Šiame darbe atskleidžiama konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo samprata ir kilmė, analizuojama konstitucinio lygiateisiškumo principo doktrina, suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstituciniams principams tenka pagrindinis vaidmuo konstitucinio reguliavimo procese. Konstituciniai principai organizuoja į darnią visumą visas Konstitucijos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analizė leidžia teigti, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas universaliausių ir dažniausiai taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai tikrinimo matų. Konstitucinis Teismas, tirdamas teisės aktų konstitucingumą, suformavo plačią ir išsamią lygiateisiškumo principo doktriną. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra pamatinis šiuolaikinės demokratinės visuomenės principas. Lygiateisiškumo principas formuluojamas ne tik Konstitucijos 29 straipsnyje, reikšmingi šio principo aspektai įtvirtinti ir Konstitucijos 33, 38, 50, 55, 78, 82, 119 straipsnių nuostatose. Konstitucinio Teismo nutarimuose atskleista, kad tai formalios teisinės lygybės principas, šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio piliečių bei asmenų be pilietybės atžvilgiu, šis principas taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Asmenų lygiateisiškumo principas... [toliau žr. visą tekstą] / The study discusses origins and concepts of the constitutional principle of the persons equality, furthermore, it analyzes doctrine of persons equality in jurisprudence of Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Constitutional principles take leading role in process of constitutional regulation. The analyzis of the jurisprudence of Constitutional Court allows to state that the constitutional principle of the persons equality is one of the most applicable measures for the correspondence between law acts and the Constitution. While construing Article 29 of the Constitution, the Constitutional Court has formed an extensive and thorough doctrine of the principle of the persons equality. The Constitutional Court has noted that this is a principle of the formal legal equality. The constitutional principle of the persons equality must be followed while passing laws, applying them and administering justice. This principle is applied not only in the aspect of citizens of the Republic of Lithuania, but also of citizens of foreign states and persons without citizenship, this principle is applicable not only to natural but also to legal persons. The study points out that in the Article 29 of Constitution the feature list, which specifies when the privilege rendering is not allowed and when the rights can not be limited, is not comprehensive, furthermore, this discrimination is impossible for other features, which are not foreseen in the Constitution, too. The constitutional... [to full text]

Civilinio proceso atnaujinimas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti galimai neteisėtą teismo sprendimą, taip įvykdant teisingumą ir išvengiant tokio sprendimo pasekmių. Tačiau pažvelgus į LR Civilinio proceso kodeksą, matome, jog Lietuvoje nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą, kuomet LR Konstitucinis Teismas pripažįsta teisės aktą, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą civilinėje byloje, prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Suformuota LR teismų praktika draudžia proceso atnaujinimą civilinėse bylose šiuo pagrindu, kadangi būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo bei teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumo principai. Tačiau priešingai nei civilinėse bylose, administracinėse bylose proceso atnaujinimas šiuo pagrindu yra leidžiamas. Panagrinėję užsienio valstybių teisinį reguliavimą, matome, jog apie pusė Europos valstybių leidžia proceso atnaujinimą šiuo pagrindu civilinėse bylose bylose, o baudžiamosiose bylose – beveik visos nagrinėtos valstybės. Žmogaus teisių užtikrinimo svarbą civilinėse bylose pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors EŽTT laikosi nuomonės, jog proceso atnaujinimą riboja teisinio tikrumo principas, tačiau tam tikrais atvejais proceso atnaujinimas gali būti efektyviausia priemone atstatant teisingumą, kuris buvo paneigtas pažeidus žmogaus teises. Tuo tarpu LR Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, jog proceso atnaujinimas nagrinėjamu pagrindu yra... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of civil proceedings is an exclusive procedural measure, which helps to ensure a right to court. It‘s aim is to remove possibly unlawful court decision, thus delivering justice and avoiding consequences of such decision. Therefore, reopening of civil proceedings seeks to protect not only interests of private parties, but also public interest. However, if we look to Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania, we can see a lack of possibility in Lithuania to reopen proceedings, when Constitutional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania. Lithuanian case law does not allow reopening of proceedings in civil cases based on mentioned ground, because otherwise principles of stability of legal relations and certainty of rights and duties of subjects‘ legal relations would be breached. Contrary to civil cases, administrative cases may be reopened based on mantioned grounds. Moreover, administrative courts examine cases regarding damages, incurred due to unlawful actions of public administration bodies, and these cases may also be reopened based on mentioned ground, though they are civil cases. Therefore, administrative courts case law and general competence courts case law differs on the question regarding reopening of proceedings in civil cases, when Constituional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict... [to full text]

Šis magistrinis darbas tema „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas ir įstatymų leidyba“ yra skirtas išanalizuoti Konstitucinio Teismo įtaką įstatymų leidybai. Lietuvoje, kaip ir visose kitose demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, svarbu užtikrinti tinkamą konstitucinę kontrolę, kad būtų garantuotos pagrindinės žmonių teisės ir laisvės, svarbiausių visuomeninių santykių konstitucinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikoje konstitucinės kontrolę atlieka Konstitucinis Teismas. Lietuvoje institucinė valstybinės valdžios sąranga grindžiama valdžių padalijimo principu. Vadinasi kiekviena valdžios sistemos grandis atlieka tik jai patikėtas funkcijas. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse teisminė valdžia veikia kaip savarankiška valstybės valdžia, nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Todėl magistrinio tema kelia klausimą: kaip ir ar iš viso gali Konstitucinis Teismas įtakoti įstatymų leidybą. Darbe stengiamasi atskleisti Konstitucinio Teismo funkcijas ir tikslus, jo kompetenciją, kompetencijos ribas, analizuojant atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus (priimamus teisės aktus), bei nustatyti, ar egzistuoja tarpusavio priklausomybė, t. y. ar Konstitucinis Teismas daro įtaka įstatymų leidybai. Yra pateikiami statistiniai duomenys apie Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus bei Seimo priimtas įstatymų pataisas. Pirmoji darbo dalis – įvadas. Antroje dalyje yra analizuojama Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / This master paper „Constitutional Court and Legislation in Lithuania“ is dedicated to analysis of Constitutional Court‘s participation in legislation procedure. In Lithuania as well as in other democratic countries it is important to ensure proper constitutional control in order to safeguard essential human rights and freedoms, constitutional regulation of the most important social relationship. In the Republic of Lithuania the constitutional control is perforemd by the Constitutional Court. In Lithuania the system of the institutional authority is based on the partition of powers. Every link of the authority system performs the functions which are assigned to it. In contemporary democratic states judicial authority acts as separate state authority independently from the legislative or the executive. Therefore this master paper raises a question how (if at all) the Constitutional Court influence the legislation. The Constitutional Court‘s functions, purposes, competence, its limits shall be seeked to be revealed herein while analysing relevant rulings of the Constitutional Court, actions of the Parliament of the Republic of Lithuania (legal acts adopted), interdependence shall be seeked to be identified, i.e. whether Constitutional Court influences the legislation. The statistical data on the rulings adopted by the Constitutional Court and the ammendments of the laws adopted by the Parliament o the Republic of Lithuania shall be provided. First part of the paper is... [to full text]

Mokslinis darbas parengtas aktualia tema, kurios svarbą lemia analizuojamo objekto daugiareikšmiškumas. Pagrindinis lyginamojo darbo objektas yra Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento ir konstitucinės justicijos institucijos santykis įstatymų leidybos aspektu. Kitaip tariant, visi kiti šio santykio aspektai šiame darbe yra antriniai. Pažymėtina, kad konstitucinė kontrolė atsirado būtent kaip įstatymų atitikties Konstitucijai kontrolė. Taigi konstitucinės justicijos santykis su įstatymų leidyba yra neabejotinas. Darbo pradžioje aptariama įstatymo samprata legicentrizmo ir konstitucionalizmo doktrinoje, Prancūzijos ir Lietuvos Respublikos parlamento įstatymų leidybos ypatumai. Antroje dalyje analizuojama konstitucinės justicijos formavimosi raida Prancūzijoje ir Lietuvoje, konstitucinės justicijos prigimties klausimai remiantis moksline doktrina. Trečioji darbo dalis skirta Prancūzijos Respublikos Konstitucinės Tarybos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietos valdžios sistemoje nagrinėjimui. Ketvirtojoje dalyje analizuojami abiejų valstybių konstitucinės justicijos institucijų keletas dažniausiai priimamų sprendimų tipų bei jų įgyvendinimas parlamento įstatymų leidyboje. Be kita ko, aptariamos prevencinės ir paskesniosios kontrolės formos, jų privalumai ir trūkumai. Prancūzijoje Konstitucinė Taryba per 50 metų įgyvendino išimtinai prevencinę kontrolę, tačiau po 2008 m. Konstitucijos reformos buvo įtvirtinta ir paskesnioji kontrolės forma. Legicentrizmo erą... [toliau žr. visą tekstą] / The most important object is to compare the relation between the Parliament and institution of constitutional control in France and Lithuania. / Le principale objet de cette étude est le rappport entre le parlement et l‘institution de contrôle de constitutionnalité dans la legislation en France et en Lituanie. Il faut dire, que l‘ordre juridique en Lituanie et en France connait deux modes de production de la loi. Le régime légicentriste est celui dans lequel la loi est principalement le résultat du vote parlementaire. Le régime constitutionnaliste ajoute à l‘operation de vote le contrôle juridictionnel de constitutionnalité afin de verifier que la loi votée respecte la Constitution. Si le légicentrisme correspond à l‘état ou la volonté générale n‘est plus que le caprice du législateur, le constitutionnalisme caractérise un régime dans lequel le législateur doit respecter la Constitution pour exercer sa fonction normative. Autrement dit, quand les pays instaurent les institutions de contrôle de constitutionnalité la loi votée ne peut pas exprimer le volonté générale que dans le respect de la Constitution. Les représentants du peuple sont controlés au nom et sur le fondement de la Constitution par le juge constitutionnel. D‘ailleurs le contrôle de constitutionnalité est non de gener ou de retarder l‘exercice du pouvoir legislatif mais d‘assurer sa conformité à la Constitution. Il est vrai, que le texte constitutionnel est seulement la possibilité ou le potentiel. Le Cour constitutionnelle de la Lituanie et la Conseil constitutionnel de la France determinent dans la jurisprudence le vrai sens de l‘acte constitutionnel... [toliau žr. visą tekstą]

The summary provided hereunder gives short overview of final thesis. The summary outlines the subject matter, aim and goals of the thesis. In addition it shortly describes the content and main aspects of this final work. The subject matter of this thesis is – individual constitutional complaint as an effective domestic remedy under Article 13 of the Convention for Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter – the European Convention on Human Rights). The thesis is aimed at the evaluation of the individual constitutional complaint as an effective domestic remedy. This final work deals with the meaning, aim and scope of Article 13 of the European Convention on Human Rights; the nature of the remedies required under Article 13; the similarities and differences of the institution of constitutional complaint, which exists in Poland, the Czech Republic and Hungary, this analysis is being made with special regard to the rules on standing of individuals (the complainants, admissibility criteria, etc.) and the legal effect of the Constitutional Court’s final decision; the optimal model of the individual constitutional complaint suitable for Lithuania is being analyzed. The thesis stresses that there is no single answer, whether the constitutional complaint can be considered an effective domestic remedy under article 13 of the European Convention on Human Rights. The thesis states that so far the European Court of Human Rights analyzed the effectiveness of the... [to full text]

This present article “An institution of impeachment in Lithuanian constitutional law” analyses the origins of this institution in national law, gives a comparative analysis of constitutional regulation of an impeachment procedure in Lithuania and in other states. The paper presents the definition of “institution of impeachment”, shows an importance of this institution in Lithuanian and in West States law, the problems of implementation of this institution and the process of impeachment in Parliament and in Constitutional Courts. The paper analyses an evolution of this institute in common law counties – especially in USA and in civil law countries. The paper shows the list of impeachment subjects and the grounds of impeachment application. Also it analyses the part of Constitutional Court in the process of impeachment. It should be mentioned that only the Court can decide if the Constitution was outraged, the crime or the perjury was done. The official constitutional doctrine of the Constitutional Court shows the actual limits and grounds of the constitutional liability application. That means, that the constitutional jurisprudence, not the Constitution provisions shows actual features of impeachment institution. Also the ratio of law and fact in the impeachment process is analyzed. The present article discusses the question of Constitutional Court established facts and the question of legal consequences originated from the useful impeachment procedure application to persons... [to full text]