolaikinėje fotografijoje: menininkai kartu kelia klausimą dėl fotografijos kuriamo tikrovės atvaizdo patikimumą, parodo, kad fotografija nėra... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyzes the problem of imitation and reality in the photography according to Jean Baurillard. Also it is looked into the problem of coexistence and interaction of apparent and actual realities. The aim of this work is the imitated scenery: the tendency of imitation in the modern creative photography is examined; the inadequacies of reality are highlighted that is how “the imitated scenery” is inadequate to the apparent real scenery. The object of this work is to construct and depict “the imitated scenery” as an object of postmodern art. The questions concerned with the imitated scenery are analyzed in accordance with Jean Baurillard’s simulacra and simulation theory. In order to reach this goal the imitated scenery is analyzed, which is concerned with these issues: the imitated scenery is not a reflection of real-life (reality), however, it still reflects the world (the question is what world it reflects), space and time. Furthermore, the encoding of codes and signs in such scenery is discussed with reference to the simulacra and simulation theory. The research methods used in this work are: the analysis and generalization of literature on art criticism, comparative analysis, the analysis and interpretation of artistic works, the systemization of accomplished analyses. The analysis of the problem of reality and imitation in the photography has revealed that contemporary photography, which is often described by the concept of simulacra, do not deny the possibility... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos fotomenininko Antano Sutkaus kūryba. Darbo tikslas – išnagrinėti A. Sutkaus kūrybą komunikacijos, antropologijos, meno, socialiniame ir pasaulinės fotografijos kontekstuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti darbui aktualius, fotografijos istoriografiją ir požiūrį į ją įtakojančius mokslo ir meno kontekstus; peržvelgti vaizdavimo žanrų savybes; rasti A. Sutkaus kūrybos paraleles su Vakarų šalių fotografijos tradicija, sovietinių fotografų darbais, lietuviška fotografijos mokykla; atlikti įvairiapusę (kiekybinę ir kokybinę) A. Sutkaus darbų analizę. Naudojant bibliografinį, lyginamąjį, kiekybinės fotografijų analizės, kokybinės parodinių bei spaudos nuotraukų analizės metodus, taip pat interviu su A. Sutkum buvo prieita prie išvados, kad įvairių kontekstų įtakojamoje A. Sutkaus kūryboje dokumentiškumas ir meniškumas ne tik nesukelia tarpusavio prieštaravimų, bet ir sukuria sąveikos mechanizmą, kas suteikia privalumų fotomenininko dar sovietmečio fotoreporterio veiklai ir savitumą jo meninei fotografijai. Pastaraisiais metais ginčai dėl to, ar fotografija yra menas, laikomi neracionaliais, o jos naudojimas ir reikšmingumas įvairiose žmogaus veiklos srityse, iškelia būtinybę tirti fotografiją platesniuose kontekstuose. Be socialinio, antropologijos ir komunikacijos mokslų bei meno kontekstų, fotografijos kūrinius taip pat įtakoja skirtinga geografinė ir ideologinė aplinka. Todėl negalima ignoruoti fakto, kad A. Sutkaus kūrybai įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / It is inexpedient now to talk about is photography an art, or it isn’t. It’s a result of the concordance that there are some kind of symbiosis between artistry and documentary in photography. Additionally, photography has modified the protocol with industry, with science, with advertising, with journalism, with communication, with art, with everyday life… Consequently photography can’t yet be studied as an autonomous discipline. It is more productive to look at it in its applications in other fields. For this reason it is necessary to analyze the photographs of Antanas Sutkus, the famous Lithuanian photographer, in the fields of anthropology, of social and communication sciences and of art. The other problem is that various European countries, to say nothing of whole continents (for example so called Third World), have been left on the fringes of the histories of photography. To avoid this mistake it is purposeful to look at the photographs of Antanas Sutkus also in the context of the Western countries that have their own photographic traditions. Furthermore, there are some principal filters – cultural, ideological and political – that have determined the dominant historiographic models and the photographic tradition itself. The major part of Antanas’ Sutkus’ photographs were made when Lithuania was the constituent of the Soviet Union. Consequently it is imperative to talk about Soviet ideology that carried authority on the creation of Antanas Sutkus and on the entire... [to full text]

Šiame darbe analizuojami optinio meno, stop kadro animacijos veikimo principai, žmogaus gyvenimo momento svarba bei lentikuliarinės spaudos technologija, autorės nuomone, turintys sąsają su jos kurta animuota fotografija. Žmogaus trumpos nenutrūkstamo, ištisinio gyvenimo dalelės aktualumas kūrybiniame darbe virsta meniniu objektu, turinčiu aiškią motyvaciją, priežastis bei tikslus. Kūrybinio darbo dalyje pateikiama stop kadrais animuota fotografija. Darbas atspausdintas modernia technika, vienu iš naujausių spaudos būdų Lietuvoje – lentikuliarine spauda. Šis spaudos būdas atveria platesnes ir efektyvesnes galimybes, suteikiant darbui šiuolaikiškumo, išskirtinumo, originalumo bei skatina kurti naujas ir aktualias idėjas. Žiūrovui, stebinčiam animuotą fotografiją, suteikiama galimybė pristabdyti, sugrįžti atgal arba pakartoti reginį. Jis pats kontroliuoja žiūrėjimo kampą bei tempą, suvokdamas imituojamą judesį. / Here is analyzed optical art, stop-frame animation’s principle, the moment of importance in human life and lenticular press technology in this work. According to the author, all it has connection with her created work. The relevance of particles of human short-continuous life into the creative work becomes an artistic object with a clear motivation for the reasons and goals. Here is introduced stop motion animated photography in creative work park. The work is printed by modern technology, one of the newest ways to press in Lithuania - lenticular press. This printing method offers a wider and more effective option, giving modernity, exclusivity, originality for the work and encourages the development of new and relevant ideas. The viewer, who is observing an animated photography, has a opportunity to pause, go back or repeat the view. He controls the viewing angle and tempo, aware of the simulated motion.

Justina Kibildė – Mergaičių seksualizacija fotografijose, instaliacija – fotografijų ciklas „Mažosios moterys“: Audiovizualinio meno studijų bakalauro baigiamasis darbas / vadovas A. Uogintas; Šiaulių universitetas, Menų fakultetas, Audiovizualinio meno katedra. Šiauliai, 2012 m.. 56 p. / Kibildė Justina – Sexualisation of girls in photography, installation – cycle of photographs „Little women“: Closing Bachelor’s work of media art studies / lecturer A. Uogintas; Šiauliai university, Faculty of arts, Media art department. Šiauliai, 2012. 56 p.