Darbuotojų apsauga darbdavio nemokumo atveju viena iš šiuo metu Lietuvoje aktualiausių ne tik įmonės bankroto teisės, bet ir darbo teisės instituto problemų. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kiekvienais metais išlieka aukštas, o pastaruoju metu ėmė didėti. Didėja ir darbuotojų, su kuriais įmonės iš dalies arba visiškai neatsiskaitė skaičius. Tarptautiniai, Europos Sąjungos standartai jau yra numatę darbuotojų teisių apsaugos darbdavio nemokumo atveju būdus, pagrindiniai būdai išskiriami du: teikiant privilegiją ir įsteigiant garantinę instituciją, iš kurių darbuotojų reikalavimų gynimas per garantinę instituciją yra efektyviausias. Tuo tarpu mišri sistema derinant tiek privilegijos, tiek garantinės institucijos būdą, sudaro palankiausias sąlygas darbuotojų teisėtiems interesams apsaugoti. Lietuva taip pat teisės aktais įgyvendinusi palankiausią darbuotojų apsaugos modelį darbdavio nemokumo atveju, t.y. įtvirtindama tiek darbuotojų reikalavimų tenkinimą pirmąja eile bankroto proceso metu, tiek reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo lėšų. Įmonių bankrotų gausa bei nepakankamas darbuotojų teisių užtikrinimas jas ginant teisme, pasinaudojimas Lietuvos ratifikuotais TDO standartais, bei Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas šioje darbuotojų teisių apsaugos srityje lėmė Garantinio fondo įkūrimą. Tik įkurtas Garantinis fondas neišsprendė visų įsiskolinimų įmonių darbuotojams, darbuotojų reikalavimai buvo tenkinami pažeidžiant tarptautinius standartus. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The list of the enterprises which are bankrupt or facing bankruptcy is getting longer and longer. Guarantees assured to employees in the event of insolvency of the employer form one of the most urgent themes in Lithuania both for the corporate bankruptcy law institute and for the labour law institute. Insolvency of the employer produces the greatest negative impact on employees: the employer fails to settle payments with the employees or at times settlements are not executed at all. Law stipulates quite a few guarantees to employees. International standards and European Union directives provide protection of employees in the event of the insolvency of their employer. There are two key institutions defending the interest of employees, i.e.: the court, with which the employee may lodge a claim on demands and guarantee funds, which would meet the minimum demands of employees targeted against insolvent employers. The ILO and EU requirements have been interpreted and implemented in myriad ways. Most developed countries use a hybrid system that gives workers’ predetermined entitlements some priority in bankruptcy, but also provides unemployment insurance in acknowledgement that the remaining assets are often insufficient to cover outstanding entitlements. Lithuania has also accepted aforementioned Bankruptcy Priority - Guarantee Fund Approach model. However, at the beginning Guarantee Fund Law has some shortcomings why it does not act ant the Guarantee Fund was not possible at... [to full text]

This dissertation analyses changes in income redistribution through the lens of market-state (private-public) nexus. The main goal of the dissertation is to explore the impact of taxes and benefits on income redistribution among different population groups while aiming for social welfare in emerging welfare capitalism Lithuania. This dissertation analyses the changes in market income and primary income inequality among households and individuals. Changes in public opinion towards desirable income redistribution level and state’s role in distribution process during the last two decades are evaluated as well, stressing the demand for redistribution. Dissertation analyses the impact of taxes and benefits on disposable income inequality and consequences for different socio-economic groups. Relative importance, size and progressivity of redistributive instruments are evaluated. Changes in income redistribution are associated with the changes in tax-benefit legislation. Finally, considering the relative importance of taxes and benefits for income inequality, dissertation contributes to the on-going discussion on the kind of welfare regime forming in Lithuania. / Disertaciniame darbe, analizuojant gyventojų pajamų perskirstymo kaitą, akcentuojama analitinė valstybės – rinkos (viešo – privataus) skirtis. Pagrindinis disertacijos tikslas - ištirti mokesčiais ir socialinėmis išmokomis vykdomą pajamų perskirstymą besiformuojančiame gerovės kapitalizme Lietuvoje tarp skirtingų gyventojų grupių siekiant socialinės gerovės tikslų. Disertacijoje analizuojama, kaip keitėsi gyventojų rinkos pajamos ir jų nelygybė. Kartu parodoma ir gyventojų nuomonių dėl norimo pajamų pasiskirstymo ir didesnio ar mažesnio valstybės vaidmens kaita per du dešimtmečius, taip išryškinant poreikį pajamų perskirstymui. Darbe analizuojama, kaip valstybė socialinėmis išmokomis ir mokesčiais sumažina pirminę pajamų nelygybę ir koks yra poveikis skirtingoms gyventojų pajamų ir socialinėms ekonominėms gyventojų grupėms. Įvertinamas atskirų instrumentų dydis, progresyvumas ir kaita besiformuojančiame gerovės kapitalizme. Pajamų perskirstymo kaita siejama su mokesčių ir išmokų politikų pokyčiais. Galiausiai prisidedama prie mokslinės diskusijos, kokiam gerovės režimo tipui, pagal santykinį mokesčių ir išmokų vaidmenį perskirstant pajamas ir mažinant pirminių pajamų nelygybę, Lietuva galėtų būti priskirta.

Darbo objektas – žemės ūkio viešosios gėrybės mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Darbo tikslas – išanalizuoti žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse poveikį žemdirbių pajamoms. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: 1. Išnagrinėti viešųjų gėrybių koncepcijos esmę ir pagrįsti reguliavimo būtinumą. 2. Identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansinius instrumentus, skatinančius viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. 3. Išanalizuoti BŽŪP finansinių instrumentų, skatinančių viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, poveikį ūkininkų pajamoms Lietuvoje. 4. Atskleisti 2007 – 2013 metų BŽŪP vaidmenį skatinant viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų analizė ir sintezė, lyginamosios analizės, indukcijos, dedukcijos, monografinis, duomenų sisteminimo ir statistinės analizės, grafinio vaizdavimo, apibendrinimo ir kiti metodai. Remiantis viešųjų gėrybių ir žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcijomis bei Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinių dokumentų, reglamentuojančių BŽŪP finansinius instrumentus analize, identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansiniai instrumentai, skatinantys žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kartu įvertintas Europos Sąjungos paramos poveikis ūkininkų, ūkininkaujančių mažiau palankiose vietovėse... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – agriculture public goods in less favoured areas. The aim of work – to analyze the impact of production of agriculture public goods in less favoured agricultural areas on the income of farmers in Lithuania. Seeking the aim, the tasks are: 1. To analyze the point of the public goods concept and substantiate the necessity of regulation. 2. To identify and analyze the financial instruments of CAP, which promote the production of public goods in less favoured areas. 3. To analyze the impact of CAP financial instruments, which promote the production of public goods in less favoured areas, on the income of farmers in Lithuania 4. To identify the role of CAP in 2007 – 2013 on the promotion to produce public goods in less favoured areas. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature and the EU and Lithuanian agricultural and rural development documents, comparable analysis, induction, deduction, monographic, data systematization and statistical analysis, graphical depiction, summarizing and other methods. With a reference to the analysis of the concepts of public goods and multifunctional agriculture and EU regulations, CAP financial instruments, which have an impact on production of public goods in less favoured areas, have been analyzed. Also the impact of EU support on the income of the farmers in the less favoured areas has been evaluated.

Tyrimo objektas – agrarinė aplinkosauga rezultatyvumo požiūriu. Tyrimo tikslas – įvertinti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų įgyvendinimo rezultatyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1) identifikuoti agrarinės aplinkosaugos būtinumo priežastis ir vietą ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje; 2) išnagrinėti ir susisteminti mokslinius tyrimus apie agrarinės aplinkosaugos priemonių rezultatyvumo vertinimą; 3) išnagrinėti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimo mastą ir dinamiką Lietuvoje; 4) įvertinti agrarinės aplinkosaugos rezultatyvumą Lietuvoje. Tyrimo metodai: Teorinėje darbo dalyje naudojama Lietuvos bei užsienio autorių mokslinės literatūros lyginamoji, sisteminė ir loginė analizė bei sintezė, apibendrinimas, grafinis vaizdavimas. Analitinėje dalyje, vertinant agrarinės aplinkosaugos įgyvendinimo mastą, dinamiką bei rezultatyvumą Lietuvoje, naudoti statistinės informacijos rinkimo, sisteminimo ir apdorojimo (duomenų analizė, grupavimas, grafinis vaizdavimas bei apibendrinimas) metodai. Tyrimo rezultatai: • Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėta agrarinės aplinkosaugos samprata, būtinumas, agrarinės aplinkosaugos politikos raida ir jos rezultatyvumo vertinimo tyrimai. • Antrojoje darbo dalyje išnagrinėti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų įgyvendinimo mastas ir dinamika Lietuvoje. • Trečiojoje darbo dalyje, remiantis ES paramos programų rezultatyvumo ir poveikio vertinimo modeliu, įvertintas priemonės „Agrarinės aplinkosaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Research Object – Agri-environment in point of effectiveness. Research Aim – Assessment of the effectiveness of “Agri-environment Payments” programmes. Objectives of the Research: 1. to identify key reasons of necessity of agri-environment and its position within the General Agricultural Policy of the EU; 2. to define theoretical aspects of the implementation of agri-environment measures; 3. to analyze scope of implementation of “Agri-environment Payments” and its trends in Lithuania; 4. to define the effectiveness of “Agri-environment Payments”. Research Methods: analysis of scientific literature and documents, qualitative assessment, method of logical analysis and modelling, synthesis, comparison, induction, deduction, graphic representation. Results of the Research: • The first part of the Thesis provides analysis of agri-environment concept, application of policies and appraisal of effectiveness. • The second part of the Thesis provides analysis of the scope of implementation of “Agri-environment Payments”, programmes in Lithuania. • The third part of the Thesis provides assessment of the effectiveness of programmes (“Organic Farming Scheme”, “Environmentally friendly fruits and vegetables' cultivation system”, “Programme for improving the status of water bodies at risk”, “Landscape Stewardship Scheme”, „Preservation of Lithuanian endangered species of animals and poultry“) in terms of the model established for the assessment of the EU support programme effectiveness... [to full text]

Research object: export sponsorship of agricultural and food products. Research subject: export subsidies and their influence on Lithuanian agricultural foreign trade. Research aim: prediction of alternative developmental trends on agricultural economy in case of export subsidies revocation of agricultural and food products since 2013. Objectives: • to analyse theoretical rules of export sponsorship policy; • to analyse Lithuanian export sponsorship policy of agricultural and food products; • to test influence of export subsidies on Lithuanian foreign trade expansion of agricultural and food products; • to predict of alternative developmental trends on agricultural economy in case of export subsidies revocation of agricultural and food products since 2013. Research methods: • in case of prospect and analyse of theoretical grounds on international trade policy also evolution of Lithuanian foreign trade policy used common scientific methods - analysis and synthesis of scientific literature and juridical/law documents; • in case of valuation of export subsidies influence on Lithuanian agricultural and food products foreign trade expansion used economical - statistical methods for data compilation and analysis; • in case of compute and systematize of statistical information used means of bunching, comparison and diagrammatical representation.

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).