Tyrimų duomenimis, Lietuvos žmonių pilietinis aktyvumas dažniausiai pasireiškia vienkartiniu dalyvavimu protesto akcijose, dalyvaujant viešose diskusijose, pasirašant peticiją ar kt. Per penkis metus pilietinėse akcijose dalyvavo labai mažas skaičius apklaustųjų, to priežastis – netikėjimas, kad nuo to kas nors pasikeis. Mokykla įvardijama, kaip labiausiai prisidedanti prie pilietiškumo ugdymo.Teigiama, kad Lietuvoje reikia ieškoti būdų, kaip veiksmingiau perteikti pilietines žinias. Tad tyrimui buvo išsikeltas probleminis klausimas - Kaip prie švietimo misijos kurti pilietiškesnę visuomenę prisideda informacinės komunikacinės technologijos? Tyrimo tikslas - ištirti IKT vadmenį pilietiniame ugdyme. Tiksliui pasiekti buvo išanalizuota informacinės visuomenės samprata, aptarta IKT reikšmė ir taikymas mokyklos veikloje, apibūdintas pilietinis ugdymas bei atliktas tyrimas. Tyrimui taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimo metu apklausta 10 pilietinio ugdymo mokytojų iš Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų. / Lithuanian people's civic participation usually gets a one-off participation in protests, participation in the public debate, signing a petition, or others. The school is listed as the most contributing to citizenship. It is argued that Lithuania should look for ways to more effectively convey the civic knowledge. For investigation was raised problematic question – how information and communication technologies contributes to mission creating citizen - education society? The aim - to investigate the role of ICT in civic education. To achieve the objectives of the analysis of the information society concept, was discussed the meaning and application of ICT in the school activity, described civic education and carried out a study. Investigation was done using semi-structured interview method. During the survey 10 civil education teachers from Kaunas high school and gymnasium was interviewed.

Vis daugiau procesų perkeliama į elektroninę erdvę ̶ tokia tendencija neaplenkė ir Lietuvos mokyklų. Šiame darbe pristatoma problema apžvelgiant situaciją vienoje Kauno gimnazijų, kur remiantis kitų mokyklų praktika, Europos Sąjungos nuorodomis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, buvo įdiegtas elektroninis dienynas. Skirtingai nei elektroninės komercijos atveju, skaitmenizavus dienyną, tiesioginę įtaką organizacinių procesų efektyvumui išmatuoti yra sunku tiek dėl ankstesnių tyrimų trūkumo, tiek ir trūkstant visuotinai priimtinos praktikos. Praeitais metais pasiūlytas efektyvumo tyrimo būdas šiame darbe analizuojamas, remiantis H. Leavitt bei J. Gaskin modeliais, aiškinančiais technologijos įtaką kitiems organizacijos komponentams, šią įtaką matuojant našumo, produktyvumo, kokybės ir nuoseklumo dimensijose. Sekančiame skyriuje pristatomi moksliniai tyrimo metodai, tarnausiantys duomenų rinkimui, analizei ir rezultatų apibendrinimui. Vėliau pristatomas praktinis tyrimo modelis, aiškinami jo taikymo metu gauti rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir perspektyvos. / The tendency of moving business processes to electronic environment is also adopted in Lithuania schools. In this article the problem of e-diary usage will be presented, describing situation in one of Kaunas gymnasium‘s, where e-diary was introduced, based on a practice of other schools, Europe Union policies and The Republic of Lithuania’s law. While you can measure effectiveness of e-commerce in businesses, it‘s difficult to do the same with the introduction of e-diary in schools, both due to the lack of previous research as well as lack of widely-used practice for this matter. Recently published method for measuring e-diary’s efficiency of school‘s organizational processes is analyzed in this work, using theoretical models of H. Leavitt and J. Gaskin. Based on these models the influence of e-diary system on other organizational components is analysed, while measuring this influence in terms of productivity, efficiency, quality and consistency. In this work there a description of scientific research methods is presented, with explanation how the chosen methods are used for collection of data, analysis and generalization from results.

„Informacinės visuomenės kūrimo kliūtys ir perspektyvos Afrikos šalyse“ Darbo objektas – Afrikos šalys lokalios, regioninės ir pasaulinės Informacinės visuomenės kontekste. Darbo tikslas – atskleisti Informacinės visuomenės kūrimo kliūtis bei perspektyvas Afrikos šalyse. Darbo uždaviniai: atskleisti Globalios Informacinės visuomenės apibrėžimą, vystymo kryptis ir kūrimo prioritetus; pateikti Afrikos šalių IV kūrimo ištakas ir iniciatyvas; įvertinti dabartinę Afrikos kontinento padėtį Informacinės visuomenės sudedamųjų dalių kontekste; atlikti Afrikos šalių IV lyginamąjį tyrimą. Naudojantis duomenų analizės ir lyginamuoju šalių sugretinimo metodais prieita prie išvados, kad Informacinės visuomenės kūrimas Afrikos šalyse taps evoliuciniu judėjimu pirmyn, jei šalys įveiks Tūkstantmečio plėtros tikslais konstatuotas vystimosi kliūtis ar bent jau pradės produktyviai dirbti jų įveikimo link. Informacinės visuomenės sąvoka yra kompleksiška, ji paima demokratinius principus, žmogiškuosius išteklius ir Informacijos Komunikacijos technologijų situaciją bei naudojimą šalyje. Jei vienos iš šių sudedamųjų dalių nėra, nepavyks sukurti pilnavertės Informacinės visuomenės. Tyrimo rezultatai rodo, kad Afrikai trūksta harmoningo vystimosi, nes daugelyje šalių stinga vieno, dviejų ar net visų Informacinės visuomenės sudedamųjų dalių. Viena pagrindinių kliūčių harmoningam vystimuisi – lokaliniai karai ir konfliktai. Šalys, kurios per paskutinius dešimtmečius patyrė lokalinius karus ar konfliktus... [toliau žr. visą tekstą] / Towards Information society in Africa: obstacles and prospects (summary) One of the main strategic goals for every country in Information age, or probably the main – is building Information society, as achievements in this area are the main, which separate one state from another. Depending on it, all states are divided as most developed, developing and least developed. Therefore underlying goal for every state is not only to catch developing speed, but more – to seek for its own contribution in the work of creating new value society. Recently, Global community initiated building “Information society for all”. It means, for all states, regions and individuals. These goals invite to eliminate Digital Divide, helping “information poor” to take advantages of “Digital opportunity”. Main purpose of this work is to look at the situation of “information poor” in Africa continent as building of Information society is seen as opportunity to foster their development. Work theme is “Towards Information society in Africa countries: obstacles and prospects”. Main goal is to highlight obstacles and prospects of building Information Society in Africa. Tasks: to highlight definition, development trends and priorities of Global Information society; to present Information society building origins and initiatives of Africa countries; to measure present status of Information society in Africa regarding complex Information society concept; to carry a comparative research of Africa Information... [to full text]

Darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros srityje, paramos efektyvus panaudojimas. Darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos panaudojimo efektyvumą skatinant Lietuvos informacinės visuomenės augimą. Pateikti išvadas, pasiūlymus, nustatyti paramos perspektyvas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: supažindinti su informacinės visuomenės plėtros tendencijomis; aptarti Lietuvos informacinės visuomenės išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius plėtros uždavinius Europos Sąjungos kontekste; aprašyti Europos Sąjungos struktūrinius fondus, supažindinti su jų panaudojimo tikslais ir parama informacinei visuomenei Lietuvoje; taip pat panagrinėti fondų reglamentavimą ir administravimą Lietuvoje; išanalizuoti ir ištirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Lietuvos informacinei visuomenei ir jos plėtrai 2004 – 2006 metų paramos gavimo laikotarpiu, paanalizuoti paramos gavimą reglamentuojančius dokumentus, jų vertinimus pateikiant išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus; aptarti pasirengimą ir planavimą naujajam programavimo laikotarpiui, nuo 2007 – 2013 metų; dabartinio paramos gavimo laikotarpio pagrindu pateikti informacinės visuomenės plėtros prielaidas ir paramos planavimo, skirstymo rekomendacijas ir pasiūlymus. Tyrimas atliekamas statistinių duomenų analizės pagrindu, taip pat naudojami palyginamosios analizės, kiekybinės dokumentų analizės metodai, t.y. antrinių šaltinių analizė bei stiprybių/silpnybių/... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the issue of European Union (EU) structural support effectiveness in Lithuanian information society development and correct appliance in this field. The research major goal is to evaluate Lithuania abilities to absorb European Union structural funds properly in a purpose to stimulate information society’s growth. This document deals with topical issues of funding Lithuanian knowledge and information society, which finally implements economics growth and competitive ability in all Europe. Now it’s the main discussion target in politics arena. The paper is concerned with these main questions and tasks: to present information society goals and tendencies; to discuss development condition of Lithuanian information society in a context of European Union; to describe and compare reach of main strategic documents and goals in this field, between EU and Lithuania. Present the EU structural funds, support to information society development, administration and regulation in Lithuania, this significantly affect information society and that has become a standing question for countries with a similar experience as Lithuania; to analyze funding impact to information society development in current period; give findings and suggestions; describe preparation and planning for a new support programming period in a background of current analysis; give some planning and preparation suggestions. Research has been made by analysis of statistical facts quantitative analysis... [to full text]

Magistro darbo objektas - informacinės visuomenės paslaugos valdymo institucijose. Įvertinti informacinės visuomenės paslaugų naudojimo valdymo institucijų darbe galimybes ir perspektyvas. Pagrindiniai uždaviniai: pateikti infomacinės visuomenės paslaugų sampratą ir įvairiuose kontekstuose; pateikti teorinį/ mokslinį informacinės visuomenės paslaugų taikymo aspektą; apžvelgti informacinę visuomenę reglamentuojančius dokumentus; valstybinių institucijų tyrimą, kuriose yra taikomos informacinės visuomenės paslaugos. Naudojantis mokslinės literatūros ir dokumentų reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugas analize bei valdymo institucijų tinklalapių tyrimu, prieita prie išvados, kad šiuolaikinės valstybės savo veiklą orientuoja į veiksmus, sujungiančius informacijos ir komunikacijų technologijų galimybes su perspektyviais valstybės valdymo sprendimais. Galimybė gauti internetu informaciją elektronine forma prisideda prie greitesnio informacijos pateikimo visuomenei. Moksliniai šaltiniai teigia, kad šiandienos gyvenimas neįsivaizduojamas be tokių sąvokų kaip “informatika”, “informacija”, “informacinės technologijos”, “informacinė visuomenė” t.y. informacinių technologijų naudojimas visuomenėje vis spartėja. Tai ypač pasakytina apie valstybines įstaigas ir darbu susijusiu jose. Siekiant standartizuoti valstybės institucijų interneto svetaines, užtikrinti jų funkcionalumą, jose teikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, paieškos galimybes ir panašiai, patvirtinti... [toliau žr. visą tekstą] / Information society services in administrative institutions. Growing and become modern information technologies retrieves better and faster work of administrative institutions and in purchasing different goods. Becouse of this demand it is very important to define Opportunities and Perspectives of Using Information Society Services in work of Administrative institutions. Using scientific literature and documents that declare information society services and administrative institutions web pages for research, were found that modern state its activity keeps in action that connect opportunities of information and communication technologies with perspectives of state governing decisions. Opportunity to get information from Internet in electronic form increases faster reach of information to society.

Darbe nagrinėjamos postmodernizmo teorijos atsiradimo ištakos ir termino vartojimo istorija. Pateikiami autorių svarstymai apie postmodernizmo sampratos susiformavimą. Aptariamos naujosios muzeologijos šalininkų išskirtos naujo postmodernaus muziejaus veiklos kryptys: komunikacija, edukacija bei rinkodara. Atlikus tyrimą, darbe pateikiamos 9 Lietuvos muziejininkų nuomonės apie muziejų (apie lankytojus, jų istorinės savimonės bei kūrybiškumo ugdymo būdus, dabartinio muziejaus trūkumus, modernaus muziejaus viziją ir kt.). 2007 m. patvirtinta „Muziejų modernizavimo programa“, truksianti iki 2015 m. Šioje programoje numatytus tikslus ir uždavinius galima skirti į dvi dalis – materialųjį muziejų modernizavimą ir nematerialųjį muziejų modernizavimą. Į materialiojo muziejaus modernizavimo sąvoką įeina pastatų renovavimas, ekspozicijų atnaujinimas bei naujų eksponatų įsigijimas. Tuo tarpu nematerialusis muziejų modernizavimas apima muziejininkų gebėjimų tobulinimą bei Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos kūrimą. Atlikus tyrimą darbe pateikiami 5 muziejaus darbuotojų požiūriai į muziejų modernizavimo procesą Lietuvoje. / The present Paper deals with the beginning of Postmodernism theory and history of usage of the aforementioned term. Contemplations of different authors regarding formation of Postmodernism conception are provided.Trends of a new postmodern museum activities distinguished by supporters of the new museology are discussed. Three major activities, i.e. communication, education, and marketing, are distinguished. Opinions of 9 Lithuanian museologists on museum (on visitors, methods for development of their historical self-consciousness and creativity, drawbacks of a contemporary museum, vision of a modern museum, etc.) are provided in the Paper upon completion of a research. “Programme for Modernisation of Museums” which shall be implemented by 2015 was approved in 2007. Aims and tasks specified in the aforementioned Programme may be divided into two parts: material modernisation of museums and immaterial modernisation of museums. The conception of material modernisation of museums includes renovation of buildings, renewal of expositions and acquisitions of new exhibits. Meanwhile, immaterial modernisation of museums includes improvement of museologists’ skills and creation of an integral Lithuanian museum information system. 5 attitudes of museum employees towards the process of museum modernisation in Lithuania are provided in the Paper upon completion of the research.

Lietuvoje per palyginti trumpą laiką informacinės visuomenės plėtros, e. valdžios diegimo ir informacinių technologijų taikymo srityje įvyko ženklių pokyčių, tačiau pagal šiuos rodiklius Lietuva vis dar atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Darbe teigiama, kad e. valdžios diegimo procesai šiandien gali vykti operatyviau ir efektyviau, todėl būtina ieškoti e. valdžios paslaugų plėtros didinimo būdų. Šio tikslo siekiama atliekant teorinę e. valdžios paslaugų piliečiams plėtros problemų analizę bei vertinant įvykdyto „E. valdžios paslaugų piliečiams plėtros Lietuvos regionuose“ tyrimo rezultatus. Nustatyta, kad e. valdžios paslaugų plėtra yra ribojama tam tikrų problemų. Analizės metu identifikuotos 26 problemos, kurios buvo nuosekliai patalpintos loginėje – grafinėje schemoje ir sudarytas realios dabarties e. valdžios paslaugų problemų medį. Darbe taikomi apribojimų teorijos principai. Remiantis apribojimų teorija, nustatytas efektyviausias e. valdžios paslaugų piliečiams plėtros didinimo būdas, kuris nurodo, kad pirmiausia, visas pastangas reikia sutelkti sprendžiant e. valdžios paslaugų problemų medžio nustatytas šaknines problemas. Analizės metu nustatytos šios šakninės problemos: neišnaudotos socialinio marketingo galimybės ir augantis viešojo administravimo sistemos modernizavimo poreikis. / The impementation of e-Government services system for citizens in Lithuania during past years has achieved solid positive changes, although they are not sufficient for a competitive, knowledge and information based society oriented modern state. Today e-Government implementation processes may proceed more effectively, therefore it is necessary to search for methods to increase the development of e-Government services. This final work is a research study based on the Theory of Constraints, and it analyses the increase of development in Lithuania of e-Government services for citizens. During the proceeding of analysis there were determined the following features: the purpose of the system of e-Government services, its achievement measurement indicators, as well as main problems of system’s throughput constraints, cause and result relationships. The Current Reality Problem Tree of e-Government services development was formed. With its help these core problems were identified: insufficient modernization of public segment and unexploited possibilities of social marketing. Referring to the Theory of Constraints, in order to increase the system throughput of e-Government services we need to focus all efforts on solving the core problems stated in the problem tree of e-Government services’ system.

Informacinės visuomenės vystymas glaudžiai susijęs su šalies ekonomikos raida, todėl šio sektoriaus plėtra aktuali kiekvienai ekonomikos raidos siekiančiai valstybei. Darbo tyrimo iškelta problema siekiama atsakyti į klausimą, kokių veiksmų ir priemonių reikia imtis, siekiant paspartinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros procesą ir tokiu būdu pasiekti bent ES vidurkį šioje srityje. Darbo tyrimo objektas yra informacinės visuomenės plėtros procesas ir jo rezultatai ES valstybėse narėse. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros galimybes ir perspektyvas pasivyti ES rodiklių kontekste. Darbe keliami šie uždaviniai: išanalizuoti informacinės visuomenės plėtros ES valstybėse narėse politiką bei teisinį šios srities reglamentavimą; įvertinti informacinės visuomenės plėtros rodiklius ES ir Lietuvoje, atlikti jų lyginamąją analizę. Tyrimo hipotezė: Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2009 m. rezultatai atsilieka nuo ES vidurkio dėl organizacinių ir socialinių priežasčių. Magistro darbe iškeltų uždavinių siekiama teoriniais bei analitiniais tyrimo metodais ir priemonėmis. Darbe pateikiama glausta ES valstybių narių informacinės visuomenės plėtros lyginamoji analizė: lyginamos lygiagrečios sritys, įgyvendintos iniciatyvos, pasiekti rezultatai. Atlikta lyginamoji analizė tarp ES valstybių narių parodė, kaip skirtingai formavosi informacinės visuomenės plėtra Europoje, kaip netolygiai vystėsi ir vystosi šio sektoriaus plėtra. Visos ES valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / Development of information society is closely linked with the country's economic development, the development of this sector is relevant to each country seeking economic development. The research aims to answer what steps and measures must to be taken to accelerate the development of Lithuanian information society process and thus to achieve at least the EU average in this area. The research object of information society development process and its results in the EU Member States. Research aim – to assess the Lithuanian information society development opportunities and prospects for the EU to catch up in the context of indicators. The work must meet the following objectives: to analyze the information society development in the EU policy and legal regulation in this area and assess the development of information society indicators for the EU and Lithuania, the performance of their benchmark. Research hypothesis: The Lithuanian Information Society Development in 2009 Results below the EU average on institutional and social reasons. Master's thesis of the tasks to the theoretical and analytical research methods and tools. The paper gives a brief outline of the EU Member States in the Information Society Benchmarking: comparison of parallel fields, implemented initiatives to achieve results. A comparative analysis between EU Member States has shown how different formation of information society development in Europe, as unevenly developed and developing the sector's development... [to full text]

Ši tema yra aktuali tuo, kad informacinių technologijų įtaka, šalies gyventojams, verslui, ekonomikai ir kitiems veiksniams yra labai didelė. Nuo tos įtakos, kaip ji reiškiasi mūsų valstybės rėmuose, priklauso šalies informacinės visuomenės lygis. Jo sudedamosios dalys parodo, kokioje situacijoje yra šalies padėtis ir kur reikalinga plėtra, norint neatsilikti ar pirmauti tarp kitų valstybių - gyvenant naujoje ir modernioje visuomenėje. Apie informacinę visuomenę, jos aspektus ir bruožus, yra daug teorinės informacijos, kuri yra skirtinga, tačiau turi bendrus bruožus. Vienas iš garsiausių informacinės visuomenės teoretikų Frank Webster, ją aprašinėja teoriškai, tačiau praktiškai kaip išmatuoti šalies informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas tyrimų, neskaitant Statistikos Departamento, Eurostato ar kitų tyrėjų pateiktų ataskaitų apie esamą ir buvusią IT padėtį valstybėse, yra nedaug. Todėl, informacinės visuomenės plėtros ir perspektyvų analizė ir prognozė Lietuvoje, bus atlikta pagal Europos Komisijos parengtos e.Europe 2005 veiksmų plano informacinės visuomenės plėtros prioritetus. Tyrimo objektas – informacinės visuomenės plėtros padėtis ir perspektyvos. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas, remiantis teminių informacinės visuomenės aspektų analize, Europos Komisijos parengto e.Europe 2005 veiksmų plano, informacinės visuomenės plėtros prioritetais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvardinti ir apibūdinti informacinės visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Information Society is a term for a society in which the creation, distribution, and manipulation of information has become the most significant economic and cultural activity. An Information Society may be contrasted with societies in which the economic underpinning is primarily Industrial or Agrarian. The machine tools of the Information Society are computers and telecommunications, rather than lathes or ploughs. The main object of research is development situation and perspectives of information society. This master‘s paper represents conceptions and the history of information society, it also defines criteriuos, features, tasks and levels of it. The main priorities by the e.Euope 2005 development action plan, are selected for the information society analysis. Moreover there are analysed information society ranges like: population competence, public administration and knowledge economy. Further on, it‘s information and indicators are forecasted for next 4 years, in accordance with linear regression models. Considering to final reaearch, ascertained develompent tendencies of information society in Lithuania till 2010. The master‘s final paper proves the hypothesis that development of information society in Lithuania till 2010 is perspective. This paper consist of 85 pages, 37 pictures, 3 tables, 20 scientific literature sources and 30 information sources.

Elektroninė atskirtis yra natūralus procesas, kuris atsiranda su naujomis galimybėmis. Ne visi žmonės turi vienodas galimybes naudotis IRT prieinama informacija ir paslaugomis. Dažnai labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės (neįgalieji, pagyvenę žmonės, mažiau išsilavinę, emigrantai, imigrantai ir kt.) neturi tokių galimybių kaip kiti naudotis IRT bei jų teikiama nauda, ir tampa atskirti nuo informacinės visuomenės, o tai skatina šių grupių socialinę atskirtį bei didina diskriminaciją. Elektroninė įtrauktis – tai veikla, kurią vykdant siekiama sudaryti galimybes visiems pageidaujantiems žmonėms visapusiškai dalyvauti informacinėje visuomenėje, nepaisant asmeninių ar socialinių kliūčių. Vykdant el. įtraukties politiką siekiama socialinio teisingumo, užtikrinant lygybę žinių visuomenėje. El. įtrauktis yra vienas iš inicijuotos ES programos “i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti” prioritetų, norint pagerinti žmonių kasdieninio gyvenimo kokybę, kovai su diskriminacija, sukuriant naujas įsidarbinimo galimybes, naudojantis įvairia informacija bei paslaugomis. Norint vykdyti atskirtų socialinių grupių el. įtrauktį, pirmiausia reikia apibrėžti grupes žmonių, kurioms labiausiai gresia el. atskirtis, pažymint tokių grupių amžių, gyvenamąją vietą, lytį, kompiuterinį raštingumą, el. įgūdžius, bei nustatyti, kokiomis priemonėmis reiktų šią atskirtį sumažinti. Šio tiriamojo darbo tikslas – atlikti Lietuvos piliečių nuomonės dėl tolimesnės el. įtraukties... [toliau žr. visą tekstą] / E-inclusion is one of the main duty of society which aspires to be the Information Society. The essence of e-inclusion is an adaptation of all participants to new reality where everyone thanks to Information and Communication technologies (ICT) can take part in wider society. The main goal of this work: to define social groups of people, which are particularly threatened with exclusion in Lithuania and what course of action should be chosen to include them. To compare if European IT specialists and citizens have the same opinion for future e-inclusion policy at European level. It is going to achieve the main goal through the completion of the following tasks: · To point main e-inclusion problems and international targets to solve it ; · To see how these problems have been solved in Eastern Europe over 2007 year. · To make a survey in Lithuania which results would define social groups of people which are particularly threatened with exclusion and what course of action should be chosen to include them · To compare the results with similar surveys in Europe and Poland to see if European IT specialists have the same opinion as Lithuanian and Polish citizens for the future e-inclusion policy.