Pedagogical competence of a contemporary teacher and its continuous improvement is the key factor determining teacher’s professional development and high quality professional activity. The doctoral dissertation focuses on analysis what should be the contents and structure of a pedagogical competence model of a secondary school teacher, which can be introduced as a standard for teacher preparation in a higher school. / Šiuolaikinės besikeičiančios visuomenės spartėjantys pasikeitimai meta iššūkį mokytojams, jų pedagoginiam kompetentingumui. Mokytojo pedagoginis kompetentingumas ir nuolatinis jo tobulinimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis mokytojo profesinį tobulėjimą ir kokybišką veiklą. Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, koks turi būti vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinio ir struktūros modelis, kurį būtų galima siūlyti kaip mokytojo standarto rengimo prielaidą aukštojoje pedagoginėje mokykloje.

Šiuolaikinės besikeičiančios visuomenės spartėjantys pasikeitimai meta iššūkį mokytojams, jų pedagoginiam kompetentingumui. Mokytojo pedagoginis kompetentingumas ir nuolatinis jo tobulinimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis mokytojo profesinį tobulėjimą ir kokybišką veiklą. Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, koks turi būti vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinio ir struktūros modelis, kurį būtų galima siūlyti kaip mokytojo standarto rengimo prielaidą aukštojoje pedagoginėje mokykloje. / Pedagogical competence of a contemporary teacher and its continuous improvement is the key factor determining teacher’s professional development and high quality professional activity. The doctoral dissertation focuses on analysis what should be the contents and structure of a pedagogical competence model of a secondary school teacher, which can be introduced as a standard for teacher preparation in a higher school.

Pasaulio globalizacijos procesas, Lietuvos švietimo integracija į Europos Sąjungos švietimo erdvę inicijuoja naujus reikalavimus mokyklos tiek vadovams, tiek ir mokytojams. Šiandien mokyklai ypač reikalingi aukščiausios kvalifikacijos mokytojai. Jie turi būti kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus,jie turi būti iniciatyviais kaitos proceso dalyviais. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema- tradiciniai vaidmenys neužtikrina įvairiapusio moksleivio ugdymo šiuolaikinei visuomenei. Tyrimo objektas - mokytojo vaidmenys ir jų kaita šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti mokytojų vaidmenis istorinės raidos kontekste. 2 Apibūdinti mokytojo vaidmenų įtaką ugdymo proceso kaitai. 3. Ištirti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į svarbiausius mokytojų vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje Tyrimo imtis- Atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 150 mokytojų iš keturių Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė , anketinė analizė ir duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant SPSS 13 programinį paketą. Darbe atlikta ir pateikta studijuotų užsienio ir šalies mokslininkų teorinių darbų analizė apie mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad kelta nulinė hipotezė, jog pedagogai atlieka visus... [toliau žr. visą tekstą] / In the globalization process, integration of Lithuanian educational system into the European Union educational space enhances many requirements for schools leaders and teachers. Today’s school is in need of high competence teachers and tutors. They not only have to be competent, to have deep professional knowledge and skills, but also keep improving their own professional qualification. Teachers have to be able to influence changes to existing processes of schools operations. Taking in consideration these facts, the problem of this research arises – the traditional role of a teacher is no longer suitable for multifunctional education of nowadays society. The object of the research – ever-changing roles of the teacher in nowadays society. The aim of the research – to analyze the new roles of the teacher and their fluctuation of peculiarities. The targets for the research: 1. To analyze the historical evolution of teachers role. 2. To specify the influence of teachers role in the fluctuation of educational processes. 3. To find out the point of views of teachers on their own most important roles in nowadays society. Focus of the research: 150 teachers from the four school of basic education located in capital of Lithuania. The methods of research: theoretical analysis of historical documents and publications, the anonymous questionnaire, the statistic analysis of the data based on SPSS13. After the completion of the empiric research, the original hypothesis that teachers are... [to full text]

Magistro darbe remiantis pedagoginės, psichologinės, metodinės literatūros bei švietimo dokumentų analize išsiaiškinome, kad muzikos mokytojo vaidmuo jaunų žmonių gyvenime labai svarbus, nes mokytojas ne tik suteikia žinių, bet ir daro įtaką mokinio asmenybės formavimuisi, talentų ir gebėjimų atskleidimui, bendravimui su aplinkiniais. Muzikos pamokos bendrojo lavinimo mokykloje įgyja didelę reikšmę ugdant meilę muzikai, formuojant estetinius moksleivių jausmus, todėl norint, kad kiekvienas mokinys galėtų bendrauti su muzika, visapusiškai atskleisti muzikinius gabumus, lavinti gebėjimus, tenkinti saviraiškos poreikį, mokytojui tenka ypatingas vaidmuo. Muzikos mokytojas mokykloje yra tas žmogus, nuo kurio priklauso kaip bus organizuotas ugdymo procesas, kokie susiklostys santykiai tarp jo ir ugdytinio, kokia atmosfera vyraus klasėje, kokie bus veiklos tikslai ir reikalavimai. Deja, dauguma paauglių muzikos pamoką suprantą kaip pertraukėlę tarp sunkesniųjų pamokų, kita dalis mokinių muzikos pamokas vertina abejingai, todėl muzikos mokytojui labai svarbu stengtis, kad muzikinio ugdymo procesas būtų kūrybiškas, atitiktų moksleivių interesus ir poreikius bei įtrauktų visą klasės bendruomenę į bendrą veiklą. Tyrimo objektas – muzikos mokytojo poveikis paauglių muzikinėms preferencijoms. Tyrimo tikslas – atskleisti muzikos mokytojo poveikį paauglių poreikių ir muzikinių preferencijų formavimuisi. Gauti rezultatai parodė, jog paaugliai norėtų turėti muzikos mokytoją teisingą... [toliau žr. visą tekstą] / On the basis of analysis of pedagogical, psychological and methodical literature as well as documents of education it was revealed that the role of music teacher is especially significant for life of young persons since a teacher not only provides knowledge but also has impact upon formation of student’s personality, revelation of talents and capabilities, communication with others. Lessons of music acquire great significance at comprehensive schools when developing love for music, forming aesthetic feelings of students; therefore, a particular role is assumed by teachers when making every child deal with music, revealing musical talents fully, developing capabilities, satisfying need for self-expression. Music teacher is the one at school whom the organization of educational process depends on, he/she influences what relations shall develop between him and the educated, what atmosphere shall prevail in the class, what types and requirements of activity shall be. Unfortunately, the majority of adolescents treat the lesson of music as a break between other more difficult lessons, other part of students holds an indifferent attitude towards lessons of music; hence, teacher of music should put a great deal of effort so that the process of musical education would be creative, would meet interests and needs of students and would involve all class community into general activity. The subject of the research – impact of music teacher upon musical preferences of adolescents. The... [to full text]

Magistro darbe išanalizuota VI-VIII klasių mokinių ir mokytojų komunikacija ugdymo procese. Tyrimo tikslas – atskleisti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo ypatumus VI-VIII klasėse, siekiant ugdymo kokybės. Tyrimo tikslui realizuoti iškelti uždaviniai: • Išryškinti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo kaip ugdymo kokybės prielaidos reikšmingumą teoriniu aspektu. • Sudaryti ir teoriškai pagrįsti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo modelį. • Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo ypatumus VI-VIII klasėse. • Nustatyti socialinių veiksnių įtaką komunikacijos valdymui kaip kokybės prielaidai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė, mokinių anketinė apklausa, pamokų stebėjimas, statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrimas vykdytas vienoje Vilniaus bendrojo ugdymo mokykloje. Anketinės apklausos būdu apklausti VI-VIII klasių mokiniai. Iš viso buvo apklausta 211 respondentų. Kokybinio tyrimo metu buvo stebėta 10 pamokų, penkių skirtingų dalykų mokytojų. Empirinis mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo modelio pagrindimas parodė komunikacijos valdymo svarbą, siekiant aukštų ugdymo rezultatų. Paaiškėjo, kad ugdymo proceso kokybė bus užtikrinta tinkamai valdant komunikaciją. Tyrimo duomenys atskleidė pagrindines priežastis, trukdančias mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymui. Išsiaiškinta, kas turi įtakos ugdymo proceso kokybei. Nustatyta socialinių veiksnių (mokinių klasės ir lyties)... [toliau žr. visą tekstą] / The VI-VIII school students and teachers' communication in the educational process in this Master's work is analyzed. The aim of the study is to reveal teachers and students' peculiarities of the communication management in VI-VIII classes to improve the quality of educational. The aim of the study to realize the targets set: • To emphasize the assumptions of teachers and students' management of communication as the quality of education in theoretical terms. • To conclude and theoretically base the model of teachers and students' management of communication. • To identify the features of teachers and students' management of communication in VI-VIII classes. • To identify the influence of social factors for the quality of the management of communication. The methods of research: the analysis of scientific literature and the educational documents, questionnaire survey of students, classroom observations, statistical analysis of data. The survey was conducted at the school of general education in Vilnius. Surveyed by questionnaire VI-VIII classes. A total number of survey respondents is 211. Qualitative research was observed in ten lessons of five teachers of different subjects. The empirical justification of teachers and students' management of communication model showed the importance of managing achieving high results. It turned out that the quality of the educational process will ensure properly management of communication. The results of the research revealed... [to full text]

Darbo problema: Mokinių agresyvus elgesys prieš mokytojus ir bendramokslius ne tik apsunkina pozityvios komunikacijos galimybes, edukacinį procesą, bet ir kloja pamatus tolesnei agresyvumo sklaidai visuomenėje, todėl traktuotinas kaip didelis iššūkis nacionaliniam saugumui, nes agresyvūs žmonės negali pilnavertiškai dalyvauti visuomenėje, šalies progrese, didina kriminogeniškumo augimo pavojų ir tampa didele našta likusiai visuomenės daliai. Tikslas: Išanalizuoti mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir bendramokslius kilimo priežastis, dažnį, raiškos formas, miesto ir kaimo įvairių tipų (pagrindinės, vidurinės ir gimnazijos) mokyklose ir atskleisti mokinių, mokytojų bei tėvų požiūrį į smurtą mokykloje ir taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Ginamieji teiginiai: 1. Miesto ir kaimo mokyklose mokinių smurto prieš mokytojus ir bendramokslius pobūdis panašus, tik skiriasi dažnis: miesto mokyklose smurtinių veiksmų atvejų pasitaiko dažniau nei kaimo mokyklose. 2. Mokiniai, mokytojai ir tėvai taikomas prevencines priemones laiko neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies, tačiau patys nelinkę prisiimti už tai didesnės asmeninės atsakomybės ir atitinkamų įsipareigojimų. 3. Dauguma mokytojų, susidūrę su smurtaujančiais prieš bendramokslius mokiniais, rodo abejingumą, užima pasyvią poziciją, kas sudaro palankias prielaidas agresyvumui plisti, tuo pačiu ir mokinių nesaugumui mokykloje didėti. Metodologija: Atliekant mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem: Students’ aggressive behaviour against their teachers and peers not only aggravates the possibilities for positive communication and educational process, but also lays grounds for further spread of aggression in society, therefore it is considered as a great challenge to national security since aggressive people are not able to fully participate in society or in the country’s progress; they also increase the risk for growth of criminality and become a burden to the rest of society. The aim: To analyse the causes, frequency and manifestations of students’ aggressive behaviour against their teachers and peers at different types of urban and rural schools (basic, secondary and gymnasiums) and to reveal the students, teachers and parents’ attitudes to violence at school, as well as the effectiveness of preventive measures to be applied. Statements to be defended: 1. The nature of student violence against the teachers and peers is similar at urban and rural schools; however, the frequency is different: violent actions occur more often at urban schools than at rural schools. 2. The students, teachers and parents consider the applied preventive measures as ineffective or only partially effective, yet they themselves are reluctant to assume a greater personal responsibility or relevant commitments. 3. Most teachers when faced with the acts of violence committed against school learners show indifference and take a passive position, thus creating favourable conditions for... [to full text]

Tyrimo objektas – vidinė darna, subjektyvus sveikatos ir gyvenimo būdo vertinimas. Tyrimo tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų vidinę darną, subjektyvų sveikatos ir gyvenimo būdo vertinimą pagal socialinius demografinius aspektus. Tyrimo uždaviniai: Ištirti kūno kultūros mokytojų vidinę darną pagal socialinius demografinius aspektus. Nustatyti kūno kultūros mokytojų subjektyvia sveikatą pagal socialinius demografinius aspektus. Nustatyti kūno kultūros mokytojų vidinę darną pagal gyvenimo būdą. Rezultatai: Nagrinėjant tyrime dalyvavusių pedagogų atsakymus apie jų gyvenimo būdą, nustatyti statistiškai reikšmingi vidinės darnos skirtumai tarp, dažnai ir retai ar visai nevartojančiųjų alkoholio. Rūkančių ir nerūkančių respondentų grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nestebima. Dažnai ir retai arba visai nevartojančių alkoholio respondentų grupėse, lyginant vidinės darnos ir jos komponentų vidurkius, nustatytas statistiškai reikšmingas prasmingumo jausmo komponento skirtumas. Galima daryti prielaidą, kad nevartojantys arba mažai vartojantys alkoholį pedagogai tiki, kad gyvenimas prasmingas. „Šio tyrimo metu nustatyta, kad blogiau besijaučiantys tirtieji pedagogai turi žemesnius vidinės darnos bei visų jos komponentų rodiklius. Šie rezultatai atitinka C. Hakansson ir kt. (2003) duomenis, kad subjektyviai vertinama gera sveikata yra susijusi su aukšta vidine darna, ir priešingai, subjektyviai vertinama bloga sveikata yra susijusi su žema vidine darna, depresija, įtampa... [toliau žr. visą tekstą] / Investigative object – sense of coherence, subjective health and lifestyle assessment. Investigative idea – identify physical education teachers to determine the internal consistency, a subjective assessment of the health and lifestyle assessment in the demographic aspects. Investigative proposition: 1. Investigative teacher‘s of physical education consistency internal by aspects to demographic socials 2. Identify teacher‘s of physical education subjective health by social, demographic aspects. 3. Identify teacher‘s of physical education consistency internal by lifestyle. Results: Examining teacher‘s answers about their lifestyle in investigate, determine consistency internal significant consistency internal statistic differencees by often and rarely doesn‘t use alcohol. Statistic diference a significal is not smoke and doesn‘t smoke groups to respondents. Respondents group not drink alcohol often or rare, compare consitency internal and average this components, identifical components by significal sence. Can say that teachers which not drink alcohol believe that life is sensible. Time to this investigative identify, the worse feel teachers to visited have consistency internal lower and all indicators by this components. This result match (C Hakansson 2003) infornation, good health assessed subjective is related with high consistency internal and different when good health assessed subjective is related with low consistency internal like depression, stress. (citation... [to full text]

Šio darbo tikslas išanalizuoti, kas sudaro mokytojo vadybinę kompetenciją bei įvertinti jos svarbą tobulinant ugdymo procesą. Įgyvendinti darbo uždaviniai: 1. Remiantis moksline, pedagogine, psichologine literatūra ir įvairiais švietimo dokumentais, išnagrinėtos vadybinės kompetencijos, ugdymo proceso bei jo tobulinimo sampratos. 2. Ištirta ir įvertinta mokytojo vadybinės kompetencijos įtaką ugdymo proceso tobulinimui pedagogų savianalizės aspektu. 3. Išspręstos ugdymo proceso tobulinimo galimybes efektyviau naudojant mokytojo vadybinę kompetenciją. Taikytas empirinis metodas - mokytojų anketinė apklausa, kuria remiantis siekta nustatyti jų vadybinės kompetencijos raišką ugdymo proceso tobulinime. Tyrime dalyvavo 200 Vilniaus mokyklų mokytojų. Duomenys suvesti ir atlikta analizė Microsoft Excel 2010 ir SPSS (Statistical for the Social Sciences) 17.0 programomis bei taikyta aprašomoji statistika (procentinių dažnių skaičiavimai) bei naudota koreliacinė analizė. Tyrimas patvirtino ginamąjį teiginį, kad ugdymo procesas nuolat tobulinamas gali būti veiksmingesnis, jeigu mokytojas, panaudodamas savo vadybines žinias, efektyviau vadovaus jam. Tyrimu nustatyta, kad egzistuoja statistiškai reikšmingi ryšiai tarp : mokytojų darbo stažo ir jų įgytos kvalifikacinės kategorijos; planavimo, organizavimo, vadovavimo ir priežiūros/vertinimo funkcijų gebėjimų ir tobulinamo ugdymo proceso komponentų. / This paper‘s task is to analyze, what forms teacher‘s manageral competency, and evaluate it‘s importance, by improving education process. Implemented goals: 1. Based on scientific, pedagogical, psichological literature various educational documents, I analyzed mangeral competency, educational process and it‘s development conceptions. 2. Examined and evaluated teacher‘s manageral competence‘s influence in educational process development, on educator‘s self-assessment aspect. 3. Resolved educational process development possibilities, to use teacher‘s manageral competency in more efficient way. An empirical method was used – teacher‘s questionnaire, the basis of which sought to determine their manageral competency expression in educational process development. In this reasearch 200 Vilnius schools teachers participated. All of the data was pieced together and analyzed with Microsoft Excel 2010 and SPSS (Statistical for the Social Sciences) 17.0 programs, and descriptive statistics, correlation analysis was used. The research confirmed thesis, that educational process can be more efficient, when constantly improved, teacher can conduct more efficiently using his manageral knowledge. In this reasearch I confirmed, that static significant connections exist between: teacher‘s leght of service and his qualification; planning, organising, leadership and supervision/evaluation functions abilities and developing educational process components.

Temos aktualumas. Pastaruoju metu vykdant Lietuvoje švietimo reformą, sprendžiant gana sudėtingas mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo problemas ir siekiant optimaliai padidinti šalies gyventojų švietimo kokybę bei ugdymo efektyvumą, itin svarbus vaidmuo tenka deramam profesiniam mokytojų pasiruošimui ir sistemingam jų profesinių žinių gilinimui. Pedagogų rengimo koncepcija akcentuoja esmines pedagogų rengimo tobulinimo gaires, atsižvelgiant į Bolonijos deklaraciją, Lisabonos strategijos nuostatas. Visa tai rodo ir pasirinktos temos aktualumą ir naujumą. Tyrimo problemą sudaro tai, kad būsimieji pedagogai dar nepakankamai susipažinę su numatomais kvalifikacinio egzamino organizavimo ir paties egzamino turinio atnaujinimo. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti būsimųjų pedagogų požiūrį į numatomą kvalifikacinio egzamino organizavimą ir jo turinį. Tyrimo bazė – keturios aukštosios mokyklos: dvi universitetinės – Vilniaus pedagoginis universitetas ir Klaipėdos universitetas ir trys neuniversitetinės aukštosios mokyklos: Vilniaus, Panevėžio ir Utenos kolegijos. Tyrimu nustatyta, kad kvalifikacinio egzamino organizavimo ir turinio problemos yra neatsiejamos viena nuo kitos. Būsimieji mokytojai, susidurdami su kvalifikacinio egzamino turinio problemomis, kartu susiduria ir su organizavimo klausimais. Dauguma būsimųjų pedagogų kvalifikacinio egzamino organizavimą (65,1 proc.) ir turinio tobulinimą (69 proc.) vertina kaip lygiavertes ir svarbias šiuolaikinės Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the subject. Recently performing educational reform in Lithuania, solving complicated problems of perfection of teachers‘ professional competencies and seeking to increase optimally the education quality and effectiveness of education of country‘s residents especially important role fell on a befitting professional preparation of teachers and systematical deepening of their professional knowledge. Conception of pedagogues‘preparation emphasizes essential guidelines of perfection of teachers‘preparation considering Bolonija declaration and provisions of Lisbon strategies. New documents regulating education of Lithuania highlight the necessity to resume the development of possibilities for the preparation of pedagogues and perfection of their qualification. The problem of the research. – The problem of the research is that future pedagogues are insufficiently introduced with a predictable organization of qualifying examination and the resumption of examination content. The aim of the research – to explore and evaluate the attitude of future pedagogues to the organization of qualifying examination and it‘s content. The basis of the research – five higher schools: two academic – Vilnius pedagogical and Klaipeda university and three non-academic higher schools of Vilnius, Panevezys and the college of Utena. It was found by the research that the problems of organization of qualifying examination and content are concurrent one from another. When meeting the problems... [to full text]

Teorinė mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka mokinių savęs vertinimui analizė parodė, kad mokytojas įvairiuose moksliniuose šaltiniuose traktuojamas kaip kvalifikuotas ugdymo veikėjas, dėstomo(jo) dalyko ir mokinio psichologijos, edukologijos, vadybos žinovas, koordinuojantis klasės ugdomąjį procesą per įvairias pedagoginės veiklos sritis. Tačiau, ar mokytojo veikla, kaip klasės vadovo yra veiksminga ugdytiniams, priklauso nuo paties pedagogo kompetencijų, ypač bendraujant, giliau pažįstant mokinius, suprantant, kuriant įvairias sąveikos situacijas. Mokytojas ugdytinius turi taip pažinoti, įžvelgti jų elgesį, asmenybę, pastebėjęs neadekvatų mokinių savęs vertinimą, jį koreguoti. O juk savęs vertinimas yra vienas iš svarbiausių asmenybės vidinių darinių, kuris palieka neišdildomus pėdsakus visuose žmogaus poelgiuose ir veiksmuose nuo ankstyvosios vaikystės iki gilios senatvės. Apibendrinus mokinių savęs vertinimo problemą mokslinėje literatūroje, galime daryti prielaidas, kad: šiuolaikinėje edukologinėje, sociologinėje, psichologinėje literatūroje, individo savęs vertinimas – daugelio mokslininkų tyrimo objektas; individo savęs vertinimas traktuojamas, kaip sudėtingas darinys, jis neatskiriamas nuo aplinkinių; svarbu siekti adekvataus savęs vertinimo. Mokytojo kaip klasės vadovo veiklos įtaka stiprinant pradinių klasių mokinių savęs vertinimą. Teoriškai ir empiriškai pagrįsti ryšį tarp pradinių klasių mokinių savęs vertinimo ir mokytojo kaip klasės vadovo veiklos. Iškelta... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of teacher’s as a class tutor work influence for pupils self evaluation displayed that, tutor in a various scientific sources is interpreted as skilled worker of education, expert of management, lectured subject and pupil’s psychology, education, who coordinates educational process of class through various fields of pedagogical activities. However, whether teacher’s work as class tutor is effective to personnel, depends on educator competence, especially when communicating and trying to profound and understand them deeper, creating various situations of interaction. Teacher has to know the personnel very well, to perceive their behaviour, personality and to correct an observed inadequate pupils self evaluation. It is the truth that self evaluation is one of the most significant inner personality derivatives, which leaves indelible trace in all human deeds and actions from early childhood till venerable age. In generalising pupil’s self evaluation problem in academic literature, it could be presumed that: in modern literature of education, sociology, psychology, self evaluation of individuals is the research object of the majority scientist; self evaluation of individual is interpreted as complicated derivative, which is inseperable from surrounding people; it is important to seek adequate self evaluation. Teacher’s as a tutor of the class work influence in fortifying self evaluation of primary school pupils. Revalating hypothesis: it is probable that... [to full text]