Nors ir aukštojo mokslo ir studijų finansavimas nepakankamas, tačiau jų vaidmuo Lietuvoje yra daugiafunkcinis: studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatinti naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą, padėti išsaugoti tautos kultūros perdavimą, prisidėti prie nacionalinių bei globalinių tikslų įgyvendinimo bei užtikrinti darnią, žiniomis pagrįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, demokratinės valstybės raidą. Temos aktualumas - daugeliui kyla klausimas, ar aukštasis mokslas Lietuvoje finansuojamas pakankamai. Šiandien aukštasis mokslas literatūroje įvardijamas, kaip nepakankamas jo finansavimas, Magistrinio darbo objektas – aukštasis universitetinis mokslas ir studijos bei jo finansavimas. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštojo universitetinio mokslo ir studijų finansavimo efektyvumą, remiantis Vilniaus Pedagoginio Universiteto patirtimi. / While higher education and higher education funding is insufficient, but their role in Lithuania is a multi - fuction: studies, research or artistic creation to promote new knowledge and cultural assets for help preserve the national cultural transmission, and contribute to national and global goals and to ensure a sustainable, knowledge of the economy, environment and cultural development, domestic and international economic competitiveness, the development of a democratic state. Relevance - many question whether higher education is financed by Lithuania enough. Today, higher education in literature is identified as a lack of funding. The Master's thesis object - higher university education training and funding. Objective of the study - to assess the Lithuanian higher education and university education financing more efficient, Vilnius Pedagogical University experience.

Bakalauro darbe analizuojama patyčių problema mokyklose: jų priežastys, formos, pasekmės, kurias jaučia tiek patyčių auka, tiek patyčių iniciatorius, tiek ir visa mokyklos bendruomenė. Taip pat gilinamasi, ar mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, jų susilaukia daugiau. Suformuluota hipotezė, kad kalbėjimo ir kalbos sutrikimai nėra pagrindinė priežastis, dėl ko mokiniai patiria patyčias. Tyrime dalyvavo 100 kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių mokinių, taip pat 30 įprastinės kalbos raidos mokinių bei 50 pedagogų, kurie ugdo mokinius, turinčius kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Anketinės apklausos metodu tirta, kaip kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintys mokiniai jaučiasi mokykloje, kaip dažnai, kur ir kokias patyčias tenka patirti, kaip jie į tai reaguoja, ir kaip mano, kodėl vaikai tyčiojasi. Šių mokinių nuomonė buvo lyginama su kitų mokinių bei mokytojų atsakymais. Tyrimu nustatyta, kad dažniau patyčias patiria mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, nors nemaža dalis įprastinės kalbos raidos mokinių taip pat patiria patyčias. Dažniausi patyčių būdai yra pravardžiavimas, erzinimas, apkalbinėjimas, ignoravimas ar nebendravimas ir stumdymas. Šias patyčių formas taip pat dažniausiai tenka matyti mokytojams. Nemažai mokinių, kurie patiria patyčias, skriaudėjams atsako tuo pačiu. Taip pat nevengia papasakoti apie patyčias mokytojams ar tėvams. Mokytojai dažniausiai drausmina skriaudėjus, pasišneka su skriaudžiamu vaiku, pataria... [toliau žr. visą tekstą] / In this bachelor work there is analysed taunting problem in schools: reasons of it, forms, consequences that feel all of the following - the victim of taunting, the initiator of taunting and the whole society of school. There is also explored if students that have disorders of language and speaking attain more taunting. There is formulated a hypothesis that disorder of language and speaking is not the main reason of taunting that students experience. There participated a hundred respondents that have language and speaking disorders, also 30 of regular language students and 50 schoolmasters which educated students that have disorders of language and speaking. Using survey method, there was explored how students that have language and speaking disorders feel like at school and how often, where and what kind of taunting they have to face, how do they react to the taunting and why do they think other people express taunting. The opinion of these students was compared to others students opinion and answers of schoolmasters. According to research, students that have language and speaking disorders face the taunting more often, though not small part of regular language students also face taunting. The most common taunting ways are teasing, slander, ignoring, not communicating and shoving. Schoolmasters also can notice these forms of taunting as most often. A biggest part of students facing taunting responds to the offenders the same way. They also do... [to full text]

Darbe atlikta teorinė mokslinės ir teisinės literatūros, susijusios su romų tautinės mažumos situacija pasaulyje ir Lietuvoje bei paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumais, studija. Tyrimo problema ir jos aktualumas leido suformuluoti tokius probleminius klausimus: Kokie yra romų ir lietuvių tautybės paauglių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai? Ar romų tautybės jaunuolių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai skiriasi nuo lietuvių tautybės jaunuolių? Ar romų tautybės jaunuoliai jaučiasi diskriminuojami šiandieninėje visuomenėje? Interviu metodu buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas - ištirti bei palyginti lietuvių ir romų tautybės paauglių profesinius ir gyvenimiškuosius lūkesčius ir parengti edukacinę programą, skirtą socialiniams pedagogams, dirbantiems su lietuvių ir romų tautybės paaugliais X miesto dienos centre. Atlikta turinio (content) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo devyni romų tautybės paaugliai ir devyni lietuvių tautybės paaugliai. Empirinėje dalyje buvo nagrinėjami lietuvių ir romų tautybės paauglių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai, susiję su mokymusi, šeima, kitais žmonėmis, supančia visuomene, būsima šeima, santuoka, darbu, ateitimi ir atlikta lyginamoji šių lūkesčių analizė. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Romų tautybės paaugliai didelę reikšmę teikia geriems tarpusavio santykiams bendruomenėje ir akcentuoja jų tautybės asmenų, artimųjų palaikymo svarbą. Tradicijos ir papročiai jų bendruomenėje yra išlaikyti ir perduodami iš... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical studies of scientific and juridical literature concerning the situation of the Romany minority in Lithuania and all over the world, as well as the features of the adolescence stage were revealed in this paper. The problem and relevance of the research allowed to formulate the following problematic questions: What are the expectations of Lithuanian and Romany teenagers? Do the professional and true-to-life expectations of Romany teenagers differ from those of Lithuanians? Do Romany teenagers feel discriminated in today’s society? The qualitative research was carried out with the help of interviews and its aim was to examine and compare the professional and true-to-life expectations of Lithuanian and Romany teenagers and prepare an educational program for social educators who work with Lithuanian and Romany teenagers in the day centre of X city. The content data analysis was conducted in the research. 9 Lithuanian and Romany teenagers participated in the research. The professional and true-to-life expectations of Lithuanian and Romany teenagers, related to learning, their families, other people, surrounding society, their future family, marriage, work and future perspectives were examined and the comparative analysis of these expectations was done in the empirical part of this research. The most important empirical conclusions that were drawn are:  Romany teenagers attach great importance to good community relations and emphasize the importance of the... [to full text]

Žmogus, jo būtis jau šimtmečius jaudina ne vieną filosofą, dramaturgą, poetą ir kiekvieną iš mūsų. Todėl ši tema išlieka aktuali ir neišsemiama bet kuriuo laikmečiu. / A man, his existence is not worried about a century philosopher, playwright, poet and every one of us. Therefore, this topic remains relevant and inexhaustible in any era.

Vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 13 įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 ,, Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“ elgesio ar/ir emocijų sutrikimai apibrėžiami kaip heterogeniška grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio reguliacija. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog elgesio sutrikimu laikytinas vaiko socialinis neprisitaikymas, pasireiškiantis agresyviu, griaunamuoju antisocialiu elgesiu arba veiksmais. Pedagoginėje literatūroje akcentuojama, jog elgesio ir emocijų sutrikimai – dažnas reiškinys bendrojo lavinimo mokyklose. Mokiniai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, labai dažnai patiria sunkumų bendraudami su bendraamžiais. Tokią šių vaikų situaciją lemia socialinių įgūdžių stoka, nemokėjimas susidraugauti, palaikyti draugiškus santykius, užmegzti pokalbį, išvengti konfliktinių situacijų. Siekiant užtikrinti sklandų darbą pamokų metu mokyklose ir klasėse kuriamos įvairios mokinių elgesio valdymo sistemos. Institucijos lygiu kuriamos mokinių elgesio taisyklės, klasėse – elgesio pamokų metu taisykles. Jose numatomos tiek drausminimo, tiek pozityvaus elgesio priemonės, kurios padeda mokytojams dirbti su mokiniais. / Under the new Republic of Lithuania, Minister of Education and Science, 2011 July 13 decree on pupils with special educational needs in determining the types and distribution of special educational needs in the levels of Procedure for Approval of the treatment and / or emotional disorders are defined as a heterogeneous group of disorders that occur in behavior and / or emotional reactions, significantly different from the usual age, cultural and ethical norms, expressed in terms of inattention, impulsivity and / or poor regulation of behavior. The scientific literature indicates that children's behavioral problems considered social nonconformity, which manifests itself as an aggressive, antisocial behavior. Pedagogical literature emphasizes that emotional and behavioral disorders are phenomenon, common and mainstream in schools. Pupils with emotional and behavioral disorders often experience difficulties in communicating with their peers, because these children are lack social skills, failure to make friends, to maintain friendly relations, to establish a conversation, to avoid conflict situations. Student’s management system helps and ensures smooth operation during the lessons in schools and classes. Students develop rules are creating at the institution level, classroom behavior rules - of classroom level. They provide discipline and positive behavior measures that help teachers work with students.

Bakalauro darbe, remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu, apibendrinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei politinių partijų kūno kultūros ir sporto programinės nuostatos, analizuojama ir vertinama vyriausybės sporto politika. / Physical culture and sport guidelines of the Government of the Republic of Lithuania and Lithuanian political parties are generalized in the article basing on the analysis of scientific literature. The Government’s sport policy is analyzed and assessed. The object of the research – the context of sport policy in the programmes of Lithuanian political parties. The objective of this article – to analyze the aspects of formation of sport policy of the Republic of Lithuania; to define the statements of main political forces in regard to sport; to assess the content of policy guidelines. The urgency of statements of physical culture and sport policy, as well as political parties’ general interest in sport policy is described in the article.

Kėlėme probleminį klausimą, kokią patirtį įgyja jaunieji sportininkai ir ar ji skiriasi lyginant amžiaus ir lyties apektais. Bakalauro darbe reikia ištirti skirtingo amžiaus krepšininkų teigiamos ir neigiamos patirties raišką amžiaus ir lyties aspektais.Nustatyti skirtingo amžiaus krepšininkų asmeninės patirties raišką (tapatybės formavimasis, iniciatyvumas, bendrieji gebėjimai, tarpasmeniniai santykiai, socialiniai įgūdžiai, bendravimas su vyresniaisiais. / We formulated the problem question: what experience is gained by young sportsmen and does it differ from the experience gained by more experienced basketball players. The aim and objectives: to investigate the expression of different age basketball players’ positive and negative experience in age and sex aspects.

Tyrimo objektas: Didelio meistriškumo vyrų krepšinio komandų baudos metimų rodikliai. Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti vyrų krepšinio komandos „Žalgiris“ baudos metimų rodiklių poveikį Eurolygos 2011-2012 metų sezono rungtynių rezultatui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti vyrų krepšinio komandų „Žalgirio“ bei jų varžovų baudos metimų kokybinius rodiklius Eurolygos rungtynių metu ir pagal atskirus kėlinius. 2. Nustatyti ir įvertinti vyrų krepšinio komandų „Žalgirio“ bei jų varžovų baudos metimų kiekybinius rodiklius Eurolygos rungtynių metu ir pagal atskirus kėlinius. 3. Nustatyti vyrų krepšinio komandos „Žalgiris“ baudos metimų rodiklius (skaičių ir tikslumą) pagal žaidėjų pozicijas. 4. Nustatyti, kokia baudos metimais pelnomų taškų procentinė išraiška nuo galutinio rungtynių rezultato. Tyrimo rezultatai: 2011/2012 metų Eurolygos sezone vyrų krepšinio komandos laimėjusios rungtynes pelno po 82,6 ± 9,1, o pralaimėjusios komandos po 72,1 ± 7,2. Laimėjusios komandos meta daugiau ir tiksliau baudos metimų nei pralaimėjusios atitinkamai 21,4 ± 8,0 taškų, 74,9 proc. tikslumu (vidutiniškai per vienas rungtynes) ir 19,3 ± 6,7 taškų, 73,4 proc. tikslumu. Pagal atskirus rungtynių kėlinius viso Eurolygos sezono metu laimėjusios komandos metė: pirmajame kėlinyje – 2.6 ± 5,1 baudos metimus, 79 proc. tikslumu; antrajame 2,8 ± 3,4, 69 % tikslumu; trečiajame po – 4,1 ± 4,3, 76,8 proc. tikslumu; ketvirtajame kėlinyje – 5,2 ± 8 baudos metimų, 73,4 proc. tikslumu. Pagal... [toliau žr. visą tekstą] / Object. Men’s elite basketball team’s free throws stats. The aim of research. To identify and assess free throws influence as the outcome of Euroleague seasaon 2011- 2012 match, of „Žalgiris“ men’s basketball team. Tasks of the research. 1. To identify and assess men’s basketball team „Žalgiris“ and their opponents qualitative indicators of free throws during the match time and under separate quarters in the Euroleague matches 2. To identify and assess men’s basketball team „Žalgiris“ and their opponents quantitative indicators of free throws during the match time and under separate quarters in the Euroleague matches. 3. To indentify men's basketball team „Žalgiris“ free throws stats (number and accuracy) according to the player's position. 4. Identify what kind of a free throw percentage of points earned from the final score. Results. In 2011/2012 men’s Euroleague season winner teams average scored 82,6 ± 9,1 points, loser teams scored 72,1 ± 7,2 points. Winner teams attempted and made more free throws than loser teams respectively 21,4 ± 8,0 points, 74,9 proc. accuracy (on average per game), and 19,3 ± 6,7 points, 73,4 proc. accuracy. Winner teams free throws shot under separate quarters during whole Euroleague season: 1’st quarter – 2,6 ± 5,1, 79 proc. accuracy. 2’nd quarter – 2,8 ± 3,4, 69 proc. 3’rd quarter – 4,1 ± 4,3, 76,8 proc. 4’th quarter – 5,2 ± 8,0 free throws, 73,4 proc. accuracy. Loser teams free throws shot under separate quarters during whole Euroleague... [to full text]

Tyrimo objektas: Įvairaus amžiaus sportininkų 20 metrų bėgimo iš aukšto ir žemo starto rezultatas. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti įvairaus amžiaus sportininkų 20 metrų bėgimo iš aukšto ir žemo starto rezultatus ir jų skirtumo priežastis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingo amžiaus sportininkų rezultatų skirtumą tarp 20 m bėgimo iš aukšto ir žemo starto. 2. Nustatyti rezultatų skirtumo tarp 20 m bėgimo iš aukšto ir žemo starto priežastis vaikų amžiaus grupėje. 3. Nustatyti rezultatų skirtumo tarp 20 m bėgimo iš aukšto ir žemo starto priežastis suaugusių amžiaus grupėje. Tiriamieji: Skirtingo amžiaus sprinteriai. Hipotezė: Jaunesnio amžiaus sprinteriai parodo geresnius rezultatus bėgant 20 m iš aukšto starto nei iš žemo starto Pagrindiniai rezultatai: 9-14 metų sportininkai geresnius 20 metrų bėgimo rezultatus parodė bėgdami iš aukšto starto, jų rezultato vidurkis 3,81±0,3 (s) . 15-16 metų sportininkai parodė panašius rezultatus bėgdami tiek iš aukšto, tiek iš žemo starto, jų rezultato vidurkis 3,65±0,2 (s) . O patys vyriausi bėgikai 21-23 metų geriausius rezultatus parodė bėgdami iš starto atramėlių jų rezultatas 3,07±0,15 (s) . Testuojant 2013 metais, 9-14 metų sportininkus, jie taip pat parodė geresnius rezultatus bėgant iš aukšto starto 3,75±0,2 (s), bėgdami iš žemo starto jie parodė 3,93±0,3 (s). Aukšto meisriškumo sportininkai bėgdami iš žemo starto parodė 2,93±0,2 (s) laiką, o iš aukšto 3,15±0,3 (s). Išvados: 1. Didesnio meistriškumo (suaugusių amžiaus grupės)... [toliau žr. visą tekstą] / The object: The athletes of all ages 20 meters running from the high and low start results The main aim: Analysis of the athletes of all ages 20 meters running from standing and block start results and their reasons for the difference. Objectives of the study: 1. Determine the difference between the results of different age of athletes running 20 meters from standing and block start. 2. Determine the difference between the results of the 20 meters of running from standing and block start reason child age group. 3. Determine the difference between the results of 20 meters of running from standing and block start of the adult age group. Research: Different age sprinters. Hypothesis: For younger sprinters show improved results over 20 meters from a high of start than the low start. The main results:9-14 years-old athlete running 20 meters have shown better results fleeing from a standing start, the average of the results are 3,81±0,3 (s). 15-16 years-old athlete running 20 meters have shown similar results but fleeing from both the standing and the block starts, the average of the results are 3,65±0,2 (s). And, the oldest runners 21-23 years-old had showed the best score while running from the block acceleration, their the average of the results are 3,21±0,15 (s.). By 2013 9-14 years-old athletes results, we can see, that they also had showed better results over time from a standing start 3,75±0,2 (s), running from a block start 3,93±0,3 (s). High-skills athletes running from... [to full text]

IR-Spektren von neutralen Na(H2O)n-Clustern wurden im OH-Streckschwingungsbereich (2800 – 3800 cm-1) größenselektiv bis n=575±25 gemessen. Die Infrarot-anregungsmodulierte, durch chemische Vorionisation verstärkte Photoionisation beruht auf dem Effekt einer Signalverstärkung durch IR-Absorption bei schwellennaher Photoionisation. Die Strukturinformation kann anhand eines Vergleichs mit quantenchemischen Rechnungen gewonnen werden. Die mit dieser Methode erhaltenen IR-Spektren können für verschiedene Größenbereiche mit durch andere Verfahren generierten Spektren verglichen werden. Für mittlere Clustergrößen (~n=20-50) sind die erhaltenen IR-Signaturen sehr ähnlich zu RIDIR-Spektren von phenoldotierten Clustern. Die Spektren großer amorpher Cluster (n=250) sind vergleichbar mit denen ionischer Cluster. Die Variation der Expansionsbedingungen (z. B. die Änderung des Trägergases) beeinflusst nicht nur das Einsetzten der Kristallisation (beginnend zwischen n=200 und n=400), sondern auch die Isomerenzusammensetzung für kleinere Clustergrößen. Auf dieser Grundlage wurden Strukturen für die Größen (H2O)20, (H2O)25 und (H2O)32 untersucht.