Šiandien mokant profesijos intelekto sutrikimų turinčius asmenis pedagogams keliami reikalavimai profesinei ir pedagoginei kvalifikacijai. Specialiosios pedagogikos kvalifikacija nebūtina. Todėl atliekant šį tyrimą siekiama išsiaiškinti svarbiausius pedagoginės veiklos ypatumus mokant virėjo profesijos sutrikusio intelekto asmenis. Darbo tikslas: išsiaiškinti profesijos mokytojų veiklos ypatumus dirbant su sutrikusio intelekto asmenimis. / Therefore carrying out this research there was tried to ascertain the main peculiarities of pedagogical work while training the persons with intellectual deficiency cook’s speciality. The aim of the research work: to to define the peculiarities of vocational teachers’ activities working with the persons who have intellectual deficiency.

Dėl socialinės bei kultūrinės kaitos sąlygojamų uždavinių, visuomenėje įsitvirtina nauji paradigminiai požiūriai: mokymasis visą gyvenimą, novatoriškos mokymosi aplinkos ir kt. Tokiomis sąlygomis mokytojas, rūpindamasis jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko kompetencijų ugdymu kaip autonomiškumo pagrindu B. Bitino teigimu (2005) turėtų suprasti, kad asmenybės raidą lemia ne tik visuomenė ir nuo jos nepriklausančios jėgos, bet ir ugdytinio vidinių galių skatinimas ir plėtojimas, grindžiamas pedagogo profesinėmis kompetencijomis. / Due to the tasks influenced by the social and cultural change in the society, new paradigmatic view such as life long learning, innovative teaching and learning environment , etc. are becomig stronger. As s result, the teacher taking care of the development of the primary school pupil`s skills as autonomuos basic (according to B. Bitinas statement (2005)) has to understand that the maturity of a person is determined not only by the society or independed powers but also by encouragement and broadening person`s inner stregth, which is based on the teacher`s personal competences.

Darbe keliama problema- neatitikimas tarp tobulėjančių ugdymo metodų, griežtėjančių reikalavimų mokytojo asmenybei ir atsiliekančio visuomenės požiūrio į mokytojo darbą bei bandymo spręsti suaugusiųjų ir ugdytinių santykio problemą senais, nebeveikiančiais metodais. Darbe siekiama atskleisti globalizacijos kontekste pakitusios visuomenės socialinių grupių lūkesčius mokytojo asmenybei ir jos būdo bruožams deformuoto tautos būvio sąlygomis, išsiaiškinti, kokie asmenybės būdo bruožai ir savybės labiausiai padėtų mokytojui sėkmingai spęsti iškilusias ugdymo proceso problemas pokyčių laikais. Darbe pateikiami įvairių socialinių grupių požiūrio į mokytojo asmenybės būdo bruožus kokybinio tyrimo rezultatai, kurie nurodo patraukliausius ir labiausiai pageidaujamus mokytojo būdo bruožus. / The problem - the new improving teaching methods and the requirements for the teacher’s personality do not correspond with the aging society’s point of view to teacher’s job and attempt to solve the adult and the students’ problems using old-fashioned, useless methods. What character features could help the teacher solve the problems during the time of changing methodology. Theoretical relevance of the thesis – the changing social groups’ expectations of teacher characteristics are revealed in the context of globalization. The aim of the research - to investigate different social groups’ attitude towards teacher’s personality and to find out which are the most attractive and the most wanted character features in the teacher’s personality.

Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų nuomonė apie neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Šakių miesto ir rajono mokyklose. Uždaviniai: 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį pedagogų lyties ir pedagoginio darbo stažo aspektu. 2. Išsiaiškinti mokinių nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis pedagogų lyties ir pedagoginio darbo stažo aspektu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus pedagogų lyties ir pedagoginio darbo stažo aspektu. Svarbiausi rezultatai: Sportinės krypties neformaliojo švietimo būreliai dažniausiai organizuojami 5-8 ir 9-12 klasių mokiniams- krepšinis. Daugiausiai organizuojami sportinės krypties neformaliojo švietimo būreliai 5-8 kl.- 9-12 kl.- krepšinis. Tarp vaikinų populiariausias - krepšinis, tarp merginų- tinklinis. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus švietimo būrelius. Iš gautų duomenų paaiškėjo sportinės krypties neformalaus švietimo būrelių nelankymo priežastys: per daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, TV, silpna motyvacija, tingėjimas. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai - „Geriausi mokyklos sportininkai”, sporto šventės – „Turizmo sporto šventė“. Dažniausiai organizuojami turnyrai: krepšinio turnyras Vasario 16-osios dienai paminėti, Vasaris-mano sveikatos mėnuo. Mokyklose sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai ir mokiniai. Juos... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the job: Psychical education teachers' opinion about informal psychical education in Sakiai city and district schools. Goal: Identify features of psychical education at school. Tasks: 1. Identify the scale and type of students activity in informal education in the aspect of teachers gender and length of service. 2. Identify the reasons why students are not involved in informal psychical education in the aspect of teachers gender and length of service. 3. Identify specifications of organizing sport events in aspects of teachers gender and length of service. Most important results: Informal psychical education after school activities that are being organized for grade 5 – 8, 9-12 class students is basketball. The most popular informal psychic education between they males is basketball, between the females is volleyball. The most students are attending the basketball informal physical education activity.. The obtained data indicate that the direction of non-formal education sports clubs attendance reason: too much time in front of the computer, TV, weak motivation, laziness. Mostly organized race - basketball competitions-"The best school athletes, sports-festival" festival of sport tourism. Usually organized tournaments: Basketball tournament on February 16th 'Day, February is my health. Schools sporting events are usually organized by the students and teachers. Sporting events are usually funded by the school administration. Sports events for the period between 50... [to full text]

Darbo objektas: šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijos. Darbo tikslas: nustatyti šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijas. Darbo problema: ar šokių mokytojai pasiţymi laisvalaikio organizatoriaus kompetencijomis? Darbo uţdaviniai: 1. Apibrėţti šokių mokytojų kompetencijų sampratą teoriniu aspektu; 2. Išsiaiškinti šokių mokytojų kompetencijos tobulinimo būdus ir galimybes; 3. Ištirti šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijas. Darbo išvados ir svarbiausi rezultatai: atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog didţioji dauguma šokių mokytojų dirba pagal įgytą kvalifikaciją. Taip pat išsiaiškinta, kad šokių mokytojai įgyta kvalifikaciją vertina naudinga. Remiantis respondentų išskirtomis naudingomis laisvalaikio organizatoriaus kompetencijomis kurios yra: komunikabilumas, gebėjimas organizuoti renginius, sugebėjimas įtikinti ir motyvuoti ţmones, mokėjimas organizuoti ir burti ţmones, gebėjimas parinkti ir organizuoti veiklas ir paslaugas atsiţvelgiant į klientų grupes, fizinį pajėgumą, poreikius bei reklamos priemonių ir metodų ţinojimas ir taikymas galima teigti, jog šokių mokytojai supranta kokiomis, kaip laisvalaikio organizatorius kompetencijomis turėtų pasiţymėti. Tačiau respondentų rezultatų pasiskirstymas kokias šokio mokytojai, kaip laisvalaikio organizatoriai yra įgiję studijų metu verčia abejoti ar šios kompetencijas jie yra įgiję, nes rezultatų pasiskirstymas rodo tokias įgytas kaip laisvalaikio... [toliau žr. visą tekstą] / The object: dance teacher‘s as leisure organizer‘s competence. The aim: identify dance teacher‘s as leisure organizer‘s competence. The problem: does dance teachers have leisure organizer competencies? Work tasks: 1. Define the concept of a dance teacher competencies in theoretical aspect; 2. Find out dance teacher’s competence improving the ways and opportunity; 3. Examine dance teacher‘s as leisure organizer‘s competences. Conclusions and main results: study revealed that the vast majority of dance teachers is working by their qualification. Also found that dance teachers theirs skills keeps useful. According to the respondents isolated leisure organizer useful competencies are: communication skills, the ability to organize events, the ability to persuade and motivate people, ability to organize and bring together the people, the ability to select and organize the activities and services according to customer groups, exercise capacity, needs, and promotional tools and techniques and the application of knowledge can be said that the dance teachers understand what as entertainers should possess competencies. However, the results of the distribution of the respondents which dance teachers as entertainers have acquired during their studies cast doubt on whether the competencies they have acquired, as the results show the distribution obtained as a leisure organizer competencies: communication skills, ability to work in teams, the ability to convey their views and knowing how to... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti savarankišką mokinių mokymąsi skatinančius veiksnius mokykloje, akcentuojant mokytojų požiūrį. Darbe siekiama atsakyti į probleminį tyrimo klausimą: kokie veiksniai mokytojų požiūriu skatina savarankišką mokinių mokymąsi mokykloje? Tyrimo objektas – mokinių savarankiškas mokymasis. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti mokymosi teorijų sampratas bei išskirti šių teorijų pagrindinius parametrus. 2. Palyginti tradicinį ir šiuolaikinį mokymą(si). 3. Išskirti savarankišką mokinių mokymąsi skatinančius veiksnius. 4. Atskleisti mokytojo vaidmenį ir veiksnius, skatinančius mokinių savarankišką mokymąsi mokykloje. Duomenų rinkimo metodai: mokslo šaltinių apžvalga ir analizė, mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūrizuotas interviu. Duomenų analizės metodas: kokybinė turinio analizė. Magistro darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje apžvelgiama mokymosi teorijų samprata ir pagrindiniai parametrai, tradicinis ir šiuolaikinis mokymas ir mokymasis, savarankiško mokinių mokymąsi skatinančių veiksnių teoriniai aspektai. Antrojoje dalyje yra analizuojami rezultatai, gauti atlikus kokybinį tyrimą. Galiausiai pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Tyrimo rezultatai patvirtina atliktas teorines įžvalgas. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai yra atviri kaitai ir naujovėms bei jų pritaikymui savo darbe. Jie yra pasirengę seminarų, projektų metu, dalijantis gerąja patirtimi mokytis ugdyti mokinį... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper - to investigate independent factors contributing to student learning in school, focusing on teacher's attitudes. The paper seeks to answer basic question of research: which factors encourages teachers to independent learning of students in school? Research object - independent student learning. Tasks of research: 1. Review the concept theories of learning and exclude basic parameters. 2. Compare traditional and modern teaching and learning. 3. Distinguish independent student learning promoting factors. 4. Reveal the teacher's role and factors that promote students' self learning in school. Methods of research – literary, documents, legislation's analysis, semi-structured interview method and the content analysis. Master's paper consists of two parts. The first part reviews learning theories and the concept of key parameters, traditional and modern teaching and learning, self-promoting factors on student learning theoretical aspects. The second part analyzes the results from a qualitative study. Finally, conclusions and recommendations. The results confirm the accomplished theoretical insights. Survey results have shown that teachers are open to changes and innovations as well as adjusting them at work. Teachers prepare during seminars and projects while sharing the best experience how to train a student as an independent personality. The roles of a teacher change in contemporary training process. A teacher of... [to full text]

The topic of this papework for master degree is „Teacher‘s social status in our society (In Kazlu Ruda municipality)“. The object of the research – problems of teachers‘ social status in province. The purpose of the research – to analyse social status and its changes (Kazlu Ruda municipality). Hypothesis of the research – since 1990 the teachers‘ status has lowered in province. It was caused by new social – economical conditions and the change of values in our sodiety, also by the teachers‘ behavior in these conditions. The goals: o to introduce the concept of social status and stratification. o to show the teachers‘ status during the process of changes in education system since Lithuania has become independent. o to introduce the teachers‘, who work in Kazlu Ruda municipality schools, attitude to their profession. o to discuss the attitude of different social groups in Kazlu Ruda municipality to teachers‘ prosession. We have been using two methods in the empirical part of of the research: a questionnaire and an interview. There hasn‘t been any probability in selecting the interviewees. We have questioned 117 teachers in Kazlu Ruda municipality (it makes 50%) and we have got all the questionnaires back. A number of different social groups took part in the quality interviewing: 4 doctors, 4 priests, 5 policemen, 8 businessmen, 7 municipality workes, 5 farmes, 8 unemployed, 5 homeless people. All these people were interviewed separately in their homes, offices or in the... [to full text]

In the present-time society, where constant and intensive changes of life take place, where the idea of lifelong learning is being focused on, educational systems as well as the situation of school’s and pedagogues’ activities are undergoing changes. The significance of teachers’ constant up-dating increases; not the finite knowledge but the ability to constantly learn, improve one’s personality and professional skills become the main feature of professional mastery. Exactly this is the point towards which the system which is being formed at the moment for improvement of pedagogues is oriented in order to provide conditions for every teacher to constantly improve one’s own competency; it also reduces the gap between institutions training pedagogues and schools which undergo changes. Training of music teachers who are able to effectively strive for aims of musical education always has been among the most topical and problematic issues; that is why a special role falls on lifelong professional improvement of music teachers themselves. In order to ensure successfulness of this process, researches which disclose peculiarities of self-improvement of music teachers and factors which predetermine it are a must. The present study explores the demands and conditions for self-improvement of music teachers in the context of lifelong learning. It is aimed to disclose the factors which stimulate and limit professional self-improvement as well as to assess existing educational conditions... [to full text]

Dabarties Lietuvoje vykstant švietimo reformai, mokytojų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Šiandieniniam mokytojui tobulėjimui nėra ribų, tobulintis gali kvalifikacijos tobulinimo kursuose, seminaruose, užsienio stažuotėse, tęstinėse studijose ir aišku, persikvalifikuojant. Pedagogų perkvalifikavimas yra viena iš kvalifikacijos tobulinimo krypčių. Perkvalifikavimas suteikia galimybę įgyti papildomą profesiją, tobulinti įgytus gebėjimus tuo pat metu juos jungti su naujai gautomis žiniomis, dalytis pedagogine patirtimi su kolegomis bei siekti aukštesnės kvalifikacijos. Perkvalifikavimas suvokiamas kaip papildomas mokymasis, per kurį, mokytojas gali įgyti naują diplomą ir pakeisti kryptį profesijos viduje. Tyrimu siekta nustatyti, kaip vyksta mokytojų perkvalifikavimas, kokia yra mokytojų perkvalifikavimo patirtis, išryškinti mokyklos vadovo vaidmenį persikvalifikuojant. Siekta išsiaiškinti, kodėl mokytojai persikvalifikuoja, ar vertina perkvalifikavimo studijas, kaip jų profesinės veiklos sudedamąją dalį, koks jų po��iūris į nuolatinį mokymąsi ir kaip tobulina savo kvalifikaciją, kiek perkvalifikavimas atitinka mokytojų poreikius ir valstybinę švietimo strategiją. / In present Lithuania in pursuance of the reform of education teachers training, in- service training, re-skilling is one of the biggest tasks. A modern-day teacher can improve himself in many ways: clinic, seminars, foreign probationary, continual study or re-skilling. Schoolmasters re-skilling is a trend of the qualification in-service training. Re-skilling gives an opportunity to get a new profession, improve acquired abilities, link them with new knowledge, interchange pedagogical experience and seek the superior qualification. Re-skilling is an additional learning, it is the way of getting a new diploma and changing a direction inside profession. The main intention of the research was to estimate the experience in re-skilling teachers and to ascertain the school head’s role in this process. It’s important to find out why do teachers retrain, do they value retrain study as a component of their work, what is their attitude towards permanent learning, how do they improve their qualification and does re-killing conforms to the teachers demands at the strategy of national education.

Heideggerio ontologinė perspektyva regi Vakarų filosofijos tradiciją kaip metafizinę-ontinę mąstymo paradigmą. Tradicinė filosofija atsiskleidžia kaip mąsčiusi esinio būties prasmę atsietai nuo pačios būties, o būtį svarsčiusi esinio kategorijomis. Toks mąstymas, žvelgiant iš ontologinės perspektyvos, pasirodo kaip objektiškas tikrovės vertinimas pateikiantis prasmę užveriančias definicijas. Siekdamas neuzurpuojančio, autentiško būties mąstymo, Heideggeris susitelkia ties negatyviosios teologijos Dievo mąstymo strategija. Brandžiausias via negativa paradigmos atstovas, Mokytojas Eckhartas, mąsto Dievą atsisakęs visų jo įvaizdžių ir vardų. Ši Abgescheidenheit, Gelassenheit strategija, leidžia Mokytojui Eckhartui patirti Dievą kaip Niekį nepaverčiant jo esiniu. Pasitelkęs tokią mąstymo paradigmą Heideggeris prabyla apie būtį kaip bepagrindiškumą, Abgrund. Tokiu būdu, ontologinis mąstymas nepretenduoja adekvačiai išreikšti, apibrėžti būtį, bet siekia ją išgirsti, patirti. Jis tampa maldingu, būties pasalptį „saugančiu“ mąstymu.Tokia mąstymo paradigma peržengia filosofijos, kaip logikos ribas, ir atveria kelią postmetafizinei filosofijai. / Ontological Heidegger‘s perspective sees the tradition of Western Phylosophy as metaphysical thinking which has an ontic form. As Heidegger maintains traditional philosophy shows itself as a thought which separates the being from its Being and beside this talks about Being with using categories of being (thing). And so fundamental ontology discloses such methaphysical paradigm as objectical evaluation of reality which says nothing about meaning of Being in real. Heidegger himself seeks for the way of thought which would not usurp the Being and the meaning of it. For this reason he turns to the paradigm of via negativa and follows the strategy of Meister Eckhart in which God has been expressed as Nothing. The main words (and the meaning of them) of Meister Eckhart such as Abgescheidenheit and Gelassenheit inspire Heidegger and let him to think of Being as an Absence, Abgrund, Nothing. Such a way of thinking does not try to represent the Being adequately, but rather becomes a paradigm of prayfull thinking were Being shows up as a Mistery. Heidegger‘s ontological thought oversteps Methaphysics and opens the way to postmethaphysical thought.