Kiekvienais metais Lietuvoje tėvų globos netekusių vaikų skaičius nemažėja, didžioji jų dalis yra globojami instituciniuose globos namuose. Tačiau ir geriausiai organizuota globos institucija vaikui negali atstoti šeimos. Vaikų globos institucijose atlikti tyrimai rodo, kad dėl atskyrimo nuo tėvų, dėl nepalankių psichosocialinių gyvenimo sąlygų globos institucijose šie vaikai patiria nemažai socialinių, psichologinių sunkumų, jie sunkiau adaptuojasi visuomenėje. Tačiau apie tai, kokias problemas patiria iš globos įstaigų išėję vaikai, mokslinių darbų atlikta itin mažai. Šio darbo tikslas – ištirti globos institucijose gyvenusių jaunuolių socialinius ryšius. Tyrimo objektas – globos institucijose gyvenusių jaunuolių socialiniai ryšiai. Tikslui pasiekti atliktas kokybinis tyrimas. Biografinio naratyvinio interviu metodu buvo apklausti keturi jaunuoliai. Tyrimu siekta nagrinėti respondentų pirminių bei antrinių ryšių tinklą, atskleisti, kokias socialinių ryšių problemas, savarankiško gyvenimo sunkumus jie patiria, išėję iš globos institucijos. Tyrimo rezultatai parodė, Lietuvos vaikų globos sistema yra nepalanki vaikų pozityviai socializacijai. Išėjus iš globos institucijos, jaunuoliams sunku spręsti savarankiško gyvenimo problemas, integruotis švietimo sistemoje, darbo srityje, jie sunkiai geba užmegzti ir palaikyti emociškai artimus santykius. Socializacijos procese didžiausią įtaką turi individo socialiniai ryšiai, tačiau itin svarbios ir individo asmenybės savybės. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Each year the number of children who deprived of parental care has not decreased in Lithuania and the majority of them live in foster institutions. However, the best-organized foster institution can not substitute the family. The researches on foster institutions show that because of separation from parents, negative psycho-social living conditions in foster institutions these children experience the number of social, psychological problems, difficulties of adaptation. But there is not enough analysis about problems the youth experience from sheltered housing when they leave foster institutions. The aim of this work is to survey the social ties of the youth from sheltered housing. The object of the analysis is the social ties of the youth from sheltered housing. Consequently, the qualitative research was done. Four youths were interviewed according to the biographical method. The aim of this survey was to investigate the system of social ties, to detect the problems of the social ties and the difficulties they experience in substantive live after leaving the foster institution. The results of survey show that the system of sheltered housing does not set up eligible conditions for positive socialization of youth. Young people find many difficulties in having independent life, education system, to strike up and keep close relations. The personal features of the individual are as important as the social relations in the process of socialization. However, passivity, distrust or... [to full text]

Documents regulating care institutions indicate, that foster home – is not only a social institution, but also an important part of education system, wherein a specific attention is dedicated to the child’s upbringing, creation of his value system, inward world, preparation for career and adults’ life. Orphans, children left without parental care and children, whose families do not secure appropriate life and upbringing conditions for them, are housed in children’s foster homes. Accordingly these homes seek to provide and secure appropriate living and developing conditions for their residents considering their individuality. Scientists and practitioners reasonably demonstrated, that because of deprive of the parental care foster home children totally or partly lose possibility to get first basis and principles of socialization through positive identification with their parents, brothers, sisters, close relatives in their biological family. The loss of parental care substantially violate the natural psychosocial development of child’s personality, he misses the possibility of natural socialization in society. Foster homes appears to be the very important (sometimes the only) link in child’s socialization process. Significant place in the process of socialization is taken by school. Through its main activity – training and self cultivation – children gain the basis of literacy and reach general education standards. Within the training process with the guidance of pedagogues... [to full text]

In the context of integration of the Lithuanian social service sector into the international social security system of the European Union where relations of market economy are getting more and more stronger, it is important to substantiate the trends and priorities for efficient development of the mentioned services. In order to ensure rendering of one of the types of the mentioned services – institutional care services – for elderly population not only by the objective structure and scope, but also to ensure sufficient funding thereof, it is necessary to identify the priorities and principles of efficient rendering of the mentioned services. Researches carried out in the European Union show that most of the goals of effectiveness of institutional care services (further – “the ICS”) for the elderly are short-term, driven to technical efficiency, where efforts are taken to render maximal quantity of services (of the definite quality) for the minimal ICS costs. However, the increasing need for these services in a result of new changes in the structure and values of the society is not adequate to public resources and does not ensure satisfaction of the ICS need either.

Emigracija iš Lietuvos neigiamai veikia ne tik šalies socialinę ir ūkio raidą, švietimo, darbo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių padėtį, bet ir daro ypatingą žalą šeimoms bei vaikams, kurie dėl šių priežasčių gyvena atskirai. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų, bendrauti su jais. Tėvų emigracija yra didelis smūgis vaikui, perimant šeimos tradicijas, vertybes bei formuojant savo identitetą – savąjį Aš. Netekęs vieno iš tėvų vaikas netenka ir identifikacijos. Magistro darbe kokybinės ir kiekybinės duomenų analizės pagrindu bandoma išryškinti šias tendencijas: a) būdingesnius emigraciją patyrusių vaikų socializacijos ypatumus jų elgesio lygmeniu, išreiškiančiu internalizuotų vertybių pobūdį; b) egzistuojančius ryškesnius elgesio skirtumus tarp tokių vaikų ir šios patirties neturinčių bendraamžių elgesio; c) galimus veiksnius, turinčius vienokios ar kitokios įtakos emigraciją patyrusių vaikų globos, priežiūros ir jų teisių apsaugos efektyvinimui. Nustatyta, kad emigraciją patyrusių vaikų elgesys kai kuriais internalizuotų vertybių atvejais (atvirumo, savitvardos bei solidarumo) statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pilnose šeimose augančių vienmečių elgesio, kurie savo elgesiu daugiau išreiškia atvirumo, tikėjimo kitais ir savimi, jautrumo bei pagarbos vertybes. Taip pat rasta, kad emigraciją patyrę vaikai kiek nepalankiau vertina savo namus, tėvus ir vertina pačią emigraciją nei šios netekties nepatyrę jų bendraamžiai. Ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / Emigrational processes from Lithuania negatively affect not only country’s social and economic evolution. However, the condition of education, employment, health care, and other spheres are affected as well, especially having in mind families and children, who live separately because of emigration causes. Child has a right to know his/her parents, to be educated and nourished by the members of family, and also to communicate with parents. One of the parents emigration is quite an impact for a child, who puts much effort while internalizing family’s traditions, values, and forming self identity, i.e. self I. By loosing one of the parents, child loses his/her identity. Thus in this Master research project, taking in account both quantitative and qualitative methods (based on triangulation principle), such issues were taken to solve: a) children, who have experienced parents’ emigration, socialization peculiarities based on their behavior level that expresses internalized values; b) existing differences of such children – both experienced and non-experienced parents’ emigration – behavior; c) possible factors that may have an influence for the effectiveness of those children care, guardianship, and their rights protection. It was set that children, who have experienced parents’ emigration, behavior in some cases statistically meaningful differ from those who do not have such an experience, e.g. having in mind such values as openness, self-control, and solidarity. Meanwhile... [to full text]

K.Bauža magistriniame darbe „Nepilnamečių globa (rūpyba) kaip alternatyvi auklėjimo bei priežiūros forma“ nagrinėja nepilnamečių globos (rūpybos) institutų sampratą įvairiais aspektais, pateikia vertinimą, kodėl tai yra svarbu nustatant nepilnamečių globą (rūpybą). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuris reglamentuoja nepilnamečių globos (rūpybos) nustatymo ir pasibaigimo pagrindus, steigimo, įgyvendinimo principus, naudojama nepilnamečio ir vaiko sąvokos. Autorius atskleisdamas šių sąvokų sampratas tuo pačiu atskleidžia ir CK 3 knygos 18 skyriaus teisės normų reguliavimo apimtį. Per paskutinius du dešimtmečius į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkelta daug tarptautinių teisės reikalavimų. Įgyvendinant nepilnamečių globą (rūpybą) praktikoje siekiama perkelti Europos šalių patirtį, vadovaujamasi Europos žmogaus teisių teismo spendimuose atskleista principų samprata. Autorius išnagrinėjo darbe tėvų valdžios apribojimo pagrindus bei valstybės intervencijos ir šeimos autonomijos santykį, nepilnamečių globos (rūpybos) pagrindus ir atskleidžia valstybės subsidiarią pareigą vaiko teisių apsaugoje, įvertina ar teisiškai pateisinami tokie veiksmai, ar tinkamai sukurtos teisinės prielaidos nepilnamečių globos (rūpybos) steigimui bei įgyvendinimui. Nagrinėdamas nepilnamečių globos (rūpybos) principų sampratą autorius atskleidžia nemažai praktikoje esančių problemų, susijusių tiek su teisiniu reglamentavimu, tiek su valstybės vykdoma politika vaiko teisių apsaugoje, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / CHILD GUARDIANSHIP (CURATORSHIP) AS AN ALTERNATIVE FORM OF CHILD CARE AND UPBRINGING SUMMARY In the MA thesis Child Guardianship (Curatorship) as an Alternative Form of Child Care and Upbringing, K. Bauža analyses the concept of child guardianship (curatorship) institutions from various aspects, provides an assessment why it is so important in defining the guardianship (curatorship) of a child. Concepts of a child and a minor are used in the Civil Code of the Republic of Lithuania, which regulates the basis for the allocation and termination of child guardianship (curatorship), establishment and implementation principles. Disclosing the definitions of these concepts the author also discusses the regulation volume of legal standards defined in Book 3, Chapter 18 of the Civil Code. During the last two decides many international legal requirements were transferred to the national law of Lithuania. Implementation of child guardianship (curatorship) in practice is carried out in order to transfer the experience of the European countries following the concept of principles disclosed in decisions of the European Court of Human Rights. The author analyses in the thesis the basis of parent authority limitation and the interface between government intervention and the autonomy of the family, the basis of minor guardianship (curatorship) and discloses the subsidiary duty of the government in the defence of children rights, assesses if such actions are legally authorized, if legal... [to full text]

Kiekvieno vaiko prigimtinė teisė augti savo šeimoje – saugioje ir jo raidos poreikius atitinkančioje aplinkoje. Deja, kasmet daugėja vaikų, savo šeimose patiriančių nepriežiūrą ir apleistumą, skurdą, prievartą, tėvų piktnaudžiavimą savo valdžia ir pan. Kai biologinė vaiko šeima nebepajėgi tenkinti svarbiausių vaiko interesų, jos funkcijas perima globos institucijos. Lietuvoje vaiko teises ir apsaugą reglamentuojantys pagrindiniai įstatymai pabrėžia būtinybę padėti vaikams iš socialinės rizikos šeimų išvengti socialinės atskirties, sukurti jiems palankias gyvenimo sąlygas bei teikti ugdymo paslaugas, kad jie galėtų vystyti savo socialinius įgūdžius. Globos įstaigos mūsų šalyje − bene pagrindinės institucijos, įgaliotos padėti tėvų globos netekusiems vaikams. Kartu pabrėžiama būtinybė iš esmės keisti požiūrį į vaiko globos klausimus, remiantis pagrindinėmis JT vaiko teisių deklaracijos nuostatomis, kuriomis vadovaujantis svarbu kuo daugiau vaikų apgyvendinti globėjų šeimose, šeimynose, kur tėvų globos netekusiems vaikams pagal galimybes būtų sukurta kuo artimesnė natūraliai šeimai aplinka. Tokią aplinką siūlo nevyriausybinės organizacijos, veikiančios pagal tarptautinės organizacijos SOS–KDI modelį, kur globotiniai gyvena šeimynose su mama-auklėtoja, vaikų kaimuose. Vaikų gyvenimo uždaro tipo globos įstaigose klausimai Lietuvos mokslininkų analizuoti įvairiapusiškai, tačiau pasigendama tyrimų, vertinančių vaikų ir mamų-auklėtojų tarpusavio santykius NVO vaikų kaimų šeimynose... [toliau žr. visą tekstą] / Every child has a right to grow in a family. However every year, due to various reasons, children get into guardianship institutions. It is a duty of the state and society to take care of these children in order to ensure the highest quality guardianship, as close to the environment of a family as the possibilities allow. Such environment is offered to children, who lost parental care, by non-governmental organisations acting under the model of the international organisation SOS – KDI, where the foster-children live in house-families with a foster mother, in special children villages. Organising the children’s life at foster home, it is very important to ensure good intercommunication between the personnel and foster-children. However so far only a few scientific researches were performed, which analyse the feelings of children, who grow in children’s villages families, and their relationships with the personnel. The objective of the Bachelor’s Thesis was to asses the intercommunication between the children residing in the children village families of NGOs and foster mothers, who work there. The research was performed at the foster families of NGO’s children villages. 98 foster-children and six foster mothers participated in the survey. Using the method of the questionnaire survey, it was researched how did children assess the care and guardianship of their foster mothers. Also, the approach of foster mothers towards their foster-children and their motivation to work... [to full text]

Darbe atlikta teorinė socialinių pedagogų darbo sampratos ir vaikų globos namuose įgyvendinamų funkcijų analizė. Iškelta hipotezė, kad socialiniai pedagogai dirbantys vaikų globos namuose įgyvendindami realias funkcijas, neatlieka kelių pagrindinių funkcijų: individualaus darbo su globotiniu, ruošimo socialinei (re) integracijai. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti socialinių pedagogų darbo specifiką bei prioritetus. Statistiškai apdoroti socialinius duomenis buvo pasirinkta SPSS – 11.0 programinė įranga. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, hipotezę, uždavinius, atitinkamai taikyta deskriptyvinė - aprašomoji analizė. Apklausa dėl socialinių pedagogų funkcijų vaikų globos namuose atlikta 85 Lietuvos Respublikos vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo 66 socialiniai pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjamos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, pioritetinės funkcijos bei kiek laiko sugaišta joms įgyvendinti. Išskiriamos tik svarbios funkcijos. Išryškinama veiklos vaikų globos namuose specifika. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dirbdami vaikų globos namuose, socialiniai pedagogai susiduria su globotiniais sunkiau gebančiais prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, nes dauguma jų turi įvairių elgesio, emocijų ir kognityvinių problemų. Šios aplinkybės įtakoja socialinio pedagogo ir auklėtinio santykį, individualaus darbo su globotiniu specifiką: kreipiant dėmesį į asmeninių ir socialinių vertybių sistemų formavimą. 2... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis provides the theoretical analysis of the conception of social educators’ work and functions implemented at child custody home. The hypothesis was brought forward assuming that, while implementing actual functions, social educators working at child custody home do not fulfil several fundamental functions, i.e. individual work with a foster-child and his/her preparation for social integration. The survey approach using questionnaires was applied for the study aimed at the investigation of specifics and priorities of social educators’ work. SPSS – 11.0 software was chosen for statistical processing of social data. Descriptive analysis was applied in accordance with the aim, hypothesis and goals of the study. The survey on social educators’ functions at child custody home was carried out at 85 child custody homes in the Republic of Lithuania. The sample included 66 social educators. Empiric part looks into primary functions of social educators working at child custody home and the period of time needed for their implementation. Exclusively significant functions and the specifics of activities at child custody home were distinguished. The most important conclusions of empiric study: 1. Social educators, while working at child custody home, are confronted with the foster-children having difficulties in their ability to conform to the altered conditions of living because the majority of them have various behavioural, emotional and... [to full text]

Dauguma gerantologų daugiausiai nagrinėja buitines, socialines, ekonomines pagyvenusių žmonių integracijos problemas. Mažai dėmesio skiriama pagyvenusio žmogaus adaptacijai / integracijai į bendruomeninę veiklą globos institucijoje suteikiant galimybę jam išgyventi būties pilnatvę ir prasmingumą. Todėl šiame darbe bus analizuojamas bendruomeninio darbo užimtumo formos. Aktualumas – Bręstant valstybei, gilėja demokratinės nuostatos ir tradicijos dėl to padidėja reikalavimai užtikrinti visavertę pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę ir socializaciją.Viena iš šio darbo krypčių : pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimas valstybinėse globos įstaigose. Tyrimo objektas – Pagyvenusių žmonių įsitraukimas į įvairias veiklas, didinančias jų socializaciją. Tyrimo tikslas - nustatyti geriausiai tinkančias užimtumo formas, taikytinas soc.darbuotojo veikloje su pagyvenusiais žmonėmis jų visaverčiam gyvenimui užtikrinti. Tyrimo hipotezė - Šiuo metu globos įstaigose taikoma nepakankamos socialinės reabilitacijos paslaugos ir jų įvairovė yra nepakankama. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės literatūros , įstatyminės bazės nagrinėjančios pagyvenusių žmonių gyvenimo globos įstaigose klausimus užsienio valstybėse ir Lietuvoje . 2. Apibūdinti socialinio gyvenimo turinį bei raišką pasirinktose pagyvenusių žmonių įstaigose. 3. Nustatyti socialinio darbo su pagyvenusiais žmonėmis pasirinktose įstaigose spragas. 4. Parengti rekomendacijas, kaip didinti pagyvenusių žmonių... [toliau žr. visą tekstą] / Due to the state development, the growth of democratic attitudes and traditions, the necessity to guarantee the human life quality and socialization has also increased. One of the work objectives is the improving of elderly people’s living quality in the state care centres. Research object is elderly people’s involvement into different activities which can improve their socialization. Research objective is to identify the best activity forms, which might be applied in a social worker’s work with care centre residents in order to make their life good. Research hypothesis is the fact that there are not enough social rehabilitation services in the care centres; the variety of services is insufficient as well. Research aims: 1. The analysis of foreign and Lithuanian scientific sources and laws, which focus on elderly people’s problems. 2. The description of social life content in the chosen care centres, trying to reveal employees’ sociality. 3. The estimation of social work drawbacks with residents in the chosen institutions. 4. The preparation of certain recommendations how to increase elderly people’s social integration and self-realization in the care centres. Research methods: • The analysis of literature sources and laws • Questionnaire • Observation • Conversation • The analysis of statistically obtained data Research stages: In the first part there is a scientific analysis, trying to base theoretically the hypothesis and assumptions of the scientists of psychology... [to full text]

The master work analyses the social efficiency of the social care’s legal regulation. The work consists of 3 parts. In the first part we analyse the consumption of social and legal care. In the second part we analyse the particularities of the social care’s legal regulation: 1) the norms of terminated ang long – term children care; 2 ) the norms of children care in foster family, household and children care institutions 3 ) the norms of child care sponsorship and 4) the care of legally incapable adults in home and social care institutions. In the third part we analyse the social efficiency of social care’s regulation. In the master work we used such methods as document analyses, law cases analyses and interview. The results of the reseach showed that: 1) Social work with child and his biological family is not enough during terminated care’s period. During long – term care’s period social work with child and his foster parents is not held at all. The reason of it is the deficit of social servises in community and the small number of specialists in the child protection servises. 2) The organization of of children care in foster family and household is not regulated enough. There’s no education system and methodics for foster parents. 3) The children from care homes are not prepared for the independent life, their rights to suitable life conditions, free time spending are violated because of the strict legal regulation of the children care homes activities, indeterminate... [to full text]

Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir... [toliau žr. visą tekstą] / About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find... [to full text]