Kūno kultūros pamokos metu ugdoma mokinių fizinės ypatybės ir gebėjimai, mokoma sporto technikos veiksmų, mokoma gražiai bendrauti bei bendradarbiauti. Kūno kultūros specialistas, suteikia motyvacijos mokinių asmenybės savybėms bei galioms tobulėti. Pedagogo tinkamas motyvavimas mokinius, gali pamoką padaryti malonesnę. Tyrimo objektas – mokytojų motyvavimas ir mokinių motyvacija kūno kultūros pamokose. Darbe buvo siekiama tikslo išanalizuoti mokytojų ir mokinių motyvacijas kūno kultūros pamokose, parašyti panašumus ir skirtumus. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, buvo keliami šie uždaviniai: išanalizuoti kūno kultūros mokytojų motyvaciją mokyti, nustatyti veiksnius įtakojančius mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose ir palyginti mokytojų ir mokinių motyvacijos veiksnių skirtumus kūno kultūros pamokose. Darbo pagrindą sudarė kūno kultūros mokytojams skirta anketa ir 9 - 12 klasių mokinių anketa. Šios abi anketos buvo naudojamos, siekiant nustatyti 9 – 12 klasių moksleivių veiksnius, motyvuojančius dalyvauti kūno kultūros pamokose. Tyrimas buvo atliekamas taikant apklausos metodą, apklausiant 223 respondentus. 41 kūno kultūros mokytoją ir 182 mokinius. Anketa buvo parengta pagal A. C. Garn, D. J. Cothran, 2006 klausimyną. Tyrime dalyvavusių mokytojų ir 9 – 12 klasių mokinių apklausa atskleidė, kad motyvacija kūno kultūrai turi įtakos visapusiškam asmenybės ugdymui. Išaiškėjo, jog veiksmingiausia yra vidinė motyvacija, kuri susijusi su mokinio užtikrintumu, gebėjimu padaryti... [toliau žr. visą tekstą] / During physical education lessons pupils develop their physical qualities and abilities. They are taught actions of sport technique as well as considerate communication and cooperation. The specialist of physical education motivates and helps improve pupils‘ personal features and potency. An appropriate motivation of an educator makes the lesson much more enjoyable. The object of the study – teachers‘ and pupils‘ motivation during the lesson of physical education. The aim of the work was to analyse teachers‘ and pupils‘ motivations during the lessons of physical education and present similarities and differences between the both. The following tasks were raised to respond to the purpose of the study: to analyse the teachers‘ of physical education motivation to teach, determine factors that influence pupils‘ motivation during the lessons of physical education and compare the differences of teachers‘ and pupils‘ motivational factors during the lessons. The foundation of the work constituted of the questionnaire for the teachers and a questionnaire for the pupils of 9 – 12 forms. The both questionnaires were used to determine the factors motivating the pupils of 9 – 12 forms to participate in physical education lessons. The study was carried out by applying the survey method and interviewing 223 respondents – 41 teachers of physical education and 182 pupils. The questions were prepared according to the questionnaire formed by A. C. Garn, D. J. Cothran, 2006. The survey of... [to full text]

R. Nalivaikienė. Slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinka ir profesionaliosios slaugos mokymo(si) modelis universiteto ligoninėje. Darbo vadovė doc. O. Riklikienė; Lietuvos Sveikatos mokslų Universitetas; Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2014, – 91 p. Raktažodžiai: praktikos mokytojas, praktinis mokymas(sis), slaugos studentai, klinikinio mokymosi aplinka. Slaugos studento praktinio mokymo(si) tikslų pasiekimas didele dalimi priklausys nuo praktikos mokytojo požiūrio į mokymą, nuo įstaigos, kaip mokymo bazės, pasirengimo mokyti bei vertinti studento laimėjimus ir nuo įstaigoje sudarytų mokymo(si) sąlygų. Darbo tikslas – ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką ir profesionaliosios slaugos mokymo(si) modelį universiteto ligoninėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti slaugos studentų klinikinio mokymo(si) aplinką universiteto ligoninėje. 2. Įvertinti slaugos studentų ir jų praktikos mokytojų santykius klinikinio mokymo(si) metu bei studentų pasitenkinimą atlikta praktika. 3. Įvertinti profesionaliosios slaugos mokymo(si) modelį, atsižvelgiant į studentų nuomonę. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo Vilniaus universiteto, Vilniaus kolegijos ir Utenos kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto I-IV kurso slaugos studentai, atliekantys klinikinę slaugos praktiką Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre, terapinio ir chirurginio profilio skyriuose. Tyrimo metodas – anketinė apklausa, kuri vyko 2012 m. sausio – 201... [toliau žr. visą tekstą] / R.Nalivaikiene. Evaluation of clinical learning environment for nursing students and teaching/learning model of professional nursing at university hospital. Supervisor Assoc. Prof. O. Riklikiene, Departament of Nursing and Care, Faculty of Nursing, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2014, – P.91. Keywords: mentor, clinical teaching and learning, nursing studens, clinical learning enviroment. The achievement of nursing studedent's learning outcomes will depends largerly on the mentor's approach to student's teaching, also on institution of practical placement and its preparation to teach and assess the student, and on clinical learning environment. The purpose of this study was to investigate clinical learning environment for nursing student's and teaching/ learning model of professional nursing at university hospital. The aims were: 1. To explore the clinical learning environment for students at university hospital. 2. To evaluate the relationship between nursing students and their mentors during clinical learning and assess student's satisfaction with practical placement. 3. To examine the teaching and learning model of professional nursing at university hospital from the students perspective. Material and methods. Nursing students (from first to fourth year) from Vilnius University, Vilnius College and Utena College that have had their practical placement at Family medical center, surgery and internal diseases units. The anonymous survey was organised... [to full text]

Dėmesys individualiojo vokalinio ugdymo problematikai tampa aktualus, kalbant apie būsimuosius muzikos mokytojus, kurie, siekdami užtikrinti visavertį savo ugdytinių tobulėjimą, turi įgyti tvirtą vokalinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių pagrindą, plėtoti ne tik savo dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas, pasiruošti naujų pedagoginių vaidmenų atlikimui. Disertacijos tyrimo tikslas – parengti būsimųjų muzikos mokytojų individualiojo vokalinio ugdymo strategiją. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Vokalinis ugdymas yra vienas iš pagrindinių muzikinio ugdymo komponentų, todėl būsimiesiems muzikos mokytojams būtini išugdyti vokaliniai gebėjimai ir įgūdžiai. 2. Individualusis vokalinis ugdymas sudaro palankias sąlygas individualizuoti ugdymo turinį ir technologijas, prisitaikyti prie konkretaus būsimojo muzikos mokytojo poreikių ir galimybių. 3. Holistiniu požiūriu ir ugdomų vokalinių gebėjimų bei įgūdžių psichinio ir fizinio aspektų derme pagrįsta individualiojo vokalinio ugdymo strategija yra svarbi, plėtojant muzikos mokytojo vaidmenis ir ugdant kompetencijas. Remiantis mokslinės literatūros, dokumentų analize ir empirinio tyrimo, grįsto kiekybinio ir kokybinio metodų derinimu, rezultatais sukurta būsimųjų muzikos mokytojų individualiojo vokalinio ugdymo strategiją, kuri suprantama kaip organizuotas, tikslingas veiksmų planas, skirtas numatytam ilgalaikiam tikslui pasiekti – optimizuoti būsimųjų muzikos mokytojų rengimą, įvardijant pagrindinius principus, strategijos... [toliau žr. visą tekstą] / Attention granted to problems of individual vocal education becomes urgent having in mind future music teachers who have to acquire vocal knowledge, master fundamentals of vocal abilities and skills, develop their both subject–specific and generic competences, prepare for new teachers’ educational roles to ensure their learners’ overall improvement. The aim of the research – to work out strategy of future music teachers’ individual vocal education. The following theses are to be defended: 1. Vocal education is one of the main components of musical education, therefore it is essential for future music teachers to acquire vocal abilities and skills. 2. Individual vocal education creates favourable conditions for individualizing education content and technologies with regard to the needs and potentialities of a particular future music teacher. 3. Strategy of individual vocal education grounded on a holistic approach and harmony of psychic and physical aspects of vocal abilities and skills, is crucial in increasing music teachers’ roles and competence development. Drawing on the results of the research dissertation, strategy of future music teachers’ individual vocal education was developed. Strategy here is understood as an organized, expedient plan of activities to achieve a long-term effect – to optimize future music teachers’ training, indicating its main principles, strategy objectives and defining strategy components – education content and education technologies.

The scientific problem of the dissertation: what attitudes on characteristics of linguistic communication competence dominate among physical education teachers considering their attitudes both on linguistic communication competence, and on communication in social situations? The research object – attitudes on linguistic communication competence and communication in social situations. The scientific solution of the research object that corresponds the research subject is oriented to the detection of verbal communication competence in native (Lithuanian) speech of physical education teachers as well as to the evaluation of their attitude on communication in social situations. The aim of the research was to disclose physical education teachers‘ attitudes on pedagogical communication as the determinants of pupils‘ approach to physical self-education. The following statements substantiate scientific novelty of the research: in theoretical aspect the competences of a physical education teacher in revealing the role of linguistic communication competence in native (Lithuanian) speech were analysed, the peculiarities of the attitude of physical education teachers on communication competence were revealed, the features of the attitude of physical education teachers on communication in social situations were evaluated, the links of the attitude of the components of physical education teachers on linguistic communication competence in native (Lithuanian) speech and the attitude on... [to full text]

Darbo tikslas: Nustatyti praktikos mokytojo (mentoriaus) vaidmenį ir funkcijas slaugos studentų praktiniame mokyme. Darbo uždaviniai: Išnagrinėti praktikos mokytojo (mentoriaus) ir slaugos studentų santykius praktikos metu; Nustatyti praktikos mokytojo (mentoriaus) vadovavimo ypatumus praktikos metu; Išanalizuoti praktikos mokytojo (mentoriaus) vaidmenį ir funkcijas praktikiniame mokyme slaugos studentų požiūriu; Pateikti praktines rekomendacijas. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto bei Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto bendrosios slaugos specialybės studentai; Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Klausimynas sudarytas remiantis moksline literatūra. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama Microsoft Excel 2003 programa. Duomenų priklausomybei nustatyti naudota SPSS for Windows 13.0 programa. Tyrimo rezultatai ir išvados: Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma respondentų turėjo pastovų praktikos mokytoją (mentorių), su kuriuo bendradarbiavimas buvo sėkmingas, teiktas vadovavimas buvo grįstas lygiais santykiais ir stiprino mokymąsi bei rėmėsi abipuse sąveika. Trečdalis respondentų praktikos metu jautėsi visaverčiais komandos nariais, beveik trečdalis apklaustų studentų bendravo neutralioje aplinkoje bei beveik trečdalis jautė praktikos mokytojo (mentoriaus) pagarbą. Praktikos metu dažniausiai buvo akcentuojamas slaugos technikos mokymas. Geriausias įvykdytas praktikinio mokymo uždavinys – instruktavimas... [toliau žr. visą tekstą] / AIM AND OBJECTIVES OF THE STUDY Aim: The aim of this study was to determine a practice teacher‘s (mentor‘s) role and functions during nursing students' practical training. Objectives: • to analyze relationship between the practice teacher (mentor) and students of nursing during practice • to set practice teacher‘s (mentor‘s) management features during practical training; • to determine practice teacher‘s (mentor‘s) role and functions during practise training of nursing students; • to provide practical recommendations. The study methodology: Subjects - nurse students Methods - Survey questionnaire. The questionnaire concluded on the basis of scientific literature. Statistical methods – all data was analysed using Microsoft Excel 2003 program. Dependence of data set used SPSS for Windows 13.0 program. The results of the survey and conclusions: The investigation revealed that the majority of respondents had a regular practice with the teacher (mentor), whose cooperation has been successful. Menthors leadership has been based on equel intercource, which strengthened the relationship, based on mutual learning and interaction. One third of the respondents felt full-rate team members during practice, , nearly one-third of surveyed students were socialized in neutral environment and nearly a third of them felt respect for the practice teachers (mentors). The technical nursing training was main focus during practice,. The best executed training task -... [to full text]

Peculiarities of the expression of artistic individuality of future teachers are analysed in the dissertation. Problem of the investigation has been formulated: in what way and what impact the musical activity can exert on artistic individuality of future music teachers and to what extent this impact can be optimised. The model of the expression of artistic individuality of future music teachers has been created and substantiated both theoretically and empirically. The model encompasses the components of reflexivity, creativity, high artistic value and responsibility. Manifestations of artistic individuality in musical activity of future teachers and the level of expression of these manifestations, interrelations between components of artistic individuality and their dependence on the external factors (the type of higher education institution that provides different musical education (university, non-university) and the year the students are in, as well as internal factors (musical abilities, artistic experiences and recognition of the significance of values) have been revealed by the diagnostic examination. Statistically significant changes in the expression of artistic individuality of future music teachers have been determined and strategies for developing the expression of artistic individuality of future music teachers have been brought out and tested in the course of the education project. On the basis of the data of the research work the basic brought out strategies... [to full text] / Disertacijoje analizuojami būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos muzikinėje veikloje ypatumai. Iškelta mokslinė problema: kaip ir kokią įtaką muzikinė veikla gali daryti būsimų muzikos mokytojų meninei individualybei ir kiek šią įtaką įmanoma optimizuoti. Sudarytas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos modelis, apimantis refleksyvumo (išreiškiamo per muzikos interpretavimo autentiškumą, savo gebėjimų vertinimą ir savo orumo jautimą), kūrybiškumo (per muzikos interpretavimo originalumą, vertinimų savitumą ir išgyvenimų intensyvumą), meniškumo (per muzikos interpretavimo harmoningumą, vertinimų gilumą ir išgyvenimų estetiškumą) ir atsakingumo (per prisiėmimą atsakomybės už muzikos kūrinių interpretavimą, vertinimų dorovingumą ir pareigos jautimą) komponentus. Atlikus diagnostinį tyrimą atskleista būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės muzikinėje veikloje apraiškos, jų tarpusavio sąsajos, raiškos lygis, priklausomybė nuo išorinių (aukštosios mokyklos tipo ir studentų kurso) bei vidinių (muzikiniai gebėjimai, meniniai išgyvenimai ir vertybių reikšmingumo pripažinimas) veiksnių. Atlikto ugdymo projekto metu atskleisti meninės individualybės raiškos pokyčiai ir pagrįstos būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos plėtojimo strategijos. Remiantis atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos pedagogams muzikos mokytojų rengimo praktikoje taikyti praktiškai patikrintas... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe yra nagrinėjama baleto pedagogo, siekiančio išugdyti profesionalų baleto artistą, kompetencijų raiška. Pastebima, kad tik nedidelė dalis baleto mokyklas baigusių mokinių yra puikūs vedantieji balete, sugebantys savo šokiu perteikti dvasines vertybes ir taip įprasminti šokį kaip meno kūrinį. Pagrindiniu tikslu mokymo procese dažniausiai tampa geras pačios išraiškos priemonės pažinimas (šiuo atveju šokio technika), pamirštant, koks svarbus yra ir asmenybės meninės brandos puoselėjimas, skatinantis kūrinio visumos, jo turinio, dvasinių vertybių sistemos suvokimą bei pajautimą, kurio dėka kūryba tampa menu, veikiančiu ir prusinančiu žiūrovą. Baleto pedagogo kompetencijų raiškos ugdymo procese klausimas, kuris iškelia ir problemą, ar iš tikrųjų baleto pedagogai savo kompetencijas panaudoja taip, kad ugdymo proceso metu mokiniai turėtų visas sąlygas šokio pagalba kurti save kaip pilnaverčius savo srities specialistus – baleto atlikėjus – gebančius kurti meną, įgauna esminę reikšmę? Siekiant išsiaiškinti tai, tyrimo objektu yra pasirinkta baleto pedagogo kompetencijų raiška. Tyrimo tikslas – nustatyti baleto pedagogo kompetencijų raiškos ypatumus baleto artistų ugdymo procese. Tyrimo uždaviniai: 1. išanalizuoti mokytojo kompetencijas šiuolaikiniame ugdymo kontekste, 2. nustatyti baleto pedagogo kompetencijas, 3. atskleisti baleto šokėjo kompetencijas, 4. išsiaiškinti profesionalių baleto artistų rengimo specifiškumą, 5. nustatyti baleto pedagogų kompetencijų raiškos... [toliau žr. visą tekstą] / Expression competencies of ballet teacher seeking to prepare a professional ballet artist are analyzed in this work. It is noticeable that, in the ballet, there is only a small part of ballet school graduates who are excellent teachers capable of conveying spiritual values through their dance and so giving meaning to dance as a piece of art. The main goal usually becomes the good knowledge of the expression means (dance technique in this case) forgetting about the importance of fostering individual’s artistic maturity that stimulates the perception of the whole of the art work, its content, comprehension and feeling of spiritual value system, owing to this, creation becomes art that influences and educates the viewer. A question that also raises the problem, if ballet teachers use their competencies in the way that students would have all conditions to create themselves as valuable specialists of their field- ballet artists- who are able to create art in the process of education gains the essential meaning. The object of the research is competence expression of the ballet artist. The aim of the research is to determine the peculiarities of ballet teacher’s competence expression in the process of ballet artist education. The objectives of the research: 1. to analyze teacher’s competencies in the context of modern education; 2. to determine the competencies of the ballet teacher; 3. to reveal competencies of the ballet artist; 4. to find out the specificity of professional... [to full text]